- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- 1A-179-354/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11910-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- D. Š.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Ramūnas Putinas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 75 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, nustatant šiuos įpareigojimus: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą; neišeiti iš namų nuo 21.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš D. Š. priteista 13084,58 Eur civilinio ieškovo naudai bei penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. Š. nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir apgaule įgijo svetimą turtą, t. y., iš anksto žinodamas, kad vartojimo kreditą iš (duomenys neskelbtini), gaus apgaule, t. y. pagal suklastotus netikrus dokumentus, tyčia ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. kovo 5 d., žinodamas, kad jis nėra sudaręs 2018 m. vasario 15 d. darbo sutarties su R. C. (duomenys neskelbtini) I. E., S. R., (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jis nuo 2018 m. vasario 15 d. priimamas dirbti gręžėju, savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, nes R. C. (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo. Šį suklastotą netikrą dokumentą kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens jam pateiktu netikru M. B. banko, reg. (duomenys neskelbtini), išrašu už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. sausio 28 d., kuriame nurodytos tariamai gaunamos pajamos iš R. C. (duomenys neskelbtini), nors jis R. C. (duomenys neskelbtini) niekada nedirbo ir pinigų negavo, pateikė mokumui įvertinti 2019 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), pildant paraišką (duomenys neskelbtini) 12 000 eurų kreditui gauti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini), pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu 2019 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) filialas išmokėjo D. Š. 10 000 eurų kreditą į jo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banke, kuriuos laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 8 d. jis išgrynino (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestų bankomatuose ir perdavė juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, sau palikdamas grynais 4 000 Eur, kredito negrąžino ir tokiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) filialui padarė 10 000 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Š. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę – baudą arba areštą, panaikinti įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, jog teismo paskirta bausmė – laisvės atėmimas yra pernelyg griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties bei neproporcinga padarytai veikai. Parenkant bausmės rūšį buvo netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus.
2.2. Be to, skunde teigiama, jog pirmos instancijos teismas tinkamai neargumentavo, kodėl BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai bus pasiekti skyrus ne baudą ar areštą, o išimtinai laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas mano, kad griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo paskyrimas 8 mėn. (nors ir atidedant bausmės vykdymą) yra pernelyg griežta bausmė, įgyvendinanti tik vieną iš bausmės paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, neatsižvelgiant į jo asmenybę, socialinės brandos lygmenį, išsilavinimą, gyvenimo sąlygas, priežastis, paskatinusias įvykdyti nusikalstamas veikas. Nuteistasis akcentuoja, jog augo 11 asmenų šeimoje, kurios materialinė padėtis buvo ypatingai sunki, vyravo pastovus nepriteklius, jis baigė tik 9 klases, specialybės neįgijo, būdamas nepilnametis buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų padarymo, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, atlikęs bausmę jis dėl išsilavinimo trūkumo, specialybės neturėjimo, negavo darbo. Buvo dienų, kai trūkdavo maisto, todėl jis (nuteistasis), gavęs pasiūlymą įvykdyti nusikalstamą veiką, nemąstydamas apie pasekmes ir įvykdė nusikalstamas veikas, dėl kurių nuoširdžiai gailisi, įsipareigojo atlyginti civilinį ieškinį.
2.3. Be kita ko, apeliantas nurodo, jog jam teismo paskirtas įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą jį sužlugdytų ne tik finansiškai, bet ir moraliai, nes toks teismo įpareigojimas jam neįmanomas įgyvendinti ir jis pasmerktas įpareigojimo neįvykdyti ir vykti atlikti bausmę į laisvės atėmimo vietų įstaigą. Akcentuoja, kad 13084,58 Eur žalos atlyginimas per 24 mėn. suponuoja per mėnesį atlyginti 545,19 Eur žalą, o tai, atsižvelgiant, jog jis dirba tik nuo 2020 m. lapkričio 5 d. bei valstybėje paskelbtus karantino apribojimus, kas trukdo jam užsiimti darbine veikla, yra per didelis įpareigojimas, todėl toks įpareigojimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nors jis (apeliantas) prašė teismo šį įpareigojimą paskirti atlikti per dvejus metus, jis neįvertino, kad karantinas ir toliau bus tęsiamas, dėl to jo pajamos ženkliai sumažėjo, todėl įpareigojimą atlyginti žalą per bausmės atidėjimo laikotarpį jam būtų ypatingai sudėtinga.
3. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo D. Š. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Nuteistojo D. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nuteistasis D. Š. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikų juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, panaikinti įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
6. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
6.1. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų, o BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. Š. bausmę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.
6.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Š. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, anksčiau buvo teistas dėl turtinių nusikalstamų veikų įvykdymo (1 t., b. l. 173–176), po skundžiamo nuosprendžio priėmimo D. Š. atžvilgiu įsiteisėjo dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, šiuo metu D. Š. atžvilgiu net 4 teismuose yra perduotos nagrinėti, nagrinėjamos baudžiamosios bylos dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su turtinių nusikalstamų veikų įvykdymu (Liteko duomenys), taip yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 171–172), dirbantis (Liteko duomenys). Pažymėtina, kad nuteistojo D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Taigi, apylinkės teismas, spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą, įvertino ir atsižvelgė tiek į nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančias aplinkybes. Be to, teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, vis dėlto nusprendė D. Š. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, taip suteikiant apeliantui galimybę pasitaisyti, ir pasiekti bausmės tikslus D. Š. neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės.
6.3. Nuteistojo skundo teiginiai, neva, skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į jo asmenybę, socialinės brandos lygmenį, išsilavinimą, gyvenimo sąlygas, priežastis, paskatinusias įvykdyti nusikalstamas veikas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįsti, nes apylinkės teismas įvertinimo visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir deklaruojamas apeliaciniame skunde. Kartu pažymėtina, jog apelianto nurodomos priežastys, nulėmusios jo apsisprendimą nusikalsti, nemenkina D. Š. kaltės padarius nusikalstamas veikas, priešingai, akivaizdžiai parodo, jog nuteistasis net nemėgina gyventi dorai, iškilus sunkumams pasirenka nusikalstamo elgesio variantą. Akcentuotina ir tai, jog D. Š., darydamas naujas nusikalstamas veikas, jau buvo pilnametis, anksčiau buvo teistas, todėl suvokė savo nusikalstamo elgesio galimas neigiamas pasekmes, tačiau teisei priešingo elgesio neatsisakė, ir vien tai, jog už padarytas nusikalstamas veikas D. Š. kylanti įstatymuose numatyta baudžiamoji atsakomybė sukelia neigiamas pasekmes, nepatogumus, nesudaro jokio pagrindo lengvinti apelianto baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.
6.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamą nuteistojo D. Š. orientaciją visuomenėje, jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. D. Š. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. Š. už padarytas nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes tik paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai.
7. Apeliantas taip pat prašo panaikinti įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą, nes šio įpareigojimo įvykdyti negali, o jo neįvykdžius, bus priverstas vykti atlikti bausmę į laisvės atėmimo vietų įstaigą.
7.1. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, D. Š. yra įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, t. y. per 2 metus, atlyginti civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) nusikalstamomis veikomis padarytą 13084,58 Eur turtinę žalą. BK 75 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Kadangi nagrinėjamu atveju D. Š. vėl buvo nuteistas dėl turtinės nusikalstamos veikos padarymo, savo veiksmais padarė žalos, pats nuteistasis D. Š. apylinkės teisme sutiko per 2 metus atlyginti padarytą žalą, daroma išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendė D. Š. įpareigoti atlyginti padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog būtent minėtas įpareigojimas D. Š. turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.
7.2. Nesutiktina su apelianto argumentais, jog neįvykdžius paskirto įpareigojimo atlyginti padarytą žalą, pastarajam taikomas bausmės vykdymo atidėjimas būtų panaikintas. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog tik dėl nepateisinamų priežasčių nevykdant probacijos sąlygų, taikomas bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Taigi, tuo atveju, jei D. Š. dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių nesugebės laiku atlyginti padarytos žalos, piktybiškai nevengs atlyginti padarytą žalą, nebus jokio teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.