Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-o skyriaus prokurorės Reditos Vinterytės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

J. M. (J. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis bei deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

jis, 2024-05-21, apie 14.12 val., ties pastatu adresu Geležinio Vilko g. 34, Vilnius, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo krovininį automobilį „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Wielton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,53 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis J. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir pripažino, kad dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, 2024-05-21 vairavo jam patikėtą darbinėms funkcijoms vykdyti transporto priemonę – vilkiką „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kad laukdamas kol bus pakrautas žvyras, vartojo alų, kelis kartus buvo nuvykęs į Gariūnų karjerą, ir apie 13.00 val. - 13.30 val. jo sunkvežimis vėl buvo pakrautas ir jis važiavo į Gariūnus, tačiau pakeliui, važiuojant Geležinio Vilko gatve, pradėjo jausti labai stiprų alkoholio poveikį - jam svaigo galva, atrodė, kad praranda sąmonę, todėl sustojo kelkraštyje ir užmigo prie vairo. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. liudytojo R. P. parodymais, policijos pareigūno R. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio duomenimis. Taigi nagrinėjamu atveju J. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis automobilį vairavo, kai nustatytas 3,53 promilių girtumas.

2024-05-23 nutarimu kaltinamajam J. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas bei dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2022-07-01)

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Kaltinamasis J. M. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vedęs, šiuo metu nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, Lietuvoje neteistas, tačiau 2017 metais yra teistas Vokietijoje už vairavimą neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, baustas administracine tvarka. Duomenų apie gydymą psichiatrine tvarka ar priklausomybių ligų centre nepateikta. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą.

Uždraudimas vairuoti transporto priemonę paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju J. M. yra skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis.

Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, taikant dalinį turto konfiskavimą prašė konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Wielton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį - 10 000 eurų valstybės naudai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jeigu yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl nustačius, kad krovininis automobilis „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė Wielton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo J. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas privalomas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VĮ Regitra duomenimis krovininio automobilio „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės Wielton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvęs kaltinamojo darbdavys, todėl laikytina, kad J. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kitam asmeniui priklausančia transporto priemone, todėl jam taikytinas dalinis turto konfiskavimas, ir iš jo konfiskuotina dalis (konfiskuotino turto - krovininio automobilio „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės Wielton, valst. Nr. NF454) vertės, t.y.10 000 eurų. Nors J. M. prašė teismo sumažinti konfiskuotiną automobilio „DAF“ su puspriekabe „Wielton“ vertės dalį iki 5 000 eurų, tačiau teismas šioje dalyje prašymo netenkina, nes J. M., būdamas neblaivus, vairavo ne tik krovininį automobilį, kurio vidutinė vertė yra 14130 eurų su PVM, bet ir puspriekabę, kurios vidutinė kaina Lietuvoje yra 19400 eurų su PVM, t. y. konfiskuotino turto vertė bendrai sudaro 33530,00 Eur, ir tokios aplinkybės, kad asmuo neteko darbo ir pajamų dėl savo neteisėto elgesio, kad turi kitų įsiskolinimų ir įsipareigojimų, nesudaro pagrindo mažinti konfiskuotino turto vertės dalį iki jo pageidaujamos sumos.

Dėl J. M. prašymo nustatyti ilgesnį terminą automobilio vertę atitinkančios išieškotinos sumos 10000 EUR mokėjimui, pažymėtina, kad nei BPK, nei BVK nenumato teismui galimybės išdėstyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo išieškojimo termino. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nenumato asmeniui ir teisės kreiptis į teismą dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo tvarkos pakeitimo. Baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui ji vykdoma priverstinai, o nuosprendis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiamas vykdyti antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas) (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-195-873/2019, 1A-715-851/2018). Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis, vadovaudamasis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo dalyvių prašymu, savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog klausimą dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo gali spręsti antstolis, todėl nuteistajam neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis galės kreiptis į antstolį dėl skolos mokėjimo išdėstymo vykdomojoje byloje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-408-315/2018, 1A-133-365/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-250-634/2021). Esant išdėstytoms aplinkybėms J. M. prašymas dalyje dėl ilgesnio termino automobilio vertę atitinkančios išieškotinos sumos mokėjimui nustatymo netenkintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu J. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, bei dokumento paėmimas, - paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui J. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2022-07-01 VĮ „Regitra“, perduoti VĮ „Regitra“.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. M. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam J. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, jo turtinę padėtį, baudos dydį, nustatytinas ilgesnis nei dviejų mėnesių terminas baudos sumokėjimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. M. (J. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (4500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (3000 Eur) dydžio baudą.

Paskirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-05-23.

Konfiskuoti iš J. M. 10000,00 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui J. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2022-07-01 VĮ „Regitra“, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti J. M., kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Išaiškinti nuteistajam, kad konfiskuotino turto vertė turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai), mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6-8 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti J. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.