Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. K. įgaliotosios atstovės advokatės Audronės Žemeckės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų (toliau – ir Panevėžio apylinkės teismas) 2026 m. vasario 17 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 140,00 eurų dydžio bauda, už tai, kad 2025 m. liepos 17 d. 19.03 val., vakaro metu, iš sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo garsiai leidžiama muzika per garso aparatūrą, taip trikdant aplinkinių asmenų ramybę ir poilsį.

2. Nesutinkant su Institucijos Nutarimu, K. K. įgaliotoji atstovė advokatė Audronė Žemeckė pateikė skundą apylinkės teismui, prašydama panaikinti Institucijos Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną K. K. atžvilgiu nutraukti. Apylinkės teismas skundo netenkino ir Institucijos Nutarimą paliko nepakeistą, motyvuojant tuo, kad K. K. veiksmai atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius. Teismas sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia spręsti dėl K. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje.

3. Apeliaciniame skunde K. K. įgaliotoji atstovė advokatė Audronė Žemeckė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2025 m. gruodžio 4 d. Institucijos Nutarimą ir administracinę teiseną K. K. atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl pareiškėjas K. K. negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Skunde, atsižvelgiant į cituojamą teismų praktiką, nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog triukšmas buvo skleidžiamas po 19.00 val., nenustatyti padariniai, tai yra, jog buvo sutrikdyta asmenų ramybė bei nenustatytas konkretus subjektas, kuris savo veiksmais padarė draudžiamą veiką.

3.2. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra lakoniška, neišsami, o didžioji dalis motyvuojamosios dalies labiau primena aprašomąją dalį, kas prieštarauja Konstitucinės teisinės valstybės principui ir iš jo kylančiam teisinio aiškumo reikalavimui.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nors tariamas administracinis nusižengimas buvo padarytas 2025 m. liepos 17 d., tačiau K. K. galimybę pateikti paaiškinimus turėjo tik 2025 m. gruodžio mėnesį. Pažymima, jog K. K. namų valda yra stebima vaizdo kameromis, kurių medžiaga yra saugoma apie dvi savaites. Dėl šių aplinkybių K. K. negalėjo pateikti vaizdinės medžiagos, jog įvykio metu jis muzikos neleido.

3.4. Nors apylinkės teismas priimdamas sprendimą atmesti pareiškėjo skundą rėmėsi nukentėjusiojo T. Z. ir liudytojų D. Z. ir J. G. parodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino to, jog šiuos asmenis sieja giminystės ryšys. Byloje neapklausti jokie kiti liudytojai, pavyzdžiui kartu su K. K. gyvenanti E. J., buvęs D. Z. sutuoktinis M. K. ar kiti greta gyvenantys asmenys, kurie galėjo paneigti minėtų liudytojų nurodytas melagingas aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys, jog T. Z. pateiktame pranešime apie įvykį buvo nurodoma, kad kitų liudytojų galinčių paliudyti įvykio aplinkybes nėra. Nesuprantama kaip ir kodėl į bylą buvo įtraukta buvusi K. K. tėvo sutuoktinė D. Z., kuri nebuvo minima nei T. Z. apklausos metu, nei policijai pateiktame T. Z. pareiškime apie įvykį. Pirmosios instancijos teismas jokių kitų asmenų, išskyrus pranešėjo T. Z. giminaičius, neapklausė. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai rodo teismo šališkumą bei nevisapusišką ir netinkamą bylos išnagrinėjimą.

3.5. Toliau skunde nurodoma, jog apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad tiek D. Z., tiek ir T. Z. įvairioms institucijoms nuolatos teikia skundus dėl pareiškėjo ir jo vykdomos veiklos. Pareiškėjo duomenimis, T. Z. ir D. Z. įvairioms institucijoms yra pateikę keletą dešimčių skundų K. K. atžvilgiu. K. K. ir D. Z. yra dalyvavę civilinėse ir administracinės bylose, kuriose jų pozicijos buvo visiškai priešingos. Pareiškėjo tėvas ir D. Z. dalyvauja santuokos nutraukimo bylose, kuri ir nulėmė susidariusią konfliktinę situaciją. Atkreipiamas dėmesys, jog 2025 metais D. Z. pralaimėjo kelias civilines bylas bei turėjo K. K. atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis sudarė keliolika tūkstančių eurų. Šiose bylose šališkus parodymus davė ir liudytoju apklaustas T. Z.. Tiek D. Z., tiek ir T. Z. yra šališki, akivaizdžiai nusiteikę prieš K. K., o jų duoti parodymai negalėjo būti vertinami kaip patikimi.

3.6. Skunde cituojama teismų praktika bei nurodoma, jog apylinkės teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-5-1069/2025) ir visiškai nepagrįstai K. K. atžvilgiu taikė administracinę atsakomybę.

3.7. Skunde toliau teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino pateiktus vaizdo įrašus „IMG 8269“ ir „IMG 8271“. Teigiama, kad žymeklis popieriniame kalendoriuje ar mechaninio laikrodžio rodyklės nepatvirtina, jog vaizdo įrašai iš tiesų buvo daryti 2025 m. liepos 17 d., o juo labiau įrašo darymo laiko. Tiek kalendoriaus žymeklį, tiek ir mechaninį laikrodį prieš filmavimą galima nustatyta į bet kokią norimą padėtį. Dėl ko, K. K. kaltė negalėjo būti grindžiama šiais vaizdo įrašais. Iš pateiktų garso įrašų negalima identifikuoti nei garso šaltinio, nei jo sklidimo, krypties, nei garso lygio. Pažymima, jog programinės įrangos pagalba galima lengvai pakeisti vaizdo įraše užfiksuoto garso parametrus. Tie patys motyvai taikytini ir pasisakant dėl kito administracinio nusižengimo byloje T. Z. pateikto vaizdo įrašo „2025071719035.mp4“. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šio vaizdo įrašo patikimumo. Aptariamas vaizdo įrašas yra labai trumpas, vos 7 sekundžių trukmės ir jame nesigirdi jokie kiti garsai, su kuo būtų galima palyginti girdimos muzikos garsumo lygį. Nėra galimybės nustatyti ar girdima muzika nebuvo pridėta prie filmuojamo vaizdo kompiuterinių programų pagalba. Abejones dėl vaizdo įraše girdimo garso autentiškumo sustiprina tai, jog filmuojamas vaizdas yra stabilus. Filmuojamos vaizdo ar paties filmuojančio asmens krypties ir padėties pakeitimas leistų įvertinti ar garso šaltinis yra originalus (kinta judant filmuojančia asmeniui) ar yra pastovus, kaip būtų jei garso takelis būtų uždėtas ant nufilmuotos medžiagos kompiuterinių programų pagalba.

3.8. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, jog vaizdo įrašų patikimumu kelia abejonių tai, jog D. Z. pateiktas vaizdo įrašas „IMG 8271“ ir T. Z. pateiktas vaizdo įrašas „2025071719035.mp4“ yra tariamai daryti identišku metu, t. y. 2025 m. liepos 17 d. 19.03 val. Tačiau D. Z. vaizdo įraše T. Z. nėra matomas, nors yra filmuojama ir jo namų valda. Analogiškai, T. Z. pateiktame vaizdo įraše „2025071719035.mp4“ nėra užfiksuota D. Z., nors yra filmuojama jos namų valda. Be to, nei vienas iš apklaustų liudytojų negalėjo patvirtinti, kad kitas liudytojas 19.03 val. iš tiesų buvo lauke. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad T. Z. pateiktame vaizdo įraše yra matomas raudonos spalvos automobilis. Tuo tarpu D. Z. pateiktame vaizdo įraše filmuojant tą pačią vietą joks automobilis nėra matomas. Šie neatitikimai leidžia abejoti abiejų vaizdo įrašų patikimumu bei įrodomąją galia.

3.9. Skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodomąją galią turinčių duomenų, kuriuose būtų užfiksuotas triukšmą ar garsus skleidęs subjektas. Analizuojant D. Z. pateiktą vaizdo įrašą „IMG 8269“ girdėti žodžiai „bus skundas dėl E. J.“. Taigi, liudytoju apklausta D. Z. dėl garso leidimo kaltino visiškai kitą asmenį, o ne pareiškėją K. K.. Skundžiamoje nutartyje nepateikta visiškai jokių motyvų, kurie galėtų patvirtinti, jog garsą leidžia ne D. Z. minima E. J., o būtent K. K.. Manytina, jog tai yra savarankiškas pagrindas dėl kurio skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

3.10. Skunde cituojama teismų praktika bei nurodoma, kad nėra numatyta nekilnojamojo daikto savininko atsakomybės už ramybės trikdymą. Būtina nustatyti konkretų subjektą, kuris savo veiksmais padarė draudžiamą veiką. Skunde aptariama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-268-606/2021, kurioje nurodoma, kad tai, kad ANK 488 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta specialaus atsakomybės subjekto, tai neatleidžia administracinę teiseną vykdančių subjektų nuo pareigos įrodyti, jog būtent traukiamas atsakomybėn asmuo yra atsakingas dėl padaryto pažeidimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėdamas jokių įrodomąją galią duomenų prezumavo, jog neteisėtą veiką padarė būtent pareiškėjas K. K., kadangi jis yra namų valdos esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Tokiu būdu apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos atnaujintos administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020 ir tai lemia būtinybę panaikinti skundžiamą nutartį.

3.11. Be to, skunde teigiama, jog asmenų parodymai yra prieštaringi. Visi asmenys nurodo skirtingą laiką kada tariamai buvo leidžiama garsi muzika. D. Z. aptaria žolės pjovimo garsą, kurio kiti liudytojai net nemini. Tai patvirtina šių asmenų parodymų nepatikimumą ir šališkumą. Nutarimą priėmęs tyrėjas bei nutartį priėmęs apylinkės teismas visas abejones bei neaiškumus aiškino K. K. nenaudai. Byloje nėra nei vieno įrodymo iš kurio būtų galima nustatyti garso šaltinį, garso lygį, garso skleidimo laiką ar garsą skleidusį asmenį, tačiau nepaisant to, Nutarime konstatuojama, jog garsą (muziką) per garso aparatūrą leido K. K. iš savo kiemo, po 19.00 val. Pareiškėjo manymu, net ir nustačius, jog vaizdo įrašai iš tiesų daryti 19.03 val., toks mažareikšmis laiko pažeidimas turėtų būti vertinamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Remiantis teismų praktika, būtina nustatyti, kad buvo realiai sutrikdyta asmenų ramybė, poilsis ar darbas. Nagrinėjamu atveju, T. Z. ir D. Z., praėjus vos trims minutėms po 19.00 val., jau buvo savo kieme ir aktyviai filmavo vaizdo įrašą. Ši aplinkybė patvirtina, kad asmuo teise į poilsį ar ramybę faktiškai nesinaudojo. Be to, nusižengimo padarymo laikas yra 19.03 val. taigi, muzika skambėjo ne ilgiau nei iki 19.03 val. Manytina, kad per tokį trumpą laiką nėra įmanoma sukelti ANK 488 straipsnyje numatytos veikos padarinių. Skundo autoriaus teigimu, realus asmens ramybės sutrikdymas nebuvo nustatytas. Nagrinėjamu atveju, skundo autoriaus teigimu, K. K. atžvilgiu administracinė atsakomybė taikoma nenustačius neteisėtos veikos padarinių – sutrikdytos ramybės fakto.

3.12. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas spręsdamas K. K. kaltę rėmėsi ankstesniais jo atžvilgiu priimtais sprendimais. Tokiu atveju nusižengimo padarymo faktas buvo nustatinėjamas ne byloje esančiais įrodymais, o ankstesniais įvykiais darant prielaidą, jog ir šį kartą pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą. Tai, kad K. K. anksčiau buvo baustas už tokio paties pobūdžio pažeidimus, negali būti laikoma įrodymu patvirtinančiu, kad pareiškėjas pažeidimą padarė ir 2025 m. liepos 17 d. Nurodoma, jog K. K. administracinio nusižengimo nepadarė, kadangi muzikos neleido ir kitaip netrikdė aplinkinių rimties, kadangi tuo metu apskritai nebuvo namuose.

3.13. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas nevertino to, jog 4 iš 5 kartų, kai K. K. buvo baustas už ANK 488 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą įvyko vieną ir tą pačią dieną, t. y. 2025 m. liepos 16 d. Skundo autoriaus teigimu, nelogiška būtų jau kitą dieną elgtis lygiai taip pat. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog daugybę kartų administracinio nusižengimo bylos pareiškėjo K. K. atžvilgiu nebuvo pradėtos, kadangi D. Z. ir (ar) T. Z. kaltinimai nepasitvirtindavo. Šių aplinkybės teismas nevertino spręsdamas D. Z. ir T. Z. duodamų parodymų patikimumą, kas rodo apylinkės teismo šališkumą.

3.14. Skunde nurodoma, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta dėl daugybės pažeidimų padarytų taikant tiek materialiąsias, tiek ir procesines teisės normas. Apylinkės teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei apygardos teismų praktikos bei nesilaikė in dubio pro reo principo.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. K. įgaliotosios atstovės advokatės Audronės Žemeckės apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Tomas Pileckas prašo apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, jog K. K. eilė kartų baustas pagal ANK 488 straipsnį dėl keliamo triukšmo iš (duomenys neskelbtini), kas rodo K. K. veiksmų sistemiškumą. Kitose administracinio nusižengimo bylose girdima panašaus pobūdžio K. K. leidžiama muzika kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje.

4.2. Nors skunde teigiama, kad neįrodyta, jog garsas sklido būtent iš K. K. sklypo, tačiau Institucijos vertinimu, aptariamoje vietoje yra tik trys namai – pareiškimą pateikusio asmens, liudytojo ir K. K., todėl nėra jokių abejonių, kad triukšmo šaltinis buvo būtent iš K. K. namų valdos. Be to, triukšmą patvirtina ir vaizdo įrašas. Tai, kad užfiksuotas triukšmas buvo jau po 19.00 val. Institucijos teigimu, patvirtina tiek liudytojai, tiek ir vaizdo įrašas.

4.3. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių dėl kurių būtų galima abejoti liudytojų parodymų patikimumu ar teigti, kad liudytojai suinteresuoti apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Vien tai, jog šie asmenys yra susiję giminystės ryšiais, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog jų parodymai negali būti vertinami kaip patikimi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. K. įgaliotosios atstovės advokatės Audronės Žemeckės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. K. įgaliotoji atstovė nesutinka su apylinkės teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis dėl K. K. kaltės. Skunde teigiama, jog byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių K. K. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, dėl ko administracinio nusižengimo teisena K. K. atžvilgiu turi būti nutraukta.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, susipažinęs su atsiliepimu į jį bei su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apygardos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir įrodymus įvertinęs šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Daryti kitas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų pakanka išvadoms dėl K. K. kaltės įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, nepaneigia apylinkės teismo išvadų.

8. Nagrinėjamu atveju, per „ePolicija.lt“ portalą, 2025 m. liepos 17 d. 19.14 val., T. Z. pateikė pareiškimą dėl to, kad adresu (duomenys neskelbtini), apie 18.00 val. prasidėjo triukšmas (garsi muzika) ir tęsėsi ilgiau nei iki 19.00 val. Garsiakalbis pastatytas specialiai, visiškai šalia sklypo ribos, ir atsuktas taip, kad garsas sklistų į kaimynų sklypą ((duomenys neskelbtini)). Sąmoningai ir tyčia buvo trukdoma pareiškėjo šeimos ramybei ir tai tęsiasi nebe pirma savaitė. Prie pareiškimo pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „20250717_109351.mp4“, kuris apžiūros protokolu apžiūrėtas 2025 m. liepos 21 d. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad jo trukmė yra 7 sekundės. Matosi, kad filmuojantysis asmuo stovi priešais namą, kuris aptvertas tvora (bylos duomenimis nustatyta, jog prieš K. K. nuosavybės teise priklausančią namų valdą). Vaizdo įraše girdimas garsas, tai yra garsiai grojanti vaikiška daina. Filmuojantysis pakelia ranką, ant kurios matomas laikrodis, kuriame taip pat matoma ir data – liepos 17 d. bei laikas – 19.03 val.

9. Atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, Institucija Nutarime konstatavo, jog K. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2025 m. liepos 17 d. 19.03 val., vakaro metu iš sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) buvo garsiai leidžiama muzika per garso aparatūrą, taip trikdant aplinkinių asmenų ramybę ir poilsį. Institucijos vertinimu, K. K. kaltę padarius minėtą administracinį nusižengimą, patvirtina liudytojų parodymai bei T. Z. pateiktas vaizdo įrašas. Šiems argumentams iš esmės pritarė ir apylinkės teismas.

10. Nesutinkant su K. K. kalte padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, skunde apygardos teismui, visų pirma nurodoma, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota, neatsakyta į visus skundo argumentus bei skundžiama teismo nutartis yra lakoniška. Visgi, aukštesnysis teismas, susipažinęs tiek su skundžiama nutartimi, tiek ir visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas iš esmės įvertino visas administracinio nusižengimo bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Be to, reikalavimo teismui išdėstyti motyvuotas išvadas dėl skundo, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Aptariamu atveju, K. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, nustatyta įvertinus visų duomenų kontekstą, byloje esančius įrodymus sujungiant į vientisą loginę grandinę, o ne vertinant juos atsietai, kaip tai pateikta apeliaciniame skunde.

11. ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už viešosios rimties trikdymą, kuris pasireiškia šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos, instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ar kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje ir, kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą (būtina abiejų sąlygų visuma).

12. Skunde akcentuojama tai, jog nagrinėjamu atveju nei Institucija, nei apylinkės teismas, remdamasis objektyviais duomenimis nenustatė, jog triukšmas buvo skleidžiamas po 19.00 val., be to, nenustatyti padariniai, t. y., jog buvo sutrikdyta asmenų ramybė bei nenustatytas subjektas, padaręs tariamą nusižengimą. Aukštesnysis teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

13. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog byloje esančiuose vaizdo įrašuose, kuriuos pateikė T. Z. ir D. Z., užfiksuota K. K. gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau, visų pirma, skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju, nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog vaizdo įrašai daryti Nutarime nurodytą dieną bei nurodytu laiku.

14. Nesutinkant su šiais skundo argumentais pažymėtina tai, jog administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu T. Z. apklausos metu patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, jog 2025 m. liepos 17 d. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) apie 17.00 val., lauke išgirdo muziką. Išėjęs į lauką pastebėjo, jog muzika sklinda iš (duomenys neskelbtini). Muzika sklido ganėtinai garsiai. T. Z. nurodė manantis, jog kaimynas tyčia pastatė garso kolonėlę šalia sklypo ribos, kadangi priėjus prie tvoros garsas dar labiau sustiprėjo. Nurodė, jog muzika grojo maždaug iki 19.10–19.15 val. Muzikos grojimas trikdė ramybę ir poilsį vakaro metu. Šias aplinkybes T. Z. patvirtino ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme.

15. Liudytoja J. G., administracinio nusižengimo tyrimo metu taip pat paaiškino, jog 2025 m. liepos 17 d. dienos metu buvo adresu (duomenys neskelbtini). Dienos bei vakaro metu girdėjosi garsi muzika. Nors tikslaus laiko iki kada grojo muzika pasakyti negalėjo, tačiau nurodė, jog muzika grojo ir po 19.00 val. Muzika grojo gana garsiai, ji sklido už tvoros esančios adresu (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad muzika tikrai sklido iš ten, kadangi garsas buvo labai garsus, ypač priėjus prie tvoros. Tai, kad įvykio dieną muzika iš K. K. sklypo grojo po 19.00 val., liudytoja patvirtino ir apklausiama pirmosios instancijos teisme.

16. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, taip pat apklausta ir liudytoja D. Z., kuri parodė, jog 2025 m. liepos 17 d. iš K. K. sklypo po 19.00 val. garsiai sklido muzika, tai patvirtina ir vaizdo ir garso įrašas, kurį liudytoja pateikė apylinkės teismui. Liudytoja nurodė, jog tai ne pirmas kartas, kuomet K. K. iš savo sklypo garsiai leidžia muziką. Liudytoja tą dieną lapelyje užsirašė, kad 2025 m. liepos 17 d. sklido vaikiška muzika, kuri baigėsi 19.07 val.

17. Taigi, iš esmės, tiek pareiškimą pateikęs T. Z., tiek ir liudytojos J. G. bei D. Z. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, jog girdėjo kuomet 2025 m. liepos 17 d. po 19.00 val., iš K. K. sklypo garsiai sklido muzika, kuri trikdė ramybę ir poilsį vakaro metu. Skunde apygardos teismui, vertinant šių liudytojų parodymų patikimumą, teigiama, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp asmenų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, o minėtos liudytojos yra T. Z. giminaitės, dėl ko, jų parodymus reikėtų vertinti kritiškai. Šiuo atveju, aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su skundo autoriaus teiginiais, jog tarp K. K. ir T. Z. bei liudytojos D. Z. išties yra susiklostę įtempti santykiai, tai patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, jog tarp asmenų yra kilę civilinio pobūdžio ginčai. Be to, ir pati liudytoja D. Z. nurodė, jog yra ištekėjusi už administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. K. tėvo, su kuriuo šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Neabejotina, jog esant šioms aplinkybėms, liudytojų parodymų nuoseklumas ir patikimumas turėtų būti vertinamas itin kruopščiai, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Visgi, net ir esant konfliktiniams asmenų santykiams, aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti minėtų asmenų parodymų patikimumu, kadangi juos patvirtina ir kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys. Juolab, jog aukštesnysis teismas, priešingai nei nurodoma skunde, nenustatė jokių esminių prieštaravimų tarp asmenų parodymų. Priešingai, tiek T. Z., tiek ir liudytojų J. G. ir D. Z. parodymai yra nuoseklūs, logiški bei neprieštaraujantys tiek tarpusavyje, tiek kitai bylos medžiagai. Be to, tiek T. Z., tiek ir liudytojos J. G. ir D. Z. iš esmės nurodė tą patį laiką, kuomet iš K. K. gyvenamojo namo sklypo ribų buvo itin garsiai girdima muzika. Liudytojos parodė, jog muzika buvo girdima ne tik dienos metu, tačiau ir kelios minutės po 19.00 val., kuomet prasideda poilsio ir ramybės laikas. Vien tai, jog D. Z. apklausos metu nurodė ir tai, jog vėliau buvo girdimas ir žolės pjovimo garsas, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog asmenų parodymai yra prieštaringi. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas tik dėl viešosios tvarkos trikdymo, kuomet garsiai buvo leidžiama muzika, o ne dėl žolės pjovimo garso.

18. Skunde akcentuojama ir tai, jog nagrinėjamu atveju, be šių liudytojų nebuvo apklausti jokie kiti asmenys, t. y. kartu su K. K. gyvenanti E. J., buvęs D. Z. sutuoktinis M. K. ar kiti greta gyvenantys asmenys, kurie galėjo paneigti minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes. Visgi, šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, be to, įrodymų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo. Nagrinėjamu atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, surinktų įrodymų pakako padaryti atitinkamas išvadas dėl K. K. kaltės. Aukštesnysis teismas pritaria jog šių asmenų parodymai gali būti įtakoti susiklosčiusių aplinkybių esamoje situacijoje todėl didesnė įrodomoji reikšmė pagrįstai buvo teikiama kitiems objektyviems įrodymams. Be to, nors teigiama, jog nebuvo apklausti kiti greta gyvenantys asmenys, tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog kitų namų, be T. Z., D. Z. ir K. K., aptariamoje teritorijoje nėra. Duomenų, jog įvykio metu, įvykio vietoje buvo ir daugiau asmenų, nėra.

19. Kaip jau minėta, esant susiklosčiusiems konfliktiniams santykiams tarp asmenų, itin svarbu atidžiai įvertinti, kitus duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius jų parodymus. Ir nors skunde nurodoma, jog nagrinėjamu atveju K. K. prarado galimybę teikti įrodymus, tai yra vaizdo stebėjimų kamerų įrašus, kurie yra saugomi dvi savaites, kadangi dėl šio įvykio pateikti paaiškinimus galimybę turėjo tik 2025 m. gruodžio mėnesį, visgi byloje esantys vaizdo įrašai, aukštesniojo teismo vertinimu, patvirtina pareiškimą pateikusio T. Z. bei liudytojų D. Z. bei J. G. parodymus. Dėl ko, abejoti K. K. kalte padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, nėra jokio pagrindo.

20. Iš minėto vaizdo ir garso įrašo pavadinimu „20250717_190351“, kurį pateikė T. Z. matyti, jog filmuojantysis užfiksuoja datą ir laiką, kurie rodomi laikrodyje ant rankos, t. y. liepos 17 d. 19.03 val., kas iš esmės patvirtina nurodytas liudytojų aplinkybes, jog garsi muzika buvo leidžiama jau po 19.00 val. Be to, bylą nagrinėjant apylinkės teisme, liudytoja D. Z. pateikė vaizdo ir garso įrašus. Viename iš jų, pavadinimu „IMG_8271“ užfiksuotas kambaryje ant sienos kabančio laikrodžio laikas – 19.03 val. ir ant sienos kabančio kalendoriaus atžyma su data. Filmuojantis asmuo prieina prie lango, kurį atidaro ir pasigirsta iš lauko sklindanti muzika. Toliau matyti, jog filmuojantis asmuo išeina į lauką. Vos tik atidarius duris, girdimos muzikos garsas pagarsėją, o filmuojančiam asmeniui einant link tvoros (kaip nustatyta prie K. K. gyvenamosios vietos) sklindanti muzika vis garsėja. Priėjus prie pat tvoros, grojamos dainos fone girdimas moters balsas sakant „stovi garso kolonėlė. Susikalbėti praktiškai neįmanoma“. Aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti, jog vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys išties sutampa su Nutarime nurodyta pažeidimo data ir laiku.

21. Sutiktina su skundo argumentu, jog žymeklis popieriniame kalendoriuje ar mechaninio laikrodžio rodomas laikas nėra absoliutus įrodymas, jog būtent tokia data ir laikas buvo filmavimo metu. Neabejotina, jog tiek kalendoriuje, tiek ir laikrodyje, kuris užfiksuotas vaizdo įraše pavadinimu „IMG_8271“ galima nustatyti tiek datą, tiek ir laiką kokį nori. Visgi tokių duomenų, jog liudytoja D. Z. būtų nurodžiusi melagingas faktines aplinkybes, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtame vaizdo įraše pavadinimu „IMG_8271“, 6-8 vaizdo įrašo sekundę, po televizoriumi, ant lentynos matomas juodos spalvos prietaisas, kuriame rodomas skaitmeninis laikas – 19.02 val. Be to, T. Z. pateiktame vaizdo įraše data ir laikas (liepos 17 d., 19.03 val.) užfiksuoti laikrodžiu, kuris įprastai būna susietas su telefonu bei rodo tikslų laiką. Neabejotina, jog ir šiame laikrodyje rankiniu būdu įmanoma pakeisti tiek datą, tiek ir laiką, tačiau šiuo atveju, tai, kad minėtas T. Z. pateiktas vaizdo įrašas darytas būtent šiuo laiku, patvirtina ir tai, jog atidarius vaizdo įrašo pavadinimu „20250717_190351“ ypatybes, prie grafos „Sukurta medija“ nurodoma data – 2025 m. liepos 17 d. 19.04 val., kas patvirtina, jog vaizdo įraše užfiksuota data ir laikas atitinka Nutarime nurodytą administracinio nusižengimo padarymo laiką ir datą. Be to, T. Z. pareiškimas per „ePolicija.lt“ gautas 2025 m. liepos 17 d., 19.14 val., praėjus 10 minučių po vaizdo įrašo padarymo. Taigi, visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog vaizdo ir garso įrašuose duomenys užfiksuoti išties 2025 m. liepos 17 d., jau po 19.00 val.

22. Kaip ir teisingai nurodoma skunde apygardos teismui, administracinio nusižengimo byloje esančiuose vaizdo įrašuose išties nėra matyti techninis prietaisas, iš kurio buvo skleidžiama muzika. Visgi, ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti K. K. neteisėtais veiksmais, juolab, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog įvykio metu būtent iš K. K. nuosavos valdos sklido itin didelis garsas, trukdantis aplinkinių asmenų laiką į ramų poilsį. Teismų praktikoje iš esmės laikomasi nuomonės, jog viešosios tvarkos rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas taip pat galimas ne tik garso lygio matavimo prietaisų pagalba, tačiau ir remiantis kitomis įrodinėjimo priemonės, pavyzdžiui liudytojų parodymais ar kitais byloje surinktais duomenimis, šiuo atveju – vaizdo įrašais. Tai, kad sklidimo garsas buvo išties didelis, patvirtina liudytojos D. Z. pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio girdėti, jog artinantis prie K. K. sklypo tvoros, garsas vis didėja. Taigi, šiuo atveju, vien ta aplinkybė, jog nebuvo išmatuotas garso lygis, tai nesudaro pagrindo K. K. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo bylą. O skunde nurodomos aplinkybės, kad tiek D. Z., tiek ir T. Z. teikti vaizdo įrašai galėjo būti modifikuoti kompiuterinių įrangų pagalba, t. y. girdimą muziką uždedant ant filmuojamo vaizdo, ar padidinat jų garsą, yra tik pačio administracinėn atsakomybėn ir jo įgaliotosios atstovės samprotavimai, kurie grindžiami deklaratyviomis prielaidomis, taip siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

23. Priešingos išvados neleidžia daryti ir skunde keliamos abejonės, jog minėti vaizdo įrašai išties daryti identišku metu. Teigiama, jog nors vaizdo įrašuose sutampa fiksuojamas laikas, tačiau D. Z. vaizdo įraše T. Z. nėra matomas, nors yra filmuojama ir jo namų valda. Analogiškai, T. Z. vaizdo įraše nėra užfiksuota D. Z.. Nesutinkant ir su šiais skundo argumentais, visų pirma, pažymėtina tai, jog T. Z. vaizdo įrašas darytas vos 7 sekundes, o D. Z. 1 min 58 sekundes, todėl logiškai paaiškinama, jog T. Z. ir D. Z. įrašus dar ne sinchroniškai. Dėl ko ir teikdamas pareiškimą policijai, T. Z. galėjo nenurodyti D. Z. kaip asmens, galinčio patvirtinti pareiškime nurodytas aplinkybes. Be to, iš T. Z. pateikto vaizdo įrašo 6 sekundę matyti, jog po kaire yra medis-krūmas, kuris neatmestina, jog galėjo užstoti T. Z., dėl ko D. Z. galėjo nepastebėti T. Z.. O tai, kad viename iš vaizdo įrašų matomas galimai raudonos spalvos automobilis, o kitame vaizdo įraše jo nematyti, nesudaro pagrindo spręsti, jog šie vaizdo įrašai galėjo būti daryti ženkliai skirtingu metu, kadangi skiriasi ne tik vaizdo įrašų trukmė, tačiau vaizdo įrašai daryti iš skirtingų vietų bei aplinka filmuojama iš skirtingų pusių. Juolab, atkreiptinas dėmesys, jog tiek T. Z., tiek ir D. Z. pateiktuose vaizdo įrašuose girdima ta pati vaikiška daina, girdimi tie patys dainos žodžiai, aplinka ir oro sąlygos, apšvietimas tie patys. Taigi, akivaizdu, kad sklindanti muzika buvo būtent iš K. K. sklypo ribų, kadangi jokių kitų asmenų, gyvenančių aptariamoje teritorijoje nėra. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai manytina, jog aptarti vaizdo įrašai daryti sąlyginai tuo pačiu metu, t. y. laike nuo 19.02 val. iki 19.04 val.

24. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti ir su skundo argumentais, jog aptariamu atveju nenustatyta, jog būtent K. K. garsiai leido muziką vakaro metu. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, T. Z. teikdamas pranešimą apie įvykį per „ePolicija.lt“ nurodė, jog įvykio kaltininkas „K. K., E. J.“. Apklausos metu T. Z. nurodė, jog su kaimynu dėl triukšmo kovoja jau gana ilgą laiką. Nors D. Z. pateiktame vaizdo įraše pavadinimu „IMG_8269“ girdimi žodžiai, kad „bus skundas dėl E. J.“, tačiau šis vaizdo įrašas darytas dar prieš 19.00 val. Sekančio vaizdo įrašo metu, kuris darytas jau po 19.00 val., D. Z. nurodo, jog „K. K. šiandien gavo iš policijos baudą, bet toliau pažeidinėja įstatymus, kad nuo 19.00 val. turi būti tamsu, tai yra tylu“. Taigi, šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog minėti asmenys, t. y. pareiškimą pateikęs asmuo bei liudytoja turėjo pagrindą manyti, jog garsiai muziką iš savo sklypo leido būtent K. K., o jo tyčia patvirtinta byloje surinktais įrodymais.

25. Be to, nesutiktina ir su skundo argumentu, jog teismų praktika nenumato nekilnojamojo daikto savininko atsakomybės už ramybės trikdymą. Skunde minima Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-268-606/2021, iš esmės tik patvirtina, jog teismų praktikoje nurodoma, jog už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar panašiais veiksmais vakaro ir nakties metu gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, atsakomybėn gali būti traukiami šių patalpų ar įmonių savininkai. Taigi, darytina išvada, jog ir šiuo atveju, būtent K. K., būdamas sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio sklido garsi muzika, savininkas, buvo atsakingas už tai, kad keliamas triukšmas netrikdytų kitų žmonių poilsio ir ramybės, tačiau to neužtikrino, dėl ko buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, be to, kaip jau ir minėta, K. K. tyčia dėl šio nusižengimo aukštesniajam teismui abejonių nekelia.

26. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti ir su skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog išties buvo sutrikdyta asmens teisė į poilsį ir ramybę. Vien tai, jog vos kelios minutės po 19.00 val. tiek T. Z., tiek ir D. Z. buvo savo namų valdų kiemuose bei filmavo aplinką, nesudaro pagrindo spręsti, jog jų poilsio laikas nebuvo sutrikdytas. Priešingai T. Z. teikdamas pareiškimą policijai nurodė, jog dėl sistemingo K. K. elgesio, kuomet jis leidžia garsiai muziką iš savo kiemo nukreiptą į kaimynus, taip yra trikdomas tiek jo pačio, tiek ir jo šeimos poilsio laikas. Be to, liudytoja D. Z. pateikė vaizdo įrašą, iš kurio matyti, jog garsi muzika sklido dar gerokai prieš 19.00 val., o po 19.00 val. išėjus į lauką, muzika skambėjo itin garsiai, todėl nekyla abejonių, jog tokie K. K. veiksmai išties sutrikdė kitų asmenų poilsį, kadangi akivaizdu, jog T. Z. ir D. Z. savo namų kieme vakaro metu negalėjo ramiai leisti laiko, o tai, kad šie asmenys patys tokį nusižengimą fiksavo nesudaro pagrindo teigti, jog tai jiems nesukėlė nepatogumų, priešingu atveju būtų paneigiama pačio nusižengimo nustatymo galimybė.

27. Svarbu pažymėti ir tai, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog tai ne pirmas atvejis, kuomet K. K. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už analogiškų nusižengimų darymą. Be to, kaip matyti iš LITEKO duomenų, Kauno apygardos teisme išnagrinėta dar viena iš esmės analogiška administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-143-844/2026 pagal K. K. įgaliotosios atstovės skundą, kurioje K. K. taip pat buvo nubaustas už visiškai analogiškus savo veiksmus toje pačioje vietoje, panašiomis aplinkybėmis. Ir nors ankstesni K. K. padaryti administraciniai nusižengimai neturi įrodomosios reikšmės sprendžiant jo kaltės klausimą ir šioje administracinio nusižengimo byloje, tačiau šios aplinkybės sudaro pagrindo teismui manyti, jog ir šioje byloje nagrinėjamas jo nusižengimas nebuvo atsitiktinis, o jo tyčia yra akivaizdi ir tai vienas iš teismo vidinį įsitikinimą formuojančių veiksnių.

28. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju buvo nukrypta nuo teismų praktikos, o konkrečiai, nuo nurodomos Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-5-1069/2025, kurioje administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo nepradėta. Visų pirma, pabrėžtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismas sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba yra panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju bei nurodoma Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Priešingai nei nagrinėjamu atveju, nurodytoje administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad perklausius pareiškėjos skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašą grojamos muzikos triukšmo nesigirdi, o iš institucijai pateiktų penkių garso įrašų nustatyta tik tai, kad groja muzika, tačiau, nesant vaizdo įrašų, negalima nustatyti, nei apie vietą, kur konkrečiai buvo darytas garso įrašas, nei apie jo darymo aplinkybes. Taigi, akivaizdu, jog faktinės aplinkybės aptariamais atvejais skiriasi, kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog muzikos garsas buvo skleidžiamas būtent iš K. K. namų valdos. Taigi, skunde nurodoma teismų praktika nesudaro precedento šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.

29. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog K. K. sutrikdė aplinkinių asmenų ramybę ir poilsį, kadangi 2025 m. liepos 17 d. 19.03 val., vakaro metu, iš sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo garsiai leidžiama muzika per garso aparatūrą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, pripažindami, kad K. K. padarė ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Vien tai, jog įrodymų vertinimas neatitiko administracinėn atsakomybėn patraukto asmens lūkesčių, nesudaro pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas priimdamas sprendimą buvo šališkas. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, o K. K. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta ir abejonių nekelia.

30. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog tenkinti administracinėn atsakomybėn patrauko asmens – K. K. įgaliotosios atstovės advokatės Audronės Žemeckės apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. vasario 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Dėl proceso išlaidų

31. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. K. įgaliotoji atstovė advokatė Audronė Žemeckė pateikė teismui prašymą priteisti K. K. naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka.

32. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

33. Nagrinėjamu atveju, paliekamas galioti Institucijos Nutarimas, kuriuo K. K. nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį ir apylinkės teismo nutartis, kuria buvo atmestas skundas dėl Institucijos priimto Nutarimo, paliekama nepakeista, todėl prašymas atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. K. įgaliotosios atstovės advokatės Audronės Žemeckės apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. K. įgaliotosios atstovės advokatės Audronės Žemeckės prašymą priteisti K. K. jo patirtas išlaidas už advokato darbo apmokėjimą bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.