Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-313-831/2024

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-02
Bylos Nr.: e2-313-831/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-02018-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vitalijus Krivičius
Atsakovas: A. D.
Ieškovas: A. D.
Advokatai: Edita Gaubienė, Karolina Rainytė

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2-313-831/2024Teisminio proceso Nr. 2-53-3-02018-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1.;2.3.2.7.; 3.2.3.1

(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 2 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,sekretoriaujant Gitanai Būbnienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Karolinai Rainytei - Andriukaitienei (nuotoliniu būdu per ZOOM),

atsakovei A. D., jos atstovei advokatei Editai Gaubienei,institucijos atstovei Kristinai Ramanauskienei (nuotoliniu būdu per ZOOM),nedalyvaujant ieškovui A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. patikslintą ieškinį atsakovei A. D., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu prašo:

- pakeisti 2022 m. gegužės 12 d., Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2778-503/2022, nustatytą nepilnamečio H. D., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su Ieškovu A. D., tokia tvarka:

1. Ieškovas A. D. nepertraukiamai bendrauja su savo sūnumi H. D. I, III ir V (jei yra) kiekvieno mėnesio penktadienį, pasiimant sūnų̨ iš ugdymo įstaigos po jo užsiėmimų ir grąžinant sekmadienį 9.00 val. į jo gyvenamąją vietą.

2. Ieškovas A. D. nepertraukiamai bendrauja su savo sūnumi H. D. kiekvienais metais Šv. Kalėdų̨ antrąją̨ dieną pasiimant sūnų 9.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant tos pačios dienos 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą.

3. Ieškovas A. D. nepertraukiamai bendrauja su savo sūnumi H. D. kiekvienais metais Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimant sūnų 9.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant tos pačios dienos 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą.

4. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dienos savaitgalį Ieškovas pasiima sūnų prieš Tėvo dieną einantį šeštadienį 9.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant kitą dieną, sekmadienį 9.30 val. į jo gyvenamąją vietą.

5. Abu tėvai be kito iš tėvų sutikimo negali išsivežti sūnaus H. D. į užsienį ilgesniam nei 4 dienų laikotarpiui.

6. Ieškovas A. D. papildomai turi teisę du kartus per kalendorius metus pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir išvykti su sūnumi į savo gyvenamąją̨ ar kitą vietą 7 (septynias) kalendorines dienas nepertraukiamai, derindamas savo atostogas su sūnaus H. D. atostogų̨ (mokyklinių ir kt.) laiku. Apie planuojamų atostogų laiką ir trukmę Ieškovas A. D. įspėja vaiko mamą A. D. prieš 1 mėnesį. Ieškovas A. D. informuoja A. D. apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį.

7. Abu tėvai turi derinti bendravimą su vaiku, vaiko ugdymo grafiku bei poilsio rėžimu.

8. Galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos tik abiejų tėvų bendru sutarimu.

9. Ieškovas A. D. turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis.

10. Nepilnamečiui H. D. susirgus, vaiko mama A. D. privalo nedelsiant informuoti sūnaus tėvą A. D..

11. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimus tėvas ir motina informuoja vienas kitą ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas telefonu ir / arba elektroniniu paštu.

- Ieškovo naudai iš Atsakovės priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-313-831/2024 pagal ieškovo A. D. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei A. D. (toliau – atsakovė) dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Byloje ieškovo prašymu buvo pritaikytos, o vėliau 2023 m. lapkričio 30 d. iš dalies pakeistos laikinosios apsaugos priemonės nustatančios laikiną ieškovo bendravimo su sūnumi H. D. tvarką. Ieškovas su sūnumi sutaria puikiai, vaikas noriai su juo bendrauja, laukia susitikimu, vaikui patinka leisti laiką su tėčiu, todėl ieškovas siekia užtikrinti maksimalų sūnaus bendravimą su juo, kaip su skyriumi gyvenančiu tėvu. Ieškovas siekia, jog būtų nustatyta tokia bendravimo su sūnumi tvarka, kuri visiems, įskaitant ir pačiam vaikui, būtų aiški, konkreti ir kiek įmanoma tiksli. Ieškovas mano, jog šiek tiek pakoregavus ieškinio reikalavimą būtų labiau užtikrinti vaiko interesai, o taip pat kartu ir tvarka būtų įgyvendinama, nes būtų suderinta ir su Ieškovo darbo grafiku, ir su vaiko rėžimu. Ieškovo darbas yra susijęs su nuolatiniu išvykimu į užsienį, ieškovas išvažiuoja sekmadieniais ryte ir grįžta ketvirtadieniais vakare, kartais penktadienį ryte. Dėl šios priežasties, Ieškovas galėtų pradėti su sūnumi savaitgaliais, kuriais bendrauja, leisti laiką penktadieniais iš karto po sūnaus užsiėmimu ugdymo įstaigoje, gali pats nuvykti jo pasiimti ir tokiu būdu užtikrinti ilgesnį buvimą su vaiku. Sūnus buvimo pas ieškovą laikotarpiu keliasi ryte apie 8 val., todėl ieškovas mano, jog sūnaus grąžinimas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 9.00 val. nesutrikdys vaiko dienos rėžimo ir atitiks geriausius jo interesus. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog ieškovas ir atsakovė šiai dienai gyvena tame pačiame daugiabučiame name, jų butai yra tik skirtingose laiptinėse, todėl vaiko parvedimas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą užtrunka vos kelias minutes. Taigi nakvodamas pas ieškovą sūnus turi galimybę dar vieną vakarą eiti miegoti kartu su tėčiu ir dar vieną rytą pasitikti kartu: keltis, pusryčiauti ir atlikti kitus ryto ritualus. ieškovas mano, jog tokia prašoma nustatyti bendravimo tvarka užtikrins sūnaus teisę į maksimalų bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu, atitiks geriausius jo interesus ir padės išvengti nesusipratimų ar konfliktų tarp vaiko tėvų.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu prašo patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad atsakovė iš esmės neprieštarauju dėl ieškovo prašymu dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo siūlomos nustatyti bendravimo su sūnumi tvarkos, tačiau turiu keltą pastebėjimų, į kuriuos, jos nuomone, turėtų būti atsižvelgta. Ieškovas prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos (toliau - Tvarkos) 1 punktu prašo nustatyti, kad Ieškovas A. D. nepertraukiamai bendrauja su savo sūnumi H. D. 1, III ir V (jei yra) kiekvieno mėnesio penktadienį, pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos po jo užsiėmimų ir grąžinant sekmadienį 9.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Su šiuo ieškovo ieškinio reikalavimu iš esmės sutinku, tik mano, kad sūnus H. į jo gyvenamąją vietą sekmadienį turėtų būti grąžinamas ne 9 val., o 12 val. arba šeštadienį iki 21 val., nes tai labiau atitiktų vaiko interesus. Beje, tokį sūnaus grąžinimo į jo gyvenamąją vietą laiką (12 val.) Ieškovas buvo nurodęs ir savo pirminiame ieškinyje. Šiuo metu, galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms ir esant nustatytai laikinajai Ieškovo bendravimo su sūnumi H. tvarkai tapo visiškai akivaizdu, kad sūnaus grąžinimas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 9 val. neatitinka vaiko gerovės, jam įprasto režimo bei interesų: sūnus H. po bendravimo su tėvu savaitgalio sekmadienį dažniausiai yra anksti prikeliamas ir į namus grąžinamas dar neišmiegojęs, todėl po to visą dieną būna irzlus, piktas, su juo būna gana sunku susikalbėti ir bendrauti. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas pakankamai dažnai savaitgalį su sūnumi važiuoja pas savo artimuosius į Plungę, iš kur grįžta arba labai vėlai vakare arba sekmadienio ryte, todėl tokiais atvejais sūnus H. būna arba labai vėlai atsigulęs miegoti ir sekmadienį jau prieš 9 val. būna prikeliamas, kad būtų grąžintas į savo gyvenamąją vietą arba sekmadienio ryte būna prikeliamas apie 5-6 val., kad iki 9 val. spėtų grįžti iš Plungės į Kybartus. Be to, šiuo metu sekmadieniais sūnus H. iš ieškovo namų į savo namus grįžta ne tik, kad nepusryčiavęs, bet ir nesiprausęs, kas sudaro prielaidą daryti išvadai, kad jis tiesiog yra prikeliamas iš miego ir palydimas iki savo namų. Todėl ieškovo prašyme dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo nurodytas motyvas dėl sūnaus nakvojimo pas tėvą iš šeštadienio į sekmadienį naktį („sūnus turi galimybę dar vieną vakarą eiti miegoti kartu su tėčiu ir dar vieną rytą pasitikti kartu: keltis, pusryčiauti ir atlikti kitus ryto ritualus“) yra vertintinas kritiškai. Neįtikinamai atrodo ir ieškovo teiginys, kad sūnus buvimo pas ieškovą laikotarpiu keliasi ryte apie 8 val., nes būdamas namuose savaitgaliais jis iš esmės niekada nėra atsikėlęs anksčiau nei 9 val. ir tai tik tuo atveju, jei vakare nueina miegoti apie 21 val. O jei ir prabunda anksčiau, tai dar apie valandą laiko tiesiog gūrinėja lovoje, žaidžia, skaito ir t.t. Atsakovė įsitikinusi, kad ieškovas turi visas galimybes sūnų grąžinti sekmadienį į jo gyvenamąją vietą 12 valandą, nes pats ieškovas nusistato laiką, kada jis sekmadienį turi išvykti į darbą - tai jis gari daryti tiek 9 val., tiek ir 12 valandą ar net vėliau. Yra buvę atvejų, kai Ieškovas išvyko į darbą net ir pirmadienį. Negali nesutikti su tuo, jog ieškovo darbas yra susijęs su nuolatiniu išvykimu į užsienį, todėl jam žymiai patogiau yra išvykti kuo anksčiau ryte, kad kelionė per Lenkijos Respubliką būtų dienos metu. Tačiau ar tikrai Ieškovas neturi galimybės du sekmadienius per mėnesį labiau paisyti ne savo, o vaiko interesų ir išvykti į darbą ne 9 val., o 12 val.? Taip pat mano, jog tam, kad tarp šalių nekiltų konfliktas dėl to, ką kuri šalis laiko vėlyvuoju savaitgaliu, bendravimo tvarkoje turėtų būti nurodyti konkretūs vėlyvieji savaitgaliai bent jau artimiausiems 20024, 2025, 2026 metams. Pvz.: 2024 m. - kovo 30-3l d., birželio 29-30 d.; 2025 m.- kovo 29-30 d., rugpjūčio 30-31 d., lapkričio 29-30 d.; Nors Ieškovas savo ieškinyje deklaruoja norą nuolatos bendrauti su sūnumi, siekį užtikrinti maksimalų sūnaus bendravimą su juo ir pan., tačiau kaip matyti iš Ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su sūnumi tvarkos (4p.) net Tėvo dieną jis nepageidauja praleisti su sūnumi (sūnus į namus grįžtų Tėvo dienos 9.30 val.). Kaip jau yra nurodžiusi ir savo atsiliepime į ieškinį, jai yra visiškai nepriimtinas Tvarkos 5 punktas, kuriuo Ieškovas prašė nustatyti, kad be tėvo A. D. sutikimo draudžiama motinai A. D. išsivežti sūnų H. užsienį, o dabar prašo nustatyti, kad ,Abu tėvai be kito tėvų sutikimo negali išsivežti sūnaus H. D. į užsienį ilgesniam nei 4 dienų laikotarpiui. Visų pirma, ieškovas savo prašyme dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo nenurodo jokių argumentų ar motyvų, kodėl turėtų būti taikoma tokia sūnaus išsivežimo į užsienį tvarka. Ji yra ne tik nelogiška, bet ir sudaranti sąlygas nesutarimams bei konfliktams kilti, todėl toks ieškovo reikalavimas (Tvarkos 5 punktas) yra perteklinis ir neturėtų būti tenkinamas. Tariantis dėl Taikos sutarties sudarymo sąlygų šioje byloje, šalys buvo radę kompromisą ir sūnaus H. išsivežimo į užsienį klausimą buvo sutarę spręsti taip, kad kiekvienas iš tėvų norėdamas su sūnumi išvykti į užsienį ilgesniam nei 3 (trijų) dienų laikotarpiui, turi informuoti kitą iš tėvų apie kelionės detales: šalį į kurią vykstama, kelionės trukmę ir planuojamą grįžimo datą. Deja, bet jai nėra žinoma dėl kokių priežasčių pasikeitė ieškovo nuomonė šiuo klausimu. Kadangi Tvarkos 10 punktu ieškovas prašo nustatyti, kad nepilnamečiui H. D. susirgus, vaiko mama A. D. privalo nedelsiant informuoti sūnaus tėvą A. D., tai bendravimo su sūnumi H. T. turėtų būti numatyta ir situacija, jei vaikas suserga būdamas su Ieškovu. Gal būt, tai galėtų būti apibrėžta taip: „ Sūnui H. susirgus, ar įvykus su sūnumi nelaimingam atsitikimui, sūnui esant pas tėvą A. D., jis privalo nedelsiant apie tai informuoti motiną A. D. ir sūnų pristatyti arba į gydymo įstaigą, arba motinai A. D.“. Tariantis dėl Taikos sutarties sudarymo sąlygų ieškovas sutiko su tokiu Tvarkos punkto papildymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo ieškovo A. D. ieškinį tenkinti tik dalinai bei priteisti iš ieškovo mano naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas.

Institucija pateikė išvadą, kad Skyriaus nuomone, Skyriaus nuomone, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka tarp nepilnamečio vaiko ir tėvo atitinka nepilnamečio vaiko geriausius interesus. Skyriaus vertinimu, nustačius Ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, jis galėtų nuosekliai bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo gyvenime, o konkreti bendravimo su vaiku tvarka leistų ateityje išvengti galimų nesutarimų tarp šalių bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Skyrius, sutinka ir su atsakovės atsiliepime išdėstytais bendravimo tvarkos papildymais, dalyse dėl vaiko išsivežimo į užsienį ir vaiko sirgimo metu, bei įtraukiant į bendravimo tvarką ir Motinos dienos bei jos gimimo dienos su sūnumi praleidimą. Skyriaus specialistai 2023 m. lapkričio 25 d. lankėsi ieškovo A. D. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kuris yra trijų kambarių su virtuve, apie 65 m2 ploto, butas su visais patogumais, tvarkingas, erdvus, jaukus ir šiltas, prižiūrėtas. Vienas kambarys bute yra skirtas vaikui. Kambaryje stovi berniukui reikalingi daiktai, baldai, rūbai, žaislai. Sudarytos visos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti, augti, ugdytis. Namuose yra visi namų apyvokos daiktai, reikalingi tam, kad būtų užtikrinti visi vaiko poreikiai. Pokalbio su Skyriaus specialistais metu, A. D. atviravo, kad savo namuose sudaręs visas sąlygas sūnaus poreikiams užtikrinti, jam gyventi įrengęs atskirą, erdvų kambarį, nupirkęs naujus baldus, rūbų, žaislų. Pasak tėvo, sūnus pas jį noriai svečiuojasi, labai nori su juo leisti laiką, laukia, kada tėtė jį pasiims. Pasak Ieškovo, sunkumai dėl bendravimo su sūnumi iškilo maždaug prieš du mėnesius, sūnaus motina nenurodo priežasčių, kodėl negalima bendrauti su vaiku, tiesiog atrašo, kad negalima pasiimti sūnaus, ragina kreiptis į teismą. Bendravimo su vaiku tvarka nebuvo nustatyta, todėl vaiko tėvas kreipėsi dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismo keliu, kadangi sūnaus motina nesudaro tam galimybių ir sąlygų. „Vaiko motina man neteikia informacijos apie vaiko sveikatą, aš net nežinojau, kad neseniai jam atlikta adenoidų operacija. Kaip sūnui sekasi darželyje, reikalui esant, pats pasiklausiu jo darželio auklėtojos. Jis teikia sūnui išlaikymą po 243 eurus, prieš rugsėjį pervedė 150 eurų papildomai vaiko apipirkimui, ruošiantis į darželį. Dėl sūnaus labai stengiasi, kartu jie anksčiau važiuodavome prie ežero, lankėsi kavinėse, važiavo pas močiutę, todėl yra sulaukęs vaiko motinos žinutės, kad netampytų sūnaus po visą Lietuvą. Dės visas pastangas, kad su sūnumi galėčiau bendrauti, dalyvauti jo auklėjime ir ugdyme". Skyriaus specialistai 2023 m. lapkričio 25 d. lankėsi atsakovės A. D. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė kartu su sūnumi gyvena nuosavybės teise priklausančiame bute, kuris yra trijų kambarių su virtuve, apie 57 m² ploto, butas su visais patogumais, labai tvarkingas, erdvus ir jaukus. Berniukui skirtas atskiras erdvus kambarys. Jame visi vaikui reikalingi baldai, priemonės jo ugdymui, lavinimui, poilsiui. Kambaryje daug vaiko mėgstamų žaislų, vaikiška įvairiaspalvė lova. Namuose yra visi namų apyvokos daiktai, reikalingi tam, kad būtų užtikrinti visi vaiko poreikiai. Pokalbio su Skyriaus specialistais metu, A. D. atviravo, kad niekada nedraudusi tėvui bendrauti su sūnumi, visada jį išleisdavo pas tėvą iki vieno atvejo: grįžęs sūnus mamai papasakojo, kad „būnant pas močiutę Plungėje jie su tėte buvo kavinėje, ten tėvas sutiko draugus, su kuriais gėrė visokius gėrimus, jau sutemus atvažiavo taksi, kurį iškvietė tėtė. Taksi, pasak vaiko jį parvežė pas močiutę į namus, o tėtė liko kavinėje su draugais. Rytojaus dieną jie su močiute važiavo tėtės parsivežti į namus“. Motina labai išsigando dėl tokios situacijos, teigia, kad jai neramu, nes nepasitiki vaiko tėvu. „Vaiko tėvas galimai turi priklausomybę alkoholiui, daro neapgalvotus sprendimus, netinkamai rūpinasi sūnumi, esant sūnui šalia vartoja alkoholį. Neužtikrina jam saugios aplinkos“. Pasak atsakovės, iki šio atvejo ji sudarė visas sąlygas vaikui bendrauti su tėvu, tačiau dabar tiesiog bijo, kad tėvas juo tinkamai pasirūpintų, nevartotų alkoholio, kai vaikas būna kartu su juo. H. tėvo pasiilgsta, nori su juo leisti laiką, tėvą labai myli. Motina atviravo, kad dar birželio mėnesį vaiko tėvui parašiusi žinutę su informacija, kad sūnui bus atliekama adenoidų operacija, parašė numatytą operacijos datą. Tėvas, galimai informaciją pamiršo, motiną kaltina informacijos apie sūnaus sveikatos būklę neteikimu, nors pats gali jungtis prie e sveikatos portalo ir joje sekti informaciją. „Sūnus jai pasakojo, kad tėtė buvo atėjęs į darželį, jam pasakojo, kad mama neleidžia jiems matytis, pasiimti jo pas save - bus teismas, tada jie galės matytis, bus tam nustatytas laikas, kalbėdamas tėtė, pasak vaiko, verkė. Vaikas dar mažas to nesupranta, jam skaudu, neramu“. Atsakovė patvirtina informaciją, kad tėvas davė sūnui papildomus 150 eurų sūnaus apipirkimui, moka alimentus. Pasak, A. D., niekada būtų nekilę jokių bendravimo sunkumų, jei ne A. D. neatsakingumas, kartu su juo būnant vaikui. 2023 m. lapkričio 25 d. apsilankymo šeimoje metu, buvo išklausyta nepilnamečio H. D. nuomonė. H. D. pasakojo, kad lanko darželį, kuriame patinka, turi daug draugų. Berniukas aktyviai rodė savo kambaryje esančius žaislus, žaislines tatuiruotes. Pasiteiravus apie tėtį, teigė, kad norėtų gyventi su tėčiu, tačiau mama neleidžia, jis tėtį ir mamą labai myli. Berniukas kelis kartus pakartojo, jog norėtų kad būtų vėl šeima ir mamytė su tėveliu gyventų kartu. Berniukui paaiškinus, jog jo noras pilnai suprantamas, tačiau kartais taip būna, jog suaugusieji nusprendžia gyventi atskirai ir jis dėl to nekaltas, juolab, kad tėtis su mama jį labai myli. Berniukas tai išgirdęs teigė, kad jis dėl to kaltas, nes vyko teismas ir mamytė su tėčiu nusprendė kartu negyventi. Pasak H. jo niekas neskriaudžia, tėtis ir mama labai myli ir rūpinasi. Jam patinka laiką leisti su tėčiu, su kuriuo žaidžia, važiuoja pasivaikščioti, į kavinę ir pan. Vaikas taip pat papasakojo apie situaciją, kad lankantis pas senelę Plungėje, tėtis kavinėje susitiko draugų, su jais kažką gėrė, vėliau tėtis iškvietė taksi, kuris jį nuvežė į močiutės namus, o tėtis liko su draugais. Berniukas pasakojo, kad jam patinka pas močiutę Plungėje.

Ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko patikslintą ieškinį, prašo jį tenkinti visiškai. Nurodo, kad ieškovas dirba tam tikru grafiku, todėl prašo vaiką pasiimti I, III ir V (jei yra) kiekvieno mėnesio penktadieniais iš ugdymo įstaigos po jo užsiėmimų ir grąžinant sekmadienį 9.00 val. į jo gyvenamąją vietą. 9 val. yra būtent todėl, kad ieškovas kiekvieną sekmadienį išvykstą į reisą, jis yra tolimųjų reisų vairuotojas. Apie 10 val. ieškovas turi jau išvykti. Miegoti eina sūnus apie 21 val. 21.30 val., keliasi 7.30 val. 8.00 val. Svarbi aplinkybė ta, kad ieškovas ir atsakovė gyvena tame pačiame name tik skirtingose laiptinėse, todėl vaiko pristatymas užtrunka tik kelias minutes. Mano, kad tiek vaikui pačiam būtų geriau jei būtų nustatyta, tam tikra bendravimo tvarka, kada jis praleidžia laiką su mama, kada su tėčiu. Todėl turėtų būti nustatyta konkreti bendravimo tvarka. Iš susirašinėjimų pateiktų prie bylos, matyti, kad tarp šalių kyla konfliktai dėl konkretaus bendravimo laiko. Pagrindinis argumentas dėl ko vaikas turėtų būti grąžinamas 9 val. yra ieškovo darbo grafikas. Tokio kaip konkretaus darbo grafiko ieškovas neturi. Jis tiesiog žino, kada jam reikia išvykti, kad pasiektų tam tikrus taškus, kur reikia pristatyti krovinius. Atsakovė nurodė, kad vaikas įprastai eina miegoti iki 21.30 val. panašiu metu vaikas užmiega ir pas ieškovą. Atsakovė nurodė, kad savaitgaliais vaikas užmiega iki 23 val. t.y. apie pusantros valandos vėliau negu eina miegoti įprastą dieną, todėl gal atsakovei ir kyla klausimas kad vaikas savaitgaliais miega ilgiau. Pati atsakovė nurodė, kad vaikas paprastą dieną 8 val. jau būna ugdymo įstaigoje ir keliasi 7.30 val. Vaikai yra pratę prie rėžimo, todėl mano kad ir savaitgalį vaikas keliasi tokiu pat metuk kaip ir penkias dienas iš eilės. Todėl 8 val. jis būna atsikėlę. O sūnų parvesti iš ieškovo gyvenamosios vietos į atsakovės gyvenamąją vietą trunka kelias minutes. 9 val. todėl atsakovės argumentas, kad vaikas bus neišsimiegojęs yra nepagrįstas. Atsakovė tikriausia žiūri savo interesų ir noro sekmadienį ilgiau pamiegoti. Oficialaus ieškovo darbo grafiko pateikti negali. Ieškovas turi į tam tikrus taškus pristatyti prekes. Todėl kiekvieną kartą ieškovas skirtingai apsiskaičiuoja, kada jis turi išvykti, kad pasiektų nurodytą tašką. Jis negali bet kuriuo metu atvažiuoti ir iškrauti prekes. Jis turi išvykti dažniausia iki 10 val. ryto. Ieškovo noras bendrauti su sūnumi yra didelis. Sūnus taip pat nori bendrauti su tėvu ir praleisti daugiau laiko. Ieškovas prašo 4 punktu „Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dienos savaitgalį Ieškovas pasiima sūnų prieš Tėvo dieną einantį šeštadienį 9.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant kitą dieną, sekmadienį 9.30 val. į jo gyvenamąją vietą“. Tačiau tokiu grafiku pristatyti vaiko kelis kartus per mėnesį jis negali. Šitas punktas yra šiek tiek perteklinis, bet ieškovas norėtų su sūnumi bendrauti ilgiau, nes galbūt norėtų kažkur su sūnumi išvykti. Šiuo punktu ieškovas norėtų užsitikrinti tėvo dieną bendrauti su sūnumi, nepaisant to, kad 1 punkte ir taip tėvui priklauso I savaitgalis su sūnumi. 4 punkte yra įsivėlusi rašymo apsirikimo klaida, jo esmė yra vaiko grąžinimo laikas. Atskirai aptarti motinos dienos nereikia. Atsakovas taip pat prašo 2 punktu „Ieškovas A. D. nepertraukiamai bendrauja su savo sūnumi H. D. kiekvienais metais Šv. Kalėdų̨ antrąją̨ dieną pasiimant sūnų 9.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant tos pačios dienos 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą“. Ieškovas nori kuo daugiau laiko praleisti su sūnumi šventiniu laikotarpiu. Analogiška situacija yra su 3 punktu „ Ieškovas A. D. nepertraukiamai bendrauja su savo sūnumi H. D. kiekvienais metais Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimant sūnų 9.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant tos pačios dienos 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą“. Taip pat ieškovas 5 punktu prašo „abu tėvai be kito iš tėvų sutikimo negali išsivežti sūnaus H. D. į užsienį ilgesniam nei 4 dienų laikotarpiui“. Išvykimas į užsienį susijęs su ryšio bendravimo ribojimais. Todėl mano, kad išvežimas į užsienį ilgesniam laikotarpiui vėliau gali privesti prie didelių ginčų, todėl vaiko išvežimas į užsienį turėtų būti suderintas su kita šalimi. Kiekvienas iš tėvų teisė žinoti su kuo vaikas būna, kokioj aplinkoj būna. Nesinori prieiti prie vaiko grobimo bylos. Todėl šita sąlyga yra tam, kad vienas iš tėvų neišsivežtų vaiko be kito tėvo žinios ilgesniam negu 4 dienų laikotarpiui. Keletą dienų tiek mama tiek tėvas gali vaiką išsivežti į užsienį, tačiau ilgesniam laikotarpiui reikalingas kito tėvo leidimas, nes reikia atsižvelgti į kokią šalį bus išvežtas vaikas, nuo ko priklausys ar bus internetas, kokia bus laiko juosta, nuo ko priklausys vaiko bendravimas ar su motina ar su tėvu. Tokiu atveju viena iš šalių turėtų išsiaiškinti, į kokią šalį vaikas bus išvežtas, koks bus ryšys, ar bus užtikrintas tėvų bendravimas internetinėmis priemonėmis. Taip pat ieškovas 6 punktu prašo: „ Ieškovas A. D. papildomai turi teisę du kartus per kalendorius metus pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir išvykti su sūnumi į savo gyvenamąją̨ ar kitą vietą 7 (septynias) kalendorines dienas nepertraukiamai, derindamas savo atostogas su sūnaus H. D. atostogų̨ (mokyklinių ir kt.) laiku. Apie planuojamų atostogų laiką ir trukmę Ieškovas A. D. įspėja vaiko mamą A. D. prieš 1 mėnesį. Ieškovas A. D. informuoja A. D. apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį“. Toks bendravimas vieną kartą per metus vertinamas, kaip maksimalus bendravimas su vaiku. 7 punktu ieškovas prašo“ „ Abu tėvai turi derinti bendravimą su vaiku, vaiko ugdymo grafiku bei poilsio rėžimu“, 8 punktu : „Galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos tik abiejų tėvų bendru sutarimu“, 9 punktu : “ Ieškovas A. D. turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis“. Šitas punktas turėtų būti derinamas atsižvelgiant į 7 punktą. Šitame punkte nėra tam tikrų valandų, nes bendravimas turi būti derinamas atsižvelgiant į vaiko interesus, jo norą, jo veiklas, užsiėmimus. 10 punktu „Nepilnamečiui H. D. susirgus, vaiko mama A. D. privalo nedelsiant informuoti sūnaus tėvą A. D.“, toks reikalavimas susijęs su tuo, kad buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad sūnui buvo atlikta operacija, o tėvas apie tai nebuvo informuotas. Ieškinyje nurodytos aplinkybės atitinka vaiko interesus. Nemato jokio vaikų interesų pažeidimo. Tokia bendravimo tvarka turėtų būti tenkinama. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad iš dalies sutinka su patikslintu ieškiniu. Nurodė, kad įprastai, darbo dieną vaikas keliasi 7.30 val. o savaitgalį vaikas keliasi po 9 val. apie 10 val. priklausomai, kada jis atsigula. Darbo dieną vaikas gulasi 21 val., o iki 21.30 val. užmiega. Savaitgaliais vaikas užmiega iki 23 val. priklausomai ką veikia. Savaitgaliai tam ir skirti, kad vaikas išsimiegotų ir naują savaitę pradėtų pailsėjęs. Nori pabrėžti, kad vaikas kiekvieną savaitgalį neina miegoti 23 val. tai priklauso nuo situacijos. Penktadienį jis dažniausia eina miegoti anksčiau, nes būna pavargęs po visos savaitės, šeštadienį miegoti eina miegoti priklausomai nuo to ką tą dieną veikė. Pati keliasi anksti. Šį sekmadienį sūnus grįžo iš tėvo 9 val. ryto, pats pasakė, kad atsikės i žadintuvu. Akytės traiškanotos, vaikas nevalgęs, nesiprausęs dėl ko ėjo miegoti pietų ko šiaip savaitgaliais nedaro. Vaikas pietų miega tik darželyje, bet namie pietų niekada nemiega. Visą rugpjūtį atostogų metu jis nemiegojo pietų, nes jam pietų miegoti iš esmės jai jis pasiilsėjęs jam nebereikia. Tai reiškia, kad jam nėra pats geriausias vaikas grįžti namo 9 val. o tai, kad tėtis gali vaiką grąžinti namo vėliau, gali, nes su juo gyveno todėl žino, kad išvažiuoti į darbą jis gali kada jam yra patogu, bet dabar kalba eina jau apie vaiką. Tėvas dirba Lietuvos įmonėje. Darbo grafiko nėra. Jis gali išvažiuoti kada jam patogu. Kai gyveno santuokoje jis į reisą išvis išvažiuodavo šeštadienį, matomai dabar kažkas pasikeitė, kad į reisą išvažiuoja sekmadienį. Jei labiau pasistengtų galėtų išvažiuoti ir sekmadienį vakare. Neturi žmogus darbo grafiko todėl jo pateikti negali. Jai jam pasitaikytų balius iš vakaro, išvažiuot galėtų pirmadienį jei grąžint vaiką tai jau išvažiuoti turi sekmadienį ryte. Kada jam reikia būti taškuose ji nežino, nes jie kinta. Gali vaiką tėvas grąžint iš šeštadienį, tuomet vaikas sekmadienį galės gyventi savo rutina. Jokių ritualų kaip nurodė tėvas jie nuturi rytais, nes nei kartą per du metus vaikas negrįžo papusryčiavęs. Viskas prasidėjo dėl to , kad daugiau nei metus laiko tvarka nustatyta nebuvo, kas nebuvo blogai, nei vaikui, nei jai, nei vaiko tėvui. Vaiką pasiimdavo beveik kiekvieną savaitgalį, išskyrus vaiko ligos atveju arba jų išvykų atveju. Tačiau atsitikus tam tikrai situacijai, reikėjo kažką keisti. t.y. kol 5 metų vaiką jis vieną kartą išsivežė į Plungę, o naktį girtas vieną vaiką įsodino į taksi, kad nuvežtų jį pas močiutę į kitą kaimą. Močiutė apie tai informuota nebuvo. 5 metų vaikas beldė į duris, kad jį įleistų, kai tuo tarpu jo tėvas gėrė bare. Todėl tėvo motyvas, kad ji negali išsivežti vaiko į užsienį, nes jis nebus garantuotas, kad vaikas yra saugioje aplinkoje jam tikrai nerūpi. Dėl 2 ir 3 punkto ji sutinka. Dėl išvežimo į užsienį ji nesutinka. Nes ji gali būti susiplanavus kelionę, nusipirkus bilietus, o jis iš principo gali nesutikti. Sutinka informuoti, kad vaikas kurį laiką bus užsienį, bet kad gautų jo sutikimą nesutinka. Taip pat ir ji sutinka be jokio leidimo leisti tėvui išsivežti vaiką, tik privalo ją informuoti. Ji pasą paduodavo net tada kai jis sugalvodavo tą vaiką įsivežti į Lenkiją. Šio punkto pagal ją net nereiktų, tačiau šioje vietoje ji mato norą ją apriboti. Ji tikrai sutinka, kad tėvas išsivežtų vaiką patirti įspūdžių į kelionę ir tam neprieštarauja. Šiuo metu kol yra įsiskyrę jie nebuvo su vaiku jokioje ilgoje kelionėje, tačiau apsidraudžia atsižvelgdama į ateitį, kad vaiko tėvo sprendimas gali įtakoti vaiko atostogas, keliones, įspūdžius. Kad jis norėtų žinoti ar sūnus yra saugus visų pirma pats turi užtikrinti saugią aplinką vaikui. Dėl 10 punkto ji nori pasakyti, kad dėl operacijos kurią atliko sūnui tėvas buvo informuotas jau senai, pusė metų prieš. Operacija vyko lapkritį, o tėvas pamiršo apie tai. Kad jis pamiršo ne ji kalta. Sutinka, kad informuos tėvą apie tai, kad vaikas susirgo jei jis turės tuo metu vaiką pasiimti, bet šiaip tikrai nemato tikslo tėvo informuoti apie kiekvieną menkiausią vaiko negalavimą. To pačio ji reikalauja ir iš jo. Ji nori, kad vaikas sergantis grįžtų namo, nes ji geriau galėtų vaiku ligos atveju pasirūpinti. Dėl vaiko bendravimo tvarkos nesutarimų nebūdavo, sutardavo gražiai iki 2023 m. spalio kai jis girtas su automobiliu vežiojosi vaiką. Paskui kaip jau minėjo vaikas papasakojo, kad jis vienas Plungėje važinėjosi su taksi nes tėtė bare gėrė. Šiuo metu tėvas ir sūnus bendrauja tik gyvai, poreikio bendrauti telekomunikacijų būdu poreikio net nebuvo, to aptarę niekada nėra. Sūnus taip pat tokio poreikio nėra išreiškęs. Sūnus klausia tik kada tėvas jį pasiims. Sūnus šiai dienai telefono dar neturi ir nežada jo dabar apkrauti tokiomis priemonėmis. Tikrai jei būtų poreikis ji neketina drausti bendrauti telekomunikacijų priemonėmis. Kiek ji supranta iš vaiko, savaitgaliais jis anksti miegoti pas tėtį neina, nes kai vaikas eina miegoti 21 val. jis atsikelia žvalus, o grįžęs iš tėčio vaikas būna neišsimiegojęs, eina miegoti pietų ko įprastai nedaro. Sūnus tikrai nenueina miegoti pas tėtį anksti, nes vaikas grįžta nepailsėjęs. Dėl 9 punkto ji taip neprieštarauja, su juo sutinka. Tačiau savo telefono jis neturi, jam turėti telefoną dar yra per anksti. Kai vaikas eis į pirmą klasę tuomet ir turės telefoną, dabar jei kas nors atsitiktų ją informuotų iš darželio. Tėvas turi problemų su alkoholiu, todėl jos pareiga apsaugoti savo sūnų. Dar kartą nori pabrėžti, kad vaikas iš tėčio ryte grįžta pavargęs, nesiprausęs ir nepapusryčiavęs, todėl vaiką tėtis turėtų grąžinti vėliau. Jau po visų ritualų, kuriuos jis pats nurodo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su ieškovo patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Nesutinka su ieškovės atstovės prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų. Svarbu atsižvelgti į tai, kad šis ieškinys teisme atsirado dėl to, kad ieškovas savo netinkamu elgesiu, kuomet būdamas neblaivus pasiimdavo vaiką ir kėlė grėsmę vaikui, jo interesams. Dėl to, atsakovė ir kreipėsi į teismą. Atsakovė tikrai neneigia ieškovo teisės bendrauti su vaiku, juo rūpintis, matytis su juo ir dalyvauti jo auklėjime. Atsakovė visada geranoriškai duodavo vaiką ieškovui. Nors ieškovės atstovė nurodo, kad nustatyta tam tikra bendravimo tvarka atitiks vaiko interesus, tačiau susidaro toks įspūdis, kad ieškovas savo patogumą iškelia aukščiau negu vaiko interesą. Šiuo atveju mama nori, kad vaikas ilgiau bendrautų su vaiku, o ieškovas šiuo atveju nori anksčiau grąžinti vaiką. Vaikas turėtų būti grąžinamas vėliau, nes kaip nurodo ieškovė pagal laikinai nustatytą tvarką vaikas sekmadieniais 9 val. ryto grąžinamas nepailsėjęs, alkanas ir tai tikrai neatitinka geriausių vaiko interesų. Norėtų atkreipti dėmesį, kad atsakovė yra pasirašiusi priesaiką už melagingų parodymų davimą, o ieškovas argumentuodamas per atstovę apie savo darbo grafiką nepateikė jokių duomenų, kad jam toks bendravimas su vaiku ( vaiko grąžinimas 12 val.) sukels kažkokius nepatogumus. Teismų praktikoje yra žinoma, kad tėvai norėdami ilgiau, produktyviau bendrauti su vaiku yra pakeitę net ir darbą, todėl to ieškovui tikrai neprireiktų jei teismas tenkintų atsakovės prašymą, kad vaikas būtų grąžinamas ne 9 val., o 12 val. dienos. Teiginys, kad vaikas pailsi po 10-11 val. gal ir teisingas, tačiau, deja, dabartinė praktika, kuria vadovaujasi ieškovas esant nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms rodo, kad vaikas tikrai ne visada yra paguldomas 21-22 val. Žinant ieškovo gyvenimo būdą, atsižvelgiant, kad dažnai keliauja pats ieškovo tėvus į Plungę, vaikas dažnai patiria daug įspūdžių rodo, kad vaikas neatsigula laiku. Tai dar kartą rodo, kad vaikas patiria daug įspūdžių, per visą dieną pavargsta, jam pailsėsi reikia daugiau laiko. Todėl jei vaikas pageidauja nakvoti iš šeštadienio į sekmadienį pas tėtį, turėtų būti grąžinamas 12 val., kas tikri geriausia atitiktų vaiko interesus, o ne tėvo patogumą šiuo atveju. Šioje situacijoje jei teismas nuspręstų, kad vaikas įprastai savaitgaliais turėtų būti grąžinamas 12 val., tai prašytų teismo, šiuo atveju, skirti atskiru punktu vaiko bendravimo su motinos diena, kad būtent motinos dieną vaikas būtų grąžinamas 9 val. kad mama galėtų daugiau laiko praleisti tą dieną su vaiku, o ne 12 val. Dėl leidimo išvykti į užsienį nesutinka, byloje nenurodyta pagrįstų argumentų dėl ko turėtų būti nustatomas leidimų išvykti į užsienį prašymas. Tuo labiau, kad sprendžiant sudaryti galimybę išspręsti ginčą taikiai ir sudaryti taikos sutartį tarp šalių buvo lyg ir rastas kompromisas. Atsakovė nieko prieš apie informavimą apie ketinimą išvykimą į užsienį, bet ne apie kažkokį leidimą išsivežti. Atsakovė sutinka informuoti ieškovą apie vaiko ligą. Analogiškai turėtų pasielgti ieškovas pasiėmęs vaiką. Natūralu, kad vaikas daugiau praleisdamas laiko su mama ir gyvendamas su ja, mama labiau žino, kokių vaistų vaikui reikia ar kaip reikia gydyti vaiką. Mano, kad keistinas yra bendravimo tvarkos 1 punktas, kad vaikas turėtų būti grąžinamas ne 9 val., o 12 val., papildant punktą, kad per mamos dieną vaikas turėtų būti grąžinamas 9 val. 5 punktas turėtų būti keistinas į informavimą, o ne leidimo davimą. Papildant bendravimo tvarką dėl to, kad vaikui susirgus būnant pas tėvą , jis taip pat turėtų informuoti mamą ir vežti vaiką į gydymo įstaigą arba grąžinti pas mamą į namus. Taip pat prašo priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Institucijos atstovė teismo posėdžio nurodė, kad išklausius atsakovės ir jos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, mano kad vaiko grąžinimas vėliau negu 9 val. geriau atitiktų jo interesu. Vaikas turėtų būti grąžinamas pavalgęs, pailsėjęs. Vaikui savaitgalis yra skirtas pailsėti, todėl vaikas savaitgalį turėtų pamiegoti ilgiau. Ieškovės atstovės paaiškinimas dėl mamos dienos yra pakankamas ir tenkintinas. Dėl išvežimo į užsienį ilgesniam nei 4 dienų laiko tarpui pastabų neturi, mano kad užtektų tik informavimo. Dėl 6 punkto pastabų neturi, 7 dienų bendrų atostogų pakaktų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko H. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose 2023 m. lapkričio 3 d. gautas ieškovo A. D. ieškinys atsakovei A. D. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pakeisti 2022 m. gegužės 12 d., Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2778-503/2022, nustatytą nepilnamečio H. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su Ieškovu A. D., tokia tvarka:

5. Abu tėvai be kito iš tėvų sutikimo negali išsivežti sūnaus H. D. į užsienį ilgesniam nei 4 dienų laikotarpiui.

7. Abu tėvai turi derinti bendravimą su vaiku, vaiko ugdymo grafiku bei poilsio rėžimu.

8. Galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos tik abiejų tėvų bendru sutarimu.

9. Ieškovas A. D. turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis.

10. Nepilnamečiui H. D. susirgus, vaiko mama A. D. privalo nedelsiant informuoti sūnaus tėvą A. D..

11. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimus tėvas ir motina informuoja vienas kitą ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas telefonu ir / arba elektroniniu paštu.

2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi nutarta ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną ieškovo A. D. bendravimo tvarką su sūnumi H. D., gim. (duomenys neskelbtini) nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:

1. Ieškovas A. D. nepertraukiamai bendrauja su savo sūnumi H. D. I ir III kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant sūnų penktadienį 18.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sekmadienį 12.00 val. į jo gyvenamąją vietą.

2. Ieškovas A. D. nepertraukiamai bendrauja su savo sūnumi H. D. kiekvienais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną pasiimant sūnų 9.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant tos pačios dienos 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą.

3. Ieškovas A. D. nepertraukiamai bendrauja su savo sūnumi H. D. kiekvienais metais Šv. Velykų pirmąją dieną pasiimant sūnų 9.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant tos pačios dienos 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą.

4. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) ir Atsakovo gimtadienį, Ieškovas A. D. bendrauja su sūnumi H. D. visą dieną pasiimant sūnų 9.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant tos pačios dienos 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą.

2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutarta pakeisti 2023 m. lapkričio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2-9495-831/2023 nustatant, jog Ieškovas A. D. nepertraukiamai bendrauja su savo sūnumi H. D. I ir III kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant sūnų penktadienį 18.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sekmadienį 09.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus; vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz.: šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Dėl 1 punkto

Ieškovas 1 punktu prašo: „Ieškovas A. D. nepertraukiamai bendrauja su savo sūnumi H. D. I, III ir V (jei yra) kiekvieno mėnesio penktadienį, pasiimant sūnų̨ iš ugdymo įstaigos po jo užsiėmimų ir grąžinant sekmadienį 9.00 val. į jo gyvenamąją vietą“.

Ieškovas patiksliname ieškinyje nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio paaiškino, kad ieškovo darbas yra susijęs su nuolatiniu išvykimu į užsienį, Ieškovas išvažiuoja sekmadieniais ryte apie 10 val. ir grįžta ketvirtadieniais vakare, kartais penktadienį ryte. Dėl šios priežasties, ieškovas galėtų pradėti su sūnumi savaitgaliais, kuriais bendrauja, leisti laiką penktadieniais iš karto po sūnaus užsiėmimu ugdymo įstaigoje, gali pats nuvykti jo pasiimti ir tokiu būdu užtikrinti ilgesnį buvimą su vaiku. Pagrindinis argumentas dėl ko vaikas turėtų būti grąžinamas 9 val. yra ieškovo darbo grafikas. Tokio kaip konkretaus darbo grafiko ieškovas neturi. Jis tiesiog žino, kada jam reikia išvykti, kad pasiektų tam tikrus taškus, kur reikia pristatyti krovinius. Sūnus buvimo pas ieškovą laikotarpiu keliasi ryte apie 8 val., todėl ieškovas mano, jog sūnaus grąžinimas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 9.00 val. nesutrikdys vaiko dienos rėžimo ir atitiks geriausius jo interesus. Ieškovas ir atsakovė šiai dienai gyvena tame pačiame daugiabučiame name, jų butai yra tik skirtingose laiptinėse, todėl vaiko parvedimas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą užtrunka vos kelias minutes.

Atsakovė atsiliepime nurodė, bei ji ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog nesutinka, kad sūnus būtų grąžinamas jai sekmadienį 9 val. Nurodė, kad toks laikas yra ankstyvas, kadangi kiek ji supranta iš vaiko, savaitgaliais jis anksti miegoti pas tėtį neina, nes kai vaikas eina miegoti 21 val., jis atsikelia žvalus, o grįžęs iš tėčio vaikas būna neišsimiegojęs, eina miegoti pietų ko įprastai nedaro. Grįžęs iš tėčio vaikas būna pavargęs, irzlus, nepapusryčiavęs. Tai reiškia, kad jam nėra pats geriausias laikas grįžti namo 9 val. o tai, kad tėtis gali vaiką grąžinti namo vėliau, gali, nes su juo gyveno todėl žino, kad išvažiuoti į darbą jis gali kada jam yra patogu. Tėvas dirba Lietuvos įmonėje. Darbo grafiko nėra. Jis gali išvažiuoti kada jam patogu. Kai gyveno santuokoje jis į reisą išvis išvažiuodavo šeštadienį, matomai dabar kažkas pasikeitė, kad į reisą išvažiuoja sekmadienį. Jei labiau pasistengtų galėtų išvažiuoti ir sekmadienį vakare. Jokių ritualų kaip nurodė tėvas jie nuturi rytais, nes nei kartą per du metus vaikas negrįžo papusryčiavęs. Teiginys, kad vaikas pailsi po 10-11 val. gal ir teisingas, tačiau, deja, dabartinė praktika, kuria vadovaujasi ieškovas esant nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms rodo, kad vaikas tikrai ne visada yra paguldomas 21-22 val. Žinant ieškovo gyvenimo būdą, atsižvelgiant, kad dažnai keliauja pats ieškovo tėvus į Plungę, vaikas dažnai patiria daug įspūdžių rodo, kad vaikas neatsigula laiku. Tai dar kartą rodo, kad vaikas per visą dieną pavargsta, jam pailsėsi reikia daugiau laiko. Todėl jei vaikas pageidauja nakvoti iš šeštadienio į sekmadienį pas tėtį, turėtų būti grąžinamas 12 val., kas tikri geriausia atitiktų vaiko interesus, o ne tėvo patogumą šiuo atveju.

Teismas laiko, kad tikslinga išimtinai vaiko interesais šiek tiek nukrypti nuo ieškinio reikalavimų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri, teismo vertinimu, geriausiai atitiktų tiek vaiko, tiek jų tėvų interesus, užtikrintų darnią ir psichologiškai saugią vaikų raidą. Šiuo atveju vertintina ir tai, kad vaikams svarbu ne tik palaikyti ryšį su abiem tėvais, tačiau turėti stabilų dienos ir savaitės režimą, kuris svarbus vaiko gyvenimo stabilumui, saugumo pojūčiui.

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad vaiko grąžinimas mamai 9 val. ryto neatitinka geriausių vaiko interesų, kadangi kaip nurodė atsakovė savo atsiliepime į patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio metu, vaikas 9 val. ryte iš tėčio grįžta neišsimiegojęs, nepailsėjęs, irzlus ir nepapusryčiavęs. Be to, institucijos atstovė teismo posėdžio nurodė, kad vaiko grąžinimas namo vėliau geriau atitiktų jo interesus. Vaikas turėtų būti grąžinamas pavalgęs, pailsėjęs. Vaikui savaitgalis yra skirtas pailsėti, todėl vaikas savaitgalį turėtų pamiegoti ilgiau. Šiuo, atveju ieškovas į bylą nepateikė savo darbo grafiko, iš kurio būtų matyti, kad išvykti į darbą jis turi būtent apie 10 val., kaip yra nurodęs. Be to, kaip nurodė, atsakovė jokio tikslaus darbo grafiko ieškovas neturi ir išvykti jis gali tada kada jam patogu. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas tikslaus darbo grafiko neturi, išvykimo laikas priklauso nuo to, kada ir kur reikia pristatyti krovinį. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju, teismas sprendžia, kad vaiko grąžinimas motinai 11 val. geriausia atitiktų jo interesus, todėl 1 punktu nustatoma, kad: „Ieškovas A. D. nepertraukiamai bendrauja su savo sūnumi H. D. I, III ir V (jei yra) kiekvieno mėnesio penktadienį, pasiimant sūnų̨ iš ugdymo įstaigos po jo užsiėmimų ir grąžinant sekmadienį 11.00 val. į jo gyvenamąją vietą“. Be to, teismas atsižvelgdamas į abiejų šalių argumentus, į vaiko poilsio rėžimą, 1 punktą papildo sekančiai: „Per mamos dieną vaikas turėtų būti grąžinamas 10.00 val. į jo gyvenamąją vietą.“

Dėl 4 punkto

Ieškovas 4 punktu prašo: „Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dienos savaitgalį Ieškovas pasiima sūnų prieš Tėvo dieną einantį šeštadienį 9.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant kitą dieną, sekmadienį 9.30 val. į jo gyvenamąją vietą“. Nurodo, kad šitas punktas yra šiek tiek perteklinis, bet ieškovas norėtų su sūnumi bendrauti ilgiau, nes galbūt norėtų kažkur su sūnumi išvykti. Šiuo punktu ieškovas norėtų užsitikrinti tėvo dieną bendrauti su sūnumi, nepaisant to, kad 1 punkte ir taip tėvui priklauso I savaitgalis su sūnumi. 4 punkte yra įsivėlusi rašymo apsirikimo klaida, jo esmė yra vaiko grąžinimo laikas. Atskirai aptarti motinos dienos nereikia.

Atsakovė bei jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su šiuo ieškovo reikalavimu sutinka, tačiau nurodo, kad atsižvelgiant į ieškovo nurodytus motyvus 1 punktas, turėtų būti papildomas įrašu: “ Kad per mamos dieną vaikas turėtų būti grąžinamas 9 val. į jo gyvenamąją vietą“, motyvuojant tuo, kad ir mama su sūnumi šventinę dieną taip pat galėtų bendrauti ilgiau.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 1 punktu nustatė, kad „Ieškovas A. D. nepertraukiamai bendrauja su savo sūnumi H. D. I, III ir V (jei yra) kiekvieno mėnesio penktadienį, pasiimant sūnų̨ iš ugdymo įstaigos po jo užsiėmimų ir grąžinant sekmadienį 11.00 val. į jo gyvenamąją vietą“, todėl konstatuoja, kad 4 punkto reikalavimo nėra tikslinga tenkinti, kadangi vaikas ir taip sekmadienį (į kurį įeina ir I sekmadienis (tėvo diena)), būna su juo ir namo turi būti grąžinamas 11 valandą. Šiuo atveju ieškovas su sūnumi ir taip galės bendrauti ilgiau.

Dėl 5 punkto

Taip pat ginčas vysta dėl bendravimo tvarkos 5 punkto, kuriuo ieškovas prašo:„ Kad bu tėvai be kito iš tėvų sutikimo negali išsivežti sūnaus H. D. į užsienį ilgesniam nei 4 dienų laikotarpiui“. Ieškovas nurodė, kad išvykimas į užsienį susijęs su ryšio bendravimo ribojimais. Todėl mano, kad išvežimas į užsienį ilgesniam laikotarpiui vėliau gali privesti prie didelių ginčų, todėl vaiko išvežimas į užsienį turėtų būti suderintas su kita šalimi. Kiekvienas iš tėvų teisė žinoti su kuo vaikas būna, kokioj aplinkoj būna. Nesinori prieiti prie vaiko grobimo bylos. Todėl šita sąlyga yra tam, kad vienas iš tėvų neišsivežtų vaiko be kito tėvo žinios ilgesniam negu 4 dienų laikotarpiui. Keletą dienų tiek mama tiek tėvas gali vaiką išsivežti į užsienį, tačiau ilgesniam laikotarpiui reikalingas kito tėvo leidimas, nes reikia atsižvelgti į kokią šalį bus išvežtas vaikas, nuo ko priklausys ar bus internetas, kokia bus laiko juosta, nuo ko priklausys vaiko bendravimas ar su motina ar su tėvu. Tokiu atveju viena iš šalių turėtų išsiaiškinti, į kokią šalį vaikas bus išvežtas, koks bus ryšys, ar bus užtikrintas tėvų bendravimas internetinėmis priemonėmis.

Atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad ji gali būti susiplanavus kelionę, nusipirkus bilietus, o jis iš principo gali nesutikti vaiko išleisti. Sutinka informuoti, kad vaikas kurį laiką bus užsienį, bet kad gautų jo sutikimą nesutinka. Taip pat ir ji sutinka, be jokio leidimo leisti tėvui išsivežti vaiką, tik privalo ją informuoti. Šio punkto pagal ją net nereiktų, tačiau šioje vietoje ji mato norą ją apriboti. Ji tikrai sutinka, kad tėvas išsivežtų vaiką patirti įspūdžių į kelionę ir tam neprieštarauja. Šiuo metu kol yra įsiskyrę jie nebuvo su vaiku jokioje ilgoje kelionėje, tačiau apsidraudžia atsižvelgdama į ateitį, kad vaiko tėvo sprendimas gali įtakoti vaiko atostogas, keliones, įspūdžius.

Institucijos atstovė teismo posėdžio nurodė, kad dėl išvežimo į užsienį ilgesniam nei 4 dienų laiko tarpui šalims viena kitai užtektų tik informavimo.

Teismas mano, kad geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas išplaukia iš CK įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis. Taigi, ieškovo reikalavimas gauti vienam iš tėvų raštišką sutikimą laikinai/nuolatinai išvežti vaikus už Lietuvos Respublikos ribų įstatymiškai yra nepagrįstas, tačiau šalys turi teisę žinoti vaikų laikino buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą. Teismas, netenkindamas reikalavimo įpareigoti gauti raštišką sutikimą laikinai išvykstant su vaikais už Lietuvos Respublikos ribų, nutaria esant tokiai situacijai įpareigoti šalis informuoti viena kitą apie vaikų buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą (Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-725-324/2016). Todėl atsižvelgdamas į tai, teismas bendravimo tvarkos 5 punktą išdėsto taip: „Abu tėvai įpareigoja vienas kitą informuoti apie vaiko buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą, jei ketina išvykti į užsienį ilgesniam nei 4 dienų laikotarpiui“.

Dėl 9 punkto

Ieškovas 9 punktu prašo: „Ieškovas A. D. turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis“. Nurodė, kad ieškovas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis“. Šitas punktas turėtų būti derinamas atsižvelgiant į 7 punktą. Šitame punkte nėra tam tikrų valandų, nes bendravimas turi būti derinamas atsižvelgiant į vaiko interesus, jo norą, jo veiklas, užsiėmimus.

Atsakovė nurodė, kad dėl 9 punkto ji taip neprieštarauja, tačiau savo telefono vaikas dar neturi, jam turėti telefoną dar yra per anksti. Kai vaikas eis į pirmą klasę tuomet ir turės telefoną, dabar jei kas nors atsitiktų ją informuotų iš darželio. Šiuo metu tėvas ir sūnus bendrauja tik gyvai, poreikio bendrauti telekomunikacijų būdu poreikio net nebuvo, to aptarę niekada nėra. Sūnus taip pat tokio poreikio nėra išreiškęs.

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad nesant atsakovės prieštaravimas dėl šiame punkte nurodyto reikalavimo toks ieškovo prašymas tenkintinas ir 9 punktas išdėstomas sekančiai: „ Ieškovas A. D. turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko ugdymo grafiką bei poilsio rėžimą“.

Dėl 10 punkto

Ieškovas 10 punktu prašo: „ Nepilnamečiui H. D. susirgus, vaiko mama A. D. privalo nedelsiant informuoti sūnaus tėvą A. D.“.

Atsakovė nurodo, kad tokiu atveju bendravimo su sūnumi H. tvarkoje turėtų būti numatyta ir situacija, jei vaikas suserga būdamas su ieškovu. Gal būt, tai galėtų būti apibrėžta taip: „ Sūnui H. susirgus, ar įvykus su sūnumi nelaimingam atsitikimui, sūnui esant pas tėvą A. D., jis privalo nedelsiant apie tai informuoti motiną A. D. ir sūnų pristatyti arba į gydymo įstaigą, arba motinai A. D.“.

Teismas sutinka, kad šalys turi teisę žinoti apie vaiko sveikatą ir nustato, kad vaikui susirgus, vaiko tėvas arba motina, pas kurį tuo metu yra vaikas, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko tėvą ar motiną. Teismas, su šiuo ieškovo argumentu sutinka, tačiau atsižvilgamas į atsakovės prašymą, į tai, kad vaikas gyvena su mama 10 punktą papildo sekančiai: „Nepilnamečiui H. D. susirgus, vaiko mama A. D. privalo nedelsiant informuoti sūnaus tėvą A. D.. Vaikui susirgus būnant pas tėvą, jis taip pat turėtų informuoti mamą ir vežti vaiką į gydymo įstaigą arba grąžinti pas mamą į namus“.

Dėl kitų sutarties punktų ginčo nėra. Šiuo konkrečiu atveju teismas siekia kuo konkrečiau apibrėžti ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, kad kuo labiau apsaugoti šalis nuo nesutarimų ir tuo pačiu vaiko interesus. Dėl to teismas sprendžia, kad tokia bendravimo tvarka atitinka esamą situaciją, geriausiai užtikrina nepilnamečio vaiko teisę palaikyti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, nepažeidžia mažamečio būtino poilsio režimo, jo teisių ir interesų, priešingai, sustiprins jos ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, leis jaustis saugiam ir mylimam abiejų tėvų.

Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius. Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui, kaip yra šiuo atveju, kreiptis ieškiniu dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vėliau 2023 m. lapkričio 30 d. iš dalies pakeistos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kadangi, ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies 77 proc., iš atsakovės ieškovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas šioje byloje patyrė 1050 Eur išlaidų už advokato pagalbą ir sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio už neturtinį ieškinio reikalavimą, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina suma yra 892,43 Eur (109 Eur +1050 Eur x 77 proc.) CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 1 dalis). Atsakovė šioje byloje patyrė 300 Eur išlaidų už advokato pagalbą, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina suma yra 69 Eur (300 x 23 proc.) CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 1 dalis). Taikant įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 823,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims yra 31,72 Eur ir viršija minimalios valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Iš atsakovės priteistinos 24,42 Eur (31,72 Eur x 77 proc.)) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims. Iš ieškovo nepriteisiamos, nes neviršija minimalios valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 79 straipsnis, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

pakeisti 2022 m. gegužės 12 d., Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2778-503/2022, nustatytą nepilnamečio H. D., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su Ieškovu A. D., tokia tvarka:

4. Abu tėvai įpareigoja vienas kitą informuoti apie vaiko buvimo užsienyje laikotarpį ir vietą, jei ketina išvykti į užsienį ilgesniam nei 4 dienų laikotarpiui.

5. Ieškovas A. D. papildomai turi teisę du kartus per kalendorius metus pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir išvykti su sūnumi į savo gyvenamąją̨ ar kitą vietą 7 (septynias) kalendorines dienas nepertraukiamai, derindamas savo atostogas su sūnaus H. D. atostogų̨ (mokyklinių ir kt.) laiku. Apie planuojamų atostogų laiką ir trukmę Ieškovas A. D. įspėja vaiko mamą A. D. prieš 1 mėnesį. Ieškovas A. D. informuoja A. D. apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį.

6. Abu tėvai turi derinti bendravimą su vaiku, vaiko ugdymo grafiku bei poilsio rėžimu.

7. Galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos tik abiejų tėvų bendru sutarimu.

8. Ieškovas A. D. turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko ugdymo grafiką bei poilsio rėžimą.

9. Nepilnamečiui H. D. susirgus, vaiko mama A. D. privalo nedelsiant informuoti sūnaus tėvą A. D.. Vaikui susirgus būnant pas tėvą, jis taip pat turėtų informuoti mamą ir vežti vaiką į gydymo įstaigą arba grąžinti pas mamą į namus.

10. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimus tėvas ir motina informuoja vienas kitą ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas telefonu ir / arba elektroniniu paštu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 823,43 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 24,42 Eur (dvidešimt keturis eurus 42 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vėliau 2023 m. lapkričio 30 d. iš dalies pakeistos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja s Vitalijus Krivičius