Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Almontus“ atstovės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“ įgaliotam asmeniui R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Almontus“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“, ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Almontus“ vadovas nuo 2006-10-02 iki 2016-03-23 buvo atsakovas V. P..

Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-955-253/2016 iškėlė bankroto bylą UAB „Almontus“, bankroto administratore paskyrė V. S.. Nuo 2016-07-08 paskirta nauja bankroto administratorė UAB „Acountera“. Teismas 2016-02-18 nutartyje konstatavo, jog atsakovės UAB „Almontus“ turtą sudaro iš esmės trumpalaikis 5081 Eur vertės turtas, o įmonės skolos sudaro 10401,50 Eur, t. y. atsakovės skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė yra nemoki.

Dėl ieškovo tinkamumo

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė prieš G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014, ir joje nurodytą teismo praktiką).

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas nuo 2006-10-02 iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Almontus“ vadovas. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir būti lojalus (laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas išaiškinimas, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Ieškovė įrodinėja, kad atliekant atsiskaitymus pagal 2016-01-18 ir 2016-02-02 kasos išlaidų orderius, kuriais išmokėtos lėšos iš bendrovės atsakovui, buvo atsiskaityta CK 6.930¹ straipsnio 4 dalyje numatytais reikalavimais pagal avansinę apyskaitą, nors įmonės vadovu buvęs atsakovas turėjo prievolę tenkinti pirmesnės eilės, t. y. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte numatytas prievoles. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šios normos formuluotėje naudojamas žodis „privalo“ patvirtina CK 6.930¹ str. normos imperatyvumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-955-253/2016 iškėlė bankroto bylą UAB „Almontus“. Teismas 2016-02-18 nutartyje konstatavo, jog atsakovės UAB „Almontus“ turtą sudaro iš esmės trumpalaikis 5081 Eur vertės turtas, o įmonės skolos sudaro 10401,50 Eur, t. y. atsakovės skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė yra nemoki. Ieškovė nurodo, kad 2016-01-01 buvo pradelsti šie reikalavimai UAB „Almontus“: 509,09 Eur skola VSDFV Klaipėdos skyriui, 11,23 Eur darbo užmokesčio skola R. B., 532,00 Eur darbo užmokesčio E. M., 744,35 Eur darbo užmokesčio J. C., 362,46 Eur darbo užmokesčio K. P., 135,24 Eur darbo užmokesčio V. P.. Būtina įvertinti tai, kad įsiskolinimus ieškovė nustatė iš buhalterinės apskaitos dokumentų. Duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Almontus“ turėjo įsiskolinimų būtent pagal vykdomuosius dokumentus, byloje nepateikta, todėl teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas mokėjimų eiliškumas, nėra pagrindo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2016-01-18 išrašytas UAB „Almontus“ kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovui išmokėta 726,00 Eur suma, mokėjimo pagrindas – atsiskaitymas pagal avansinę apyskaitą. 2016-02-02 išrašytas UAB „Almontus“ kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovui išmokėta 360,00 Eur suma, mokėjimo pagrindas nenurodytas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad išmokėtos iš UAB „Almontus“ piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės interesais, priešingai, nėra aišku, kur apskritai šios piniginės lėšos buvo panaudotos. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdyje pripažino, jog minėtos piniginės lėšos nebuvo panaudotos UAB „Almontus“ veikloje, visas pinigines lėšas atsakovas išsimokėjo sau. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovas minėtas pinigines lėšas iš UAB „Almontus“ išsimokėjo sau, žinodamas apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams, ir nedelsiant pats kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas tokiais savo veiksmais pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas būti lojaliu juridiniam asmeniui, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai. Pastebėtina, kad po bankroto bylos iškėlimo atsakovas grąžino į bankrutuojančios bendrovės banko sąskaitą 200,00 Eur.

Ieškovė taip pat įrodinėja, kad atsakovas 2013-2014 metais panaudojo bendrovės lėšas nesuderinamam su bendrovės veikla tikslui, trečiųjų asmenų naudai, tai yra apmokėjo iš bendrovės lėšų komandiruočių išmokas atsakovui už 2460,85 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-08-28 UAB „Almontus“ direktoriaus, t. y. atsakovo, įsakymu Nr. 294 Dėl tarnybinės komandiruotės atsakovas išvyko į komandiruotę į Vokietijos Federacinę Respubliką (7 dienos), Nyderlandų Karalystę (1 diena) ir Prancūzijos Respubliką (2 dienos) nuo 2013-08-30 iki 2013-09-08 užmegzti ryšius su potencialiais verslo partneriais (projektavimo įmonių vadovais), pasidalinti darbo patirtimi, stebėti projektuotojų darbą, vykstant į komandiruotę tarnybiniu automobiliu ir apmokant 100 procentų komandiruotės dienpinigius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui iš UAB „Almontus“ 2013-09-30 buvo išmokėta 4588,84 Lt (1329,01 Eur) pagal komandiruotės ataskaitą Nr. 2013/01 už kelto bilietus, viešbučius bei kuro išlaidas, atsakovui iš UAB „Almontus“ 2013-09-13 buvo išmokėta 3908,00 Lt (1131,84 Eur) dienpinigių už minėtą komandiruotę, iš viso atsakovu išmokėta 2460,86 Eur suma. Iš atsakovo į UAB „Almontus“ buhalterinę apskaitą pateiktų ir įtrauktų komandiruotės išlaidas pagrindžiančių dokumentų nustatyta, kad į komandiruotę vyko ne tik atsakovas, bet ir R. B., S. M., J. M., kurie tuo metu nebuvo UAB „Almontus“ darbuotojai. Visų keturių asmenų kelionės metu patirtos išlaidos buvo įtrauktos į UAB „Almontus“ buhalterinę apskaitą ir apmokėtos iš UAB „Almontus“ piniginių lėšų. Klaipėdos valstybinė mokesčių inspekcija atlikusi mokestinį tyrimą 2016-03-29 pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog bendrovė nepagrindė, kad 2013-08-30 – 2013-09-08 komandiruotė būtų susijusi su bendrovės vykdyta arba numatoma vykdyti ekonomine veikla, komandiruočių išlaidos buvo patiriamos ne tik bendrovės darbuotojų naudai, tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, jog bendrovės deklaruota veikla – teisinė veikla, faktiškai vykdoma veikla – detaliųjų planų, žemėtvarkos projektų rengimas, topografinių, geodezinių nuotraukų sudarymas, kadastriniai matavimai, teisinė veikla, patalpų subnuoma. Atsakovas pateikė mokesčių administratoriui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad į komandiruotę buvo vykstama dėl Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, kuri numatė, jog nuo 2014-01-01 iš esmės nebeliks detaliojo planavimo, o 85 procentų pajamų buvo iš detaliųjų planų rengimo, todėl nuspręsta vykdyti kitą veiklą, kad nebankrutuotų, siekta pradėti molinių namų statybą Lietuvoje. Tokias pat aplinkybes atsakovas nurodė teismui bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad, nors atsakovas į komandiruotę vyko 2013 metų pabaigoje, duomenų, patvirtinančių, kad iki 2016 metų, kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, UAB „Almontus“ užsiėmė tokia ar panašia veikla, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013-08-28 įsakyme komandiruotės tikslas nurodomas užmegzti ryšius su potencialiais verslo partneriais (projektavimo įmonių vadovais), pasidalinti darbo patirtimi, stebėti projektuotojų darbą.

Atsakovas teigia, kad tyrimas buvo atliktas atsakovui nedalyvaujant ir nesupažindinant su šia išvada, nesuteikiant galimybės jos apskųsti, nes joje kaltinimai yra nukreipti ne atsakovui kaip fiziniam asmeniui, o kaip bendrovei UAB „Almontus“, be to, ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nenustačius pažeidimų. Pažymėtina, kad UAB „Almontus“ mokestinis tyrimas buvo pradėtas 2016-01-25, buvo atliekamas, kai atsakovas buvo įmonės vadovas iki bankroto bylos iškėlimo, atsakovas teikė paaiškinimą mokesčių administratoriui dėl minėtos komandiruotės aplinkybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nedalyvavo mokestiniame patikrinime. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. P. 2017-10-06 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, požymių. Visų pirma, ikiteisminio tyrimo metu tiriamos aplinkybės, turinčios reikšmės siekiant taikyti baudžiamąją atsakomybę, todėl visais atvejais vadovautis ikiteisminio tyrimo metu konstatuotais faktais apie atsakomybės buvimą ar nebuvimą, nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju atsakovui prašoma taikyti civilinę atsakomybę. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo keliamas ir nagrinėjamas klausimas dėl 2013-08-30 – 2013-09-08 komandiruotės dokumentų, jų pagrįstumo ir pan.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas gaudamas pinigines lėšas iš UAB „Almontus“ už 2013-08-30 – 2013-09-08 komandiruotę pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas būti lojaliu juridiniam asmeniui, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti, veikė priešingai juridinio asmens interesams.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui pagal 2016-01-18 UAB „Almontus“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėta 726,00 Eur suma ir pagal 2016-02-02 UAB „Almontus“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėta 360,00 Eur suma, iš viso 1086,00 Eur. Šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovas po bankroto bylos iškėlimo sumokėjo į bankrutuojančios bendrovės banko sąskaitą 200,00 Eur, todėl yra pagrindas žalos dydį mažinti šia suma. Iš UAB „Almontus“ piniginių lėšų 2013-2014 metais buvo apmokėtos komandiruočių išmokos atsakovui už 2460,85 Eur. Taigi bendra žalos suma sudaro 3346,85 Eur sumą. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Almontus“ padaryta 3346,85 Eur žala būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. CK 2.87 straipsnyje nustatytų pareigų būti lojaliu juridiniam asmeniui, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad įrodytos visos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3346,85 Eur žalai atlyginti, tenkintinas.

Dėl senaties termino

Atsakovas nurodo, kad dėl reikalavimo priteisti žalą, padarytą įmonei dėl komandiruotės išlaidų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir minėtą reikalavimą atmesti. Teigia, kad tokiam reikalavimui yra suėjęs 3 metų senaties terminas, numatytas CK.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsni). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto galiojusio, kai buvo priimta ir įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Almontus”, nurodyta, kad administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo. Taigi, minėtoje ĮBĮ normoje įtvirtinta ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė, kuri yra taikoma tuo atveju, kai bankrutuojančios įmonės administratorius pareiškia ieškinį dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių nuginčijimo, tačiau joje paminėtas 6 mėnesių laikotarpis nepripažįstamas senaties terminu. Tai, kad ši senaties termino skaičiavimo pradžios taisyklė taikoma tik administratoriaus ieškiniams dėl sandorių nuginčijimo, yra pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016, 32 punktą). Vadinasi, kitiems bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams, tarp jų ir reikalavimui dėl žalos atlyginimo, taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Pagal CK 1.125 straipsnio 8dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužinojo ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016 33 punktą). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-955-253/2016 iškėlė bankroto bylą UAB „Almontus“, taigi akivaizdu, kad ieškiniui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo pareikšti senaties terminas nėra praleistas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės atstovės ir atsakovo paaiškinimus, yloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 3346,85 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo reiškiant ieškinį buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pagal ieškinio sumą turėjo būti sumokėtas 75,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškinį visiškai patenkinus, iš atsakovo priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Almontus“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“, ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. P. 3346,85 Eur (tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt šešis Eur 85 ct) žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3346,85 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt šešių Eur 85 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-06-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Almontus“.

Priteisti iš atsakovo V. P. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.