Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių UAB „RTS Infra construction“ ir AS „Ehitusfirma Rand ja Tuulberg“, veikiančios per Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-234-90/2013 pagal ieškovių UAB „RTS Infra construction“ ir AS „Ehitusfirma Rand ja Tuulberg“, veikiančios per Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo bei nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ši aplinkybė patvirtina, kad įrangos tiekėjai, nepriklausomai nuo įrenginių pristatymo į vietą laiko, buvusiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios priklausė išimtinai nuo atsakovo ir yra jo atsakomybėje, negalėjo tikėtis tų įrenginių netgi perdavimo-priėmimo procedūros pradžios ir tuo pačiu galutinio atsiskaitymo Sutartyje numatytais terminais, negalėjo tikėtis, kad Sutartis bus įvykdyta iš atsakovo pusės tinkamai ir pilnai, nes pirkimai buvo finansuojami iš Europos Sąjungos Struktūrinės paramos lėšų pagal viešųjų pirkimų sąlygas, kurios iš esmės draudžia keisti sutarties sąlygas. Pagal Sutarties 3.2 puntą, ji turėjo būti įvykdyta iš ieškovo pusės per 4 mėnesius, o atsiskaitymas įvykdytas 15 punkte numatytais terminais. Esant faktinėms aplinkybėms, kurios neleidžia tikėtis įvykdymo numatytais terminais, reiškia, kad atsakovas arba iš esmės būtų buvęs nepajėgus atsiskaityti už jam parduotus įrenginius arba atsiskaitymo terminai nusitęstų neprognozuojamai ilgam laikui. Kas ir įvyko su tiekėju, kuris ir pristatė įrenginius, nepaisydamas aiškių faktinių aplinkybių dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo. Įvertinus šias aplinkybes, atsakovo aiškinimas, kad nepriklausomai nuo žinotų aplinkybių apie Sijotuvo pastato ir inžinierinės infrastruktūros nebuvimą, supratimą, kad pristatyti įrengimai (Sijotuvas) negalės būti montuojami ir atliekami kiti darbai Sutarčiai įvykdyti, tiekėjas vis tiek turėjo savo sąskaita įsigyti/pagaminti tuos įrengimus ir pristatyti į numatytą vietą, nėra teisiškai pagrįstas.

2. Teismas nepagrįstai šalių susirašinėjimą pripažino kaip vieninteliu ir tinkamu ieškovo kaltės įrodymu dėl Sutarties neįvykdymo, iš esmės nevertino kitų, tiesiogiai faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų, jų visumos. Tai, kad Sutarties įvykdymas nustatytomis sąlygomis neįmanomas ir dėl paties atsakovo neatliktų darbų, suprato ir pats atsakovas. Jis, vengdamas papildomų nuostolių, neteikė ieškovui tiekimo užsakymo kaip numatyta Sutarties 6.5 punkte, net esant ieškovo prašymui dėl to. 2012-05-16 UAB „RTS Infra construction" raštu informavo atsakovą apie tai, jog galėtų pristatyti įrenginį ZEMMLER MS 4200-ST-ET atsakovui 2012 m. birželio 11-20 d. ir paprašė atsakovą pateikti Sijotuvo tiekimo užsakymą bei pranešti apie tikslią jo pristatymo ir priėmimo vietą (Sutarties 6.2, 6.5 p.). Atsakovas formaliai į tokius paklausimus nereagavo, tačiau vėliau, pasinaudodamas situacija, pats inicijavo neteisėtą Sutarties nutraukimą dėl ieškovo kaltės 2012-10-03 raštu Nr. S-3270 „Pretenzija dėl sutarties sąlygų neatitinkančios įrangos". Atsakovas, žinodamas, kad Sutarties įvykdymas dėl minėtų priežasčių neįmanomas net keliems mėnesiams pratęsus Sutarties vykdymą, sąmoningai net nesiūlė ir neieškojo galimybių tą terminą pratęsti. Iš dalies tai patvirtina ir atsakovo veiksmai dėl ieškovo išduotų garantijų termino pratęsimo. Iš esmės pasibaigus bendraieškių išduotų sutarties įvykdymo garantijos bei avansinio mokėjimo grąžinimo garantijos galiojimo terminui (2012-09-01), atsakovas nepareiškęs jokių pretenzijų dėl patiektos apžiūrėti įrangos trūkumų, pareikalavo pratęsti šias garantijas (jos buvo pratęstos 2012-09-13), o jau po 6 dienų (2012-09-19) pateikė pretenziją dėl tos įrangos, nurodydamas, kad jau vyksta perdavimo-priėmimo procedūra, nors ji niekada nebuvo pradėta, atsiranda sąlygos nutraukti Sutartį.

Taigi, apeliantų nuomone, Sutartis nebuvo ir negalėjo būti įvykdyta dėl atsakovo kaltės (CK 6.64 str., 6.259 str.), todėl Sutartis laikytina nutraukta atsakovo nepagrįstai, tas nutraukimas naikintinas ir tuo pačiu pripažintina, kad Sutartis nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

3. Teismas neįvertino ieškovo reikalavimo atsakovui grąžinti pinigų sumą (22 660 Lt), kurią jis gavo iš 2012-01-04 sutarties įvykdymo garantiją Nr. 2012000077 išleidusio banko bei su tų pinigų nurašymu padarytus nuostolius. Nors ginčijamame sprendime nurodoma, kad atsakovui nutraukus Sutartį, jis turi teisę susigrąžinti sumokėtą avansą, tačiau dėl to ginčo byloje nėra ir ieškovas neprieštarauja netgi jeigu Sutartis būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės. Ginčas byloje kilo dėl atsakovo gautų pinigų ne pagal 2012-01-04 avansinio mokėjimo grąžinimo garantiją Nr. 2012000149, kurios suma 45 320 Lt, o pagal 2012-01-04 sutarties įvykdymo garantiją Nr. 2012000077, kurios suma 22 660 Lt. Sutarties nutraukimo atveju atsakovas nepatyrė jokių nuostolių, todėl neturėjo teisės vienašališkai pasinaudoti bendraieškių pateikta sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija - jos pagrindu reikalauti pervesti jam pinigus (CK 6.70 str., 6.90 str.). Jei kreditorius pasinaudoja garantija, neturėdamas reikalavimo, jis laikomas nepagrįstai praturtėjusiu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad bendraieškiai būtų įsipareigoję mokėti jam 22 660 Lt, kad atsakovas turi tokio dydžio reikalavimo teisę ir ją realizuoja, kad tokia pareiga buvo atsiradusi ar galėjo atsirasti be bendraieškių žinios.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bendraieškiai pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantai prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nepagrindė . Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantai turėjo galimybę išdėstyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, savo apeliaciniame skunde, todėl byla pagal apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama (CPK 314 str.). Tačiau šis draudimas neabsoliutus ir nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Bylos duomenimis, apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikiamų duomenų iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos, kurioje skelbiami viešųjų pirkimų pasirašymo ir įvykdymo faktai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neteikė; teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl remiantis CPK 314 straipsniu atsisako juos priimti, nes būtinybė pateikti rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismui nenustatyta.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantai nekėlė klausimo dėl atsakovės atsiskaitymo su kitais tiekėjais, kurie laimėjo kitas (be sijotuvo) 2011 m. balandžio mėnesį skelbto konkurso pirkimo objekto dalis, o CPK 306 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija apeliantų prašymą dėl duomenų apie atsakovės atsiskaitymus su kitais tiekėjais išreikalavimo pripažįsta nepagrįstu, nes minėtos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo negali būti vertinamos.

Byloje kilo ginčas dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo bei teisės pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymą UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau –atsakovė) vykdė viešąjį prekių pirkimą - Įranga ir įrengimai projektui „Alytaus regiono šiukšlynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas“ (t. 1, b. l. 13-42). Su konkurso laimėtojais, veikiančiais Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 61 a. p. - 65) (pažymėtina, kad jungtinės veiklos partneriai: UAB „RTS Infra construction“ ir „AS EHITUSFIRMA RAND JA TUULBERG“ filialas, jungtinės veiklos dalyvio pavadinimas –UAB „RTS Infra construction“; toliau – ieškovė) atsakovė 2011-12-30 sudarė sutartį Nr. 222 „Įranga ir įrenginiai projektui „Alytaus regiono šiukšlynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas“. Stacionarus būgninis sijotuvas ZEMMLER MS 4200-ST-ET“ (toliau-sutartis) dėl stacionaraus būgninio sijotuvo ZEMMLER MS 4200-ST-ET tiekimo, užsakovo personalo apmokymo bei kitų techninėje specifikacijoje išvardytų reikalavimų (Sutarties 1.1 p.). Sutarties prieduose, kurie yra neatskiriama sutarties dalis (Sutarties 2.1 p.), ieškovė patvirtino, kad stacionarų būgninį sijotuvą ZEMMLER MS 4200-ST-ET ir jo priklausinius pagamins gamintojas ZEMMLER Siebenlagen GmbH (Vokietija) ir kad ZEMMLER MS 4200-ST-ET bus pateiktas su įrankių dėže bei reikalingų raktų komplektu, o taip pat pateikė siūlomos įrangos technines charakteristikas, kuriose detaliai nurodė viešojo konkurso reikalavimus atitinkančias stacionaraus būgninio sijotuvo ZEMMLER MS 4200-ST-ET (toliau –įranga) technines charakteristikas (Sutarties Priedas Nr. 3, Priedas Nr. 4). Ir nors byloje nėra ginčo, kad sutarties tekstą rengė atsakovė, tačiau šios sutarties tekstas buvo skelbto viešojo pirkimo konkurso sudedamoji dalis, todėl ieškovė, kaip verslo subjektas, dalyvaudama konkurse ir pasirašydama šią sutartį, turėjo žinoti arba žinojo, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus įstatyme numatytas sąlygas ir gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą (Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d.), todėl laisva valia priimdama sutarties sąlygas, turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti prisiimamų įsipareigojimų turinį bei apimtį ir įvertinti jų nesilaikymo pasekmes, neprieštaraujančias sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1.2 str. 1 p., 1.5 str., 6. 156 str.). Be to, ir įstatymas nustato, kad sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir tinkamai (CK 6.4 str., 6.38 str., 6.200 str.).

Sutartyje numatytos užduotys turėjo būto atliktos ne ilgiau kaip per 4 mėnesius nuo sutarties vykdymo pradžios, o atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, sutartis galėjo būti pratęsta dar 2 mėnesiams (Sutarties 3.2 p.), kas leidžia daryti išvadą, jog įrangą atsakovė turėjo patiekti iki 2012-04-30, o pratęsus sutarties terminą – vėliausiai iki 2012-06-30 (Sutarties 6.1 p., 3.1 p., 3.2 p.). Tačiau 2012-03-28 ieškovė pateikė atsakovei prašymą dėl sutarties pratęsimo 2 mėnesiams, t. y. iki 2012-06-30 (t. 1, b. l. 106 a. p.), o atsakovė 2012-04-04 raštu Nr. S-1283 sutiko, kad sutartis būtų pratęsta iki 2012-06-30 (t. 1, b. l. 107). Ir nors ieškovės prašyme dėl sutarties vykdymo pratęsimo nurodomos sąlygos sietinos su pačios atsakovės veiksmais (žinant, kad įranga bus montuojama pastate, kurio statyba dar nepradėta; ieškovė negavo jokių atsakymų į jos raštiškus paklausimus atsakovei dėl galimos sijotuvo montavimo vietos pastate), tačiau bylos duomenys rodo, kad ieškovė bei kompanija „Euroelite GmbH“ dėl įrangos sijotuvo būgno ZEMMLER MS 4200-ST-ET sutartį Nr. LT 28312 sudarė tik 2012-03-30 (t. 1, b. l. 133 a. p. – 134), o pagal šios sutarties 4.1 punktą daiktai turėjo būti pristatyti per 10-12 savaičių laikotarpį nuo pirkėjo išankstinio mokėjimo kvito momento, todėl skaičiuojant 10-12 savaičių laikotarpį netgi nuo ieškovės ir kompanijos „Euroelite GmbH“ sutarties pasirašymo, tai būtų ne anksčiau kaip 2012-05-27 - 2012-06-10, o sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2012-04-30. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad sutartis nustatytu terminu negalėjo būti įvykdyta ne dėl atsakovės kaltės, o pačiai ieškovei negalint patiekti sutarties ir techninių specifikacijų reikalavimus atitinkančios įrangos.

2012-05-16 raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad įrangą numato pristatyti birželio 11-20 dienomis (konkreti data bus patikslinta), bei prašydama pateikti įrangos teikimo užsakymą (Sutarties 6.5 p.) ir pranešti tikslią įrangos pristatymo ir priėmimo vietą, o taip pat pranešti, ar minėta vieta sutaps su pastato vieta, kuriame turės būti sumontuotas, suderintas ir paleistas minėtas stacionarus įrenginys bei atlikti personalo apmokymai (t. 1, b. l. 110 a. p.).

2012-05-16 raštu Nr. S-1912 atsakovė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama sutikimo pakeisti pirkimo sutarčių sąlygas, tarp jų – pratęsti sutarties 3.2 punkte nurodytą terminą iki Žaliųjų kompostavimo aikštelės, esančios Takniškių k., Alovės sen., Alytaus r., statybos darbų užbaigimo akto pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012-12-21 (t. 2, b. l. 13-16), tačiau 2012-07-02 raštu Nr. 4S-3204 Viešųjų pirkimų tarnyba atsakovės prašymo netenkino (t. 2, b. l. 18-19). Ieškovei kreipusis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau tam negavus jos sutikimo, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė sąmoningai neieškojo galimybių pratęsti sutarties terminą, o jam pasibaigus, vėliau ieškovė neturėjo teisinio pagrindo prašyti leisti pakeisti netinkamą įrangą tinkama per 5 savaites nuo atsakovės patvirtinimo apie galimą pakeitimą ( t. 1, b. l. 116 a. p.)

Bylos duomenimis, jau pasibaigus sutarties įvykdymo terminui, ieškovė 2012-08-03 atvežė ir paliko dalį įrangos adresu (duomenys neskelbtini) ir apie tai tos pačios dienos raštu informavo atsakovę (t. 1, b. l. 111, 127, 128), šalims neįforminant prekių priėmimo-perdavimo. Atsakovė 2012-09-19 raštu, jame nurodžiusi, kad pristatyta įranga neatitinka sutarties ir techninių specifikacijų reikalavimų, informavo ieškovę, kad įranga turi būti išvežta iš atsakovės teritorijos ir iki 2012-09-30 pakeista tinkama, nes priešingu atveju sutartis bus nutraukiama (t. 1, b. l. 112). Atsakydama į ieškovės raštą Dėl sutarties Nr. 222 sąlygų neatitinkančios įrangos (t. 1, b. l. 112 a. p.), atsakovė 2012-10-03 pareiškė pretenziją „Dėl sutarties sąlygų neatitinkančios įrangos“, kurioje nurodė, kokiems sutarties punktams bei techninėje dokumentacijoje nurodytoms specifikacijoms ir reikalavimams neatitinka atvežtas įrenginys, ir tuo pačiu informavo ieškovę, kad šiai nesilaikius sutarties sąlygų ir neįvykdžius 2012-09-19 nurodymo neatitinkančią įrangą pakeisti į tinkamą, vadovaujantis sutarties 17.5 punktu, sutartis nutraukiama nuo 2012 m. spalio 12 d. (t. 1, b. l. 113-116). Atsakydama į atsakovės pretenziją, ieškovė 2012-10-11 rašte pripažino, kad dėl gamintojo aplaidumo į (duomenys neskelbtini) sąvartyną pristatyta sutarties reikalavimų neatitinkanti įranga (t. 1, b. l. 116 a. p.). Nenuosekli ieškovės pozicija, kai ieškinyje nurodo, kad 2012-08-03 įrenginį ZEMMLER MULTI SCREEN MS -4200-ST-ET atvežė ne įrenginio priėmimui pagal sutartį, o kaip pristatymą apžiūrėti, kaip pasirengimą perdavimui, o toliau tame pačiame ieškinyje teigia, kad įranga iš esmės atitiko sutarties ir techninių specifikacijų reikalavimus (t. 1, b. l. 4, 5), dublike nurodo, kad pasiūlė apsvarstyti variantą dėl panašaus įrenginio sumontavimo (t. 2, b. l. 84), apeliaciniame skunde teigia, kad pasitaikius galimybei pristatė atsakovės apžiūrai įrenginį pagal savo charakteristikas panašų į sutartyje numatytą sijotuvą ir net ieškovės manymu geresnių charakteristikų (t. 3, b. l. 5), tik dar kartą patvirtina, kad ieškovė per sutartą terminą nepristatė sutarties sąlygas ir reikalaujamas charakteristikas atitinkančios įrangos. Ir nors apliantai tvirtina, jog sutartis negalėjo būti vykdoma, nes atsakovė nėra parengusi įrangos montavimo vietos, tačiau iki sutarties nutraukimo šiai jokių pretenzijų nereiškė, o pagal sutarties priedą ieškovė įrangą buvo įsipareigojusi pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 57). Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė nepateikė sutarties prieduose numatyto jos vykdymo grafiko (t. 1, b. l. 51, 57), atsakovė nepateikė įrangos tiekimo užsakymo (sutarties 6.5 p.), tačiau vertinant visų bylos aplinkybių kontekste, ne šios aplinkybės sąlygojo, jog nebuvo pasiektas rezultatas, dėl kurio šalys iš esmės ir sudarė sutartį.

CK 6.217 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra ypatingų atvejų, tai įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį remiantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus. CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos suteikia šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2007, 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2009). Šalių sudarytos sutarties 17.5 punkte numatytos sąlygos, kurioms esant užsakovas (t. y. atsakovė) gali bet kuriuo metu ir neatidėliodama, nutraukti sutartį, prieš 7 dienas įspėjusi tiekėją (t. y. ieškovę), todėl aiškinimasis, ar šie pagrindai atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytus esminio sutarties pažeidimo požymius, paneigtų šalių teisę sutartyje numatyti konkrečius sutarties nutraukimo pagrindus (CK 6.217 str. 5 d.). Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė pažeidė sutarties sąlygas, ne laiku ir netinkamos kokybės, neatitinkančios specifikacijos pateikė dalį įrangos, todėl atsakovė, vadovaudamasi sutarties 17.5 punktu (tiksliau būtų – sutarties 17.5.1 p.) sutartį nutraukė teisėtai. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo atskirai aptarti visi šioje nutartyje nurodyti rašytiniai įrodymai, o taip pat atsakovės atstovo B. M. paaiškinimai, nereiškia, kad šie rašytiniai įrodymai, šalių atstovų paaiškinimai nebuvo vertinami, atsižvelgiant į įrodymų visumą (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad sutarties nutraukimo atveju atsakovė nepatyrė jokių nuostolių, todėl neturėjo teisės vienašališkai pasinaudoti bendraieškių pateikta sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija - jos pagrindu reikalauti pervesti jam pinigus (CK 6.70 str., 6.90 str.). Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytame nebaigtiniame prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąraše vienas iš jų yra garantija. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garantijos institutas pagal savo sampratą yra artimas laidavimo institutui, tačiau, skirtingai nei šis, garantija yra savarankiška prievolė, palyginti su užtikrinta prievole (CK 6.90 str. 2 d.), ir atsako garantas ne solidariai su skolininku, o subsidiariai (CK 6.90 str.2 d.), t. y. garantas už skolininką atsako tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovei neįvykdžius sutarties sąlygų ir nepristačius laiku ir tinkamo įrenginio atsakovei, pastaroji įgijo teisę į sutarties įvykdymo garantijos išmokėjimą. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, atsakovei kreipusis į AS SEB Pank banką 2012-10-09 raštu Nr. S-3374 „Mokėjimo reikalavimas pagal garantiją Nr. 2010000077, išduotą 2012-01-04“ ir 2012-10-09 raštu Nr. S-3373 „Mokėjimo reikalavimas pagal garantiją Nr. 2010000149, išduotą 2012-01-04“atsakovei teisėtai 2012-10-18 buvo atlikti mokėjimai pagal garantijose nurodytas sumas nuo ieškovės AS „Ehitusfirma Rand ja Tuulberg“ sąskaitos (t. 1, b. l. 117-121).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Taip pat pažymėtina, jos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.