- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2S-1154-265/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Suinteresuotas asmuo
- J. J., A. J., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Nemuno deltos regioninio parko direkcija, Šilutės rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas
- Pareiškėjas
- L. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų J. J. ir A. J. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, Nemuno deltos regioninio parko direkcija, Šilutės rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, J. J. ir A. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2015 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėja L. B. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 0,0500 ha žemės sklype (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), esančiame Duomenys neskelbtini., yra išlikę priestato prie ūkinio pastato – tvarto (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini) pamatai, kuriems buvo suteiktas unikalus Nr. Duomenys neskelbtini (t. I, el. b. l. 1-4), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 tenkino pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir daiktinių teisių registravimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B. nuosavybės teise priklausančiame 0,0500 ha žemės sklype, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančiame Duomenys neskelbtini, yra išlikę priestato prie pastato – tvarto, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pamatai, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjai J. J. ir A. J. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu (kai buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų). Atnaujinus procesą įtraukti pareiškėjus suinteresuotais asmenimis į civilinės bylos nagrinėjimą, panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą minėtoje civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti ir priteisti iš L. B. visą pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015.
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi J. J. ir A. J. prašymą patenkino ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi atmetė suinteresuotų asmenų J. J. ir A. J. prašymą panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015. Priteisė pareiškėjai L. B. iš suinteresuotų asmenų J. J. ir A. J. po 240 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad nutartis 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Suinteresuoti asmenys J. J. ir A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti. Suinteresuoti asmenys atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertindamas įrodymus, nepagrįstai vieniems įrodymams suteikdamas pernelyg didelę reikšmę, o apelianto pateiktus įrodymus ignoruodamas.
Atsiliepimas
8. Pareiškėja atsiliepimu į suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o skundą atmesti. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs suinteresuotų asmenų reikalavimą bei kartu su prašymu pateiktus įrodymus, teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009, išaiškino, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo atmetė (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas), gali būti apskųsta apeliacinės instancijos teismui ne atskiruoju, o apeliaciniu skundu, kadangi priimdamas vieną iš CPK 371 straipsnyje 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų, teismas pasisako dėl ginčo baigties. Kolegija išaiškino, jog CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 bei 3 punktuose nurodytų teismų priimamų procesinių sprendimų skirtumas yra tas, kad pirmuoju atveju teismas galutinai nusprendžia, jog šalių teisės ir pareigos, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturi būti keičiamos, o antruoju – šias teises ir pareigas pakeičia. Tai reiškia, kad išnagrinėjus bylą dėl proceso atnaujinimo priimto teismo sprendimo (kai įsigaliojęs teismo sprendimas pakeičiamas arba panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas) ir teismo nutarties (kai prašymas dėl sprendimo panaikinimo atmetamas) procesinė reikšmė yra vienoda ta prasme, kad tai yra procesiniai sprendimai dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės. CPK 334 straipsnyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio kodekso nustatytais atvejais, taip pat kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 371 straipsnyje nenustatyta, kad vadovaujantis šiuo straipsniu priimta nutartis atmesti prašymą dėl sprendimo pakeitimo arba panaikinimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atsižvelgiant į nutarties, kuria toks prašymas atmestas, procesinę reikšmę, bei vadovaujantis CPK 301 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendrąja taisykle tokia pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta apeliacinės instancijos teismui ne atskiruoju, o apeliaciniu skundu.
12. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. apžvalgos „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai“ Nr. 1-2007 5.4 punkte (skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 26, 2007 m.): nepaisant to, kokį procesinį sprendimą teismas priėmė pagal CPK 371 straipsnio 2 dalį: nutartį ar sprendimą, jo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apeliacine tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis), t. y. taikomos CPK XVI skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, išskyrus atvejus, kai teismas pagal CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktą panaikina teismo sprendimą (nutartį) ir priima nutartį nutraukti bylą, patvirtinęs šalių pateiktą taikos sutartį (CPK 293 straipsnio 5 punktas) ar priėmęs ieškovo atsisakymą nuo ieškinio (CPK 293 straipsnio 4 dalis). Dėl nurodytų nutarčių gali būti paduodamas atskirasis skundas (CPK 295, 298 straipsniai).
13. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, jos rezoliucinėje dalyje nurodė, jog nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus. 2018 m. gegužės 21 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus gautas suinteresuotų asmenų J. J. ir A. J. atskirasis skundas, kuris teisėjos rezoliucija priimtas 2018 m. gegužės 23 d. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, 2018 m. gegužės 14 d. nutartis turėjo būti skundžiama ne atskiruoju, o apeliaciniu skundu.
14. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog CPK XVI skyriaus pirmame bei antrame skirsniuose nustatytos skirtingos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, t. y. nustatytos skirtingos taisyklės atskiriesiems skundams bei apeliaciniams skundams paduoti ir juos nagrinėti. Pažymėtina, jog skiriasi skundo ir atsiliepimų į jį pateikimo, procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminai (CPK 307 straipsnio 1 dalis, 325 straipsnio 2 dalis, 318 straipsnio 1 dalis, 335 straipsnis, 336 straipsnio 3 dalis), teismo sudėtis (CPK 319 straipsnio 1 dalis, 336 straipsnio 2 dalis, už apeliacinį skundą mokamas žyminis mokestis nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 2, 4 dalys, 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis) ir kt.
15. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1687-524/2013; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-141-777/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1020-459/2017).
Dėl bylos procesinės baigties
16. Konstatavus šioje nutartyje aptartus procesinių teisės normų pažeidimus pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nustatyta jos apskundimo tvarka, naikintina ir atsakovo atstovo atskirojo skundo (apeliacinio skundo) priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
17. Kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja, kadangi jie turi būti išnagrinėti įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant apeliacinį skundą iš esmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Apeliantai pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotų asmenų J. J. ir A. J. atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas bus išspręstas išnagrinėjus minėtą klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutarties dalį, kuria nustatyta apskundimo tvarka, ir suinteresuotų asmenų J. J. ir A. J. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.