Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, antstolė A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. priklausė S. T. (el. b. l. 5–6), kuris (duomenys neskelbtini) mirė (el. b. l. 7). Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu už akių iš S. T. (kaip T. T. įpėdinio) priteista ieškovei AB „Kauno energija“ 3734,21 Eur skola, 130,32 Eur delspinigiai, 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (3864,53 Eur) skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidos – 87,00 Eur žyminis mokestis, 51,43 Eur advokato pagalbai apmokėti bei 1,71 Eur už duomenų gavimą. 2016 m. liepos 4 d. išduotas teismo vykdomasis raštas, kurį AB „Kauno energija“ perdavė vykdyti antstolei A. A.. 2017 m. rugsėjo 20 d. antstolė priėmė ieškojimo negalimumo aktą Nr. S-17-36-21154 ir 2017 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-17-36-21160, kuriais pareiškėja AB „Kauno energija“ buvo informuota apie skolininko S. T. mirtį (el. b. l. 11–12). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad S. T. palikimą pagal 2018 m. rugpjūčio 21 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 3790, perėmė Lietuvos Respublika (el. b. l. 5–6). Kaip nurodo pareiškėja, apie skolininko mirtį ji sužinojo 2017 m. rugsėjo 25 d., gavusi antstolės patvarkymą.

Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Teismų praktikoje svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trejų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja AB „Kauno energija“ praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trejų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui skolininko S. T., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojai pareikšti. Pareiškėja termino praleidimo priežastimi nurodė tai, kad ji yra didelė įmonė, tiekianti šilumos energiją dideliam vartotojų skaičiui, o kadangi nemaža dalis paslaugų gavėjų netinkamai vykdo ar nevykdo paslaugų sutarties sąlygų ir laiku nemoka už jiems suteiktas paslaugas, todėl pareiškėja neturi galimybės nuolat tikrinti, ar skolų turintys asmenys mirę.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinimui, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015, 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017). Teismas iš dalies sutinka, kad pareiškėja neturi objektyvių galimybių kiekvieną mėnesį tikrinti duomenis apie visus vartotojus Gyventojų registre, tačiau laiko, jog skolos už teikiamas paslaugas susidarymo faktas yra pakankamai objektyvi priežastis tokius duomenis patikrinti periodiškai.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėja nuo 2016 m. liepos 4 d. (kada išduotas vykdomasis dokumentas) rūpinosi skolos išieškojimu. Pareiškėjos pareiškime nurodytų priežasčių negalima laikyti objektyviai pateisinamu elgesiu, sudarančiu pagrindą atnaujinti ir pratęsti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nes šiuo atveju minėtas terminas buvo praleistas dėl pareiškėjos nerūpestingo neveikimo. Pareiškėja nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. žinojo apie palikėjo mirtį ir būtinybę palikėjo įpėdiniui pareikšti kreditorinį reikalavimą, tačiau į teismą kreipėsi tik 2018 m. gruodžio 4 d., taip pažeidė reikalavimą veikti sąžiningai, rūpestingai, aktyviai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Pareiškėja daugiau nei du metus iš palikėjo negavo įmokų, tačiau šiuo laikotarpiu neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdama nustatyti, kodėl nevykdomi atsiskaitymai.

Be to, šiuo atveju svarbi yra ta aplinkybė, kad AB „Kauno energija“, kaip pelno siekiančiai įmonei, yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku ir skolos išieškojimo procesu. Analogišką praktiką formuoja aukštesnės instancijos teismai (pvz.: Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-251-638/2019, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2054-601/2018).

Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad pareiškėja nenurodė objektyvių ir pripažintinų svarbiomis trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo skolininko mirties, praleidimo priežasčių, todėl pareiškėjos pareiškimas dėl termino pratęsimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti atmestinas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290) (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.