- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-09
- Bylos Nr.
- eA-1301-602/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09165-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- K. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Kategorijos
- 8.6.4Draudimas atvykti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja K. T. (toliau – ir pareiškėja, Užsienietė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 23S142838 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktas perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS).
2. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi, priėmė Sprendimą, uždraudė jai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) bei įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Nesutikdama su Sprendimu pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Sprendime nurodyta, jog 2023 m. rugpjūčio 29 d. Migracijos departamentas gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. 18-9146 (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, kad kelis kartus per metus į Lietuvos Respubliką atvyksta Baltarusijos pilietė K. T. (K. T.), kuri yra Baltarusijos KGB pirmininko I. T. dukterėčia, buvusio Baltarusijos Respublikos VPK Atskirosios aktyviųjų priemonių tarnybos (OSAM) viršininko Y. T. dukra. Taigi Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų pareigūnai, vykdydami žvalgybinę veiklą Lietuvos atžvilgiu, gali ją išnaudoti žvalgybinės informacijos rinkimui, todėl jos buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
2.2. Sprendimu pareiškėjai draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, ji įtraukta į SIS bei atsisakyta leisti atvykti kertant sieną, kadangi jos dėdė yra Baltarusijos KGB pirmininkas, o tėvas – buvęs Baltarusijos Respublikos VPK Atskirosios aktyviųjų priemonių tarnybos (OSAM) viršininkas, todėl ji gali būti išnaudojama žvalgybinės informacijos rinkimui, be to, nėra duomenų apie jos darbinę veiklą Lietuvos Respublikoje, nenustatyti jos šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
2.3. Nurodyta Sprendimo motyvacija prieštarauja elementariai logikai. Taigi, neprotinga teigti, kad Baltarusijos KGB pirmininkas išnaudotų savo dukterėčią, o tėvas – dukrą žvalgybinės informacijos rinkimui, kai Lietuvos Respublikos įstatymai tokią veiką vertina kaip sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 119 straipsnyje ir už juos numato ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, t. y. rizikuotų jos laisve. Ne mažiau svarbu ir tai, kad jos sulaikymas už tokią veiklą būtų mirtinas smūgis šių asmenų reputacijai, todėl darytina išvada, kad ji grėsmės nacionaliniam saugumui nekelia.
2.4. Pareiškėja palaiko artimus ryšius su Lietuvos Respublikos piliečiu T. G. (toliau – ir T. G.), jos apsilankymų Lietuvoje vienintelis tikslas yra susitikimas ir laisvalaikis kartu su T. G., o ne žvalgybinės informacijos rinkimas. VSD to nežinoti negalėjo, kadangi T. G. dar 2023 m. rugpjūčio mėn. viduryje buvo užlaikytas Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, laukė, kol atvyko VSD pareigūnas, kuris klausinėjo apie jo ryšius su pareiškėja, o šiam viskas buvo paaiškinta.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 29 d. gavo VSD Raštą, kuriame nurodyta, kad kelis kartus per metus į Lietuvos Respubliką atvyksta Baltarusijos pilietė (t. y. pareiškėja), kuri yra Baltarusijos KGB pirmininko I. T. dukterėčia, buvusio Baltarusijos Respublikos VPK Atskirosios aktyviųjų priemonių tarnybos (OSAM) viršininko Y. T. dukra. Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų pareigūnai, vykdydami žvalgybinę veiklą Lietuvos atžvilgiu, gali išnaudoti pareiškėją žvalgybinės informacijos rinkimui, todėl jos buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Taigi, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, šiame rašte prašoma įtraukti pareiškėjos duomenis į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (toliau – ir Nacionalinis sąrašas) 5 metų laikotarpiui bei pateikti jos duomenis Šengeno informacinei sistemai.
3.2. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Taigi, VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.
3.3. Sprendimas buvo priimtas remiantis VSD pateikta išvada, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
3.4. Nesutiktina su pareiškėja, kad jos esami šeimyniniai ryšiai Baltarusijoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Pareiškėjos esami Baltarusijos Respublikoje šeimyniniai ryšiai su Baltarusijos žvalgybos sistemoje pareigas užimančiais / užėmusiais asmenimis yra akivaizdūs. Baltarusijos politinio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai, išlieka didelė Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės ir valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.
3.5. Pareiškėjos teiginiai, kad ji palaiko artimus santykius su Lietuvos Respublikos piliečiu T. G., vertintini kritiškai, kadangi pareiškėja nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog pareiškėjai nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, ji neturi Lietuvos Respublikos išduotos galiojančios nacionalinės vizos, duomenų apie jos darbinę veiklą Lietuvos Respublikoje nėra, įvertinta, kad pareiškėjos su Lietuvos Respublika niekas nesieja. Grėsmė nacionaliniam saugumui ir pareiškėjai taikytos priemonės, kuriomis siekiama tokias grėsmes eliminuoti, neabejotinai turi prioritetinę reikšmę lyginant su teisėmis į darbą, verslą ir pan.
3.6. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiškėjai taikomi apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams.
4. Trečiais suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Skundžiamas Sprendimas yra priimtas pagal atsakovo kompetenciją, Migracijos departamento Sprendimu nustatytas draudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpiui bei perspėjimo įtraukimas į SIS dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius laikytinas pagrįstu, proporcingu ir atitinkančiu Lietuvos Respublikos teisės aktų bei ES teisės aktų reikalavimus.
4.2. Vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2023 m. rugpjūčio 29 d. Raštu Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjos (Baltarusijos Respublikos pilietės) atvykimas į Lietuvą ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų pareigūnai, vykdydami žvalgybinę veiklą Lietuvos atžvilgiu, gali išnaudoti pareiškėją, kaip Baltarusijos pilietę (be to, turinčią giminystės ryšių su Baltarusijos KGB pareigūnu), žvalgybinės informacijos rinkimui. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jos su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių.
4.3. Pareiškėjos skunde dėstoma pozicija apie esą Sprendimo motyvacijos prieštaravimą elementariai logikai tėra jos subjektyvi interpretacija, objektyviai negalintys patvirtinti Sprendimo nepagrįstumo. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjos deklaruojamas asmeninis interesas atvykti į Lietuvą susitikti ir leisti laiką su Lietuvos piliečiu negali būti vertinamas kaip svarbesnis interesas už Lietuvos nacionalinį saugumą. Pareiškėjos turimi ryšiai, suponuojantys jos pažeidžiamumą Baltarusijos žvalgybos, saugumo ir kitų tarnybų atžvilgiu, yra pripažintini reikšmingesne aplinkybe sprendžiant dėl pareiškėjos atvykimo ir laikino buvimo Lietuvoje nei jos asmeninis interesas lankytis Lietuvoje. Be to, jos ryšiai su Lietuva nėra pakankamai stiprūs, kad galėtų pateisinti buvimą Lietuvoje ir paneigti nustatytą pareiškėjos buvimu keliamą realią ir akivaizdžią grėsmę. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, pritaikius teisės aktus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
II.
5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
6.1. Pareiškėja yra Baltarusijos pilietė, pareiškėja kelis kartus per metus atvyksta į Lietuvos Respubliką, pareiškėjos teigimu, ji į Lietuvą atvyksta pas savo vaikiną, būsimą vyrą.
6.2. Pareiškėjai nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, ji neturi Lietuvos Respublikos išduotos galiojančios nacionalinės vizos, duomenų apie jos darbinę veiklą Lietuvos Respublikoje nėra. Taip pat Migracijos departamentas nenustatė jos šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie pareiškėjos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, duomenų Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
6.3. VSD atliko pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui vertinimą ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. Rašte nustatė, kad, turimais duomenimis, kelis kartus per metus į Lietuvą atvyksta Baltarusijos Respublikos pilietė K. T., kuri yra Baltarusijos KGB pirmininko I. T. dukterėčia, buvusio Baltarusijos VPK Atskirosios aktyviųjų priemonių tarnybos (OSAM) viršininko Y. T. dukra. Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų pareigūnai, vykdydami žvalgybinę veiklą Lietuvos atžvilgiu, gali išnaudoti pareiškėją žvalgybinės informacijos rinkimui, todėl pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
6.4. Migracijos departamentas, remdamasis VSD Raštu, 2023 m. rugpjūčio 31 d. priėmė skundžiamą Sprendimą bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinė priėmė 2023 m. rugsėjo 4 d. atsisakymą leisti atvykti kertant sieną Nr. 23S144574.
6.5. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3K-128 redakcija) (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5 punktu ir 37.1 papunkčiu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (2020 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 556 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu ir 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir Reglamentas (ES) 2018/1861), 24 straipsnio 1 dalies a punktu.
7. Teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsniu, 133 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Teismas analizavo Taisyklių 15 punkte, Kriterijų vertinimo tvarkos 37.1 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą ir pacitavo Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 1 dalies a punktą. Vadovaudamasis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Įstatymo 4 straipsniu, teismas pabrėžė, jog būtent VSD yra kompetentingas subjektas vertinti, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
8. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad Migracijos departamentas kiekvieną situaciją turi vertinti individualiai, o jo priimtas sprendimas turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus.
9. Teismo įsitikinimu, atsakovas atliko individualų pareiškėjos vertinimą bei nustatė, kad pareiškėjai nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, ji neturi Lietuvos Respublikos išduotos galiojančios nacionalinės vizos, duomenų apie jos darbinę veiklą Lietuvos Respublikoje nėra, taip pat Migracijos departamentas nenustatė jos šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, kad užsieniečiui teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, teismas pažymėjo, kad nacionalinio saugumo sąvoka gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Buvo atkreiptas dėmesys į Nacionalinio saugumo strategijoje konstatuotas aplinkybes dėl autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo neigiamos įtakos Lietuvos Respublikai, akcentuotos Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatos.
11. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, jog grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, o šiuo atveju pakako patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę. Teismo įsitikinimu, faktas, kad pareiškėja yra Baltarusijos KGB pirmininko I. T. dukterėčia, buvusio Baltarusijos Respublikos VPK Atskirosios aktyviųjų priemonių tarnybos (OSAM) viršininko Y. T. dukra, pakankamas abejonių atsiradimui dėl pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybei buvimo, žinant I. T. ir Y. T. asmenybes bei jų pozicijas dėl Rusijos agresijos, nukreiptos prieš Ukrainą. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjai nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, ji neturi Lietuvos Respublikos išduotos galiojančios nacionalinės vizos, duomenų apie jos darbinę veiklą Lietuvos Respublikoje nėra, taip pat nėra jos šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatavo, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą skundžiamame Sprendime padaryti išvadą apie tai, jog pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
12. Teismas pažymėjo, kad pagal VSD nustatytas aplinkybes surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Teismo įsitikinimu, neabejotina, kad žinant I. T. ir Y. T., per kuriuos Baltarusija daro įtaką kitoms šalims (ir Lietuvai), kad šie asmenys yra vieni iš įtakingiausių žmonių šalyje ir tiesiogiai prisideda prie Rusijos karinės galios stiprinimo, kuri išnaudojama nusikalstamiems ir teroristiniams veiksmams prieš Ukrainą, yra grėsmė Lietuvos valstybės saugumui. Teismas sutiko su Migracijos departamento ir VSD vertinimu, kad pareiškėja gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojali ir patikima Baltarusijos valdžiai. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad Baltarusijos KGB pirmininkas negalėtų išnaudoti savo dukterėčios, o tėvas – dukros žvalgybinės informacijos rinkimui, kai Lietuvos Respublikos įstatymai tokią veiką vertina kaip sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, t. y. jie nerizikuotų jos laisve, nepaneigia pareiškėjos galimos grėsmės Lietuvos saugumui. Darydamas tokią išvadą, teismas pabrėžė, jog šiuo metu susiklosčiusi sudėtinga ir pavojinga geopolitinė situacija, kurią realiai sukūrė nusikalstamas Rusijos bei Baltarusijos režimas.
13. Teismas nurodė, kad aktualus ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame nurodyta, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
14. Teismo vertinimu, vien faktas, jog pareiškėja turi artimą draugą Lietuvos Respublikoje, kuris nėra jos sutuoktinis bei jie susipažino vos prieš kelis metus, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Buvo konstatuota, kad pareiškėjos galimi ryšiai su atitinkamomis Baltarusijos Respublikos tarnybomis bylos nagrinėjimo metu nebuvo niekaip paneigti. Bylos duomenys ir liudytoju apklausto T. G. (pareiškėjos draugo) parodymai patvirtino, kad pareiškėja šiuo metu gyvena Baltarusijos Respublikoje, o pats jos draugas posėdžio metu nurodė, kad pas ją nuolat vyksta į Baltarusiją bei Lietuvoje jie būna retai, todėl teismas konstatavo, jog galimybė jai daryti įtaką, nukreiptą prieš Lietuvą, tik didėja.
15. Teismas atkreipė dėmesį, jog pastaruoju metu Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai, o siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės bei valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.
16. Buvo apibendrinta, kad VSD surinkti duomenys leido teigti, jog pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, o jos asmeninis interesas ateityje susituokti su Lietuvos Respublikos piliečiu negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų dėl jos atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje.
17. Teismo vertinimu, draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metų laikotarpis nelaikytinas neproporcingu ar kaip nors pažeidžiančiu pareiškėjos teises. Kadangi pareiškėjai pagrįstai taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jos duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai, t. y. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Taisyklių 15 punktu, turėjo teisę įvesti įspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi. Teismo nuomone, nustatytas terminas – 36 mėnesiai (3 metai), yra proporcingas ir adekvatus, nevaržo labiau pareiškėjos teisių nei tai yra būtina siekiamam tikslui pasiekti.
18. Teismas pažymėjo, kad Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio („Proporcingumas“) 1 ir 2 dalių taip pat šio reglamento 24 straipsnio 2 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad aplinkybė, jog yra Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga, savaime nėra pagrindas įvesti perspėjimą dėl draudimo trečiosios šalies piliečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, kadangi, prieš įvesdamos perspėjimą, valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, pagal kriterijus, aptartus Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 2 dalyje, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 2 d.). Teismas konstatavo, jog šiuo atveju yra aišku, kad yra pakankamas pagrindas įvesti perspėjimą, kadangi nustatyta, kad pareiškėja yra kelianti grėsmę dėl minėtų neabejotinų jos artimų giminystės ryšių.
19. Teismas darė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus, jis yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, be to, jį priimant buvo laikytasi pagrindinių ir esminių procedūrų, jį priėmė tam kompetentingas subjektas, t. y. nenustatė teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą ir pareiškėjos skundą atmetė.
III.
20. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimą ir jos skundą tenkinti – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.
21. Pareiškėja teigia, jog ji niekuomet nepretendavo ir nepretenduoja gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Baltarusijoje, ten ji turi nuolatinį darbą, taip pat, bent šiuo metu, neturi konkrečių planų dėl galimos santuokos su T. G.. Taigi, teismo argumentai dėl aplinkybių, kurių nagrinėjamoje byloje net nėra, leidžia teigti, kad skundas buvo išnagrinėtas formaliai.
22. Pareiškėjos nuomone, asmeniui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turėtų būti taikomi griežtesni reikalavimai nacionalinio saugumo aspektu nei asmeniui, ketinančiam šalyje išbūti kelias ar keliolika dienų, todėl griežtesnių nei būtina kriterijų taikymas pareiškėjai pažeidžia proporcingumo principą.
23. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjos giminystės ryšių, pareiškėja pažymi, kad vien faktas, jog pareiškėja yra Baltarusijos KGB pirmininko I. T. dukterėčia, buvusio Baltarusijos Respublikos VPK Atskirosios aktyviųjų priemonių tarnybos (OSAM) viršininko Y. T. dukra, savaime nereiškia, kad ji gali būti išnaudojama žvalgybinės informacijos rinkimui. Pareiškėja tvirtina, kad dėl jos priimtas Sprendimas tik formaliai motyvuojamas jos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, kai reali to priežastis – jos giminystės ryšiai su tam tikrais asmenimis ir pastarųjų (o ne pareiškėjos) požiūrio į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Šalies argumentai
24. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas pats nepaisė teismų išaiškinimų (jog kiekvieną situaciją būtina vertinti pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeisti proporcingumo ir gero administravimo principai) ir skundą išnagrinėjo tik siaurai formaliai. Iš susiklosčiusios situacijos byloje akivaizdu, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas bei pareiškėja skirtingai vertina pareiškėjos keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, todėl šią situaciją turėtų įvertinti apeliacinės instancijos teismas.
Atsiliepimas
25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
26. Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tik pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų kitokio vertinimo. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėja, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Šalies argumentai
27. Pareiškėjos teiginiai, kuriais tvirtinama, kad ji nesiekia teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, kad ji gyvena Baltarusijoje ir pan., tik patvirtinta, kad byloje ginčijamas Sprendimas yra teisėtas bei proporcingas. Priešingai nei teigia pareiškėja, žinant I. T. ir Y. T. įtaką ir vaidmenį Baltarusijoje, nėra pagrindo abejoti VSD vertinimu, kad pareiškėja gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojali ir patikima Baltarusijos valdžiai, t. y. jos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Atsiliepimas
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
29. VSD nuomone, pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikta jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikiama jos subjektyvi pozicija, teiginiai dėl santykių su T. G. yra nenuoseklūs.
30. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos individualios situacijos, kadangi teismas išsamiai analizavo bylos duomenis, liudytoju apklausė pareiškėjos draugą, vertindamas reikšmingas aplinkybes, vadovavosi teismų praktika.
31. VSD vertinimu, teismas nuosekliai įvertino, ar pagrįstai (nepiktnaudžiaujant) buvo naudotas valstybės saugumo motyvas, įvertino ir pagrįstai atsižvelgė į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat į tai, kad pareiškėja turi tvirtus ryšius būtent su Baltarusijos Respublika. Pareiškėja nepateikė objektyvių argumentų, galinčių patvirtinti, kad nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo.
32. VSD, akcentuodamas valstybės saugumo prioritetinę reikšmę, pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjos keliama grėsmė dėl turimų ryšių gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi įtraukimas į SIS yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą. Grėsmių valstybės saugumui pašalinimas tokiomis priemonėmis kaip leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nesuteikimas, uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra mažiausią represinį, o daugiau prevencinį elementą turinti priemonė, todėl siekiamo tikslo aspektu yra proporcinga.
Žemesnės instancijos teismas
33. VSD nuomone, tai, kad teismas kitaip, o ne taip, kaip to norėjo pareiškėja, vertino bylos duomenis, pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė neteisingas išvadas. Teismas pagrįstai atsižvelgė į dabartinę geopolitinę situaciją, išreikšdamas pritarimą VSD išvadai dėl perspektyvinio pareiškėjos grėsmės vertinimo ir konstatavo, jog pareiškėjos asmeninis interesas atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams, teisėtumo ir pagrįstumo.
35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė. Įvertinęs ginčo šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, jog, atsižvelgiant į pareiškėjos tėvo ir dėdės einamas (eitas) pareigas, šių asmenų įtaką valstybėje, susiklosčiusios geopolitinės situacijos kontekste dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, nenustatytus pareiškėjos ryšius su Lietuva, Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėja gali kelti grėsmę Lietuvos saugumui. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai taikytas draudimas atvykti į Lietuvą ir jo laikotarpis yra proporcingas, taip pat, kad buvo pagrindas įvesti perspėjimą į SIS.
36. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, jos skundą išnagrinėjo formaliai, o pareiškėjos galbūt keliama grėsmė Lietuvos saugumui grindžiama išimtinai jos giminystės ryšiu, kuris savaime nereiškia, kad pareiškėja gali būti išnaudojama žvalgybos prieš Lietuvą tikslais; pareiškėjai pritaikyti ribojimai yra neproporcingi, o jos atvejis neįvertintas individualiai.
37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
38. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
39. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
40. Ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu, priimtu vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui iš esmės konstatuota įvertinus VSD 2023 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 18-9146 pateiktus duomenis ir vertinimą, kad kelis kartus per metus į Lietuvos Respubliką atvyksta Baltarusijos pilietė K. T. (K. T.), kuri yra Baltarusijos KGB pirmininko I. T. dukterėčia, buvusio Baltarusijos Respublikos VPK Atskirosios aktyviųjų priemonių tarnybos (OSAM) viršininko Y. T. dukra. Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų pareigūnai, vykdydami žvalgybinę veiklą Lietuvos atžvilgiu, gali išnaudoti pareiškėją žvalgybinės informacijos rinkimui, todėl jos buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
41. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant esminę bylos faktinę aplinkybę, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
42. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.
43. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su šio teismo išvada, kad Migracijos departamento priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).
45. Nagrinėjamu atveju mutatis mutandis (liet. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, kuri cituojama, pvz., 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023).
46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog asmens keliama grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija. (žr., pvz., 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).
47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
48. Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).
49. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad Migracijos departamentas atliko savarankišką galimos pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui buvimo vertinimą, kurio metu būtų įvertintos ne tik VSD Rašte nurodytos aplinkybės, bet ir kitos su pareiškėja susijusios individualios aplinkybės. Šiuo aspektu akcentuotina, jog Sprendimas (ir VSD Raštas) grindžiamas išimtinai pareiškėjos artimais giminystės ryšiais su Baltarusijos saugumo ir karinių pajėgų institucijoms vadovaujančiais (vadovavusiais) asmenimis, t. y. tėvu ir dėde, ir tai, kad ji žvalgybos pareigūnų gali būti išnaudojama žvalgybinės informacijos rinkimui. Tačiau Sprendime neanalizuota individuali pareiškėjos situacija, asmeninė informacija, kitos aplinkybės, kurios reikšmingos vertinant potencialią pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui ar tokios grėsmės tikimybę. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir VSD teiginiais dėl Baltarusijos režimo keliamos grėsmės geopolitiniame kontekste, šios valstybės saugumo ir žvalgybos tarnybų veiklos metodų ir pan., tačiau skundžiamame Sprendime nenurodytos individualios, su pareiškėjos asmeniu susijusios aplinkybės, nepateiktas savarankiškas Migracijos departamento vertinimas, atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėja nesiekia Lietuvoje gyventi, dirbti ar vykdyti ekonominę veiklą; kt.
50. Migracijos departamentas Sprendime nustatė, kad pareiškėja faktiškai neturi ryšių su Lietuvos Respublika, t. y. nėra gavusi leidimo gyventi, jai Lietuvos Respublika nėra išdavusi galiojančios nacionalinės vizos, pareiškėja neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Šie Migracijos departamento disponuojami duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, neprieštarauja byloje esantiems duomenims, kad pareiškėjos vizitai į Lietuvą yra epizodiški, neilgalaikiai, nulemti asmeninių priežasčių. Taigi, atsakovas Sprendime taip pat nepateikė nustatytų aplinkybių vertinimo, susiejant šiuos duomenis su VSD Rašte pateikta išvada. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors VSD nustatyti pareiškėjos giminystės ryšiai gali būti vertinami kaip potencialus pavojus Lietuvos valstybės saugumui, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėja susijusių duomenų.
51. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visapusiško ir objektyvaus individualaus vertinimo Migracijos departamentas neatliko, į Sprendimą buvo perkelta Valstybės saugumo departamento išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus savarankiškai ne tik išvados apie asmens grėsmę valstybės saugumui, bet ir visų duomenų visumos.
52. Dėl skundžiamu Migracijos departamento Sprendimu įvesto perspėjimo į SIS dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams, pažymėtina, kad konstatavus, jog Sprendimu pareiškėjai nepagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, pagal Taisyklių 15 punktą neliko pagrindo įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija plačiau dėl aptariamo suvaržymo pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas taikymo pagrįstumo ir motyvavimo nepasisako.
53. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones – motyvuoti, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas – ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos K. T. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos K. T. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 23S142838
Sprendimas neskundžiamas.