Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (pirmininkas ir pranešėjas), Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams G. G., G. G., G. P., A. G. ir Ž. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2622,37 Eur skolos už buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., 50,71 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto statybos tresto 1965 m. spalio 12 d. išduoto orderio pagrindu I. P. buvo suteiktas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Jam mirus bute liko gyventi žmona G. P. su vaikais. Pagal Vilniaus miesto gyventojų registro išrašą nustatyta, jog ginčo adresu savo gyvenamąją vietą deklaruoja ir gyvena G. G., G. G., G. P., A. G. ir Ž. G.. Mirus I. P., šeimos nariai neįvykdė pareigos informuoti apie tai buto nuomotoją, Vilniaus miesto savivaldybę, bei nesudarė nuomos sutarties. Kadangi atsakovai naudojasi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu butu, jiems už tai yra skaičiuojamas nuomos mokestis. Tačiau laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. atsakovai nuomos mokesčio nemokėjo, ir susidarė 2622,37 Eur skola.

3. Atsakovė A. G. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad A. G. bute (duomenys neskelbtini), negyvena apie 5 metus. Ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra mokėjusi už šio buto nuomą, o šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. A. G. 2020 m. gruodžio 3 d. pateikė savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktoriui prašymą panaikinti jos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepalaiko ryšių su kitais atsakovais.

4. Atsakovai G. G., G. G., G. P. ir Ž. G. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 23 d. nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti solidariai iš atsakovų G. G., G. G., Ž. G., ir G. P., 2622,37 Eur skolą, 50,71 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2673,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ naudai; kitą ieškinio dalį atmesti.

6. Dėl atsakovų G. G., G. G., Ž. G. ir G. P. solidarios atsakomybės, teismas sprendė, jog pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog atsakovai G. G., G. G., Ž. G. ir G. P. savo įsipareigojimus vykdė netinkamai ir iki šios dienos nėra sumokėję ieškovei 2622,37 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai su ieškove būtų atsiskaitę (CPK 178 straipsnis).

7. Teismas sutiko su atsakovės A. G. pozicija, jog atsakovei nekyla pareiga mokėti nuomos mokesčio, kadangi ieškovė, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., faktiškai negyveno minėtame bute. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei A. G. pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. perdavimo – priėmimo aktą prie 2018 m. rugsėjo 14 d. patalpų nuomos sutarties Nr. AGZ-3, buvo perduotos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Iš pateiktų 2018 m. lapkričio 6 d., 2019 m. sausio 30 d., 2019 m. kovo 15 d., 2019 m. balandžio 10 d. atliktų mokėjimų matyti, jog atsakovė A. G. mokėjo nuomos mokestį ir kitus mokesčius už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o tai patvirtina, jog atsakovė minėtame bute faktiškai gyveno ir vykdė savo įsipareigojimus pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. patalpų nuomos sutartį Nr. AGZ-3. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina ir atsakovės nurodyti duomenys 2019 m. kovo 5 d. sudarytoje darbo sutartyje Nr. 19/27, tarp darbdavio UAB „Dionizas“ ir darbuotojo (atsakovės) A. G.. Taigi, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki preliminariai 2019 m. balandžio mėn. atsakovė gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Taip pat iš pateiktų rašytinių įrodymų – 2019 m. gruodžio 10 d. darbo sutarties Nr. 688, matyti, jog atsakovė nurodė savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur ir šiuo metu gyvena, bei į kurią 2019 m. gegužės 20 d. AB SEB bankas siuntė atnaujintą banko kortelę. Teismas sprendė, jog atsakovė preliminariai nuo 2019 m. balandžio mėn. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovė nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. gyveno pas draugą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris gali tai patvirtinti, tačiau ieškovė minėtų aplinkybių nei ginčijo, nei pateikė priešingų duomenų, todėl teismas sprendė, jog tokios aplinkybės egzistavo, ir atsakovė A. G., laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d., gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

8. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, atsakovė A. G. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, todėl tai patvirtina, jog atsakovė gyveno ginčo bute. Teismas sprendė, kad deklaravimas atlieka tik vieną iš daugelio gyvenamosios vietos nustatymo – jos išviešinimo funkciją, be to, visi įstatyme nurodyti fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai yra alternatyvūs ir lygiaverčiai (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Vien atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimas bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, neįrodo faktinio naudojimosi gyvenamąja patalpa, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., kuomet buvo priskaičiuotas nuomos mokestis, kadangi buvo nustatyta, jog minėtu laikotarpiu atsakovė gyveno kitais adresais. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė nei buto patikrinimo aktų, nei kitų įrodymų, kurie leistų konstatuoti priešingas aplinkybes. Teismas ieškinį atsakovės A. G. atžvilgiu atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi.

10. Apeliantė nurodė, kad teisminio ginčo metu buvo nustatyta, kurie asmenys gyvena, kurie negyvena ir tik deklaruoja gyvenamąją vietą. Atsakovė A. G. teismo posėdyje sutiko su reikalavimu dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad, jai tapus pilnamete, įsidarbino, šiuo metu gauna atlyginimą, prisidės prie skolos dengimo. Nurodė, kad neturi kur gyventi, todėl prašė neiškeldinti jos iš būsto. Nurodė, kad ji kreipėsi į Vilniaus miesto būstą, prašydama išregistruoti iš buto tuos brolius ir seseris, kurie kartu negyvena, yra išsikėlę, tada jie susitvarkys dėl nuomos sutarties sudarymo. Skolos sugrąžinimo klausimus jie visi kartu išspręs. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. dalyvavo visuose teismo posėdžiuose ir pati pasisakė dėl giminaičių išdeklaravimo, pati, pakeitus gyvenamąją vietą, nepranešė ieškovei ir nepateikė prašymo išdeklaruoti ją iš gyvenamųjų patalpų. Priešingai – 2019-05-27 pateiktame prašyme sudaryti nuomos Sutartį buvo nurodyta ir atsakovė A. G.. 2019-07-02 su atsakove G. G. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 1.41-G19/1606 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu nuomininkei ir jo šeimos nariams (Sutartis 6 p.) buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), įskaitant ir A. G.. Ieškinyje nurodomas skolos laikotarpis nuo 2018-01-01 iki 2020-10-31, vadinasi, pateikdama dokumentus 2019 m. atsakovė A. G. pripažino, kad gyvena minėtose patalpose. Atsakovė A. G. savo gyvenamąją vietą deklaruoja nuo (duomenys neskelbtini), t. y. tęstinai nuo gimimo, atsakovės valia yra įtraukta į sutartį, nurodant (duomenys neskelbtini), ne formalią deklaruojamą gyvenamąją vietą, bet kaip pastovią gyvenamąją vietą. Atsakovė pirmos instancijos teismui nepateikė neginčijamų įrodymų, kad ji negyveno ginčo bute skolos susidarymo laikotarpiu.

11. Atsakovė A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji 2020 m. gruodžio 3 d. pateikė ieškovės direktoriui T. B. prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo jos atžvilgiu, kadangi tuo adresu nebegyvena, jos nesieja niekas su šiuo butu ir prašė panaikinti jos deklaravimo duomenis apie gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, kad skolos susidarymo laikotarpiu atsakovė A. G. negyveno adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nes tuo metu gyveno: (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini), Vilnius bei pateikti visi papildomi įrodymai, ji neturi atsakyti už kitų asmenų susidariusias skolas. Apeliaciniame skunde apeliantė akcentuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10075-595/2017, kuris nėra susijęs su šia byla, o buvęs ginčas jau yra išspręstas. Minėtas teismo sprendimas ir skolos priteisimo laikotarpis, t. y. 2018 m. sausio 1 d. – 2020 m. spalio 31 d., negali būti tapatinami. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-10075-595/2017, atsakovė A. G. sutiko su reikalavimu dėl skolos priteisimo už būsto nuomą laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-11-30, įskaitant delspinigius, už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2015-07-31 ir laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-11-30, tačiau niekur nepaminėta, jog ji mokės ir ateityje už būsimas atsakovų skolas, kurie gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. A. G. negali būti atsakove apeliantės pateiktame apeliaciniame skunde, nes nurodytame bute negyvena, savo asmeninių daiktų jame nelaiko, ryšiai ir tęstinumas yra seniai nutrūkęs, kadangi, apie 5 metus ji gyveno kituose butuose, todėl nėra solidariai atsakinga už susidariusias kitų atsakovų skolas minimu laikotarpiu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovės apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

14. Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys atsakovės A. G. atžvilgiu. Pagal Vilniaus miesto gyventojų registro išrašą buvo nustatyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, atsakovė deklaruoja savo gyvenamąją vietą, todėl jai kyla pareiga mokėti nuomos mokestį. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutiko, nes adresu (duomenys neskelbtini), ji negyvena apie 5 metus, o skolos susidarymo metu ji iš pradžių gyveno pas draugą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, vėliau išsinuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

15. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovei A. G. pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. perdavimo – priėmimo aktą prie 2018 m. rugsėjo 14 d. patalpų nuomos sutarties Nr. AGZ-3, buvo perduotos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Iš pateiktų 2018 m. lapkričio 6 d., 2019 m. sausio 30 d., 2019 m. kovo 15 d., 2019 m. balandžio 10 d. atliktų mokėjimų matyti, jog atsakovė A. G. mokėjo nuomos mokestį ir kitus mokesčius už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Taigi, tai patvirtina, jog atsakovė minėtame bute faktiškai gyveno ir vykdė savo įsipareigojimus pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. patalpų nuomos sutartį Nr. AGZ-3. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina ir atsakovės nurodyti duomenys 2019 m. kovo 5 d. sudarytoje darbo sutartyje Nr. 19/27, tarp darbdavio UAB „Dionizas“ ir darbuotojo (atsakovės) A. G.. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki preliminariai 2019 m. balandžio mėn. atsakovė gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

16. Iš 2019 m. gruodžio 10 d. darbo sutarties Nr. 688 matyti, jog joje atsakovė nurodė savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur ir šiuo metu gyvena. Be to, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, AB SEB bankas 2019 m. gegužės 20 d. atsakovei atsiuntė atnaujintą banko kortelę. Iš šių aplinkybių darytina išvada atsakovė bent jau nuo 2019 m. balandžio mėn. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

17. Atsakovė nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. gyveno pas draugą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris gali tai patvirtinti, tačiau ieškovė minėtų aplinkybių nei ginčijo, nei pateikė priešingų duomenų. Dėl šios priežasties laikytina, jog tokios aplinkybės egzistavo, ir atsakovė A. G., laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d., gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

18. Ieškovė, tiek pareikšdama ieškinį atsakovei A. G., tiek apeliaciniame skunde akcentavo gyvenamosios vietos deklaravimo faktą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka.

19. Kvalifikuodamas gyvenamosios vietos deklaravimo reikšmę sprendžiant dėl asmens gyvenamosios vietos, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog, nustatant asmens gyvenamąją vietą, svarbu atsižvelgti ne tik į formalų deklaruotos gyvenamosios vietos faktą. Vertintini ir kiti kriterijai, tokie kaip faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens pareiškimas apie savo gyvenamąją vietą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).

20. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Taigi įstatymo leidėjo valia privalomo teisinio ryšio tarp gyvenamosios vietos deklaravimo ir asmens faktinės gyvenamosios vietos nėra. Deklaravimas atlieka tik vieną iš daugelio gyvenamosios vietos nustatymo – jos išviešinimo funkciją, be to, visi įstatyme nurodyti fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai yra alternatyvūs ir lygiaverčiai (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimas bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, neįrodo faktinio naudojimosi gyvenamąja patalpa, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., kuomet buvo priskaičiuotas nuomos mokestis, kadangi teismo buvo nustatyta, jog minėtu laikotarpiu atsakovė gyveno kitais adresais.

21. Apeliantė nurodo 2017 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10075-595/2017, kuris nėra susijęs su šia byla, o buvęs ginčas jau yra išspręstas. Todėl ši byla neturi jokio prejudicinio ryšio su šia nagrinėjama byla.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

23. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Atmetus apeliacinį skundą išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Atsakovė A. G. patyrė 300 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ši suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakyme Nr. 1R-77 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo numatytus maksimalius dydžius. Dėl šios priežasties iš ieškovės atsakovei priteisiama 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.