Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-22 · Civilinė byla Nr. e2A-786-392/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-22
Bylos Nr.
e2A-786-392/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė
Ieškovas
D. V.
Atsakovas
T. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-786-392/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41462-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 3.3.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui T. V. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, taip pat pagal atsakovo T. V. priešieškinį ieškovei D. V. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei arba santuokos akto įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui T. V., prašydama panaikinti D. V. ir T. V. Vilniaus Šv. Onos bažnyčioje sudarytos santuokos apskaitos akto įrašą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1187, dėl abiejų šalių kaltės; po santuokos akto įrašo panaikinimo nepilnamečių vaikų D. V. ir B. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nustatyti atsakovo matymosi su vaikais tvarką, pagal kurią tėvas turi teisę praleisti su vaikais kas antrą trečiadienį (metų porinėmis savaitėmis), pasiimdamas vaikus iš ikimokyklinio (mokyklinio) ugdymo įstaigų ir kitą dieną nuveždamas vaikus į ikimokyklinio (mokyklinio) ugdymo įstaigas. Jeigu trečiadienį vaikai nelanko ikimokyklinio (mokyklinio) ugdymo įstaigos, tėvas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos trečiadienį 8.00 val. ir grąžinti juos į ikimokyklinio (mokyklinio) ugdymo įstaigą ketvirtadienį iki užsiėmimų ikimokyklinio (mokyklinio) ugdymo įstaigoje pradžios, o jei vaikai nelanko ikimokyklinio (mokyklinio) ugdymo įstaigos ketvirtadienį, grąžinti juos motinai iki ketvirtadienio 18.00 val. Jeigu trečiadienį (taip pat ir ketvirtadienį, kai ketvirtadienį vaikai nelanko ikimokyklinio (mokyklinio) ugdymo įstaigos) vyksta užklasiniai užsiėmimai, tėvas atsakingas už vaikų nuvežimą į juos ir pasiėmimą iš jų atitinkamai pagal užsiėmimų laiką. Apie ketinimą pasinaudoti šia savo teise tėvas privalo pranešti motinai raštu (įskaitytinai el. paštu ar SMS žinute) atitinkamą savaitę, bet ne vėliau kaip iki atitinkamo pirmadienio 18.00 val. Tėvas turi teisę praleisti su vaikais kas antrą savaitgalį (metų neporinėmis savaitėmis), penktadienį pasiimdamas vaikus iš ikimokyklinio (mokyklinio) ugdymo įstaigos, būrelių arba motinos (jei vaikai tą dieną nelanko ikimokyklinio (mokyklinio) ugdymo įstaigos) 17.00 val. ir grąžindamas vaikus motinai iki sekmadienio 19.00 val. Jeigu penktadienį vyksta užklasiniai užsiėmimai, tėvas atsakingas už vaikų nuvežimą į juos ir pasiėmimą iš jų atitinkamai pagal užsiėmimų laiką. Tėvas turi teisę praleisti su vaikais kas antras Šv. Kalėdas, Šv. Velykas ir Naujuosius Metus. Tėvas turi teisę pasiimti vaikus nelyginiais kalendoriniais metais pirmąją Šv. Kalėdų išvakarėse 17.00 val. iš motinos ir grąžinti vaikus motinai antrąją Šv. Kalėdų dieną iki 18.00 val. Apie ketinimą pasinaudoti šia savo teise tėvas privalo pranešti motinai raštu (įskaitant el. paštu arba SMS žinute) atitinkamų metų gruodį, bet ne vėliau kaip gruodžio 15 d. Tėvas turi teisę pasiimti vaikus lyginiais metais pirmąją Šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžinti vaikus motinai antrąją Šv. Velykų dieną iki 18.00 val. Apie ketinimą pasinaudoti šia savo teise tėvas privalo pranešti motinai raštu (įskaitant el. paštu ar SMS žinute) atitinkamų metų vasarį, bet ne vėliau kaip iki vasario 28 d. Tėvas turi teisę pasiimti vaikus lyginiais kalendoriniais metais atitinkamų metų gruodžio 31 d. iš ikimokyklinio (mokyklinio) ugdymo įstaigos, būrelių arba 16.00 val. iš motinos (jei vaikai tą dieną nelanko ikimokyklinio (mokyklinio) ugdymo įstaigos) ir grąžinti vaikus motinai atitinkamų metų sausio 1 d. iki 18.00 val., apie ketinimą pasinaudoti šia savo teise tėvas privalo pranešti motinai raštu (įskaitant el. paštu ar SMS žinute) atitinkamų metų gruodį, bet ne vėliau kaip gruodžio 15 d. tėvas turi teisę praleisti su vaikais dvi savaites savo atostogų metu (jei šis laikas nesutampa su laiku, kada vaikas turi lankyti mokyklą). Apie ketinimą pasinaudoti šia savo teise tėvas privalo pranešti motinai raštu (įskaitant el. paštu ar SMS žinute) ne vėliau kaip likus mėnesiui iki pageidaujamo praleisti su vaikais laiko pradžios. Tėvas turi teisę pasiimti vaikus Tėvo dieną ir sekančią dieną po vaikų gimtadienių dienos, pasiimdamas vaikus iš ikimokyklinio (mokyklinio) ugdymo įstaigos arba 10.00 val. iš motinos, jei vaikai tą dieną nelanko ikimokyklinio (mokyklinio) ugdymo įstaigos ir sekančią dieną grąžindamas juos į ikimokyklinio (mokyklinio) ugdymo įstaigą iki užsiėmimų ikimokyklinio (mokyklinio) ugdymo įstaigos pradžios, o jeigu vaikai tą dieną nelanko ikimokyklinio (mokyklinio) ugdymo įstaigos, grąžinti juos motinai iki tos dienos 18.00 val. Apie ketinimą pasinaudoti šia savo teise tėvas privalo pranešti motinai raštu (įskaitant el. paštu ar SMS žinute) atitinkamais kalendoriniais metais lapkritį (prieš D. gimtadienį), bet ne vėliau kaip lapkričio 15 d. ir vasarį (prieš B. gimtadienį), bet ne vėliau kaip sausio 1 d. Motina visais atvejais turi teisę būti su vaikais jų gimtadienių dieną. Tuo atveju, jeigu vieno iš vaikų gimimo diena sutampa su diena, kuomet vaikas turi teisę pagal bet kurį punktą pasiimti tėvas, tėvas tą dieną vaikų nepasiima, o jei juos yra paėmęs pagal išdėstytą tvarką anksčiau ir jei tą dieną vaikai nelanko ikimokyklinio (mokyklinio) ugdymo įstaigos, vaikus ryte iki 10.00 val. grąžina motinai, o šalių susitarimu tėvui yra skiriama kita diena vaikams pasiimti. Motina visais atvejais turi teisę būti su vaikais Motinos dieną. Tuo atveju, jeigu ta diena pagal bet kurį kitą punktą sutampa su diena, kuomet vaikus turi teisę pasiimti tėvas, tėvas tą dieną vaikų nepasiima, o jei juos yra paėmęs pagal išdėstytą tvarką anksčiau ir jei tą dieną vaikai nelanko ikimokyklinio (mokyklinio) ugdymo įstaigos, vaikus ryte iki 10.00 val. grąžina motinai, o šalių susitarimu tėvui yra skiriama kita diena vaikams pasiimti. Tėvas be išankstinio motinos sutikimo neturi teisės išsivežti vaikų į jokią užsienio valstybę. Motinos sutikimas turi būti gautas rašytine forma (įskaitant el. paštu ar SMS žinute). Motina turi teisę atsisakyti leisti tėvui praleisti laiką su abiem vaikais, jei tuo metu bent vienas iš vaikų serga arba yra išvykę į suplanuotą kelionę. Tokiu atveju šios matymosi dienos yra perkeliamos šalių susitarimu. Motina nedelsiant informuoja tėvą raštu (taip pat el. paštu ar SMS žinute) bent vienam iš vaikų susirgus ar suplanavus išvykti į kelionę. Tuo atveju, jei apie ketinimą pasinaudoti bet kuria iš išvardintų savo teisių būti su vaikais tėvas aukščiau nustatytais terminais nepraneša motinai, motina turi teisę planuotis atitinkamą laiką su vaikais savo nuožiūra, nepaisant vėliau paaiškėjusių tėvo pageidavimų. Priteisti iš atsakovo T. V. nepilnamečių vaikų išlaikymui: D. V. – 595 Eur, B. V. – 665 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės bei paskirti ieškovę vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisti iš atsakovo T. V. jo nepilnamečių vaikų D. V. ir B. V. išlaikymo įsiskolinimą bendrai 3 780 Eur sumai. Santuokoje įgytą turtą padalinti šiuo būdu: priteisti D. V. asmeninės nuosavybės teise UAB „Euroelektronika“ 792 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, UAB „Tommy & Sons“ 5 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, automobilį „Renault VEL SATIS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turtines teises į automobilį „BMW320 Cabrio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 11 224,22 Eur iš atsakovo į savo asmeninę sąskaitą pervestų bendrų lėšų. Priteisti atsakovui T. V. asmeninės nuosavybės teise: UAB „Euroelektronika“ 792 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, UAB „Tommy & Sons“ 5 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, motociklą „Harley-Davidson Night Rod“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 11 224,22 Eur iš atsakovo į savo asmeninę sąskaitą pervestų bendrų lėšų. Nurodė, kad santuokos išsaugoti nepavyko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tiek ieškovė, tiek ir atsakovas gyvendami šeimoje padarė klaidų, dėl kurių bendras gyvenimas santuokoje tapo nebeįmanomas. Ieškovė laikosi pozicijos, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ja labiau patenkins vaikų poreikius, be to, ieškovė skatina ir palaiko kuo didesnį atsakovo bendravimą su sūnumis. Vaikams turi būti skiriama mažiausiai po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes vien B. V. mėnesinis darželio mokestis be papildomų būrelių ir prailgintos grupės kainuoja beveik 300 Eur kas mėnesį. Atsakovas T. V. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu sutiko tik iš dalies. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės. Mano, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, nes ieškovė prieštarauja jo bendravimui su vaikais, periodiškai ignoruoja jo siūlymus dėl matymosi su vaikais periodiškumo. Pažymi, kad ilgą laiką jis vienas yra mokėjęs už visos šeimos, taigi ir už vaikų pragyvenimą, todėl puikiai žino, kiek per mėnesį reikia pinigų vaikams išlaikyti. UAB „Euroelektronika“ akcijas jis pirko gyvendamas visiškai savarankišką gyvenimą, santuokai faktiškai nutrūkus, todėl tai asmeninis jo turtas.Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė panaikinti T. V. ir D. V. santuoką dėl D. V. kaltės arba panaikinti T. V. ir D. V. santuokos apskaitos akto įrašą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1187, dėl D. V. kaltės; po santuokos panaikinimo dėl D. V. kaltės arba po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl D. V. kaltės palikti D. V. pavardę G.; nepilnamečių vaikų D. V. ir B. V. gyvenamąją vietą nustatyti su jų tėvu; nustatyti ieškovės bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią: darbo dienomis ir savaitgaliais: kiekvieną trečiadienį motina pasiima vaikus iš ikimokyklinės įstaigos arba mokyklos ir kitą dieną nuveža juos į ikimokyklinio ugdymo įstaigą ar mokyklą. Vaikų paėmimas iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar mokyklos ir jų grąžinimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą ar mokyklą vykdomas atsižvelgiant į vaikų lankymosi jose grafiką. Jeigu trečiadienį po ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar mokyklos vaikai turi eiti į papildomo ugdymo užsiėmimus, tai motina privalo užtikrinti vaikų nuvežimą į juos ir paėmimą iš jų atsižvelgiant į atitinkamiems užsiėmimams priskirtą grafiką; kas antrą savaitgalį vaikai bendrauja su mama nuo penktadienio, pasiimant vaikus iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar mokyklos iki sekmadienio 20 valandos. Jeigu penktadienį po ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar mokyklos vaikai turi eiti į papildomo ugdymo užsiėmimus, tai motina privalo užtikrinti vaikų nuvežimą į juos ir paėmimą iš jų atsižvelgiant į atitinkamiems užsiėmimams priskirtą grafiką; kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną, nepriklausomai nuo motinai nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su vaikais bendrauja tėvas. Švenčių dienomis vaikai su mama bendrauja tokia tvarka: kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienį, vaikų gimimo dienomis lyginiais metais; per oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais (išskyrus Kūčių, Šventų Kalėdų ir Šventų Velykų dienas) nuo prieššventinės dienos 20 val. iki šventinės dienos 20 val. Jeigu motinos ar vaikų gimtadieniai yra darbo dieną, motina su vaikais bendrauja atitinkamą dieną, juos paimdama iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar mokyklos ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 valandos, lyginių metų Kūčių ir Šventų Kalėdų pirmąją dieną nuo Kūčių dienos 20 val. iki Šventų Kalėdų pirmosios dienos 20 val.; nelyginių metų Šventų Kalėdų antrąją dieną nuo Šventų Kalėdų pirmos dienos 20 val. iki Šventų Kalėdų antros dienos 20 val.; lyginių metų Šventų Velykų pirmąją dieną, paimant vaikus nuo prieššventinės dienos 20 val. iki Šventų Velykų pirmosios dienos 20 val.; nelyginių metų Šventų Velykų antrąją dieną nuo Šventų Velykų pirmos dienos 20 val. iki Šventų Velykų antros dienos 20 val.; jeigu nustatytomis motinos bendravimo su vaikais dienomis motina negali paimti vaikų, tai šios dienos nėra kompensuojamos numatytų vaikų bendravimo su kartu gyvenančiu tėvu dienų sąskaita. Motina su vaikais praleidžia pusę savo apmokamų kasmetinių atostogų. Motina apie savo kasmetinių apmokamų atostogų dienas, per kurias ji pageidauja būti su vaikais, tėvą įspėja prieš vieną mėnesį. Motina savo atostogų su vaikais laikotarpiui vaikus pasiima 20 val. dieną prieš pirmąją atostogų dieną ir grąžina juos tėvui paskutinės atostogų dienos 20 valandą. Jeigu motinos ir tėvo atostogų dienos sutampa, tai sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalinama abiem tėvams. Pirmąją padalintų atostogų laikotarpį vaikai būna su tuo tėvu, kurio pirmoji atostogų diena prasideda anksčiau. Motina informuoja tėvą apie numatomų su vaikais atostogų vietą ir pobūdį. Jeigu vaikams pagal jiems suplanuotas atostogas reikalingi atitinkami rūbai, daiktai ar dokumentai, tai motina apie tai privalo tėvą informuoti prieš vieną mėnesį, o tėvas užtikrinti jų buvimą ir įteikimą motinai. Motina be tėvo sutikimo neturi teisės išvežti vaiką į tą užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė. Tuo metu, kai vaikai yra su motina, ji privalo užtikrinti vaikams būtiną higieną, sveikatos apsaugą ir saugumą. Jeigu buvimo su motina laiku vaikai (vaikas) suserga, motina privalo tėvą informuoti nedelsiant ir sudaryti galimybę kuo skubiau vaikus (vaiką) pasiimti arba nedelsiant juos (jį) pristatyti į gydymo įstaigą ar tėvui. Sergančius vaikus motina lanko jų gyvenamojoje vietoje, savo apsilankymą prieš protingą laiką suderinus su vaiko tėvu. Jeigu motina ar tėvas nustatytu laiku negali pasiimti ar grąžinti vaikų nustatytą dieną ar valandą, tai jie turi pareigą per kuo skubesnį laiką informuoti kitą tėvą SMS pranešimu ar elektroniniu paštu. Visais kitais atvejais, kai būtina užtikrinti teismo nustatytą bendravimo tvarką, suinteresuotas tėvas ar motina tarpusavyje komunikuoja SMS pranešimais, elektroniniu paštu ar raštu. Atitinkami komunikavimo būdai naudojami ir tuomet, kai būtina nukrypti nuo teismo nustatyto vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos ir suderinti vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus. Jei teismo manymu yra poreikis patvirtinti kitą vaiko ir šalių kaip tėvų interesus atitinkančią bendravimo su jais tvarką, tuomet teismo prašo nustatyti šią mamos bendravimo su nepilnamečiais vaikais iki jie sulauks pilnametystės vaikais tvarką: su ieškove nepilnamečiai vaikai bendrauja poriniais kiekvienų metų mėnesiais, vaikus paimant pas save atitinkamo mėnesio pirmą dieną ir grąžinant juos atitinkamo mėnesio paskutinę dieną. Tuo metu, kai vaikai būna su mama, tėvas kas antrą savaitgalį paima vaikus pas save nuo penktadienio paimdamas juos iš ikimokyklinės įstaigos arba mokyklos ir gražina juos mamai iki sekmadienio 20 valandos. Jeigu penktadienį po ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar mokyklos vaikai turi eiti į papildomo ugdymo užsiėmimus, tai tėvas privalo užtikrinti vaikų nuvežimą į juos ir paėmimą iš jų atsižvelgiant į atitinkamiems užsiėmimams priskirtą grafiką. Kiekvieną vaikų buvimo pas mamą mėnesio trečiadienį tėvas vaikus pasiima iš ikimokyklinės įstaigos arba mokyklos ir kitą dieną nuveža juos į ikimokyklinio ugdymo įstaigą ar mokyklą. Vaikų paėmimas iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar mokyklos ir jų grąžinimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą ar mokyklą vykdomas atsižvelgiant į vaikų lankymosi jose grafiką. Jeigu trečiadienį po ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar mokyklos vaikai turi eiti į papildomo ugdymo užsiėmimus, tai tėvas privalo užtikrinti vaikų nuvežimą į juos ir paėmimą iš jų atsižvelgiant į atitinkamiems užsiėmimams priskirtą grafiką. Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną, nepriklausomai nuo motinai nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su vaikais bendrauja tėvas. Kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienį, vaikų gimimo dienomis lyginiais metais; per oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais (išskyrus Kūčių, Šventų Kalėdų ir Šventų Velykų dienas) nuo prieššventinės dienos 20 val. iki šventinės dienos 20 val. Jeigu motinos ar vaikų gimtadieniai yra darbo dieną, motina su vaikais bendrauja atitinkamą dieną, juos paimdama iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar mokyklos ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 valandos. Lyginių metų Kūčių ir Šventų Kalėdų pirmąją dieną nuo Kūčių dienos 20 val. iki Šventų Kalėdų pirmosios dienos 20 val. Nelyginių metų Šventų Kalėdų antrąją dieną nuo Šventų Kalėdų pirmos dienos 20 val. iki Šventų Kalėdų antros dienos 20 val. Lyginių metų Šventų Velykų pirmąją dieną, paimant vaikus nuo prieššventinės dienos 20 val. iki Šventų Velykų pirmosios dienos 20 val. Nelyginių metų Šventų Velykų antrąją dieną nuo Šventų Velykų pirmos dienos 20 val. iki Šventų Velykų antros dienos 20 val. Jeigu nustatytomis motinos bendravimo su vaikais dienomis motina negali paimti vaikų, tai šios dienos nėra kompensuojamos numatytų vaikų bendravimo su kartu gyvenančiu tėvu dienų sąskaita. Motina su vaikais praleidžia pusę savo apmokamų kasmetinių atostogų. Motina apie savo kasmetinių apmokamų atostogų dienas, per kurias ji pageidauja būti su vaikais, tėvą įspėja prieš vieną mėnesį. Motina savo atostogų su vaikais laikotarpiui vaikus pasiima 20 val. dieną prieš pirmąją atostogų dieną ir grąžina juos tėvui paskutinės atostogų dienos 20 valandą. Jeigu motinos ir tėvo atostogų dienos sutampa, tai sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalinama abiem tėvams. Pirmąją padalintų atostogų laikotarpį vaikai būna su tuo tėvu, kurio pirmoji atostogų diena prasideda anksčiau. Motina informuoja tėvą apie numatomų su vaikais atostogų vietą ir pobūdį. Jeigu vaikams pagal jiems suplanuotas atostogas reikalingi atitinkami rūbai, daiktai ar dokumentai, tai motina apie tai privalo tėvą informuoti prieš vieną mėnesį, o tėvas užtikrinti jų buvimą ir įteikimą motinai. Motina be tėvo sutikimo neturi teisės išvežti vaiką į tą užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė. Tuo metu, kai vaikai yra su motina, ji privalo užtikrinti vaikams būtiną higieną, sveikatos apsaugą ir saugumą. Jeigu buvimo su motina laiku vaikai (vaikas) suserga, motina privalo tėvą informuoti nedelsiant ir sudaryti galimybę kuo skubiau vaikus (vaiką) pasiimti arba nedelsiant juos (jį) pristatyti į gydymo įstaigą ar tėvui. Sergančius vaikus motina lanko jų gyvenamojoje vietoje, savo apsilankymą prieš protingą laiką suderinus su vaiko tėvu. Jeigu motina ar tėvas nustatytu laiku negali pasiimti ar grąžinti vaikų nustatytą dieną ar valandą, tai jie turi pareigą per kuo skubesnį laiką informuoti kitą tėvą SMS pranešimu ar elektroniniu paštu. Visais kitais atvejais, kai būtina užtikrinti teismo nustatytą bendravimo tvarką, suinteresuotas tėvas ar motina tarpusavyje komunikuoja SMS pranešimais, elektroniniu paštu ar raštu. Atitinkami komunikavimo būdai naudojami ir tuomet, kai būtina nukrypti nuo teismo nustatyto vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos ir suderinti vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus. Priteisti iš ieškovės D. V. jos nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ir paskirti T. V. vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu: T. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti UAB „Tommy & Sons“ 10 000 vnt. paprastų vardinių akcijų, motociklą „Harley-Davidson Night Rod“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 12 772,32 Eur lėšų, paliekant jas T. V. žinioje. D. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Renault VEL SATIS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turtines teises į automobilį „BMW320 Cabrio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 9 676,12 Eur pervedant lėšas iš T. V. į D. V. asmeninę sąskaitą. Nustatyti, kad visos turtinės ir neturtinės prievolės, o taip pat turtinės ir/ar neturtinės teisės, įgytos į bet kokį turtą iš ko jis tik nesusidarytų, sutuoktiniams D. V. ir T. V. pradėjus gyventi skyrium nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. yra kiekvieno sutuoktino asmeninis turtas ir turtinės bei neturtinės prievolės nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės su P. S.. Vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo, nes jis labiau ir geriau gali užtikrinti vaikų interesus, be to, vaikai yra berniukai, todėl tam tikrais atvejais jiems labiau reikalinga tėvo, o ne motinos pagalba. Su ieškove labai sunku derinti vaikų buvimo pas tėvą laiką, nes ieškovė vadovaujasi savo asmeniniais interesais. Kadangi vaikai labai daug laiko praleidžia su juo, nuo 2014 m. rugsėjo vaikai yra ištisomis savaitėmis gyvenę su tėvu, todėl jis puikiai suvokia vaikų poreikius ir žino, kad kiekvieno vaiko išlaikymui iš atsakovės pakaktų priteisti po 300 Eur. Abi šalys pripažįsta, kad kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2014 m. rugsėjo 1 d., todėl visos turtinės ir neturtinės prievolės, o taip pat turtinės ir/ar neturtinės teisės, įgytos į bet kokį turtą iš ko jis tik nesusidarytų, sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. yra kiekvieno sutuoktinio asmeninis turtas ir turtinės bei neturtinės prievolės nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.Ieškovė atsiliepimu į patikslintą atsakovo priešieškinį su patikslintu priešieškiniu nesutiko. Atsakovo prašymą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo vertino kaip spaudimą ir tam tikrą teisinę taktiką. Nesutinka su atsakovo pasiūlytu turto padalinimo būdu, nes ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas valdo 1 584 vnt. paprastųjų vartinių UAB „Euroelektronika“ akcijų.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. vasario 10 d. išvadoje nurodyta, kad ieškovė su nepilnamečiais sūnumis D. ir B. gyvena 2 kambarių nuomojamame bute su patogumais. Vaikams sudarytos tinkamos buitinės gyvenimo sąlygos. Atsakovas gyvena 3 kambarių nuomojamame bute su visais patogumais. Šalių nepilnamečiams sūnums šiuose namuose skirtas atskiras kambarys ir vonios kambarys, sudarytos tinkamos buitinės gyvenimo sąlygos. Šalių vaikai teigia, jog nori gyventi kartu ir su mama, ir su tėčiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies: panaikino D. V., ir T. V. 2005 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos santuokos apskaitos akto įrašą (įrašo Nr. 1187), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei D. V. (ikisantuokinė pavardė – G.) paliko santuokinę pavardę – V., T. V. paliko turimą pavardę – V.. Nustatė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Nepilnamečių vaikų D. V. ir B. V. gyvenamąją vietą nustatė su motina D. V.. Priteisė iš atsakovo T. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. V. ir B. V. po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (t. y. 2014 m. gruodžio 19 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju paskyrė ieškovę D. V.. Iš atsakovo T. V. priteisė nepilnamečiams vaikams 889,62 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nustatė nepilnamečių vaikų D. V. ir B. V. bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu T. V., atsižvelgiant į vaikų interesus taip: 1. Tėvas T. V. bendrauja su vaikais D. V. ir B. V. darbo dienomis tris dienas – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos, ar lankomų būrelių, arba iš vaikų gyvenamosios vietos, jeigu tą dieną vaikai nelanko mokyklos nuo 17 val., arba jei diena sutampa su nedarbo diena, vaikus iš jų gyvenamosios vietos paimdamas 10 val., ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną iki 21.00 val. į jų gyvenamąją vietą. 2. Tėvas T. V. bendrauja su vaikais D. V. ir B. V. kas antrą savaitgalį (metų neporinėmis savaitėmis), vaikus pasiimdamas penktadienį iš ugdymo įstaigos, ar lankomų būrelių, arba iš motinos gyvenamosios vietos, jeigu tą dieną vaikai nelanko mokyklos 17 val., ir grąžindamas vaikus sekmadienį iki 21.00 val. į jų gyvenamąją vietą. 3. Tėvas T. V. su vaikais D. V. ir B. V. bendrauja Šv. Kalėdų šventinėmis dienomis: nelyginiais metais – vaikus pasiima Šv. Kūčių dieną 17.00 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 19.00 val. lyginiais metais – vaikus pasiima Šv. Kalėdų pirmąją dieną 19.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną iki 20.00 val. 4. Tėvas T. V. su vaikais D. V. ir B. V. bendrauja Šv. Velykų šventinėmis dienomis: lyginiais metais – vaikus pasiima Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) 16.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) iki 20.00 val. Nelyginiais metais - vaikus pasiima Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) 18.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrąją dieną (pirmadienį) iki 20.00 val. 5. Tėvas T. V. su vaikais D. V. ir B. V. per Naujuosius Metus bendrauja lyginiais metais – vaikus paimdamas Naujųjų Metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) iš ugdymo įstaigos, ar lankomų būrelių, arba iš vaikų gyvenamosios vietos, jeigu tą dieną vaikai nelanko mokyklos 16 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.) iki 20.00 val. 6. Lietuvos nacionalinių švenčių - nedarbo dienomis (neaptartomis šioje bendravimo tvarkoje) tėvas T. V. su vaikais D. V. ir B. V. bendrauja nelyginiais metais, vaikus paimdamas prieššventinę dieną iš ugdymo įstaigos, ar lankomų būrelių, arba iš vaikų gyvenamosios vietos, jeigu tą dieną vaikai nelanko mokyklos 16 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą šventinę dieną iki 20.00 val. 7. Tėvas T. V. su vaikais D. V. ir B. V. bendrauja pusę vaikų pavasario, rudens, žiemos mokslo atostogų metu. Apie konkretų praleidimo su vaikais laiką atostogų metu, vaikų tėvai T. V. ir D. V. susitaria iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš savaitę iki numatomų vaikų atostogų. T. V. su vaikais D. V. ir B. V. turi teisę bendrauti pusę vaikų vasaros atostogų. T. V. apie konkretų praleidimo su vaikais laiką vaikų motiną informuoja iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš savaitę. Vaikų vasaros atostogų metu tėvas su vaikais bendrauja nepertraukiamai dvi savaites iš eilės. 8. Tėvas T. V. vaikų gimimo dienomis su vaikais bendrauja: D. V. gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) tėvas su vaiku (vaikais) praleidžia poriniais metais, o neporiniais metais – sekančią dieną po gimtadienio. B. V. gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) tėvas su vaiku (vaikais) praleidžia neporiniais metais, o poriniais metais – sekančią dieną po gimtadienio. T. V. vaiką (vaikus) paima iš ugdymo įstaigos ar lankomų būrelių arba vaikų gyvenamosios vietos, jeigu vaikai nelanko ugdymo įstaigos 17.00 val., o jeigu sutampa su nedarbo diena 10.00 val. ir grąžina vaiką (vaikus) į jų gyvenamąją vietą iki 21.00 val. 9. Tėvas T. V. su vaikais D. V. ir B. V. bendrauja tėvo gimimo dieną - rugpjūčio 24 d., paimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ar lankomų būrelių arba iš vaikų gyvenamosios vietos, jeigu vaikai nelanko ugdymo įstaigos 17.00 val., o jeigu sutampa su nedarbo diena 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 21.00 val. Tėvo teisė bendrauti su vaikais neatsižvelgiant į bendrą bendravimo tvarką. 10. Tėvas T. V. su vaikais D. V. ir B. V. bendrauja tėvo dieną - pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą iki 21.00 val. Tėvo teisė bendrauti su vaikais neatsižvelgiant į bendrą bendravimo tvarką. 11. Vaikų motina, nepaisant šios nustatytos bendravimo tvarkos, su vaikais D. V. ir B. V., visais atvejais bendrauja D. V. gimimo dieną - (duomenys neskelbtini) ir motinos dieną - pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį. 12. Tėvas, be vaikų motinos raštiško sutikimo neturi teisės išvežti vaikus į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė. 13. Tuo atveju, kai vaikai yra su tėvu, jis privalo užtikrinti vaikams būtiną sveikatos apsaugą, higieną, saugumą, maitinimą. Jeigu buvimo su tėvu metu vaikas ar abu vaikai suserga, tėvas privalo nedelsiant informuoti vaikų motiną, bei priklausomai nuo sveikatos sutrikimų (ligos) pobūdžio, pasirūpinti vaiko (vaikų) sveikata ir esant reikalingumui kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. 14. Jeigu vaikų tėvas šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku negali bendrauti su vaikais, T. V. privalo informuoti (išskyrus nustatytą informavimo terminą prieš atostogas) vaikų motiną iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas iki numatomos bendravimo dienos telefono skambučiu ar SMS žinute. Tais atvejais, kai vaikų tėvas negali laiku paimti ar grąžinti vaikų į jų gyvenamąją vietą, tėvas nedelsiant praneša vaikų motinai telefono skambučiu ar SMS žinute. 15. Tėvas ir motina turi teisę tarpusavyje susitarti dėl kitokios bendravimo su vaikais tvarkos, atsižvelgiant į vaikų interesus bei susidariusias aplinkybes. Apie bendravimo tvarkos pakeitimus, išskyrus skubaus informavimo atvejais, tėvai tarpusavyje komunikuoja SMS pranešimais, elektroniniu paštu ar raštu. Teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti D. V. asmeninės nuosavybės teise UAB „Euroelektronika“ 792 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Priteisė atsakovui T. V. asmeninės nuosavybės teise UAB „Tommy & Sons“ 10 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių 2 896,20 Eur, kompensuojant ieškovei pusę akcijų sumos pinigais. Priteisė D. V. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę “Renault VEL SATIS”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (200 Eur vertės). Priteisė T. V. asmeninės nuosavybės teise motociklą “Harley-Davidson Night Rod”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 448,10 Eur vertės). Netenkino reikalavimų dėl turtinių teisių į automobilį “BMW320 Cabrio”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo. Priteisė ieškovei D. V. 13 296,37 Eur iš T. V. asmeninės sąskaitos į asmeninę D. V. sąskaitą. Priteisė atsakovui T. V. 9 152,07 Eur lėšas paliekant T. V. asmeninėje sąskaitoje. Priteisė iš ieškovės D. V. atsakovo T. V. naudai 870,82 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš T. V. į valstybės biudžetą 182 Eur. Grąžino atsakovui T. V. į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą įmokėtą 75 Eur sumą.Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 2005 m. gegužės 28 d. Šv. Onos bažnyčioje ir įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. 1187. Santuokoje šalys susilaukė dviejų vaikų – D. V. ir B. V.. Sprendė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. aikų gyvenamąją vietą nustatė su motina D. V.. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog T. V. geba pasirūpinti vaikų poreikiais, užimtumu ir laisvalaikiu, užtikrina vaikų interesus, todėl nėra pagrindo nustatyti minimalią tėvo su vaikais bendravimo tvarką. Nustatydamas bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgė į šalių pateiktas bendravimo su vaikais tvarkas, tai, jog vaikai puikiai sutaria su abiem tėvais, noriai bendrauja su tėvu, taip pat įvertino, jog vaikų tėvas vyksta į komandiruotes, todėl sprendė, kad turi būti nustatyta lankstesnė bendravimo tvarka. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra gera, abu gauna pakankamai didelį darbo užmokestį. Tačiau kritiškai vertintino vaikų išlaidas stovyklai ir atostogoms, nurodė, jog lankomi būreliai nesutampa su realiai lankomais užsiėmimais. Įvertinęs tėvų amžių, gaunamas pajamas, turtinę padėtį, tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad tėvai turėtų sveikatos problemų ar neįgalumą, kitų išlaikytinių, nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius, sveikatą, atsižvelgęs į tai, jog išlaikymas turi būti teikiamas dviem nepilnamečiams vaikams, teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikams po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė (apeliantė) D. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą toje dalyje, kuria nustatyta nepilnamečių vaikų D. V. ir B. V. bendravimo tvarka su skyriumi gyvenančiu tėvu T. V., nustatant atsakovui T. V. konkretų vaikų grąžinimo ieškovei D. V. laiką bei panaikinant atsakovui nustatytą bendravimą su vaikais porinių metų savaičių penktadieniais; pakeisti sprendimą toje dalyje, kuria iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kiekvienam vaikui, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. V. – 595 Eur, B. V. – 665 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis per mėnesį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovo bendravimo su vaikais tvarką nurodė, jog vaikai grąžinami namo iki 20 arba 21 val., todėl atsakovas pasirinktinai vaikus gali grąžinti bet kurią valandą, bet ne vėliau kaip 21 val. Taigi, ieškovei tektų spėlioti dėl atsakovo ketinimų ir planų, todėl apeliantės nuomone, vaikų grąžinimo laikas turi būti apibrėžtas tiksliau, pvz.: pusvalandžio apimtyje, t. y. nuo 20.30 val. iki 21.00 val.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo patvirtinta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, t. y. jog atsakovas su vaikais bendrauja darbo dienomis tris dienas – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, bei kas antrą savaitgalį (metų neporinėmis savaitėmis). Prašo nustatyti, kad porinių savaičių penktadieniais ir po jų einančius savaitgalius, su vaikais turėtų leisti ieškovė, nes priešingu atveju, ieškovė negalėtų planuoti jokių ilgesnių savaitgalio išvykų su vaikais, nes vaikai penktadieniais pagal nustatytą tvarką būtų grąžinami iki 21 val. vakaro. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, neteisingai vertino šalių turtinę padėtį bei pajamas, t. y. vertindamas atsakovo pajamas, vertino tik darbo užmokestį, tačiau neatsižvelgė į tai, kad 2014 m. atsakovui išmokėta 14 621,42 Eur dividendų; 2015 m. – 240 000 Eur dividendų; taip pat tai, kad atsakovui priklauso ne vienos įmonės akcijos, įskaitant ir 1 584 vnt. UAB „Euroelektronika“ paprastųjų vardinių akcijų. Atsakovui priklausančios 80 proc. UAB „Euroelektronika“ akcijų suteikia jam teisę į atitinkamai proporcingą įmonės turto dalį – 1 002 144 Eur. Todėl finansinės atsakovo galimybės tinkamai išlaikyti vaikus yra ženkliai geresnės ir stabilesnės nei ieškovės, kuri dirba samdomą darbą. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino beveik visas ieškovės pateiktas išlaidas vaikų išlaikymui. Pažymėtina, jog per pastaruosius 2 metus kainos yra ženkliai padidėjusios tiek paslaugų, tiek vartojimo prekių sektoriuose. Ieškovės nuomone, ji pagrįstai prašė priteisti lėšas, skirtas vaikų atostogoms ir stovykloms, nes savaitinės stovyklos kainos Lietuvoje yra nuo 170 Eur, D. turi 18 savaičių kasmetinių atostogų, o B. – 12 savaičių, tačiau nuo rugsėjo mėnesio pradėjęs eiti į mokyklą, turės 18 savaičių. Ieškovė nesutinka su teismo vertinimu, jog išlaidos maistui yra nepagrįstai padidintos, nes išlaidos maistui vienam vaikui per dieną sudaro tik 7,50 Eur, o dienpinigiai – 2,40 Eur, šiuo metu mokykloje dienos pietūs kainuoja beveik 5 Eur. Be to, D. V. prieš keletą metų turėjo alergiją kai kuriems maisto produktams, todėl ieškovė atidžiai renka maisto produktus, siekia, jog maistas būtų šviežias ir kokybiškas. Bylos nagrinėjimas užtruko 2 metus 7 mėnesius, todėl vaikų lankomi būreliai keitėsi, atsižvelgiant į pačių vaikų pomėgius, amžių, poreikius, tačiau bendra išlaidų vaikų lankomiems būreliams suma išlieka nesumažėjusi. Ieškovės nuomone, teismas vertindamas nuomojamo būsto kainas, neatsižvelgė į šiuos kriterijus: ieškovės ir vaikų gyvenamasis būstas minimaliai turi turėti 3 kambarius, svarbu, kad vaikai saugiai galėtų žaisti kieme, grįžti iš mokyklos, bei renkantis būstą svarbūs buvo ir įsikėlimo terminai, depozito suma, minimalus nuomos terminas. Teismo nurodyta nuomos kaina neapima komunalinių mokesčių. Atsakovas T. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vaikų grąžinimo namo laikas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad vaikai noriai bendrauja su atsakovu ir jis sugeba sudaryti vaikams puikias gyvenimo ir laisvalaikio sąlygas, taip pat į 14, 15 punktuose nustatytą tvarką. Tačiau jei dėl objektyvių aplinkybių susiklostytų tokia situacija, kad vaikus į namus turėtų pristatyti anksčiau ar vėliau, tai tuomet atsakovas turėtu su ieškove susiskambinti telefonu ir susitarti dėl vaikų grąžinimo namo laiko. Atsakovo nuomone, keisti sprendime įtvirtintą bendravimo su vaikais tvarką nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismo nustatyta atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka yra labiausiai atitinkanti prioritetinius vaikų interesus. Jei ieškovė susiplanuos ilgesnį jos ir vaikų savaitgalį, tai vadovaujantis bendravimo su vaikais tvarkos 15 punktu, galės susitarti dėl kitokios bendravimo su vaikais tvarkos. Ieškovė nesutikdama su priteistu išlaikymo dydžiu, nurodo tik deklaratyvias nuostatas, nepateikė jokių realių duomenų apie neva išleidžiamus pinigus nepilnamečių vaikų išlaikymui. Po to, kai atsakovas su ieškove pradėjo gyventi skyriumi, vaikų gyvenimo kokybė nepablogėjo. Atsakovas nurodo, kad samdomo darbuotojo finansinė padėtis yra visada stabilesnė ir labiau apsaugota nei to asmens, kuris užsiima verslu. Dividendų dalis buvo panaudoti ne šeimos poreikiams (laikotarpis iki 2014 m. birželio 30 d.), o pačios ieškovės interesais. Nėra jokio pagrindo vertinti ieškovės teiginius kaip turinčius objektyvų pagrindą ar prielaidą persvarstyti priimtą sprendimą, priešingai įvertinant atsakovo skolų dydį, laidavimo dydį, bendrovės „Euroelektronika“ finansinę padėtį, ieškovės padėtis, finansinės galimybės yra ženkliai stabilesnė, mažesnio rizikingumo. Todėl atmestini ieškovės argumentai dėl atsakovo turtinės padėties bei galimybės skirti dar didesnį išlaikymą vaikams, juolab, kad esamų išlaidų padengimui šiuo metu nustatyta pakankama suma vaikų poreikiams ir pragyvenimui, kurią turi skirti abu tėvai. Nesutinka su ieškovės argumentais dėl savaitinių stovyklų, nes vaikai 18 savaičių per metus stovyklose nepraleidžia, ieškovė nurodo neteisingas stovyklų kainas. Taip pat nesutinka su ieškovės nurodytomis patiriamomis išlaidomis vaikų maistui. Ieškovė nepateikė jokių būrelių lankymą ir apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo dydžio.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė prašė prijungti naujus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad yra pagrindas prijungti ieškovės pateiktus įrodymus.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 3 dalyje sakoma, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2014).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė D. V. ir atsakovas T. V. yra nepilnamečių D. ir B. V. tėvai. Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta nepilnamečių vaikų D. V. ir B. V. gyvenamoji vieta su motina D. V., sprendimo šioje dalyje apeliantė neskundė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių pateiktas bendravimo su vaikais tvarkas, vaikų interesus, į tai, jog vaikai puikiai sutaria su abiem tėvais, noriai bendrauja su tėvu, kurio namuose nepilnamečiams vaikams yra sudarytos puikios buities sąlygos gyventi, mokytis, žaisti ir ilsėtis, vaikų tėvas išvyksta į komandiruotes, nustatė lankstesnę bendravimo tvarką. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija tik dalį nustatytos bendravimo tvarkos. Ieškovės nuomone, vaikų grąžinimo laikas turi būti apibrėžtas tiksliau, pvz.: pusvalandžio apimtyje, t. y. vaikai grąžinami į jų gyvenamąją vietą nuo 20.30 val. iki 21.00 val., nes esant nustatytai tvarkai, ieškovė turėtų spėlioti kada atsakovas grąžins vaikus. Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad porinių savaičių penktadienius ir po jų einančius savaitgalius su vaikais turėtų leisti ieškovė, nes priešingu atveju, ji negalėtų planuoti jokių ilgesnių savaitgalio išvykų su vaikais. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo atsakovo bendravimo su vaikais nustatyta tvarka yra pakankamai konkreti. Šioje tvarkoje konkrečiai nurodyta iki kokios valandos atsakovas turi grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą. Nors ieškovė teigia, jog dėl netiksliai apibrėžto vaikų grąžinimo laiko, ji turės spėlioti kada atsakovas vaikus grąžins, tačiau protinga laikyti, kad tėvas vaikus grąžins namo iki nurodytos valandos, valandos bėgyje, arba, esant šalių susitarimui ir ankščiau. Atsakovo bendravimo tvarkos nustatymo 14 punkte nurodyta, jog tais atvejais, kai vaikų tėvas negali laiku paimti ar grąžinti vaikų į jų gyvenamąją vietą, tėvas nedelsiant praneša vaikų motinai telefono skambučiu ar SMS žinute; 15 punkte – tėvas ir motina turi teisę tarpusavyje susitarti dėl kitokios bendravimo su vaikais tvarkos, atsižvelgiant į vaikų interesus bei susidariusias aplinkybes. Vadinasi, tėvas norėdamas vaikus grąžinti namo kitu laiku nei nustatyta bendravimo tvarkoje, turi apie tai informuoti ieškovę. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat nurodė ne tikslų vaikų grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką, t. y. vaikai grąžinami iki ketvirtadienio 18 val.; iki sekmadienio 19 val., taigi ieškovė pati pritarė tokiam vaikų grąžinimo laikui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo keisti vaikų grąžinimo į namus laiko. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka nepažeidžia nei ieškovės, nei atsakovo, nei jų nepilnamečių vaikų interesų.Pirmosios instancijos teismas bendravimo tvarkos 1 punkte nustatė, jog atsakovas su vaikais bendrauja darbo dienomis tris dienas – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos, ar lankomų būrelių, arba iš vaikų gyvenamosios vietos, jeigu tą dieną vaikai nelanko mokyklos nuo 17 val., arba jei diena sutampa su nedarbo diena, vaikus iš jų gyvenamosios vietos paimdamas 10 val., ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną iki 21.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Teismas tokią tvarką nustatė įvertinęs tai, jog D. V. ir B. V. dažnai bendrauja su tėvu, daug laiko praleidžia tėvo namuose, nori gyventi tiek su tėvu, tiek su motina, puikiai prisitaiko gyvendami tiek su vienu, tiek su kitu iš tėvų. Apeliantė teigia, jog dėl nustatytos tvarkos negalėtų planuoti ilgesnių savaitgalio išvykų su vaikais.Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką turi atsižvelgti ne tik į vaikų interesus, bet taip pat nepažeisti ir tėvų interesus. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko ryšis yra svarbus su abiem tėvais, todėl teismas turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės principas reiškia, kad teismas privalo nustatyti tokią tėvų bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma tėvų bendravimo su vaiku tvarka pirmiausiai turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą, bei darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką, vieną savaitę ieškovė su vaikais bendraus 4 dienas, o atsakovas – 3 dienas, o kitą savaitę ieškovė – 2 dienas, o atsakovas – 5 dienas. Atsižvelgus į tai, bei pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, taip pat į ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, darytina išvada, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka nepagrįstai apribos ieškovės galimybes organizuotis su vaikais ilgesnius savaitgalius. Todėl pirmosios instancijos teismo 1 punkte nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka keistina / tikslintina, nustatant, kad atsakovas bendrauja su vaikais darbo dienomis pirmadieniais, trečiadieniais, ir kas antrą penktadienį kartu su po juo einančiu savaitgaliu.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaidymo dydžio pagrįstumo

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. V. ir B. V. po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija vaikams priteisto išlaikymo dydį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovo turtinę padėtį neįvertino atsakovo turimas akcijas, gautus dividendus ir prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. V. – 595 Eur, B. V. – 665 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis per mėnesį.Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo skiriama nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam kas mėnesį 300 Eur dydžio suma yra pakankama, pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jų visuma. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra gera, abu gauna pakankamai didelį darbo užmokestį. Apeliantė nurodo, kad atsakovas turi akcijų ir 2014 m. – 2015 m. jam buvo išmokėti dividendai. Pažymėtina, kad teismas nustatydamas išlaikymo dydį vertina kokias pajamas ir turtą tėvai turi šiuo metu. Apeliantė nepagrindė jokiais įrodymais aplinkybių, jog šiuo metu atsakovas gauna be darbo užmokesčio dar ir kitas pajamas. Teisėjų kolegija vertindama šalių turtinę padėtį, remiasi išimtinai byloje pateiktais įrodymais. Kadangi minėti įrodymai aiškiai atitinka pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo pagrindu didinti išlaikymą teisinio pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje ir jų gaunamas pajamas.Ieškovė nurodė, jog vieno vaiko išlaidas sudaro: būsto nuoma ir komunalinės išlaidos - 333,06 Eur, maistas 231,69 Eur, rūbai, batai - 87 Eur, higienos priemonės - 8,68 Eur, vaistai, gydytojai - 28,96 Eur, pramogos - 28,96 Eur, knygos, žaislai, kanceliarinės prekės - 28,96 Eur, stovyklos, atostogos - 115,84 Eur, kiti daiktai (dviratis, riedlentė ir pan.) - 28,96 Eur, automobilio eksploatacija - 95,57 Eur, viso 987,68 Eur. Taip pat, sūnui D. papildomai paskaičiuotinos išlaidos: gitaros būrelis - 30,41 Eur, futbolo būrelis - 34,75 Eur, baseino būrelis - 56,47 Eur, prailginta mokyklos grupė - 34,75 Eur, dienpinigiai į mokyklą pavalgymui - 46,34 Eur, viso 202,73 Eur. Sūnui B. papildomai paskaičiuotina: darželis - 300 Eur, anglų kalbos būrelis - 43,44 Eur, viso 280,93 Eur. Taigi ieškovė nurodė, jog vaikų išlaikymui išleidžia apie 2 377,78 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino ieškovės nurodytas išlaidas maistui, atostogoms, stovyklai, būreliams ir būsto nuomai. Teismas detaliai išanalizavo ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti pagrįstumą, ir su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis teisėjų kolegija visiškai sutinka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, nurodydama vaikų poreikius, jų apimtį, apsiribojo tik tam tikrų poreikių ir išlaidų jiems tenkinti dydžio nurodymu, tačiau reikalingų išlaidų apimties niekaip neįrodė (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog ieškovės nurodytos išlaidos yra neprotingai didelės.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo priteistas po 300 Eur išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra pakankamas, teisingas bei proporcingas abiejų ginčo šalių turtinei padėčiai, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad ji sumokėjo advokatei 1 000 Eur ir 31 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 1 000 Eur sumą už advokato teisinę pagalbą. Atmetus skundą iš ieškovės priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atsiliepimo į skundą surašymui, tačiau jos mažintinos iki nagrinėjamo klausimo sudėtingumui adekvačios 300 eurų sumos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos 1 punktą vietoje žodžio „penktadieniais“ įrašant „ir kas antrą penktadienį (metų neporinėmis savaitėmis)“.

Priteisti iš D. V. 300 eurų T. V..

Teisėjai Rūta BurdulienėVirginijus KairevičiusRūta Petkuvienė