- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- 2YT-2668-213/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00318-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Vita Lučkauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. Ž. skundą dėl antstolės Ramunės Damulienės veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas / skolininkas A. Ž., nesutikdamas su antstolės Ramunės Damulienės 2020-01-24 patvarkymu Nr.S20-777 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, pateikė antstolei Ramunei Damulienei 2020-02-03 skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymą. Nurodė, kad antstolis negali areštuoti lėšų, gautų iš trečiųjų asmenų, nes tai nėra pajamos susijusios su darbo užmokesčiu. Taip pat 2020-02-20 skundu nurodė, kad antstolė neturi teisės išieškoti iš pareiškėjo jo turimos pinigų sumos, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos 1 MMA, nes kitaip antstolė, pareiškėjo manymu, pažeidžia jo teises.
Antstolė Ramunė Damulienė savo poziciją išreiškė 2020-02-10 patvarkymu Nr. S20-1126, kuriuo pareiškėjo A. Ž. skundo netenkino ir kartu su vykdomąją byla Nr. 0167/19/001163, perdavė jį nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams. Antstolė, netenkindama skundo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, t. y. negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos, laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Piniginės lėšos gautos iš trečių asmenų nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš skolininkui priklausančios pinigų sumos negalima, lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiomis išieškojimo iš skolininko turto ir piniginių lėšų taisyklėmis, įtvirtintomis CPK. Taip pat, skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.Taip pat 2020-01-24 antstolė yra priėmusi patvarkymą Nr. S20-777 dėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir areštavusi skolininkui priklausančias pinigines lėšas, kurios viršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydį. O tai reiškia, kad skolininkui leista naudotis Vyriausybės nustatyta 1 MMA, t.y. sudaryta galimybė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Susipažinus su vykdomąja byla Nr. 0167/19/001163, nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 10 d. antstolė Ramunė Damulienė priėmė vykdyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-03-13 vykdomąjį raštą Nr. 1-11-830/2019 dėl 54,20 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) trečios eilės išieškotojui Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2019 m. gruodžio 10 d. antstolė Ramunė Damulienė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Pareiškėjas / skolininkas A. Ž. atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose –atviroje kolonijoje. 2020 m. sausio 24 d. antstolė Ramunė Damulienė priėmė patvarkymą Nr. S20-777 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriame nurodyta, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, viršijančios 1 minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo dalies, neviršijančios 1 MMA, tuo tarpu jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 proc. Pradedant išieškojimą esančioms lėšoms negalima nukreipti išieškojimą į vienos MMA dydžio nustatytą apribojimą, išieškojimas iš esančių lėšų vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį.
Pareiškėjas (skolininkas) A. Ž. nesutinka su antstolės Ramunės Damulienės 2020-01-24 patvarkymu Nr. S20-777 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, nurodydamas, kad antstolis negali areštuoti lėšų, gautų iš trečiųjų asmenų, nes tai nėra pajamos susijusios su darbo užmokesčiu, taip pat antstolė neturi teisės išieškoti iš pareiškėjo jo turimos pinigų sumos, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos 1 MMA.
Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties Nr. 3K-7-315-421/2017 26 punktas). Konstatuotina, kad nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties Nr. 3K-7-315-421/2017 27 punktas). Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties 3K-3-154-313/2016 20 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktas).
Pagal Lietuvos kasacinio teismo išaiškinimą, pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz., gaunamos iš trečiųjų asmenų), kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš jų taikomos nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 733–744 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties Nr. 3K-7-315-421/2017 45 punkte išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.
Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydis reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 procentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje skundžiamu 2020-01-24 patvarkymu Nr. S20-777 antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsniu, 749 straipsniu, 611 straipsniu, 733-743 straipsniais nukreipė išieškojimą į skolininko (pareiškėjo) darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas, gaunamas Pravieniškių pataisos namuose –atviroje kolonijoje reikalaudama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 proc. nuo dalies, neviršijančios 1 MMA, tuo tarpu jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 proc. Pradedant išieškojimą esančioms lėšoms negalima nukreipti išieškojimą į vienos MMA dydžio nustatytą apribojimą, išieškojimas iš esančių lėšų vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį.
Iš to matyti, kad antstolė skolos išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, laikydamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota taisyklė, kad apribojimas draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA yra vienkartinis apribojimas, taikomas pradėjus išieškojimą. Šiuo atveju 2020-01-24 antstolė yra priėmusi patvarkymą Nr. S20-777 dėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir areštavusi skolininkui priklausančias pinigines lėšas, kurios viršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydi. O tai reiškia, kad skolininkui leista naudotis Vyriausybės nustatyta 1 MMA, t.y. sudaryta galimybė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.
Taip pat pažymėtina, kad CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, t. y. negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos, laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Tačiau piniginės lėšos gautos iš trečių asmenų nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš skolininkui priklausančios pinigų sumos negalima ir skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė Ramunė Damulienė pagrįstai 2020-02-10 priėmė patvarkymą Nr. S20-777 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsnio 5 dalimi, 510 straipsniu, 512 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo A. Ž. skundo dėl antstolės Ramunės Damulienės veiksmų netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.