Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius A. R. 2023 m. liepos 31 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, priėmė UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), administracijos vadovo D. G. atžvilgiu nutarimą Nr. VDI-ANR_N-622-2023, kuriuo pripažino atsakomybėn traukiamą asmenį įvykdžius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 100 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir paskyrė 300 Eur baudą, dėl to, kad D. G. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriumi ir darbuotoju, atsakingu už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą ir juose esančių duomenų teisingumą, pažeidė teisės aktų nuostatas reglamentuojančias darbuotojų faktiškai dirbto laiko žymėjimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad darbuotojai – tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai M. Z. ir A. I., žemiau nurodytomis datomis dirbo naktį, bet jų darbo laikas nėra pažymėtas 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbuotojai dirbo Lietuvos Respublikos teritorijoje: A. I.-2022 m. rugpjūčio 31 d. nuo 03.14 val. iki 06.00 val.; 2022 m. rugpjūčio 30 d. nuo 3.49 val. iki 06.00 val.; 2022 m. liepos 18 d. nuo 02.00 val. iki 05.00 val.; 2022 m. liepos 3 d. nuo 02.00 val. iki 04.00 val.; M. Z. faktiškai dirbo 2022 m. liepos 25 d. nuo 03.00 val. iki 06.00 val. Taip buvo pažeistas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 120 straipsnio 2 dalies 4 punktas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 54 straipsnio 2 dalis ir įvykdytas ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Šį Institucijos priimtą nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. spalio 3 d. nutarimu atsakomybėn patraukto asmens D. G. atstovo advokato D. Cvetkovo apeliacinį skundą patenkino ir 2023 m. liepos 31 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-622-2023, kuriuo D. G. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio bauda, panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas nutarime nurodė, jog šiuo atveju formaliai D. G. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 100 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo Kirgizijos Respublikos piliečio A. I. darbas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuo 03.14 val. iki 06.00 val., 2022 m. rugpjūčio 30 d. nuo 03.49 val. iki 06.00 val., 2022 m. liepos 18 d. nuo 02.00 val. iki 05.00 val., 2022 m. liepos 3 d. nuo 02.00 val. iki 04.00 val., ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo Kirgizijos Respublikos piliečio M. Z. darbas 2022 m. liepos 25 d. nuo 03.00 val. iki 06.00 val., nebuvo pažymėti 2022 metų rugpjūčio mėnesio ir liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Taip pat išnagrinėjus bylą nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nustačius informacinės sistemos gedimus 2022 m. liepos-rugsėjo mėn. buvo suplanuoti UAB (duomenys neskelbtini)informacinės sistemos atnaujinimo darbai dėl suderinamumo su buhalterinės apskaitos programa „Stekas“. Programų atnaujinimo metu darbuotojų darbo užmokesčio skaičiavimui buvo naudojama UAB (duomenys neskelbtini) informacinė sistema. Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu buvo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėn. iš „Steko“ programos. 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo neteisingi, nes dėl vykusių tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos atnaujinimo darbų, duomenys nebuvo tinkamai perkelti iš UAB (duomenys neskelbtini) informacinės programos ir tinkamai suderintos su programa „Stekas“. Taip pat nustatyta, kad vairuotojams A. I. ir M. Z., dėl kurių buvo atliekamas Darbo inspekcijos tyrimas, už darbą naktį (nuo 22.00 val. iki 06.00 val.), kuris nebuvo tinkamai pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, buvo sumokėta tinkamai, t. y. apskaičiuojant darbo užmokestį už 2022 metų liepos ir rugpjūčio mėnesius buvo paskaičiuotas ir jų dirbtas darbas naktį, kuris buvo nepažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, be to, visas darbo užmokestis (kartu su papildomu apmokėjimu už darbą naktį) buvo sumokėtas įmonės nustatyta tvarka, mokant kartu su kitiems įmonės darbuotojams mokėtu darbo užmokesčiu, šios įmokos įeina į priedų stulpelį (priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiuose), ką patvirtina pateikti tabeliai ir įmonės banko sąskaitos išrašas. Nors ir buvo pateikti formaliai netikslūs darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, tačiau nei vairuotojai, nei valstybės biudžetas nepatyrė jokio finansinio nuostolio, nes jiems įstatymų nustatyta tvarka buvo sumokėtas darbo užmokestis bei padidintos išmokos už darbą naktį, sumokėti mokesčiai valstybei. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad minėtiems darbuotojams darbo užmokestis pervestas laiku, kartu su kitais darbuotojais (mokėjimas sąrašinis), dar iki patikrinimo, kas rodo, jog nebuvo tyčios nežymėti naktinio darbo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įmonėje dirba daugiau nei 200 darbuotojų, matyti, nežymėjimai atsitiktiniai, vienam darbuotojui keturis kartus, kitam vieną dieną. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindo teigti, kad D. G. veiksmuose nebuvo tyčios sąmoningai neužpildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose vairuotojų A. I. ir M. Z. dirbtą naktinį laiką, o suteikia pagrindo spręsti, kad tai įvyko dėl UAB (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos trikdžių, t. y. įvyko ne dėl D. G. tyčinių veiksmų, o dėl įmonės informacinės sistemos techninės klaidos. Atsižvelgiant į paminėtas normas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad D. G. veiksmuose, kurie nors ir formaliai atitinka ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, neužtraukia šiuo atveju asmeniui administracinės atsakomybės, nes D. G. veiksmuose nėra vieno iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių – nėra subjektyviosios nusižengimo pusės – tyčios, todėl 2023 m. liepos 31 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-622-2023 panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena D. G. atžvilgiu nutrauktina (ANK 5651 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

3. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutartį ir palikti galioti 2023 m. liepos 31 d. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus nutarimą Nr. VDI-ANR~-622-2023 (ROIK 23212129714).

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad su 2023 m. spalio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmu nutarimu priimtu administracinio nusižengimo byloje II-392-963/2023 nesutinka, kad nėra įrodyta atsakomybėn traukiamo asmens kaltės forma. Nurodo, jog patikrinimas dėl minėtų pažeidimų buvo atliekamas 2022 m. spalio mėn., dėl nustatytų pažeidimų buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu Nr. VDI-ANR_P-1945-2022, UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. G. atžvilgiu. Pradžioje asmuo su pažeidimu sutiko, gailėjosi dėl pažeidimo įvykdymo, administracinį nurodymą įvykdė – skirtą baudą apmokėjo. Po administracinio nurodymo įvykdymo A. G. pateikė prašymą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, atnaujinti bylą, nes atsakingas už minėtus pažeidimus yra D. G., kuris yra paskirtas administracijos vadovu. Institucija atsisakė minėtą prašymą tenkinti, dėl atsisakymo buvo pateiktas skundas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai administracinio nusižengimo byloje Nr. II-26-563/2023, asmens skundą tenkino, bylą atnaujino ir gražino Institucijai papildomam tyrimui atlikti, nes atsakomybėn buvo patrauktas neatsakingas asmuo. Teismas nurodė, kad už darbo laiko apskaitos organizavimą yra atsakingas administracijos vadovas D. G..

3.2. Nurodo, jog nei patikrinimo metu, nei minėtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, nebuvo jokių duomenų, kad galimai, pažeidimų padarymo metu buvo programinės įrangos gedimų, ko pasekmėje, netinkamai buvo perkelti duomenys į darbo laiko apskaitos žiniaraščius. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. G. nurodė tik aplinkybes, kad pagal įgaliojimus už darbo laiko apskaitos organizavimą yra atsakingas administracijos vadovas D. G. ir kad protokole nurodomi darbuotojai dirbo nakties metu, nes norėjo greičiau nugabenti krovinį ir nakties metu niekas darbuotojams dirbti neleido. Pažymi, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbo laikas netinkamai buvo žymimas laikotarpiu nuo 2022-07-03 iki 2022-08-31, neįtraukiant į darbo laiko apskaitą nakties metu dirbto darbo laiko. D. G. prieš surašant protokolą su pažeidimu sutiko, bet nurodė, kad pažeidimas nesukėlė jokios žalos, nei darbuotojams nei valstybei, nes mokesčiai ir darbo užmokestis buvo sumokėtas, todėl pažeidimas turi būti laikytinas mažareikšmiu. Bet, nagrinėtinu atveju, pažeidimas buvo užfiksuotas, ne dėl netinkamo darbo užmokesčio apmokėjimo, o netinkamo darbo laiko fiksavimo darbo laiko apskaitos dokumentuose. Atkreipia dėmesį į tai, kad Administracinių nusižengimo kodekso 100 str. l d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, neteisėtas yra pats darbo laiko naktį nežymėjimo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, faktas. Papildomai akcentuoja, kad darbo užmokesčio priskaičiavimo dokumentuose nėra išskirtas priskaičiavimas už nakties metu dirbtą darbo laiką, o grafa „priedai“, nenurodant konkrečių valandų, taip pat nelaikytina apmokėjimu už dirbtą laiką nakties metu.

3.3. Pažymi, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad apie pažeidimus sužinojo tik atliekamo patikrinimo metu t. y. 2022 m. spalio mėn., o teismo posėdžio metu, liudytoju apklaustas atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu programavimo paslaugas teikiantis asmuo M. S. nurodė, kad apie UAB (duomenys neskelbtini) programos gedimus, kad iš vairuotojų kortelių duomenys netinkamai persikelia, sužinojo 2022-07-13, gedimai buvo pašalinti 2022-08-13. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad tiek po sužinojimo, kad programa blogai perkelia duomenis, tiek po programos sutvarkymo, toliau buvo netinkamai perkeliami duomenys apie nakties metu vairuotojų dirbtą darbo laiką į darbo laiko apskaitos dokumentus. Taip pat, atkreipiamas teismo dėmesys į tai, kad nebėra įrodinėjama, kad darbuotojai savavališkai dirbo nakties metu be darbdavio žinios. Aplinkybę, jog darbas naktį nebuvo apskaitytas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, patvirtina į bylą pateikti 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (darbas naktį nenurodytas nei vieno mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje), nors kaip teigiama apie gedimą buvo žinoma 2022 m. liepos mėnesį, tačiau ir žinant apie gedimą, patikslinimai nebuvo daromi. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog Nutarime pagrįstai nustatytas darbdavio pareigos apskaityti darbą naktį darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kaip to reikalaujama pagal DK 120 str. l ir 2 d., nevykdymas.

3.4. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-392-963/2023 konstatavo, kad yra įvykdytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso l 00 str. l d. nurodytas administracinis nusižengimas, bet nėra įrodyta atsakomybėn traukiamo asmens kaltė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 7 str. numato kad: Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Administracinis nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia kaltės forma, kuomet jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nusižengimas padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėtinu atveju, nėra įrodyta atsakomybėn traukiamo asmens kaltės forma. Patikrinimo metu yra nustatyta, kad atsakomybėn traukiamas asmuo buvo įgaliotas aktualiu laikotarpiu, būti atsakingu už tinkamą darbo laiko apskaitos tvarkymą, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo išskirtas nakties metu darbuotojų dirbtas darbo laikas. Liudytojas nurodė, kad apie programinės sistemos gedimus, įmonė informavo liudytoją 2022-07-13, vadinasi atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas atsakingas už darbo laiko apskaitos organizavimą ir juose esančių dokumentų teisingumą, žinojo, kad aktualiu laikotarpiu yra sistemos gedimų, galimai netinkamai persikelia duomenys, suprato, kad gali būti tinkamai nepažymėtas darbo laiko, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi padarinių išvengti, t. y. pažeidimą padarė esant neatsargumui. Atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas, kad yra programinės sistemos gedimų, turėjo įgalioti įmonės darbuotojus rankiniu būdų peržiūrėti vairuotojų kortelių duomenis ir sutikrinti su darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis. Institucijos manymu, atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad darbas naktį buvo nežymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje dėl techninės klaidos, jo atsakomybės nešalina, nes atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas atsakingas už darbuotojų darbo laiko apskaitą, turėjo pareigą įsitikinti, kad darbas naktį būtų pažymėtas, nepriklausomai nuo to, kad dėl techninės klaidos, apie kurią buvo žinoma, duomenys nepersikelia į darbo laiko apskaitos žiniaraštį.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas prašo VDI apeliacinio skundo netenkinti.

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius A. R. 2023 m. liepos 31 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, priėmė UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), administracijos vadovo D. G. atžvilgiu nutarimą Nr. VDI-ANR_N-622-2023, kuriuo pripažino atsakomybėn traukiamą asmenį įvykdžius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 100 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir paskyrė 300 Eur baudą, dėl to, kad D. G. būdamas UAB (duomenys neskelbtini)administracijos direktoriumi ir darbuotoju, atsakingu už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą ir juose esančių duomenų teisingumą, pažeidė teisės aktų nuostatas reglamentuojančias darbuotojų faktiškai dirbto laiko žymėjimą. Tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutarimu panaikintas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. liepos 31 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena D. G. dėl šio administracinio nusižengimo nutraukta.

8. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad šiuo atveju formaliai D. G. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 100 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojo Kirgizijos Respublikos piliečio A. I. darbas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuo 03.14 val. iki 06.00 val., 2022 m. rugpjūčio 30 d. nuo 03.49 val. iki 06.00 val., 2022 m. liepos 18 d. nuo 02.00 val. iki 05.00 val., 2022 m. liepos 3 d. nuo 02.00 val. iki 04.00 val., ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo Kirgizijos Respublikos piliečio M. Z. darbas 2022 m. liepos 25 d. nuo 03.00 val. iki 06.00 val., nebuvo pažymėti 2022 metų rugpjūčio mėnesio ir liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Tačiau pritartina ir Apylinkės teismo išvadai, jog UAB (duomenys neskelbtini) nustačius informacinės sistemos gedimus 2022 m. liepos-rugsėjo mėn. buvo suplanuoti UAB (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos atnaujinimo darbai dėl suderinamumo su buhalterinės apskaitos programa „Stekas“. Programų atnaujinimo metu darbuotojų darbo užmokesčio skaičiavimui buvo naudojama UAB (duomenys neskelbtini) informacinė sistema. Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu buvo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėn. iš „Steko“ programos. 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo neteisingi, nes dėl vykusių tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos atnaujinimo darbų, duomenys nebuvo tinkamai perkelti iš UAB (duomenys neskelbtini) informacinės programos ir tinkamai suderintos su programa „Stekas“. Taip pat nustatyta, kad vairuotojams A. I. ir M. Z., dėl kurių buvo atliekamas Darbo inspekcijos tyrimas, už darbą naktį (nuo 22.00 val. iki 06.00 val.), kuris nebuvo tinkamai pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, buvo sumokėta tinkamai, t. y. apskaičiuojant darbo užmokestį už 2022 metų liepos ir rugpjūčio mėnesius buvo paskaičiuotas ir jų dirbtas darbas naktį, kuris buvo nepažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, be to, visas darbo užmokestis (kartu su papildomu apmokėjimu už darbą naktį) buvo sumokėtas įmonės nustatyta tvarka, mokant kartu su kitiems įmonės darbuotojams mokėtu darbo užmokesčiu, šios įmokos įeina į priedų stulpelį (priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiuose), ką patvirtina pateikti tabeliai ir įmonės banko sąskaitos išrašas. Nors ir buvo pateikti formaliai netikslūs darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, tačiau nei vairuotojai, nei valstybės biudžetas nepatyrė jokio finansinio nuostolio, nes jiems įstatymų nustatyta tvarka buvo sumokėtas darbo užmokestis bei padidintos išmokos už darbą naktį, sumokėti mokesčiai valstybei. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad minėtiems darbuotojams darbo užmokestis pervestas laiku, kartu su kitais darbuotojais (mokėjimas sąrašinis), dar iki patikrinimo, kas rodo, jog nebuvo tyčios nežymėti naktinio darbo.

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog minimoje įmonėje dirba daugiau nei 200 darbuotojų, todėl matyti, kad nežymėjimai yra atsitiktiniai, vienam darbuotojui keturis kartus, kitam vieną dieną. Todėl visos šios aplinkybės suteikia pagrindo teigti, kad D. G. veiksmuose nebuvo tyčios sąmoningai neužpildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose vairuotojų A. I. ir M. Z. dirbtą naktinį laiką, o suteikia pagrindo spręsti, kad tai įvyko dėl UAB (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos trikdžių, t. y. įvyko ne dėl D. G. tyčinių veiksmų, o dėl įmonės informacinės sistemos techninės klaidos. Atsižvelgiant į paminėtas normas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. G. veiksmuose, kurie nors ir formaliai atitinka ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, neužtraukia šiuo atveju asmeniui administracinės atsakomybės, nes D. G. veiksmuose nėra vieno iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių – nėra subjektyviosios nusižengimo pusės – tyčios, todėl 2023 m. liepos 31 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-622-2023 panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena D. G. atžvilgiu nutrauktina (ANK 5651 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukimas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą tenka institucijai (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-68-303/2022).

11. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.