Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Orela“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumas ir teisė“, ieškinį atsakovui M. N. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Ieškinys priimtas ir atsakovui nustatytas 30 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminas atsiliepimui pateikti. Atsakovui siunčiami procesiniai dokumentai atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu 2024 m. gruodžio 16 d. grįžo neįteikti. Viešame registre duomenų apie atsakovo įsidarbinimą kitur, išskyrus ieškovę, nėra. Pakartotinai 2024 m. gruodžio 16 d. siunčiami teismo procesiniai dokumentai atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir elektroniniu paštu taip pat 2025 m. sausio 2 d. grįžo neįteikti. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2024 m. gruodžio 19 d. viešo paskelbimo būdu. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad neprieštarauja, jog teismas, įstatymų numatytais atvejais, priimtų sprendimą už akių. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad reikalavimas yra pagrįstas iš dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 285 straipsnio 2 dalis).

6. Formaliai įvertinus įrodymus nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro 2024 m. vasario 13 d. išrašas patvirtina, jog MB „Orela“ vadovas nuo bendrijos įregistravimo, t. y. nuo 2022 m. gegužės 12 d., yra M. N.. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-402-826/2024, įsiteisėjusia 2024 m. balandžio 30 d., išnagrinėjus ieškovės UAB „Conlex“ pareiškimą atsakovei MB „Orela“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskiriant MB „Nemokumas ir teisė“, ir bankrutuojančios MB „Orela“ vadovas M. N. įpareigotas per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla. Teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nutarta MB „Orela“ likviduoti dėl bankroto. Teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi MB „Orela“ buvusiam vadovui M. N. nuo 2024 m. gegužės 15 d. skirta bauda po 10 Eur už kiekvieną Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 22 d. nutarties neįvykdymo dieną, ją išieškant iš jo asmeninių lėšų.

7. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu valdo, naudoja, juridinio asmens turtą ir juo disponuoja JANĮ nustatyta tvarka.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bankroto teisinių santykių specifika lemia, jog, iškėlus įmonei bankroto bylą, visą įmonės veiklos administravimą perima bankroto administratorius, kuris, viena vertus, turi užtikrinti bankrutuojančios įmonės interesus, kita vertus, savo veiklą orientuoti taip, kad būtų patenkinta kaip įmanoma didesnė įmonės kreditorių reikalavimų dalis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai iš esmės sutampa ir neturėtų būti supriešinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Tokia nuostata grindžiama tuo, kad bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, todėl kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

10. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisės normose įtvirtintą bendrąją ar specialiąją teisinę pareigą. Teisinė pareiga gali būti nustatyta kaip reikalavimas elgtis atitinkamu būdu arba kaip nurodymas tam tikru būdu nesielgti (neveikimas). CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

11. Bendrovės valdymo organams, tame tarpe ir vienasmeniam valdymo organui – vadovui, yra taikomas reikalavimas vykdyti fiduciarines pareigas – rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys). Atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, privalėjo vadovautis šiomis pareigomis. Į šias pareigas, be kita ko, įeina ir draudimas painioti vadovo asmeninius interesus su juridinio asmens interesais bei pareiga elgtis sąžiningai, protingai ir apdairiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs valdymo organų rūpestingumo pareigą, kuri reiškia, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014, 2016 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

12. Taigi, atsakovas, būdamas ieškovės valdymo organas, turėjo įstatyme įtvirtintą pareigą veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarautų juridinio asmens interesams. Nemokumo administratorė nurodo ir teikia įrodymus, kad laikotarpiu kuomet atsakovas ėjo ieškovės vadovo pareigas, iš ieškovės banko sąskaitų buvo atlikta buhalteriniais dokumentais nepagrįstų mokėjimų ar išgryninimų iš viso 293 806,58 Eur sumai, iš kurių 22 145 Eur buvo grąžinti. Likusi negrąžinta suma sudaro 271 661,58 Eur. Atsakovas į pareikštą reikalavimą atsiliepimo neteikė, ieškovės nurodytas aplinkybes neigiančių įrodymų neteikė. Be to, kaip minėta, ieškovei iškėlus bankroto bylą ir įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, atsakovas privalėjo ieškovės nemokumo administratorei perduoti ne tik visą ieškovės turtą ir dokumentus (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad teismo įpareigojimai dėl turto ir dokumentų perdavimo nebuvo įvykdyti dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad minėta lėšų suma buvo teisėtai perleista ar panaudota įmonės interesais, todėl minėtą pinigų sumą atsakovas, kaip įmonės vadovas, privalėjo perduoti nemokumo administratorei. Byloje nustačius, kad minėta pinigų suma buvo prarasta ir (ar) neperduota nemokumo administratorei dėl buvusio įmonės vadovo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), jis turi atlyginti įmonei dėl to atsiradusią žalą (CK 2.87, 6.263, 6.245-6.249 straipsniai).

13. Kitaip tariant, atsakovas, būdamas juridinio asmens vadovu, nebuvo lojalus juridiniam asmeniui bei painiojo juridinio asmens turtą su savo turtu ar kitų asmenų turtu, neatliko būtinų veiksmų, kad įmonės turtas būtų išsaugotas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas nemokumo administratorei. Atsakovo veiksmai prieštaravo juridinio asmens tikslams ir interesams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė tiek CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalies, tiek JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog juridinio asmens valdymo organas yra atsakingas už juridinio asmens turto išsaugojimą ir bankroto atveju, turi pareigą šį turtą perduoti nemokumo administratoriui, laikytina, jog atsakovas yra atsakingas už tai, jog buvo padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), kuri pasireiškė kreditorių teisės atgauti skolas pažeidimu. Atsakovas, savo veiksmais iš esmės pažeidė kreditorių teises, kadangi ieškovei iškėlus bankroto bylą, ieškovė neturi turto įvykdyti kreditorių reikalavimus.

14. Iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą, siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, tai kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius, o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, todėl bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022, 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.). Pavyzdžiui, įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013, 2011 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

15. Atsižvelgiant į paminėtą kasacinio teismo praktiką, teismas nesutinka su nemokumo administratorės pozicija, jog nagrinėjamu atveju atsakovo bendrijai padaryta žala lygi neperduoto turto vertei – 271 661,58 Eur. Pažymėtina, kad bylos duomenimis bendrijos bankroto byloje 2024 m. liepos 4 d., 2024 m. rugsėjo 5 d., 2024 m. rugsėjo 26 d., 2025 m. sausio 10 d. nutartimis kreditorių reikalavimai patvirtinti bendrai 62 899,83 Eur sumai. Pirmasis kreditorių susirinkimas patvirtino bendrą 1 100 Eur (be PVM) dydžio bendrijos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata nuo bankroto bylos bendrijai iškėlimo iki bendrijos išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Be to, nutartimi iškelti bendrijai bankroto bylą nemokumo administratorei nustatytas 4 620 Eur bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas, neperdavęs ir pasisavinęs ieškovei priklausančio turto, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir padarė jos kreditoriams, įskaitant nemokumo administratorę, žalą, kuri yra lygi 68 850,83 Eur sumai (62 899,83 Eur + (1 100 Eur + 21 proc. PVM) + 4 620 Eur). Nėra duomenų ir pagrindo spręsti, kad atsakovas lėšas, kurios viršija minėtas bendrijos prievoles neturėtų teisės panaudoti kitais tikslais, todėl nėra pagrindo spręsti, jog iš tiesų buvo padaryta didesnė žala.

16. Civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda tik esant priežastiniam ryšiui (CK 6.247 straipsnis) tarp asmens veikos (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Atsakovas turėjo teisines pareigas, numatytas CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.263 straipsnio 1 dalyje, JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje. Nesilaikydamas įstatymo reikalavimų atsakovas pažeidė teisinę pareigą dėl kurios pažeidimo bendrovės kreditoriai patyrė 68 850,83 Eur žalą. Dėl teisinę pareigą pažeidusio atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Tarp atsakovo veikų ir padarytos žalos nėra kitų pašalinių įvykių, kurie nutrauktų priežastinio ryšio grandinę.

17. Kaip minėta, atsakovui prezumpcijos nepaneigus, jo kaltė (CK 6.248 straipsnis) preziumuojama. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo elgtis taip, kaip turėjo pasielgti protingas ir rūpestingas žmogus, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareiga elgtis sąžiningai, teisingai ir protingai.

18. Taigi, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos tenkinti ieškinį dalyje dėl 68 850,83 Eur žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

19. Ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2024 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

20. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kadangi ieškinys tenkinamas dalyje dėl 68 850,83 Eur, tai iš atsakovo valstybei priteistina 1258 Eur žyminio mokesčio ir 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovei likviduojamai mažajai bendrijai „Orela“ , j. a. k. 306079242, priteisti iš atsakovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 68 850,83 Eur sumą žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos – 68 850,83 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2024 m. lapkričio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Lietuvos valstybei iš atsakovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1 258 Eur žyminio mokesčio ir 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.