Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą nulūžus savivaldybės teritorijoje augančiam medžiui ir užgriuvus ant pareiškėjo automobilio.

Pareiškėjas siekia 1 690 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuri jam kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės vykdomos netinkamos želdinių priežiūros mieste, dėl ko 2021-01-27, po didesnio snygio, ant pareiškėjo automobilio nulūžo medžio dalis, kuri jį apgadino.

Pareiškėjas 2021 m. kovo 2 d. kreipėsi į administraciją, prašydamas atlyginti ant automobilio nulūžusio medžio padarytą turtinę žalą, tačiau 2021 m. rugpjūčio 6 d. laišku jam buvo nurodyta, kad tokie atvejai nagrinėjami tik teisme.

Pareiškėjas, siekdamas nustatyti ant automobilio užkritusios medžio padarytą žalą, kreipėsi į Nepriklausomų vertintojų biurą, kurio vertintojas, 2022 m. vasario 5 d. adresu (duomenys neskelbtini) apžiūrėjęs pareiškėjo automobilį, surašė vertinimo ataskaitą iš kurios matyti, jog apskaičiuotas nuostolis yra transporto priemonės rinkos vertės (2 400 Eur) prieš apgadinimą ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės (710 Eur) skirtumas - 1 690 Eur.

Dėl savivaldybės atsakomybės už netinkamą želdinių priežiūrą ir tvarkymą

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Savivaldybės civilinė atsakomybė dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu savivaldybės institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ( CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad savivaldybės institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos savivaldybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų savivaldybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT) nuosekliai laikomasi pozicijos, jog teisės aktai – Vietos savivaldos įstatymas, Želdynų įstatymas, CK – nustato savivaldybės pareigas prižiūrint ir tvarkant želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013)

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d.) 2 ir 3 dalių nuostatas aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už įstatymo priskirtų funkcijų vykdymą. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punktą vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems.

Viena iš Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 2 d.) nurodytų Konstitucijos ir įstatymų priskirtų savarankiškųjų savivaldybių funkcijų – kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas).

Savivaldybių pareigą valdyti želdynų ir želdinių apsaugą, tvarkymą, želdymų kūrimą, želdinių veisimą nustato ir Želdynų įstatymas, pagal kurio 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių (tarp jų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių) apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.

Taigi, už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiūrą ir tvarkymą atsakingos vietos savivaldos institucijos. Pažymėtina, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą.

Pagal Želdynų įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 1 straipsnį šio įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas. Šis įstatymas netaikomas žolinei augalijai, augančiai ne želdynų teritorijose.

Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje konkrečiai išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje: savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines), vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas), išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas).

Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.

Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros pagrindinius reikalavimus nustato aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės (Taisyklės). Šios taisyklės privalomos prižiūrint medžius ir krūmus, vandens telkinius, esančius želdynuose, vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus esančius privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje, jomis vadovaujasi savivaldybės, valstybinės kelių priežiūros įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus. Pagal Taisyklių nuostatas, medžių ir krūmų priežiūros darbai apima, inter alia, ir vėjo, ir sniego nulaužtų, aplaužytų, pavojingai palinkusių, pavojų praeiviams ir pastatams keliančių, baigiančių džiūti stiebų ir šakų šalinimą, tikrinamą, ar seni medžiai nėra supuvę ir jei reikia jų pašalinimą (43 ir 44 punktai).

Nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad būtent savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūrą, kas apima ir tikrinimą, ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių šalinimą, taip pat pavojų keliančių šakų ir medžių stiebų šalinimą.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012, 2017 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017, 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį byloje Nr. eA-433-629/2019).

Bendrosios kompetencijos kasacinės instancijos teismo formuojama praktika, kad valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių prižiūra pavesta savivaldybei (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012, 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-360/2013).

Neteisėti veiksmai – tai valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 3, 4 dalys). Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, atlikdama veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde teigia, kad įvykis įvyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, savivaldybei priklausančioje teritorijoje. Atsakovė atsiliepime nurodo, jog ginčo atveju negalima objektyviai identifikuoti, kad įvykis įvyko būtent šiuo adresu, kadangi į bylą pateiktos nuotraukos neinformatyvios, kas nėra laikytinas objektyviu įrodymu šioje byloje. Teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.

Įvertinęs į bylą pareiškėjo pateiktas fotonuotraukas, Nepriklausomų vertintojų biuro užfiksuotus faktinius duomenis (fotonuotraukos, padarytos vertintojo 2022 m. vasario 5 d. adresu , (duomenys neskelbtini)) bei viešai skelbiamus Vilniaus miesto žemėlapio („Google maps“) duomenis teismas neturi pagrindo abejoti, kad įvykis, kurio metu nulūžusi dalis medžio apgadino automobilį, įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Teismo įsitikinimu, pareiškėjo pateiktose fotonuotraukose, kuriose matyti ginčo automobilis ir „Google maps“ nuotraukose yra užfiksuota ta pati daugiabučio gyvenamojo namo, esančio , (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė, t. y. palyginus matomą aplinką (fotonuotraukose bei „Google maps“ nuotraukose), galima aiškiai suprasti, jog tai yra ta pati vieta. Todėl atsakovės argumentai, jog pagal pateiktus pareiškėjo duomenis nėra įmanoma identifikuoti, jog įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis pats dėl pavojingų medžių, esančių kieme, į savivaldybę kreipėsi, o ši, reaguodama į pareiškėjo pasikreipimą, 2016 m. apžiūrėjo medžius ir įvertino jų būklę, suplanavo jų priežiūrą (genėjimą), tačiau to nevykdė.

Atsakovė pripažįsta, kad 2016 m. buvo suplanuoti (duomenys neskelbtini) esančių medžių priežiūros darbai, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad numatyti darbai iki įvykio būtų buvę atlikti ir užfiksuoti kokiuose nors savivaldybės dokumentuose, nepateikė.

Nors atsakovė teigia, kad iš nuotraukų matyti, kad medžiai apgenėti, todėl mano, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes neturi pareigos prevenciškai šalinti sveikų medžių, tačiau medžių genėjimo faktą patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Tuo tarpu pareiškėjas papildomai prie skundo kartu su papildomais paaiškinimais dėl atsakovės atsiliepimo pateikė (duomenys neskelbtini) namo gyventojų – 22, 23, 26 butų savininkų T. M., A. M., R. R., S. M. pasirašytą paaiškinimą, kad savivaldybės darbuotojai 2016 metais pažymėję medžius, kuriems reikalingas genėjimas, jokių medžių negenėjo.

Taigi, teismas konstatuoja, kad savo teiginių dėl tinkamo medžių genėjimo, kurį pati suplanavo, atsakovė neįrodė, o pareiškėjas savo teiginius, kad medžiai nebuvo genėti įrodė.

Teismas, vertindamas atsakovės argumentus, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pažymi, kad savivaldybė, taikydama anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindų ir sąlygų vertinimo kontekste, privalo imtis tokių veiksmų želdinių priežiūros ir tvarkymo srityje, kad būtų užtikrintas asmenų ir turto saugumas.

Kokie tai veiksmai, koks yra nurodytos pareigos įgyvendinimo modelis, nėra reikšminga vertinant vienos iš sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti – konstatuojant neteisėtus veiksmus (veikimą arba neveikimą), egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020).

Tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintų Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių 3 punkte nustatyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų ir aplinkybė, kad savivaldybė šios inventorizavimo tvarkos laikosi kiek leidžia objektyvios aplinkybės, t. y. tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, patvirtina tik tai, kad laikomasi bendrųjų reikalavimų, taikomų želdynų ir želdinių inventorizavimui ir apskaitai. Tačiau želdinių augimo vietos ypatumai, kitos aplinkybės lemia ir savivaldybės bendro pobūdžio pareigą, kildinamą iš atsakingo valdymo imperatyvų, taikyti specialias priemones želdynų ir želdinių priežiūrai ir tvarkymui, kad jie nekeltų grėsmės aplinkiniams ir jų turtui.

Atsakovės argumentai, jog pareiškėjas neįrodė, kad medis buvo prižiūrėtas netinkamai, kad dėl jo nesikreipė po 2016 metų, yra teisiškai nepagrįsti, nes, viena vertus, įrodyti turi tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, kita vertus, kaip nurodyta aptartame teisiniame reguliavime, užtikrinti valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą turi pareigą savivaldybės, nepriklausomai nuo pranešimo apie galimai avarinį medį gavimo/negavimo fakto, nors šiuo atveju toks faktas buvo nustatytas (kad lūžęs medis yra tame pačiame kieme, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi į savivaldybę ir po vienos iš stiprių liūčių parašė savo poziciją į naujienų portalą lrytas.lt, bandydamas atkreipti dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybė neskiria dėmesio želdynų priežiūrai, ginčo nėra).

Kadangi pareiškėjas neigia, kad medis buvo genėtas, o atsakovė teigia, kad jis buvo genėtas po 2016 inventorizacijos, tai būtent atsakovė turėjo pateikti pakankamus įrodymui tinkamos medžio priežiūros faktui (genėjimui) pagrįsti. Tokių įrodymų atsakovei nepateikus ir pareiškėjui neigiant medžio genėjimą bei pateikiant kitų gyventojų patvirtinimą, kad medžiai nebuvo genėti, teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta, jog savivaldybė nevykdė savo pareigos tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti želdinius , (duomenys neskelbtini) namo kieme pagal jos pačios 2016 metų inventorizavimo rezultatus.

Taigi, teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjo automobilį apgadinęs medis augo savivaldybės teritorijoje esančioje valstybinėje žemėje, daro išvadą, kad savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą ir tvarkymą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augęs medis, nepriklausantis privačiai teritorijai, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Tačiau, byloje duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi realią šio kiemo želdinių dar 2016 metais suplanuotą priežiūrą, nėra, medis 2021 sausio 27 d. lūžo, padarydamas žalos pareiškėjo turtui, todėl teismas konstatuoja, kad savivaldybės taikytų priemonių (vien tik želdinių inventorizavimo ir priežiūros darbų planavimo) nepakako užtikrinti tinkamą medžio priežiūrą, dėl ko kilo neigiamos pasekmės – žala pareiškėjo turtui.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.249 straipsnio 4 straipsnio dalyje įtvirtinta, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Nagrinėjamoje byloje žalos padarymo faktą patvirtina pareiškėjo detaliai ir aiškiai nurodytos aplinkybės, pateiktos nuotraukos ir Nepriklausomų vertintojų biuro 2021 m. vasario 10 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2210214, kuri buvo atlikta kelios dienos po įvykio.

Iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų (tiek su skundu, tiek su papildomais rašytiniais paaiškinimais) bei eksperto darytų nuotraukų akivaizdu, kad automobilis nebuvo patrauktas iš vietos užfiksuojant jo sugadinimus po medžio griuvimo (jis stovi toje pačioje padėtyje, nesimato važiavimo žymių sniege). Be to, dėl lūžusio medžio padarytų pažeidimų (įvykio metu medis įlenkė stogą, galinį sparną, išdaužė šoninį galinį kairės pusės stiklą, deformavo bagažinės duris, kėbulo karkaso bagažinės durų angą, vidaus apdailą) automobilis negalėjo būti eksploatuojamas eisme, juo labiau, kad automobilyje matyti vaikiška kėdutė ir pareiškėjas nurodo juo vežiojęs savo vaikus, kas patvirtina, kad tokiu apgadintu automobiliu joks protingas ir rūpestingas tėvas savo vaikų nesaugiai nevežiotų.

Taigi, visos atsakovės nurodytos abejonės dėl automobiliui padarytos žalos nesavalaikio užfiksavimo ir dėl žalos dydžiui įtakos galėjusio turėti automobilio eksploatavimo po įvykio yra nepagrįstos.

Taip pat Nepriklausomų vertintojų biuro ekspertas įvertino automobiliui padarytos žalos mąstą, jis nurodytas 2021 m. vasario 10 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 2210214. Šioje išvadoje nurodyta: 1) transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą (su PVM) 2 400 Eur; 2) Transporto priemonės atkuriamoji vertė (remonto kaštai) (su PVM) 4 418,12 Eur; 3) Kadangi atkūrimo (remonto) sąnaudos reikšmingai viršija transporto priemonės vertę prieš apgadinimą – nustatoma transporto priemonės likutinė vertė (Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašas (TAR, 2020 m. rugsėjo 23 d., Nr. 19672); 4) Apgadintos transporto priemonės likutinė vertė (su PVM) 710 Eur; 5) Apskaičiuotas nuostolis yra transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės skirtumas (su PVM) 1 690 Eur.

Bendruosius žalos atlyginimo principus įtvirtina Civilinis kodeksas (6.249 pvz., straipsnis). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad žalos administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Šiuo pagrindu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – ir Išmokos taisyklės), 15 punktas nustato, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu. Išmokos taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą.

Teismas, įvertinęs Nepriklausomų vertintojų biuro 2021 m. vasario 10 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2210214 turinį, nustatė, kad ją parengė atitinkamą kvalifikaciją turintis specialistas. Ataskaitoje pateiktas dėl įvykio padarytos žalos dėl transporto priemonės sugadinimo apskaičiavimas iš esmės atitinka Išmokos taisyklių nuostatas. Todėl visa šioje Konsultacinėje išvadoje nurodyta nuostolio suma – 1690 Eur sudaro patirtą turtinę žalą.

Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad nėra duomenų, kokia automobilio techninė būklė buvo iki įvykio, todėl yra sunku objektyviai nustatyti patirtos žalos dydį, tačiau be savo subjektyvios nuomonės teismui nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui abejoti pateiktoje ataskaitoje nurodyto nuostolio apskaičiavimo nepatikimumu. Be to, į bylą pateikti Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos duomenys patvirtina, kad iki Įvykio Automobilis buvo laikomas techniškai tvarkingu ir galėjo dalyvauti eisme, jo techninė apžiūra dar buvo galiojanti ilgiau kaip metus laiko. Ataskaitoje yra įvertinti Automobilio pagaminimo metai (2004 m.), jo būklė nurodyta kaip tvarkinga, nustatyta jo rinkos kaina. Pažymėtina ir tai, kad iš pareiškėjo į bylą pateiktų nuotraukų aiškiai matyti nulūžusios medžio šakos padaryti automobilio apgadinimai ir jų mastas. Įrodymų naštos pasiskirstymo aspektu taip pat pažymėtina, kad pareiga įrodyti patirtus nuostolius teko pareiškėjui, kas iš esmės byloje yra atlikta. Tuo tarpu, siekdama juos paneigti, atsakovė turėjo teikti priešingus įrodymus, tačiau, išskyrus savo samprotavimus dėl automobilio būklės iki įvykio, kitų duomenų, kurie galėtų paneigti ataskaitoje padarytus paskaičiavimus dėl nuostolių dydžio, į bylą nepateikė.

Kita būtinoji sąlyga viešajai civilinei atsakomybei nustatyti yra priežastinis ryšys, kuris šios kategorijos bylose dažnai būna netiesioginis, t. y. žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra tų neteisėtų veiksmų rezultatas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo kieme, valstybinėje žemėje, o už želdinių (šiuo atveju medžių) priežiūrą šioje teritorijoje yra atsakinga atsakovė. Kadangi konstatuota, jog savivaldybė tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą ir jos vykdymo kontrolę, darytina išvada, kad būtent atsakovės neteisėtas neveikimas buvo priežastis žalai atsirasti.

Atsakovės atsiliepimo argumentas, kad medis lūžo dėl nenugalimosios jėgos, nes Vilniuje 2021 m. sausio 27 d. vėjo greitis siekė iki 11 m/s, dėl ko galimai ir lūžo medis, nesudaro pagrindo pagal CK 6.253 straipsnį atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamos bylos atveju egzistuoja didelis pareiškėjo neatsargumas, kadangi jis, žinodamas apie vis stiprėjančius vėjo gūsius, automobilį pastatė po medžiu, taip prisiimdamas riziką.

Byloje iš pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymos matyti, kad didžiausias vėjo greitis 2021 m. sausio 27 d. užfiksuotas 12,6 m/s. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad įvykio dieną, buvęs vėjas nesiekė tokio stiprumo, kad gyventojai naudojant Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą būtų įspėti apie jiems ar jų turtui gresiantį pavojų.

Taigi, nagrinėjamu atveju įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas, pareiškėjui iš atsakovės priteistina 1 690 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl automobilio sugadinimo ir 180 Eur Nepriklausomų vertintojų biuro 2021 m. vasario 10 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2210214 paruošimo išlaidų, kurias patvirtina pareiškėjo su papildomais rašytiniais paaiškinimais pateiktas apmokėjimo kvitas. Viso pareiškėjui iš atsakovės priteistina 1 870 Eur turtės žalos.

Taip pat tenkinamas pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjama byla teisme buvo iškelta 2023 m. sausio 24 d., todėl pareiškėjui priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2023 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (žr. LVAT 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-920-438/2015).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau pareiškėjui nepateikus patirtų išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, jo prašymas atlyginti šias išlaidas negali būti tenkinamas.

Pareiškėjui grąžintinas 2024 m. sausio 11 d. sumokėtas 21 Eur žyminis mokestį, nes ginčai susiję su žalos atlyginimu, yra neapmokestinami žyminiu mokesčiu (ABTĮ 36 str. 1 d. 10 p., 38 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą patenkinti.

Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 1 870 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjo A. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Grąžinti pareiškėjui A. K. 2024 m. sausio 11 d. sumokėtą 21 Eur žyminį mokestį. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo sprendimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.