Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „BP GROUP Logistics“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Simpatija“ ieškinį atsakovei UAB „MEDIA SERVICE“ (buvusi UAB „Biopakas“) dėl sandorio pripažinimo niekiniu (negaliojančiu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovė UAB „MEDIA SERVICE“ (buvusi UAB „Biopakas“) apie iškeltą bylą informuota tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis).

6. Byla nagrinėtina šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „BP GROUP Logistics“ ir atsakovė UAB „Biopakas“ (dabartinė UAB „MEDIA SERVICE“) 2020 m. sausio 14 d. sudarė Sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, kurios pagrindu UAB „BP GROUP Logistics“ perleido, o atsakovė UAB „Biopakas“ įgijo 204 860,94 Eur dydžio reikalavimo teisę į skolininkus UAB „Kega LT“, A. S. ir E. S.. Papildomame susitarime (1 priede) prie reikalavimo teisės perleidimo sutarties nustatyta, kad naujasis kreditorius už sutartyje numatyto reikalavimo perleidimą pradiniam kreditoriui sumoka 102 430,47 Eur be PVM (1 priedo, 1 punktas). Priedo 1 punkte numatytą kainą naujasis kreditorius sumoka pradiniam kreditoriui po to, kai naujasis kreditorius išieškos iš skolininkų visą sumą.

9. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-406-613/2020 iškėlė UAB „BP GROUP Logistics“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 16 d. 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtintas BUAB „BP GROUP Logistics“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslinamas 2020 m. birželio 12 d., 2020 m. birželio 26 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d., 2020 m. rugpjūčio 31 d., 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimis.

Dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis)

10. Ieškovė ieškinio reikalavimą pripažinti ginčijamą sandorį niekiniu grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad ginčijamas sandoris negalėjo būti sudarytas nurodytu laikotarpiu, kadangi atsakovės atstovas Y. K., pasirašęs ginčijamą sandorį, direktoriumi Juridinių asmenų registre įregistruotas tik 2020 m. sausio 23 d., galimai yra suklastotas ir jo parašas ant ginčijamos Sutarties. Be to, mano, kad tikrasis UAB „Biopakas“ akcininkas ir vadovas yra I. J., o Y. K. yra tik statytinis. Priešingu atveju UAB „BP GROUP Logistics“ neturėjo galimybės sužinoti, kad UAB „Biopakas“ direktoriumi yra paskirtas būtent Y. K.. Apie reikalavimo teisės pardavimą nebuvo skelbiama viešai prieinamose informavimo priemonėse. Todėl Sutartis galėjo būti sudaryta tik tarp susijusių asmenų. UAB „Biopakas“ nedirba nė vienas darbuotojas. Nėra aiškios ir žinomos Sutarties sudarymo aplinkybės. Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad sudaryta Sutartis yra suklastota, dėl to pripažintina niekine.

11. Sprendžiant klausimą dėl ginčijamo sandorio atitikties imperatyviosioms įstatymo normoms, vertinamos ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo sandorio atitiktimi imperatyviosioms įstatymo normoms. Dėl kitų ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių bus pasisakyta sprendžiant klausimą dėl pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.86 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu (tariamasis sandoris).

12. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Imperatyvioji įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviajai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyviojoje teisės normoje (Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis. Privatinėje teisėje dominuoja dispozityvusis, bet ne imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas. Todėl sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamu pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Imperatyviosios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti, todėl sandoriai, pažeidžiantys tokias normas, yra niekiniai. Pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal komentuojamą straipsnį, būtina nurodyti ir konkrečią imperatyvią normą, kuriai sandoris prieštarauja.

13. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, lemia tai, kad ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, nustatant, ar teisės norma yra įsakmi, vienodai svarbūs tiek doktrininis imperatyvo suvokimas kaip tam tikra abstrakcija, tiek turiningasis konkrečios byloje taikytinos normos vertinimas, taikant bendruosius teisės normų aiškinimo principus. Imperatyviąsias teisės normas identifikuoja tokie požymiai: jos griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiškai; sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobūdį. Tačiau, kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami jos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat jos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).

14. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis teismų praktika, formuojama sprendžiant klausimą dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, nurodyta šios nutarties 13 ir 14 punktuose, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, o ieškovės nurodytos ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia ginčijamos Sutarties prieštaringumo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Teismas pažymi, kad į bylą pateiktas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašas apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos valstybinę sieną (b. l. 40), patvirtina, kad ginčijamos Sutarties sudarymo metu Y. K. buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl tikėtina, kad ginčijamą sutartį pasirašė pats Y. K.. Be to, pažymėtina ir tai, kad ginčijama Sutartis galėjo būti sudaryta 2020 m. sausio 14 d., priešingai nei teigia ieškovė, kad ginčijama Sutartis galimai buvo sudaryta atgaline data, po 2020 m. sausio 16 d., kai Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis iškelti UAB „BP GROUP Logistics“ bankroto bylą įsiteisėjo.

15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl ši ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu

16. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

17. Ieškovė teigia, kad yra visos būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos, todėl ginčijama sutartis, kurios pagrindu bankrutuojanti bendrovė perleido reikalavimo teises į skolininkus UAB „Kega LT“, A. S. ir E. S., pripažintina negaliojančia. Ieškovė ieškinio reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu grindžia CK 6.66 straipsnio nuostatų pažeidimu, įrodinėdama esant CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

19. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl pareikštų reikalavimų nepareiškė.

20. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, kt.). Atsižvelgiant į tai, kad ginčijama Sutartis sudaryta po Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria buvo konstatuotas UAB „BP Group Logistics“ nemokumas, t. y. kad UAB „BP GROUP Logistics“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, priėmimo dienos, nepriklausomai nuo to, kad BUAB „BP GROUP Logistics“ bankroto byloje dar nebuvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, teismo vertinimu, ginčijamos Sutarties sudarymo metu buvo pradelstų UAB „BP GROUP Logistics“ įsipareigojimų įmonės kreditoriams, kurių teises pažeidė ginčijamos Sutarties sudarymas.

21. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje išvardyti atvejai, iš kurių įrodžius bent vieną, teismas turi pagrindą pripažinti, kad skolininko sudaryti sandoriai pažeidė kreditoriaus teises, t. y. kad sandoriu padaryta žalos skolininko mokumo sumažėjimo linkme. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos realiai nebelieka. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

22. UAB „BP GROUP Logistics“ bankroto byloje Nr. eB2-406-613/2020 nustatyta, kad, pagal 2019 m. spalio 31 d. balanso duomenis, įmonė turi trumpalaikio turto už 119 302,00 Eur, ilgalaikio turto neturi. Trumpalaikį turtą sudaro 115 836,00 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 171 641,00 Eur, iš jų 143 896,00 Eur – per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ir 27 745,00 Eur – po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Bankroto byloje teismas vertino, kad UAB „BP GROUP Logistics“ nepateikė duomenų, kad yra realios galimybės išsiieškoti įmonei debetines skolas, todėl nurodytas trumpalaikis turtas, kurį sudaro 115 836,00 Eur per vienerius metus gautinos sumos, nelaikytinas realiu įmonės turtu. Nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad UAB „BP GROUP Logistics“ yra nemoki, nes nevykdo įsipareigojimų kreditoriams (taip pat ir įmonės darbuotojams, ir valstybės biudžetui), jie yra pradelsti ir viršija ne tik pusę įmonės realaus turto vertės, bet ir visą įmonės turto vertę, įmonė jau ne vienerius metus dirba nuostolingai, todėl 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi UAB „BP GROUP Logistics“ iškelta bankroto byla. Taigi, teismo vertinimu, sudarytas tarp šalių ginčijamas sandoris sumažino skolininkės galimybę atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievoles.

23. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į bendrovės realaus turto vertę ir generuojamas pajamas, turimo turto apimtį ir jo santykį su pradelstais įsipareigojimais, teismas daro išvadą, kad, bendrovei esant nemokiai ir perleidžiant didelės vertės reikalavimo teisę atsakovei, buvo pažeistos kreditorių teisės ir interesai (CPK 178, 185 straipsniai).

24. Ieškovė įrodinėja, kad ieškovė ir atsakovė sutarties sudarymo metu buvo nesąžiningos. Ginčijamos Sutarties sąlygos, susijusios su atsiskaitymu, kuris siejamas su teismo sprendimo įvykdymu ir įsipareigojimu atsiskaityti už perleistą reikalavimo teisę sumokant 50 procentų tik po to, kai atsakovė išieškos iš skolininkų visą sumą, pažeidžia ieškovo kreditorių teises ir teisėtus interesus.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018).

26. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta praktika).

27. Kasacinis teismas savo naujausioje praktikoje yra pažymėjęs, kad skolininko privalomumas (būtinumas) sudaryti actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį aktualus ir sprendžiant dėl įgijusio turtą pagal tokį sandorį trečiojo asmens sąžiningumo: viena vertus, skolininkui naudingas sandoris paneigia jo kontrahento (trečiojo asmens) nesąžiningumą; kita vertus, pripažinus ginčijamo sandorio privalomumą, kitos actio Pauliana sąlygos, tarp jų – ir su skolininku sandorį sudariusio trečiojo asmens (ne)sąžiningumas, netektų teisinės reikšmės, todėl jų vertinimas taptų neaktualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

28. Apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: žinoti jos turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. Ginčo sandorį sudarė verslininkai, kuriems įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Atsakovė nepaisė šių kvalifikuotiems subjektams taikomų atidumo ir rūpestingumo standartų. Todėl atsakovės apdairaus ir rūpestingo elgesio stoka vertinama kaip sąžiningumo imperatyvo sutartiniuose santykiuose nepaisymas.

29. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes apie UAB „BP GROUP Logistics“ vadovo ir atsakovės nesąžiningumą, daro išvadą, kad šalių nesąžiningumas įrodytas. Kaip jau buvo nustatyta, kad UAB „BP GROUP Logistics“ sandorio sudarymo metu buvo nemoki, bendrovei buvo iškelta bankroto byla, todėl atsakovė, sudarydama sandorį, galėjo ir turėjo žinoti, kad ginčijamu sandoriu yra ar gali būti pažeidžiami UAB „BP GROUP Logistics“ kreditorių interesai. Apibendrinęs tai, kas nurodyta, ir įvertinęs visų byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, kad ginčijamu sandoriu (Sutartimi) buvo pažeistos kreditorių teisės ir interesai, dėl to yra pagrindas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. sausio 14 d. Sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, sudarytą tarp UAB „BP GROUP Logistics“ ir UAB „Biopakas“ (dabartinė UAB „MEDIA SERVICE“), kuria UAB „BP GROUP Logistics“ perleido UAB „Biopakas“ 204 860,94 Eur dydžio reikalavimo teisę į uždarąją akcinę bendrovę „Kega“, A. S. ir E. S..

30. Nustačius byloje minėtas actio Pauliana instituto taikymui būtinas sąlygas, ši ieškinio dalis tenkintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia 2020 m. sausio 14 d. Sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „BP GROUP Logistics“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Biopakas“ (dabartinė uždaroji akcinė bendrovė „MEDIA SERVICE“), kuria uždaroji akcinė bendrovė „BP GROUP Logistics“ perleido uždarajai akcinei bendrovei „Biopakas“ (dabartinė uždaroji akcinė bendrovė „MEDIA SERVICE“) 204 860,94 Eur dydžio reikalavimo teisę į uždarąją akcinę bendrovę „Kega“, A. S. ir E. S..

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.