Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Arvydas Daugėla Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-458/2015

Teisėjas Virginijus Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-33-3-00009-2013-5

2015 m. birželio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos, Remigijaus Preikšaičio, Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. D. ir A. G. gynėjo advokato Irmanto Motužo apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteista laisvės apribojimo bausme 6 mėnesius, įpareigojant nuteistąją visą šį laiką dirbti. A. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimo bausme 6 mėnesius, įpareigojant nuteistąjį visą šį laiką mokytis. R. D. išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, numatyto LR BK 155 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. A. G. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str. 1 d., požymių vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. D. K. išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų požymių, numatytų LR BK 140 str. 1 d., BK 155 str. 1 d., vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. D. K. ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš R. D. ir A. G. 144,81 Eur išlaidų už advokato pagalbą, 19,98 Eur turtinės žalos atlyginimui, 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimui D. K., kita jos ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. ir A. G. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai D. K., t. y. 2013 m. vasario 12 d., apie 10.00 val., Plungės mieste, (duomenys neskelbtini) valdas ribojančios tvoros, tarp D. K. ir R. D., A. G. dėl šios tvoros kilusio buitinio konflikto metu R. D. davus nurodymą: „A., skelk“, A. G. vieną kartą tyčia kumščiu sudavė smūgį D. K. į veidą, dėl to ji pargriuvo ant žemės, taip padarė nukentėjusiajai sužalojimus: veido sumušimą ir veido kairės pusės minkštųjų audinių patinimą, poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio projekcijoje iš kairės, poodines kraujosruvas ant dešinio dilbio, kairio raktikaulio projekcijoje, dauginius paviršinius sužalojimus kairiame žaste ir dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

R. D. ir A. G. buvo kaltinami, kad necenzūriniais žodžiais įžeidė D. K., t. y. 2013 m. vasario 12 d., apie 10.00 val., Plungės mieste, (duomenys neskelbtini) valdas ribojančios tvoros, tarp D. K. ir R. D., A. G. dėl šios tvoros kilusio buitinio konflikto metu iki smurto prieš D. K. pavartojimo R. D. necenzūriniais žodžiais „debile, šliundra, kurva, brude“, A. G. necenzūriniais žodžiais „kurva, nuimsiu tau galvą, kai pisiu ir nulėks ji tau“, įžeidė D. K..

D. K. buvo kaltinama tuo, kad nežymiai sutrikdė R. D. sveikatą, necenzūriniais žodžiais įžeidė R. D. ir A. G., t. y. 2013 m. vasario 12 d., apie 10.00 val., Plungės mieste, (duomenys neskelbtini) valdas ribojančios tvoros, tarp D. K. ir R. D., A. G. dėl šios tvoros kilusio buitinio konflikto metu, D. K. tyčia kumščiais ne mažiau kaip 6 kartus sudavė per R. D. rankų plaštakas, ne mažiau kaip 8 kartus kumščiais sudavė į R. D. galvos užpakalinę dalį, tampė R. D. už plaukų, taip sukėlė fizinį skausmą. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje D. K. R. D.-kienę įžeidė necenzūriniais žodžiais: „kurvos jūs, nekabinsit to šūdo savo ant mano tvoros“, „Ir-mantai, atvažiuok greitai čia, ta kurva vėl kabina savo šūdą“, A. G. įžeidė necenzūriniais žodžiais „snargly, prieik arčiau galėsim ir pasimušti“, „snargly, ko čia padedi motinai, nesikišk į mūsų reiklaus, eik į trobą ir būk“.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. D. ir A. G. gynėjo advokato I. Motužio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo R. D. nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą. Tokiu būdu ignoravo faktines bylos aplinkybes ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai iš esmės padarė įtaką teismo išvadai dėl R. D. kaltės klausimo.

Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Taigi būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius ar jų dalį. Tik nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 str. 3 d.). Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad R. D. ir A. G., veikdami bendrininkų grupe, nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai D. K., t. y. 2013 m. vasario 12 d., apie 10.00 val., Plungės mieste, S. Nėries gatvėje, prie gyvenamųjų namų Nr. 41 ir 43 valdas ribojančiuos tvoros, tarp D. K. ir R. D., A. G. dėl šios tvoros kilusio buitinio konflikto metu, R. D. davus nurodymą: „A., skelk“, A. G. vieną kartą tyčia kumščiu sudavė smūgį D. K. į veidą, dėl to ji pargriuvo ant žemės, taip padarė nukentėjusiajai sužalojimus. Šiuo kaltinimu apylinkės teismas pripažino R. D. ir A. G. bendravykdžiais nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., padaryme. Be to, nuosprendžio aprašomojoje dalyje apylinkės teismas nurodė, kad „<...>aptarti įrodymai (D. K. parodymai, CD garso įrašas, fonoskopinės ekspertizės išvados, liudytojų Tomo, Virginijaus, K. K. parodymai) patvirtina bendrininkavimą, kad R. D. kurstė sūnų A. G. „skelti“ D. K., kaip vykdytojas A. G. sudavė smūgį D. K. į veidą dėl ko ji nugriuvo ant žemės, tokiu būdu abu kaltinamieji padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai...<...>“. Su tokiomis teismo išvadomis kolegija sutikti negali. Be to, kolegija visiškai pritaria ir apelianto argumentui, kad apylinkės teismo išvados dėl R. D. dalyvavimo nusikaltime, numatytame BK 140 str. 1 d., yra prieštaringos – R. D. ta pati veika nuosprendyje laikoma ir kurstymu padaryti nusikaltimą, ir to paties nusikaltimo padarymu, veikiant bendrininku grupe.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK buvo gautas D. K. pareiškimas, jog ją sumušė kaimynas A. G., kurį paskatino tai padaryti R. D. (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 30-9-00329-13, b. l. 36). Apklausta kaip liudytoja teismo posėdžio metu D. K. parodė, kad 2013m. gegužės 12 d., apie 10 valandą, išėjusi į kiemą pažiūrėti, ką veikia anūkai, pamatė R. D. su skardos lakštu, o pasiteiravus, ką ji su juo darys, buvo išvadinta necenzūriniais bei kitais įžeidžiančiais žodžiais – „ne tavo reikalas debile, ką norėsiu tą ir darysiu, brūdai, seniai, karaėdai, kurvos, eik kurva į trobą, kai pisiu tau į galvą ir nulėksi“. Ji (D. K.) neleido tvirtinti skardos ant savo tvoros, judino tinklinę tvorą, bet R. D. nelietė. Dėl nelygaus grunto aukščio prie tvoros neturėjo galimybės R. D. prisitemti už chalato ar rankos, nes ji būtų nusibraižiusi veidą. Ji (D. K.) pripažino, kad ne kartą buvo nuėmusi rastas pritvirtintas skardas, nes ten jokios skylės tvoroje nėra, jie po jos teritoriją nevaikšto. Mamos paragintas žodžiais „A. skelk“, A. G. jai trenkė į veidą ir ji apsvaigusi pargriuvo. Nuskėlė dantį, sulaužė akinius, jai buvo padaryti sužalojimai. Prieš R. D. nesmurtavo, necenzūriniais žodžiais neįžeidė nei A. G., nei R. D.. Dėl sužalojimo kentėjo skausmą, patyrė nepatogumus ir diskomfortą (t. 1, b. l. 168–169).

Nuteistieji R. D. ir A. G. tiek medžiagoje, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek teismo posėdžio metu nepripažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir davė parodymus, iš dalies priešingus nukentėjusiosios parodymams.

Teismo posėdžio metu R. D. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ginčo tvora yra įregistruota jos namų valdos dokumentuose. Kai K. tvarkė savo ūkinį pastatą, tvoroje liko skylė, o turėdama informacijos, kad vaikščiojama po jos teritoriją, ji pritvirtino prie tvoros metalinę skardą, kurią ne kartą rado nuimtą. Kai 2013 m. gegužės 12 d. su sūnumi A. G. norėjo tą lakštą prikabinti, D. K. necenzūriniais žodžiais ėmė šaukti: „kurvos, nekabinsit šūdo ant mano tvoros“, kažkam skambindama sakė: „atvažiuok, ta kurva vėl kabina savo šūdą“, priėjusi pradėjo daužyti su kumščiais jai per rankas, galvą, tai pamatęs sūnus nustūmė D. K. ir ji atsisėdo ant žemės. Po to ji dar su didesniu įtūžiu puolė prie jos, vėl ėmė trankyti jai per galvą, todėl šaukėsi sūnaus pagalbos, kuris pribėgęs nustūmė kaimynę nuo jos. Tuo metu D. K. kieme buvo T. K., vyras ir dar du mažamečiai vaikai, o jos kieme buvo sūnus ir svečias V. J., kuris viską girdėjo ir matė. Nuo smūgių ant jos rankų sužalojimų nesimatė, bet skausmą jautė. Į galvą sudavė ją prisitraukus už rankos ir plaukų, kliuvo per pakaušį, skaudėjo. Žodis „kurva“ ją labai įžeidė, skirtas buvo jai, nes ji kabino tą skardą (t. 1, b. l. 165–166).

Nuteistasis A. G. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jį mama R. D. pasikvietė tvirtinti skardą, tada D. K. pradėjo šaukti sakydama: „kurvos, bledės, nekabinsit šūdo“, mamai daužė per rankas, per galvą, todėl jis ir nustūmė D. K., kuri pargriuvo, o jis, išsigandęs nuėjo prie laiptų. Mama jo nekurstė mušti, o prašė atskelti vielos, jis D. K. negrasino ir neįžeidinėjo, jos nemušė (t. 1, b. l. 167–168).

D. K. teismui pateiktame kompaktiniame diske su garso įrašu girdisi, kaip R. D. sako: „A. skelk (atsklelk)“ tuo metu, kai vyko jos konfliktas su D. K. (t. 1, 69, t. 2, b. l. 65). Iš ekspertizės akto Nr. 11-1491 (14) išvados matyti, kad šis garso įrašas yra kopija, ištisinis ir nesumontuotas, jame trynimo požymių nėra (t. 2, b. l. 69–71).

Apklaustas kaip liudytojas teismo posėdžio metu T. K. parodė, kad į kiemą išėjo išgirdęs triukšmą. Girdėjo, kaip A. G. sakė jo mamai: „eik į trobą, nes kai pisiu tau nulėks galva“, todėl su telefonu darė garso įrašą. R. D. ir A. G. bandė tvirtinti skardą, mama neleido ir stūmė su ranka skardą. Kai R. D. norėjo užsukti vielą, A. G. ėjo į kiemą, tada R. D. sakė: „skelk“, ir A. G. įsibėgėjęs nuo laiptų trenkė mamai į veidą. Tada jis išjungė garso įrašą ir iškvietė policiją (t. 1, b. l. 170–171).

Apklaustas kaip liudytojas teismo posėdžio metu K. K. parodė, kad į kiemą išėjo išgirdęs triukšmą. R. D. šaukė ant žmonos, vadino „šliundra, debile“, žmona liepė netvirtinti skardos prie jos tvoros. Po to R. D. pasikvietė sūnų A. G. ir abu tvirtino skardą prie tvoros, o žmona neleido. Tada išgirdo, kaip R. D. liepė A. „skelti“, o nueinantis A. G. grįžo ir ranka trenkė žmonai į veidą, ši nuvirto. Jo manymu, A. G. nebūtų sudavęs smūgį, jei jam nebūtų liepusi mama (t. 1, b. l. 171).

Liudytoja D. G. parodė, kad tuo metu buvo R. D. namuose antrajame aukšte, išgirdo, kaip kaimynė rėkauja, ir matė vykusį konfliktą prie tvoros. Matė, kaip trenkė R. kaimynė, garsiai rėkė ir keikėsi sakydama: „kurva“, stumdė ją per tvorą, bandė į savo pusę atitempti, A. G. tik pastūmė D. K., nes jis gynė mamą. A. G. ir R. D. įvykio metu necenzūrinių žodžių nevartojo (t. 2, b. l. 41–42).

Liudytoja D. L. parodė, kad tą dieną buvo atvykusi pas tetą R. D., būdama kieme girdėjo ir matė, kaip kaimynė pradėjo tetą vadinti necenzūriniais žodžiais ir mušti per ranką, kai R. D. pradėjo kabinti skardą. Kai D. K. tempė ją, A. G. nustūmė D. K., ji krito, o A. G. išsigandęs grįžo prie namo. Kai D. K. atsistojo ir vėl puolė tetą, R. D. šaukėsi A. pagalbos sakydama: „A. padėk“. A. G. vėl bėgo, o jį pamačiusi D. K. atsitraukė, sakė „kurva tu, šito brūdo nekabinsi čia“ (t. 2, b. l. 43–44).

Liudytojas M. B. parodė, kad tą dieną su broliu ėjo pas pusbrolį A. G., būdami prie laikraštinės matė, kaip D. K. rėkaudama tampė už rankos ir plaukų R. D., A. G. buvo šalia ir pribėgęs nustūmė D. K. (t. 2, b. l. 44).

Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Kelių asmenų padarytos veikos bendrumas galimas keliomis formomis, viena iš jų – sudėtinga bendrininkavimo forma, kai be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pvz., kurstytojas), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Kurstytojo veiksmai turi sukelti sąmoningą norą daryti nusikalstamą veiką. Asmuo pripažįstamas kurstytoju ir traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl vykdytojo padarytos veikos tik jei jo veiksmams būdingi visi objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai.

Išanalizavusi šiuos bylos duomenis kolegija daro išvadą, kad R. D. veikoje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų ir įrodymų, kad R. D. veikė kaip bendravykdė ar kaip kurstytoja. Vien R. D. pasakyti žodžiai: „A. skelk (atskelk)“, negali būti pagrindas pripažinti, kad R. D. pasakydama šiuos žodžius turėjo tikslą sukurstyti ar sukurstė A. G. suduoti smūgį D. K.. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šie žodžiai buvo pasakyti tada, kai R. D. ir A. G. tvarkė tvorą, ir duomenų, paneigiančių versiją, jog minėti žodžiai galėjo būti skirti A. G., padedančiam sutvirtinti tvorą, byloje nepakanka.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikalstamos veikos požymių buvimas (nusikalstamos veikos sudėtis) kaltininko veikoje. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Jame neturi būti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių R. D. kaltę padarius BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, ar sukursčius kitą asmenį padaryti šį nusikaltimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir byloje nesant kitų įrodymų, kurie leistų pašalinti iškilusias abejones dėl įvykio aplinkybių, bei vadovaudamasi suformuota teismų praktika, jog visos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai, konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistoji R. D. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ar sukurstė kitą asmenį tai padaryti, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. D. pripažinimo kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., yra naikinama ir R. D. išteisinama.

Dėl apeliacinio skundo motyvų, susijusių su įrodymų vertinimu ir veikos kvalifikavimu A. G.

Skundžiamu nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą D. K., dėl to nuo smūgio ji pargriuvo ant žemės, taip padarė nukentėjusiajai sužalojimus: veido sumušimą ir veido kairės pusės minkštųjų audinių patinimą, poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio projekcijoje iš kairės, poodines kraujosruvas ant dešinio dilbio, kairio raktikaulio projekcijoje, dauginius paviršinius sužalojimus kairiame žaste ir dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliacinime skunde teigiama, kad A. G. pastūmė D. K. gindamas savo mamą R. D., todėl A. G. veiksmai turi būti vertinami kaip būtinoji gintis.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą konstatuoja, jog nuteistojo A. G. veiksmai, įvertinus įrodymų visumą, teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d., o taikyti jam BK 28 str. nuostatas ir bylą jam nutraukti nėra pagrindo.

Nuteistasis A. G. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo ir teigia, kad konflikto iniciatorė buvo nukentėjusioji D. K., kuri sudavė smūgius jo mamai R. D., o mamai pasikvietus jį, kad atgintų ją nuo D. K., jis moterį pastūmė, tačiau smūgio į veidą nesudavė. Nors anksčiau pateikti liudytojų parodymai yra skirtingai dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo, tačiau baudžiamosios bylos duomenys – specialisto išvada, nukentėjusiosios D. K. pateikta filmuota medžiaga, leidžia pagrįstai teigti, kad A. G. ne pastūmė D. K., bet tyčia sudavė smūgį į veidą. Specialisto išvadoje D. K. konstatuoti sužalojimai: veido sumušimas ir veido kairės pusės minkštųjų audinių patinimas, poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio projekcijoje iš kairės, poodinės kraujosruvos ant dešinio dilbio, kairio raktikaulio projekcijoje, dauginiai paviršiniai sužalojimai kairiame žaste ir dilbyje. Išvadoje nurodyta, kad sužalojimus D. K. galėjo patirti dėl bukos traumos, paveikus jos veidą bei kitas kūno vietas kietais bukais daiktais – sumušant, atsitrenkiant ar pan. (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 30-9-00329-13, b. l. 23–24). Iš nukentėjusiosios D. K. pateiktos filmuotos medžiagos matyti, kad po įvykusio konflikto, nors ir nesimato suduoto smūgio, bet matosi, kai D. K. eina užsiėmusi už kairio skruosto (t. 2, b. l. 65).

Tačiau net ir pripažinus, kad konflikto iniciatorė buvo nukentėjusioji D. K., kuri neleido R. D. tvirtinti metalo lakšto prie tvoros, ir kad ji atliko A. G. nurodytus veiksmus – daužė per rankas, per galvą jo mamai R. D., pripažinti, kad tolimesni nuteistojo A. G. veiksmai – suduotas smūgis nukentėjusiajai D. K. – buvo būtinoji gintis, nėra pamatuoto pagrindo.

Remdamasis aptartų įrodymų visuma apeliacinis teismas pripažįsta įrodytu, kad nuteistasis A. G. atliko kaltinime inkriminuotus veiksmus (vieną kartą kumščiu sudavė į veidą nukentėjusiajai D. K., ir būtent šiais jo tyčiniais veiksmais jai buvo padaryti sužalojimai (veido sumušimas ir veido kairės pusės minkštųjų audinių patinimas, poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio projekcijoje iš kairės). Nors nuteistasis ir neigia sudavęs nukentėjusiajai, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ją tik pastūmė, tačiau pažymėtina, jog specialisto išvadoje konstatuotas veido sumušimas, veido kairės pusės minkštųjų audinių patinimas, poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio projekcijoje iš kairės. Kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai galėjo atsirasti nuo pastūmimo, specialisto išvadoje nenurodyta, todėl paneigta nuteistojo versija, kad jis nukentėjusiąją sužalojo tik pastumdamas.

BK 28 str. numatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Pagal BK 28 str. 2 d. asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, t. y. objektyviai egzistuoti, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms (kasacinės bylos Nr. 2K-618/2006, 2K-30/2007, 2K-299/2009, 2K-275/2011).

Byloje nėra pakankamai neginčijamų duomenų, kad nukentėjusioji D. K. smurto panaudojimo prieš ją metu prieš R. D. būtų atlikusi kokius nors jos gyvybei ar sveikatai pavojingus veiksmus, todėl R. D. joks realus ir akivaizdus pavojus, nuo kurio reikėtų ją ginti, nebuvo iškilęs. Vadinasi, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo būtinosios ginties situacijos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje pagrįstai nuteistajam A. G. netaikė BK 28 str. nuostatų.

Dėl apeliacinio skundo motyvų nukentėjusiajai ir išteisintajai D. K.

Apeliaciniame skunde prašoma nukentėjusiąją ir išteisintąją D. K. pripažinti kalta pagal BK 140 str. 1 d., motyvuojant, kad apylinkės teismas kai kuriuos paminėtus duomenis, nors jų ir neišskirdamas, vis dėlto pripažino įrodymais, kad prieš R. D. galėjo būti pavartotas fizinis smurtas, tačiau buvo tos nuomonės, kad nėra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, kad D. K. sukėlė fizinį skausmą R. D.. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. K. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir dėl šių veikų ji pagrįstai išteisinta.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir aptarta anksčiau, teisėjų kolegija mano, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad D. K. dėl tvoros kilusio konflikto metu tyčia kumščiais ne mažiau kaip 6 kartus sudavė R. D. per plaštakas, ne mažiau kaip 8 kartus kumščiais sudavė R. D. į pakaušį, tampė R. D. už plaukų, taip sukėlė fizinį skausmą. Šiuos kaltinimus nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. R. D. į medikus po įvykio nesikreipė, medicininių duomenų dėl sužalojimų nepateikė, pati apie įvykį policijai nepranešė ir atvykusiai pareigūnei nesiskundė dėl patirtų sužalojimų ar fizinio skausmo sukėlimo. Liudytojų D. G., D. L., M. B. ir A. G. parodymai nelaikytini patikimais ir visiškai tikėtina, kad jie, duodami tokius parodymus, siekė, kad R. D. ir A. G. išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

Dėl bausmės paskyrimo nepilnamečiam A. G.

Skirdamas bausmę nuteistajam A. G. apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais nepilnamečiui (BK 91 str.), pirmą kartą teisiamam asmeniui (BK 55 str.). Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nuteistajam A. G. pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę nukentėjusiosios D. K. provokuojantį elgesį ( BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kadangi R. D. išteisinama, todėl nelieka pagrindo pripažinti A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką, padarytą bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), ir ji šalintina iš kaltinimo.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, paskirdamas A. G. bausmę – laisvės apribojimą – ir įpareigodamas nuteistąjį mokytis, rėmėsi 2014 m. sausio 3 d. Plungės „Saulės“ gimnazijos charakteristika, kurioje nurodyta, kad jis mokosi gimnazijos III c klasėje. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog šiuo metu A. G. toliau mokosi. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingo laipsnį, motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisingumo principus, nepilnamečiam A. G. skirtina laisvės apribojimo bausmė 5 mėnesiams, įpareigojant jį mokytis arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiosios D. K. atstovas advokatas M. G. prašo priteisti 400 Eur proceso išlaidų už procesinių dokumentų paruošimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nukentėjusioji turi teisę reikalauti atlyginti turėtas advokato atstovavimo išlaidas. Sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011).

Kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistoji R. D. išteisinama baudžiamojoje byloje, kurioje procesas buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios D. K. skundą, todėl teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas (BPK 105 str. 6 d.). Šioje byloje kaltinimai buvo pareikšti tiek D. K., ir ji išteisinta, tiek R. D., kuri taip pat dėl visų inkriminuojamų veikų išteisinta. Taip pat kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliacinis skundas yra paduotas pagal nuteistųjų skundą, kur R. D. išteisinama, o A. G. paliekamas apkaltinamasis nuosprendis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusiajai D. K. priteistina ne visa prašoma atlyginti proceso išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 331 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendį pakeisti.

R. D. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., požymių.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą, jog A. G. atsakomybę sunkina aplinkybė, kad veiką jis padarė bendrininkų grupe.

Nuteistajam A. G. už nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., paskirti laisvės apribojimo bausmę 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant jį pradėti mokytis arba dirbti ar registruotis darbo biržoje.

D. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. G. 19,98 Eur (devyniolika eurų 98 centus) turtinės žalos atlyginimą, 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 centus) neturtinės žalos atlyginimą D. K..

Priteisti D. K. iš nuteistojo A. G. 380 Eur proceso išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.