Šiaulių apylinkės teismo nutartis

civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Muradui Bakanui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) išsituokusiam, nedirbančiam, registruotam Užimtumo tarnyboje, gyvenančiam (duomenys neskelbtini) neteistam, 2019 m. sausio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi pripažinta, kad V. K. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 3 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas bei gydymas pagal gyvenamąją vietą, 2019 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis V. K. buvo pratęsta. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartimi pakeista priverčiamosios medicinos priemonės įstaiga. 2020 m. liepos 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi V. K. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymas, dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2020 m. birželio 19 d. apie 02.28 val. (duomenys neskelbtini) sugadino UAB „(duomenys neskelbtini) priklausančių keturių puspriekabių aštuonias padangas, jas subadydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu, taip padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) 3 285,50 eurų turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. K. parodė, kad 2020 m. birželio 19 d. apie 02.28 val. vaikščiojo (duomenys neskelbtini) pastebėjo (duomenys neskelbtini) sustatytas puspriekabes. Subadė šių puspriekabių padangas, kiek ir kokiu daiktu subadė, nepamena. Negali paaiškinti, ką jis veikė naktį miestelyje ir dėl kokios priežasties subadė padangas (2 t., b. l. 17-19).

Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) priklausančias puspriekabes ir vilkikus laiko (duomenys neskelbtini). Turi įsirengęs vaizdo stebėjimo kamerą, kuri stebi minėtą aikštelę. 2020 m. birželio 18 d. vakare apžiūrėjo puspriekabes, kurios visos jau apie dvi savaites stovėjo nejudintos. Puspriekabės buvo tvarkingos, be pažeidimų. 2020 m. birželio 19 d. apie 12.00 val. išėjęs į lauką ir nuėjęs prie puspriekabių, pastebėjo, kad yra subadytos keturių puspriekabių aštuonios padangos, matosi padangų šonuose dūrimo žymės. Peržiūrėjęs vaizdo kamerų įrašus, nustatė, kad 2020 m. birželio 19 d. 02.28 val. nuo puspriekabių nueina (duomenys neskelbtini) pravarde ,, (duomenys neskelbtini)Su minėtu piliečiu jau anksčiau yra tekę susidurti dėl apvogto medžiotojų automobilio ir subadytų jo padangų (tada pareiškimas nebuvo rašytas, įvykis išsiaiškintas geruoju). Jam nėra žinoma, dėl kokių priežasčių V. K. subadė padangas. Įvykio vieta neaptverta, signalizacija puspriekabėse neįrengta. Šešias sugadintas padangas vertina 3 085,50 eurų, likusias dvi - 200 eurų, viso padaryta 3 285,50 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 27, 41-43).

Be V. K. duotų paaiškinimų, liudytojo M. G. parodymų, V. K. padarytą veiką įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.

Iš M. G. pateiktos 2021 m. sausio 18 d. PVM sąskaitos-faktūros serija (duomenys neskelbtini)matyt, kad UAB „(duomenys neskelbtini)perka šešias padangas bendrai už 3 085,50 eurų (1 t., b. l. 53).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini)šioje vietoje yra atvira, neaptverta transporto priemonių stovėjimo aikštelė. Aikštelėje stovi keturios puspriekabės, šalia jų sunkvežimis su prikabinta puspriekabe. Puspriekabės aprašomos pagal vaizdą nuo galinės jų dalies iš kairės į dešinę. Pirma puspriekabė be valstybinio numerio. Minėtos puspriekabės dešinės pusės ašies trys padangos yra tuščios. Antra puspriekabė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), minėtos puspriekabės kairės pusės ašies trys padangos yra tuščios. Trečia puspriekabė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), minėtos puspriekabės dešinės pusės ašies viena padanga yra tuščia. Ketvirta puspriekabė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), minėtos puspriekabės kairės pusės ašies viena padanga yra tuščia. Galinės durys atidarytos. Visose tuščiose padangose matosi skylės, galimai dūrimo žymės. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta (1 t., b. l. 69-81).

UAB „(duomenys neskelbtini)atsiųstame ir apžiūrėtame vaizdo įraše užfiksuota automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini). Įrašo pradžia 2020 m. birželio 19 d. 02:28:17 val. Įraše matosi automobilių stovėjimo aikštelėje pastatytos keturios sunkvežimių puspriekabės. Nuo aikštelėje pastatytų puspriekabių link (duomenys neskelbtini)eina asmuo, rankoje nešdamas daiktą, panašų į žibintą. Asmuo, priėjęs prie (duomenys neskelbtini)trumpam stabteli ir pasisukęs į kairę pusę nueina (duomenys neskelbtini)02:28:53 val. asmuo ant gatvės numeta rankoje neštą daiktą, panašų į žibintą, ir nueina gatve toliau (t. 1, b. l. 82-88).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad V. K. 2020 m. birželio 19 d. apie 02.28 val. (duomenys neskelbtini)sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)priklausančių keturių puspriekabių aštuonias padangas, jas subadydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu, taip padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)3 285,50 eurų turtinę žalą. Tokią teismo išvadą pagrindžia V. K. duoti paaiškinimai (ekspertų teigimu, jis sugeba teisingai suprasti reikšmingas bylai aplinkybes, sugeba duoti adekvačius parodymus), liudytojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti detalizuoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, filmuota medžiaga bei kiti byloje surinkti įrodymai. V. K. padaryta veika baigta, kvalifikuotina pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi sugadinto turto vertė didesnė nei 5 MGL, bet mažesnė nei 250 MGL.

2020-08-27 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi V. K. skirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos komisijos ekspertams (2 t., b. l. 74-76).

2020 m. gruodžio 2-31 d. valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-304/2020 nustatyta, kad V. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, diagnozė - bipolinis afektinis sutrikimas, manija su psichozės simptomais, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. K. šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, diagnozė - bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus epizodas, psichikos sutrikimas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl galima atlikti proceso veiksmus, kuriuose jis dalyvautų, jis sugeba teisingai suprasti bylai reikšmingas aplinkybes, sugeba duoti adekvačius parodymus. Pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną (psichozė po stacionarinio gydymo yra išnykusi) V. K. nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo (2 t., b. l. 78-83).

Teisiamajame posėdyje ekspertė S. B. paaiškino, kad V. K. eilę metų serga bipoliniu efektiniu sutrikimu, jam diagnozuotas mišrus tipas. Gydytas įvairiose psichiatrijos ligoninėse. Būklė dinamikoje dažnai būna svyruojanti. Būklės pablogėjimo metu tiriamajam išryškėja psichozinė simptomatika ir būtent šios nusikalstamos veikos metu, tikėtina, kad buvo išsivysčiusi psichozė, ko pasekoje jis artimuoju laikotarpiu pateko į psichiatrijos ligoninę ir buvo diagnozuota manija su psichoze. Eigoje būklė buvo kooperuota, simptomatika išnyko ir tiriamasis buvo paleistas pakankamai stabilioje būklėje ir tęsė gydymą ambulatoriškai. Kadangi psichozinė simptomatika išnyko ir tiriamasis toliau ambulatoriškai vartoja palaikomąjį medikamentinį gydymą, ekspertai įvertino, kad pavojingumo šiuo metu nėra ir priverčiamųjų priemonių nerekomendavo. Nustatė, kad kitu atveju (dėl kitos galimai padarytos veikos) nebuvo psichozinė simptomatika, jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo nustatyta, kad buvo paūmėjusi būklė, jo būklė buvo stabili ir jis suprato savo veiksmus. Medicininio stebėjimo nustatymas pagal visas aplinkybes, kad jis pats vartojantis vaistus, pats lankosi be pašalinių žmonių įsikišimo, šiai dienai kaip ir nemato reikalo nustatyti stebėjimą, juo labiau tokio asmens, kuris galėtų stebėti, net nėra. Asmuo vartojantis vaistus, aktyviai domisi sveikata. Lėtinis psichikos sutrikimas dabar yra pakankamai stabilus, pats lankosi, aktyviai skambina ir domisi savo būkle, kiek gavo duomenų iš ambulatorinės gydymo įstaigos. Tai yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdinga liekamoji simptomatika, gali būti mąstymo nenuoseklumas, dirglesnės emocijos, bet šiuo metu aktyvios psichopatologijos nėra. Jis yra adekvatus situacijai, jo būklė yra stabili. Po ekspertizės duomenų apie asmenį nebegauna, dokumentus grąžino ir kažkokių naujų duomenų po ekspertizės nebeturi. Ekspertizės išvadą palaiko visiškai. Remiasi ligų klasifikacija, simptomais, išreikštumu, tai būtent visi mąstymo simptomai, neadekvatus elgesys, kas išryškėjo ir patekus į stacionarą, kur buvo patvirtinta simptomatika, amnezavimas tam tikrų dalykų, kai kitu atveju jis gali ženkliai ir nuosekliai papasakoti, kur ėjo, ką darė. Remiasi kompleksiškai, tai medicinine dokumentacija, kiti psichiatrų įrašai, aplinkinių parodymai sudėlioja tą visą vaizdą. Vertina ką pateikia byloje ikiteisminio tyrimo metu, kaip pats tiriamasis, kaip pateko į ligoninę, išvada. Psichozės atsiradimas nėra momentinis, tai seka, kad ir prieš stacionarą ir prieš veiką greičiausiai buvo pablogėjimas. Gali savaitę, dvi blogėti būklė, po to pikas - psichozė, patekimas į stacionarą. Šiuo atveju patekimo į stacionarą priežastis buvo neadekvatus elgesys. Pacientas minėjo, kad jis šalia pas draugę gyveno, ten įvyko konfliktinė situacija su draugės vaikais, buvo kviesta policija ir dėl jo neadekvataus elgesio buvo atvežtas į stacionarą, tas neadekvatus elgesys tęsėsi. Nėra taip, kad žinoma, ar tai tęsiasi valandą ar dvi. Kai jį matė, tai buvo fiksuota, kad jis buvo psichozėje, bet patekus į stacionarą buvo nustatyta, kad neadekvatus elgesys ir mąstymo sutrikimai išaiškėjo, indikacija buvo stacionariniam gydymui. Dėl alkoholio poveikio, tai gydantis psichiatras pasakytų. Šiam sutrikimui būdinga tai, kad kaitaliojasi manija su depresija, tai manijos būklėje būna padidintas alkoholio vartojimas, kas anamnezėje buvo fiksuojama, kad jis epizodiškai buvo pavartojantis ir azartiniai žaidimai, tai gaunasi jau kaip pasekmė. Jo psichikos būklė tiek pablogėdavo, kad nerimą, įtampą jis malšina alkoholiu, nenuosekliais veiksmais, veikla pasidaro chaotiška. Dėl globos reikėtų kreiptis civiline tvarka.

Įstatymas numato, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima vieną iš šių nutarčių: 1) taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas; 2) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas LR BK 18 straipsnyje nurodytu atveju; 3) bylos nagrinėjimą ar bausmės vykdymą sustabdyti ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; 4) nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo; 5) perduoti bylą iš naujo tirti, – jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima skirti bausmės; 6) nutraukti bylą, – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 3 straipsnyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Nutraukdamas bylą ir asmeniui netaikydamas priverčiamosios medicinos priemonės, teismas gali perduoti jį šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rūpintis ir kartu gali nustatyti jam medicininį stebėjimą (LR BPK 403 straipsnio 3 dalis).

Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad šiuo metu V. K. visuomenei nepavojingas – psichozė po stacionarinio gydymo yra išnykusi. Ekspertė, kurią teismas apklausė posėdžio metu, jam nerekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, nes šiuo metu V. K. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Esant tokioms aplinkybėms, V. K. baudžiamoji byla nutraukiama ir jam netaikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nes įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo (LR BPK 403 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tuo pačiu iš padarytos veikos aprašymo šalintini žodžiai „tyčia“, kadangi V. K. padarytoje pavojingoje baudžiamojo įstatymo uždraustoje veikoje nėra būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės.

Kadangi teismo ekspertė S. B. nerekomenduoja V. K. atžvilgiu taikyti medicininio stebėjimo, kurį numato LR BPK 403 straipsnio 3 dalis, be to, V. K. neturi ir artimo asmens, kuris tokį stebėjimą galėtų vykdyti, medicininis stebėjimas jam nenustatytinas.

V. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 23-25) iki nutarties įsiteisėjimo nekeistina.

Teismas, priėmęs vieną iš LR BPK 403 straipsnio 1 dalyje nurodytų nutarčių, privalo išspręsti ir LR BPK 307 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus klausimus, tai yra nurodyti sprendimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, daiktinių įrodymų likimo, proceso išlaidų atlyginimo bei nurodyti dokumento apskundimo tvarką bei terminus (LR BPK 403 straipsnio 4 dalis).

UAB „(duomenys neskelbtini)pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 085,50 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi pripažintina, jog V. K. įstatymo draudžiamą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, nes dėl psichikos sutrikimo nesuprato savo veiksmų esmės bei negalėjo jų valdyti, tokiu būdu jo veiksmuose nėra kaltės. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Pagal LR BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo pagal LR BK už padarytą pavojingą veiką neatsako. LR BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas. Tačiau toks procesinis sprendimas jokiu būdu neužkerta kelio civiliniam ieškovui realizuoti savo teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Iš esmės analogišką praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-559-315/2017, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-674-593/2016 ir kt.).

Daiktinis įrodymas - kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, nutarčiai įsiteisėjus, - paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

baudžiamąją bylą V. K. atžvilgiu, kurioje jis buvo perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, nutraukti ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės.

V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nutarties įsiteisėjimo nekeisti. Nutarčiai įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)civilinį ieškinį dėl 3 085,50 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Daiktinį įrodymą - kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, nutarčiai įsiteisėjus, - palikti prie bylos.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.