- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-843/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02919-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- T. B.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“, G. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1975-450/2013 pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės būstai“ dėl nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo ir pripažinimo galiojančia, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“, G. K., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „IBCA“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Tauneris“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Byloje reiškiamas reikalavimas dėl preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi.
Šalies argumentai
Ieškovas T. B. ieškiniu kreipėsi į teismą (1 t., 47-54 b. l.), prašydamas pripažinti galiojančia ieškovo ir atsakovo sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo 1/250 idealiosios dalies pirkimo – pardavimo sutartį ir patvirtinti jos sudarymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2009 m. gruodžio 3 d. UAB „Sostinės būstai“ ir UAB „IBCA“ sudarė Preliminarią būsimo 321 377,61 Lt vertės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SB/IBCA-2009 (1 t., 23-32 b. l.). Pagal šios Sutarties 2.1 p. šalys susitarė numatytais terminais ir sąlygomis sudaryti 2 kambarių buto, kurio projektinis Nr. C6-2, statinio B korpuse, 6 aukšte, 52,43 kv. m. preliminaraus ploto, balkono plotas 20,83 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini) Pagrindinę sutartį. Pagal Preliminarios sutarties 3.1 punktą šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2010 m. gegužės 1 d. Pardavėjas įsipareigojo pasirašius Pagrindinę sutartį panaikinti turto įkeitimą.
Tą pačią dieną - 2009 m. gruodžio 3 d. UAB „Sostinės būstai“ ir UAB „IBCA“ taip pat sudarė Prievolių įskaitymo sutartį Nr. SB/IBCA-2009 (1 t., 22 b.l.), kuria pardavėjas UAB „Sostinės būstai“ nurodė, kad pirkėjui UAB „IBCA“ yra skolingas 239 435,61 Lt pagal 2008 m. kovo 12 d. Pavedimo sutartį Nr. SB/IBCA-2008 ir 81 942 Lt pagal 2008 m. spalio 31 d. Susitarimą „Dėl 2008 m. kovo 12 d. Pavedimo sutarties Nr. SB/IBCA-2008 pakeitimo ir papildymo 5.5.2.punktą, iš viso 321 377,61 Lt. Kadangi pirkėjas yra skolingas pardavėjui 321 377,61 Lt pagal Preliminarią sutartį, šalys sudarė Prievolių įskaitymo sutartį, kuria įskaitė vienarūšes priešpriešines prievoles.
2010 m. kovo 19 d. RUAB „Sostinės būstai“, UAB „IBCA“ ir ieškovas pasirašė Priedą prie Preliminarios sutarties „Dėl reikalavimo teisių ir pareigų perleidimo Nr. SB/IBCA/TBIK-2010“ ir 2012 m. spalio 3 d. Papildomu susitarimu prie priedo prie Preliminarios sutarties Dėl reikalavimų teisių ir pareigų perleidimo, BUAB „IBCA“ ir ieškovas susitarė naujojo pirkėjo (ieškovo) įsiskolinimą UAB „IBCA“ sumažinti iki 16 200 Lt. Ieškovas su UAB „IBCA“ atsiskaitė, todėl ieškovo nuomone, jis įgijo nuosavybės teises į neįkeistą ginčo butą su jam priklausančia žemės sklypo dalimi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi UAB „Sostinės būstai“ iškėlė restruktūrizavimo bylą ir 2011 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtino 321 377,61 Lt T. B. finansinį reikalavimą.
Atsakovas RUAB „Sostinės būstai“ ieškinį pripažino.
Trečiasis asmuo BUAB „IBCA“ ieškovo reikalavimus taip pat palaikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad Preliminari sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, todėl nesukelia šalims teisių ir pareigų. Kadangi UAB „Sostinės būstai“ įsipareigojimų pagal 2007 m. rugsėjo 21 d. Kredito sutartį Nr. LOAN 45531 įvykdymas buvo užtikrintas žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir visų būsimų pastatytų pastatų, įkeitimu, todėl RUAB „Sostinės būstai“ neturėjo teisės be raštiško UAB Medicinos banko sutikimo perleisti ar kitaip apriboti RUAB „Sostinės būstai“ teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)ir ant jo pastatytą statinį. Be to, ginčo nekilnojamasis turtas UAB „IBCA“ ir ieškovui niekada nebuvo perduotas, todėl vien tik įsigyjamo turto kainos sumokėjimas įskaitymo būdu nelemia Preliminariosios sutarties kvalifikavimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi. Pažymėjo, kad ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kad jo siekiamas įgyti 2 kambarių butas su balkonu yra tas pats butas, dėl kurio buvo tartasi Preliminariojoje sutartyje.
II. Pirmosios instancijos eismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad Preliminari sutartis buvo sudaryta juridinių asmenų, todėl ši sutartis negali būti kvalifikuojama ir aiškinama, vadovaujantis CK 6.401 straipsnio 1 dalimi. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad pradinis buto pirkėjas UAB „IBCA“ finansavo gyvenamojo namo ar buto statybą, kadangi 2009 m. gruodžio 3 d. UAB „Sostinės būstai“ ir UAB „IBCA“ Prievolių įskaitymo sutartimi Nr. SB/IBCA-2009 įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, o Preliminaria sutartimi šalys siekė susitarti dėl būsimos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje ir tai patvirtina pažodinis ir lingvistinis sutarties sąlygų aiškinimas: šalys susitarė ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį; objektas iki pagrindinės sutarties sudarymo galėjo pakeistas; sutartyje buvo numatyti ginčo sprendimo būdai sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, numatytas konkretus pagrindinės sutarties sudarymo terminas, kaina, sutarties forma ir atsakomybė pažeidus Preliminarią sutartį. Teismo vertinimu, šios sąlygos leidžia teigti, kad šalys susitarė ateityje sudaryti kitą, pirkimo - pardavimo sutartį, kuri būtų patvirtinta notariškai ir kuri būtų sudaryta, remiantis būtinomis Preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis. Kadangi gyvenamojo namo statyba buvo finansuojama iš butų pirkėjų lėšų, bendrovės įstatinio kapitalo ir iš obligacijų emisijos gautų lėšų, teismo vertinimu, tikėtina, kad UAB „Medicinos bankas“ žinojo apie Preliminarių sutarčių dėl būsimų butų pirkimo-pardavimo sudarymo aplinkybes, kadangi vienas iš statybos finansavimo šaltinių buvo būtent iš būsimų pirkėjų gaunamos lėšos tokio nekilnojamojo turto įsigijimui. Be to, gautomis lėšomis bendrovė dengė Bankui kreditą. Teismas iš dalies sutiko su Banko pozicija, kad ieškovas reikalavimo teisę į pagal Preliminarią sutartį jam perleistas teises ir pareigas įgijo tik 2012 m. spalio 3 d., kai šalių ieškovui buvo sumažintas įsiskolinimas pagal ankstesnę sutartį ir jis pilnai atsiskaitė pagal Trišalę sutartį. Teismas laikė, kad Bankui buvo įkeistas visas atsakovo turtas, neišskiriant konkrečių butų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovui pripažinus ieškinį teismas neturėjo pagrindo nagrinėti bylą iš esmės ir turėjo vertinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių (CPK 140 str. 2 d.). CPK 140 straipsnio 5 dalis numato teismo pareigą nepriėmus atsakovo ieškinio pripažinimo dėl to priimti motyvuotą nutartį. Tokia nutartis nebuvo priimta.
Šalies argumentai
2. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 str. 4 d.). Atsakovui pripažinus ieškinį, savarankiški trečiųjų asmenų reikalavimai, motyvai bei argumentai, nukreipti prieš abi šalis turėjo būti atmesti CPK 47 straipsnio 2 dalies ir 140 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsakovui pripažinus ieškinį, ginčas vyko ne tarp ieškovo ir atsakovo, o ieškovo ir atsakovo prieš UAB Medicinos banką. Be to, teismas trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų priteisė bylinėjimosi išlaidas.
3. Teismas Preliminarią sutartį turėjo kvalifikuoti atsižvelgdamas į tikruosius šalių ketinimus ir valą, o ne remiantis pažodiniu sutarties aiškinimu.
4. Ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens UAB „IBCA“ nurodomas aplinkybes ginčijo tik tretieji asmenys UAB „Medicinos bankas“ ir G. K.. Šie tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, negalėjo savarankiškai ginčyti šalių nurodomų aplinkybių.
Tai, kad pagrindinė sutartis turėjo būti vėliau įforminta notarine forma, nereiškia, kad pirkimo-pardavimo santykių negalėjo atsirasti anksčiau (CK 1.63 str. 1 d., 6 d., 1.93 str. 4 d., 6.309 str. 2 d.). Pirkimo-paradavimo teisinių santykių atsiradimo nepaneigia ir numatyta teisinė galimybė keisti įsigyjamą butą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nepasisakė kaip kvalifikuoja ieškovo viso būto kainos apmokėjimą. Preliminarioje sutartyje nenumatyta sutarties pasibaigimo kitaip, nei ją įvykdant, todėl negalima laikyti, kad tarp šalių buvo sudaryta Preliminari sutartis.
6. UAB „IBCA“ priklausantis atlyginimas už paslaugas pagal 2008 m. kovo 12 d. Pavedimo sutartį Nr. SB/IBCA-2008 buvo panaudotos namo statybai. Teismas pripažino, kad iš pirkėjų lėšų buvo finansuojama namo statyba, todėl laikytina, kad nuo 2010 m. kovo 19 d. šalių susitarimu, taip pat ir pardavėjo UAB „Sostinės būstai“ valia pasikeitė 2009 m. gruodžio 3 d. sutarties pobūdis - ši sutartis tapo būsimo nepastatyto buto pirkimo - pardavimo sutartimi (vartojimo sutartimi), kurios vykdymą reglamentuoja CK 6.401 straipsnio normos. Kadangi iš buto pirkėjo lėšų buvo finansuojama statyba, buto nuosavybės teisės ieškovui gali būti pripažintos ir CK 6.401 straipsnio 5 dalies normų pagrindu. Pažymi, kad Kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012 nebuvo sutarties šalių pasikeitimo ir pirkėjas visą laiką buvo juridinis asmuo, todėl minėta teismų praktika netaikytina.
7. Pirkėjo teisių pagal Preliminarią sutartį perėjimo ieškovui momentas nėra svarbus, kadangi bet kuriuo atveju ieškovas šias teises jau yra įgijęs ir šių teisių pobūdis bei turinys nuo to nesikeičia.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad Bankui hipotekos lakštu buvo įkeistas visas turtas, neišskiriant konkrečių butų, tačiau sprendime nepaminėta, jog hipoteka ginčo butui - atskiram nekilnojamojo turto objektui šiuo metu nėra įregistruota.
9. Teismas negalėjo priteisti trečiajam asmeniui UAB „Medicinos bankas“ bylinėjimosi išlaidų, kadangi šios išlaidos patirtos trečiajam asmeniui reiškiant ir ginant teisinę poziciją, kuri pagal CPK 47 straipsnio 2 dalies normas laikytina niekine, atsakovui, kurio pusėje Bankas buvo įtrauktas, pripažinus ieškinį ir palaikant priešingą teisinę poziciją. Be to, šios trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 str.).
Trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovui pripažinus ieškinį, teismas turėjo jį tenkinti, nes šiuo atveju nebuvo 140 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų.
2. UAB Medicinos banko procesinė padėtis nurodyta ieškovo iniciatyva, tačiau šioje byloje Bankas gynė, savo, kaip hipotekos kreditoriaus interesus, kadangi atsakovas nesąžiningai pripažino ieškinį.
3. Teismas tinkamai kvalifikavo Preliminariąją busimo nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012 patvirtina, kad CK 6.401 straipsnis taikomas tik aiškinant pirkėjo fizinio asmens, o ne juridinio asmens, teises.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad ieškovas T. B. ieškiniu prašo pripažinti galiojančia ieškovo ir atsakovo buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo 1/250 idealiosios dalies pirkimo – pardavimo sutartį ir patvirtinti jos sudarymą. Ieškovas savo reikalavimą grindžia 2009 m. gruodžio 3 d. UAB „Sostinės būstai“ ir UAB „IBCA“ Preliminaria būsimo 321 377,61 Lt vertės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. SB/IBCA-2009 (1 t., 23-32 b. l.). Tos pačios dienos UAB „Sostinės būstai“ ir UAB „IBCA“ Prievolių įskaitymo sutartimi Nr. SB/IBCA-2009 (1 t., 22 b.l.), kuria pardavėjas UAB „Sostinės būstai“ pripažino 321 377,61 Lt savo skolą UAB „IBCA“ pagal Pavedimo sutartį Nr. SB/IBCA-2008 ir papildomą susitarimą prie jo ir įskaitė vienarūšes priešpriešines prievoles. Taip pat 2010 m. kovo 19 d. UAB „Sostinės būstai“, UAB „IBCA“ ir ieškovo susitarimu, kuriuo UAB „Sostinės būstai“ perleido ieškovui visas iš 2009 m. gruodžio 3 d. kylančias teises ir pareigas. Tokiu būdu apelianto nuomone, jis tapo teisėtu minėto buto pirkėju. Taigi, ieškovas iš esmės prašo pripažinti 2009 m. gruodžio 3 d. UAB „Sostinės būstai“ ir UAB „IBCA“ Preliminarią būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SB/IBCA-2009 pagrinde pirkimo-pardavimo sutartimi CK 6.401 straipsnio pagrindu.
CK 6.401 straipsnio, reglamentuojančio būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Pagal šio straipsnio 5 dalį pirkėjas įgyja visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą nuo visos preliminariojoje sutartyje nustatytos statybos kainos sumokėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2006; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2008). Svarbus būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties bruožas yra tas, kad sudarydamas CK 6.401 straipsnyje reglamentuotą sutartį, pirkėjas – fizinis asmuo – siekia patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą. Tais atvejais, kai jis finansuoja gyvenamojo namo ar būsto statybą (CK 6.401 straipsnio 5 dalis), jis aktyviai savo lėšomis prisideda prie naujo nuosavybės objekto sukūrimo (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Tik dėl šios priežasties, siekiant ginti tokio pirkėjo interesus, užtikrinant, kad jis patenkintų savo poreikį į gyvenamąjį būstą, CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatyta speciali pirkėjo nuosavybės įgijimo tvarka, besiskirianti nuo bendrosios CK 6.393 straipsnio 4 dalyje ir 6.398 straipsnyje reglamentuotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perdavimo ir įgijimo tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos metu kuriamo objekto užsakovas yra statytojas. Jis ketina naujo daikto pagaminimu sukurti sau nuosavybės teisę. Taip jis įgyvendina savo ekonominį poreikį sukurti ir turėti daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004; 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).
Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas skirtas užtikrinti būtent pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butą ar namą, t. y. patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą, interesus, kai jis sudaro preliminariąją sutartį dėl dar statomo (būsimo) gyvenamojo būsto pirkimo ir savo lėšomis finansuoja statybą. CK 6.401 straipsnio nuostatos, atsižvelgiant į jų turinį bei išaiškintą jų taikymo specifiką, nėra taikomos pirkėjui – juridiniam asmeniui, įsigyjančiam ne gyvenamąsias patalpas, o patalpas savo ūkinei–komercinei veiklai vykdyti, sudariusiam preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija kad 2009 m. gruodžio 3 d. UAB „Sostinės būstai“ ir UAB „IBCA“ Preliminarioji būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartis savo specifika neatitinka CK 6.401 straipsnyje reglamentuojamos sutarties.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi.
Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje - kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą; pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Dėl šių teisės normų nagrinėjamai bylai aktualiu reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms klausimu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradiniam kreditoriui perdavus savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009; kt.).
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pirminis kreditorius buvo juridinis asmuo, o pagal pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo pripažinti galiojančia jo ir atsakovo sudarytą ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir patvirtinti šios sutarties sudarymą. Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai dėl materialiosios teisės normų pažeidimų, kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto teismų sprendimo teisėtumui, nenagrinėtini.
Dėl procesinių teisių normų pažeidimo.
Apelianto teigimu, atsakovui pripažinus ieškinį teismas neturėjo pagrindo nagrinėti bylos iš esmės ir turėjo vertinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių (CPK 140 str. 2 d.). Be to, CPK 140 straipsnio 5 dalis numato teismo pareigą nepriėmus atsakovo ieškinio pripažinimo dėl to priimti motyvuotą nutartį, o tokia nutartis nebuvo priimta.
Teisėjų kolegija atsakydama į šiuos apelianto argumentus pažymi, kad CPK 140 straipsnio 2 dalis leidžia teismui baigti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu kiti dalyvaujantys byloje asmenys sutinka su atsakovo ieškinio pripažinimu ir bylos nagrinėjimo iš esmės baigimu ir neegzistuoja CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju neegzistavo nei viena iš nurodytų aplinkybių, kadangi tretieji asmenys nesutiko su ieškiniu ir atsakovo ieškinio pripažinimu, bei egzistavo CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės. Taigi nagrinėjamu atveju teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškinio ir baigti bylos nagrinėjimą CPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Apelianto teigimu, trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negalėjo veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 str. 4 d.). Atsakovui pripažinus ieškinį, savarankiški trečiųjų asmenų reikalavimai, motyvai bei argumentai, nukreipti prieš abi šalis turėjo būti atmesti CPK 47 straipsnio 2 dalies ir 140 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
UAB „Medicinos bankas“ trečiuoju asmeniu dalyvauja byloje ieškovo iniciatyva, nors tokiais atvejais, Bankas, kaip hipotekos kreditorius dalyvauja procese atsakovu. Nagrinėjamu atveju ieškovas nereiškė Bankui reikalavimo dėl hipotekos panaikinimo, tačiau akivaizdu, kad ieškovo teisės galėjo būti apgintos pilnai tik panaikinus ginčo turtui hipoteką. Taigi, Banko procesinė padėtis iš esmės atitiko atsakovo procesinę padėtį, todėl UAB „Medicinos bankas“ gynė savo, kaip hipotekos kreditoriaus interesus, kadangi atsakovo ieškinio pripažinimas prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidė hipotekos kreditoriaus bei visų atsakovo, kaip restruktūrizuojamos įmonės kreditorių interesus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog trečiųjų asmenų reikalavimai, motyvai bei argumentai, nukreipti prieš abi šalis turėjo būti atmesti CPK 47 straipsnio 2 dalies ir 140 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad UAB „Medicinos Bankas“ negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju, Bankas patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovo inicijuoto proceso. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų turi šalies procesines teises, taip pat ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl vadovaujantis CPK47 straipsnio 2 dalimi bei 93 straipsnio 4 dalimi, teismas turėjo teisinį pagrindą Bankui priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Vadovaujantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas ieškovui priėmė nepalankų procesinį sprendimą, todėl trečiajam asmeniui UAB „Medicinos bankas“ iš ieškovo priteistinos 1815 Lt teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (2 t., 149-150 b.l.) (CPK 93 str. 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“ (juridinio asmens kodas 112027077) iš ieškovo T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1815 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.