Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė, išnagrinėjusi pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl Plungės rajono apylinkės teismo ir šio teismo teisėjo V. G. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-58-669/2015 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Plungės rajono apylinkės teismas 2015-11-05 perdavė Klaipėdos apygardos teismui civilinę bylą Nr. 2-58-669/2015 pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Ž., M. Ž., J. Ž., išvadą teikiančiai institucijai Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl A. Ž. pripažinimo neveiksniu.

Motyvuojamoji dalis

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2015-11-03 teismo posėdyje pareiškėjas V. Ž. (toliau – pareiškėjas) pateikė pareiškimą dėl Plungės rajono apylinkės teismo ir bylą nagrinėjančio teisėjo V. G. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-58-669/2015 nagrinėjimo. Pareiškėjas nušalinimo pareiškimą grindžia tuo, jog byla Plungės rajono apylinkės teisme negali būti išnagrinėta objektyviai, nes bylą nagrinėjantis teisėjas V. G. 2015-07-20 nutartimi išreiškė išankstinę nuomonę tiek dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, tiek dėl bylos baigties, 2015-01-16 bylos nagrinėjimo metu nesiėmė poveikio priemonių dėl, pareiškėjo nuomone, netinkamo A. Ž. atstovės advokato padėjėjos Z. Kazlauskienės elgesio. Pareiškėjo nuomone, net ir nušalinus nuo bylos nagrinėjimo teisėją V. G., tikėtina, kad kitiems Plungės rajono apylinkės teismo teisėjams gali būti padaryta įtaka priimant byloje procesinį sprendimą, nes bylą nagrinėjantis teisėjas V. G. yra šio teismo pirmininkas.

Pareiškimas netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 str. 1 d.).

Įstatymas suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims pareikšti nušalinimą teisėjui, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą (CPK 65, 66, 68, 71 straipsniai). Visais atvejais teisėjas gali būti nušalinamas ne dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimu, o tik esant konkrečioms aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais.

Įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.), ir jis turi būti pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.), bet ne teismui. Be to, kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju nušalinimo pareiškime pareiškėjas abejoja visų Plungės rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu darydamas prielaidas, jog teisėjams galėtų būti daroma įtaka priimant byloje procesinį sprendimą, tačiau iš esmės pareiškėjas reiškia nepasitenkinimą dėl bylą nagrinėjančio teisėjo V. G. byloje atliktų procesinių veiksmų (dėl 2015-07-20 nutarties, 2015-01-16 posėdžio eigos, pareiškėjo prašymų netenkinimo).

Aplinkybė, kad šioje civilinėje byloje atliekami procesiniai veiksmai ir priimami procesiniai sprendimai yra netenkinantys pareiškėjo ar jam nepalankūs, negali būti pagrindu teigti apie visų Plungės rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumą. Teismo veikla yra susijusi su atskirų procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, todėl ji negali būti vertinama nei kaip bylą nagrinėjančio teisėjo, nei tuo labiau visų to teismo teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, numatantis, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas ar kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas. Nors nušalinimo pareiškime teigiama, jog nušalinus nuo bylos nagrinėjimo teisėją V. G., tikėtina, kad jis, kaip šio teismo pirmininkas, gali netiesiogiai paveikti kitus Plungės rajono apylinkės teismo teisėjus priimant procesinius sprendimus, tačiau pastarųjų teiginių pareiškėjas nepagrindė jokiais objektyviais duomenims ar įrodymais, pastarieji teiginiai grindžiami tik subjektyvia nuomone ir prielaidomis. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2015-07-01 nutartyje (civilinė byla Nr. 2KT-75-943/2015), priimtoje išnagrinėjus pareiškėjo nušalinimo pareiškimą ir prašymą perduoti civilinę bylą nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui, taip pat buvo įvertintos analogiškos Plungės rajono apylinkės teismui pareikšto nušalinimo aplinkybės.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nesant pagrįstų duomenų, kad Plungės rajono apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-58-669/2015 negalėtų būti objektyviai ir nešališkai išnagrinėta, ir pareiškėjui nepaneigus preziumuojamo teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principų, pareiškėjo nušalinimo visam Plungės rajono apylinkės teismui pareiškimas netenkinamas.

Atskirai pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas nesuteikia aukštesnės pakopos teismų ar skyrių pirmininkams teisės nagrinėti konkretaus apylinkės teismo teisėjo nušalinimo klausimą, kai tame apylinkės teisme yra kitų teisėjų, galinčių nagrinėti tą bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 69 straipsnio 1 dalis). Šį klausimą sprendžia atitinkamo apylinkės teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar jų paskirtas teisėjas. Jeigu nušalinimas pareiškiamas atitinkamo apylinkės teismo pirmininkui, šį klausimą sprendžia didžiausią teisėjo darbo stažą turintis to teismo teisėjas, bet ne aukštesnės pakopos teismas. Ir tik nesant pakankamo skaičiaus teisėjų apylinkės teisme, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas (CPK 69 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo pareiškėjo nušalinimo pareiškimo argumentų, susijusių su nušalinimo pareiškimu Plungės rajono apylinkės teismo teisėjui V. G., apygardos teismas nevertina ir nenagrinėja (CPK 68 straipsnis, 69 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad visomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir nušalinimo teise, turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnis). Sprendžiant teisėjui (teismui) pareikšto nušalinimo klausimą, privaloma aiškintis, ar nušalinimas yra pagrįstas ir motyvuotas, ar byloje dalyvaujantys asmenys nepiktnaudžiauja savo procesine teise reikšti nušalinimus, kadangi teisė pareikšti nušalinimą, kaip ir kitos teisės, nėra absoliuti, o CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Civilinio proceso įstatymas nustato, jog nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau (CPK 68 str. 2 d.). Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą nušalinimo pareiškimą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu procesine nušalinimo teise ir už tai tokiam asmeniui gali būti paskirta iki 5792 eurų bauda (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 69 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

netenkinti pareiškėjo V. Ž. pareiškimo dėl Plungės rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-58-669/2015 nagrinėjimo.