Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo V. Ž. nušalinimo pareiškimu ir prašymu perduoti civilinę bylą nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Plungės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-58-669/2015, pradėta pagal pareiškėjo V. Ž. prašymą pripažinti tėvą A. Ž. neveiksniu ar ribotai veiksniu, byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys: Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, A. Ž. sesuo – M. Ž. ir brolis – J. Ž..

2015 m. birželio 19 d. pareiškėjas V. Ž. pareiškė nušalinimą ne tik civilinę bylą Nr. 2-58-669/2015 nagrinėjančiam teisėjui V. G., bet ir visam Plungės rajono apylinkės teismui bei Klaipėdos apygardos teismui. Nušalinimo pareiškime teigiama, kad bylą nagrinėjantis teisėjas artimai bendrauja su pareiškėjo pusbroliu A. Ž., kuris yra Klaipėdos apygardos teismo teisėjas. A. Ž., pareiškėjo teigimu, yra suinteresuotas nagrinėjamos ir civilinės bylos Nr. 2-52-514/2015 baigtimi, kadangi jam pažadėtas turtinis atlygis. Prašydamas nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją, pareiškėjas teigia, jog jo atliekami, ar priešingai, neatliekami, bylos nagrinėjimo procesiniai veiksmai, vilkina bylos nagrinėjimą, rodo prielankumo vienai iš šalių ir įrodo teisėjo A. Ž. tiesioginę įtaką bylos nagrinėjimui. Be to, V. G., kaip Plungės rajono apylinkės teismo pirmininkas gali įtakoti ir kitus šio teismo teisėjus, dėl ko nešališkas ir objektyvus bylos nagrinėjimas Plungės rajono apylinkės teisme nėra galimas. Kadangi pareiškėjo pusbrolis dirba Klaipėdos apygardos teisme, klausimo nagrinėjimas negalimas ir šiame teisme, dėl ko bylą prašoma perduoti nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui.

Nušalinimo pareiškimas ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui netenkinami.

CPK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas tik CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju, t. y. tuomet, kai nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Vadinasi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkė gali spręsti klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, tik tuo atveju jei pareiškėjas reiškia nušalinimą ne tik apylinkės, bet apygardos teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia apylinkės teismas. Šiuo atveju pareiškėjas kelia abejones ne tik dėl Plungės rajono apylinkės teismo, bet ir dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumo ir gebėjimo tinkamai išnagrinėti civilinę bylą Nr. 2-58-669/2015, kas rodo, jog siekiama civilinės bylos perdavimo kitos apygardos apylinkės teismui.

Vertinant tiek Plungės rajono apylinkės, tiek ir Klaipėdos apygardos teismui pareikštų nušalinimų pagrįstumą visų pirma pažymėtina, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamos apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam teismui, neužtenka nurodyti prielaidas, dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylos konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju nušalinimo pareiškimas civilinę bylą Nr. 2-58-669/2015 nagrinėjančiam teisėjui V. G. grindžiamas teisėjo ir, pareiškėjo teigimu, bylos išnagrinėjimu suinteresuoto asmens – Klaipėdos apygardos teismo teisėjo, kuris yra ir pareiškėjo pusbrolis, A. Ž. bendravimu, galinčiu turėti įtakos bylos nagrinėjimo baigčiai. Taigi yra pagrindo teigti, kad V. G. nušalinimas reiškiamas CPK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nustatančiu, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jei su byloje dalyvaujančiu asmeniu jis susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms.

Nušalinimo pareiškimo ir jo priedų duomenimis, pareiškime nurodytas A. Ž. nėra civilinėje byloje Nr. 2-58-669/2015 dalyvaujančiu asmeniu, o tai, kad nušalinimo pareiškime teigiama, jog suinteresuotas asmuo M. Ž. yra A. Ž. giminaitė, nesudaro pagrindo teigti, kad egzistuoja CPK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo sąlygos. Be to, pagrindą nušalinti teisėją nagrinėjantį bylą sudarytų ne bet koks teisėjo ryšys su byloje dalyvaujančiais asmenimis, o artimesnio pobūdžio teisėjo ir byloje dalyvaujančio asmens bendravimas, sudarantis pagrindą manyti, jog teisėjui gali būti daroma įtaka, sprendžiant byloje keliamus klausimus. Nenurodžius aplinkybių ir nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų pareiškime dėstomas aplinkybes ir sudarytų pagrindą teisėją nušalinti, nušalinimo pareiškimas bylą nagrinėjančiam teisėjui netenkinamas.

Pareiškėjui neįrodžius teisėjo V. G. suinteresuotumo bylos baigtimi, nepagrįstais laikytini ir pareiškėjo argumentai, jog teisėją nušalinus nuo bylos nagrinėjimo, bylos nėra galimybių perduoti nagrinėti kitam Plungės rajono apylinkės teismo teisėjui, kadangi V. G., būdamas šio teismo pirmininku gali įtakoti kitų šio teismo teisėjų priimamus spendimus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir (ar) reikalauti priimti konkretų sprendimą ir (ar) pasiteisinti dėl bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų įvertinimo ir (ar) priimto procesinio sprendimo. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei nešališkumo principas. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas preziumuojamas, todėl asmuo, siekiantis konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi reikšdamas nušalinimą. Šiuo atveju nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro prielaidų kilti abejonėms ne tik dėl bylą nagrinėjančio, bet ir dėl visų Plungės rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumo.

Nušalinimo pareiškimas grindžiamas ir procesiniais pagrindais, t. y. nušalinimo pareiškimu teigiama, jog Plungės rajono apylinkės teisėjas V. G. neatliko pareiškėjo prašomų veiksmų, t. y. neišreikalavo iš VšĮ Regioninės Telšių ligoninės prašomų dokumentų, nepavedė ekspertui atlikti pareiškėjo prašomos ekspertizės, neiškvietė apklausti į teismo posėdį pareiškėjo nurodytų asmenų. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą. Todėl pareiškėjo vardijamos aplinkybės nevertinamos sprendžiant teisėjui ir teismams pareikšto nušalinimo pagrįstumą.

Įvertinus nušalinimo pareiškimo turinį spręstina, jog pareiškėjas konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančio teisėjo V. G., Plungės rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikia, t. y. nenurodyta nė vieno iš CPK 65 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis nepasitiki bylą nagrinėjančiu ir visais Plungės rajono apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjais, laikytinos tik subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis. Kadangi pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-58-669/2015 gali būti išnagrinėta Plungės rajono apylinkės teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą, nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Netenkinus apylinkės ir apygardos teismui reiškiamų nušalinimo pareiškimų, nėra pagrindo remiantis CPK 34 straipsnio 3 dalies pagrindu tenkinti ir prašymo dėl civilinių bylų perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismui ir jo veiklos teritorijoje veikiantiems apylinkės teismams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

netenkinti V. Ž. prašymo dėl Plungės rajono apylankės teismo teisėjo V. G. ir kitų šio teismo teisėjų bei Klaipėdos apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-58-669/2015 nagrinėjimo.

Netenkinti V. Ž. prašymo perduoti civilinę bylą Nr. 2-58-669/2015 nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui.