Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovams A. Ž., S. K. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovė ieškinį grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: ieškovė ir atsakovas A. Ž. susituokė 2013 m. gegužės 11 d., tačiau jų šeimyninis gyvenimas nesusiklostė, pora nuo 2020 metų negyvena kartu, praktiškai nebendrauja, jokių santykių nepalaiko, tačiau santuoka nenutraukta. Ieškovė 2020 metų pavasarį pradėjo bendrauti su S. K., tarp jų užsimezgė artimi santykiai, nors kartu nuolatos negyveno. S. K. periodiškai lankėsi ieškovės nuomojamame bute, taip pat ir (duomenys neskelbtini) gimus sūnui, lankydavo ieškovę su vaiku, paremdavo pinigais, nupirkdavo maisto, bet pats gyveno atskirai. Gimusio vaiko tėvu buvo įrašytas A. Ž., kadangi ieškovė tebebuvo juridiškai santuokoje. Siekiant išsklaidyti abejones, A. Ž. atliko tėvystės DNR testą, kuris atmetė galimybę, jog A. Ž. yra E. Ž. biologinis tėvas (pridedama). Ieškovė yra įsitikinusi, kad vaiko tėvas yra S. K.. Vaikas privalo žinoti apie savo tėvą, jo gimimo dokumentuose turi būti atitinkamas įrašas. Tėvas taip pat turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Vaikui (duomenys neskelbtini), ieškovė privalo beveik visą savo laiką skirti jam, todėl neturi galimybės dirbti. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro 338,78 Eur socialinė vaiko priežiūros išmoka, 72 Eur išmoka iš vaikų išlaikymo fondo (už sūnų (duomenys neskelbtini)), 147 Eur valstybės mokama išmoka pagal išmokų vaikams įstatymą. Jokio nekilnojamojo, registruotino ar kito vertingesnio turto ieškovė neturi. Taip pat dar augina ir sūnų R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), iš santuokos su A. Ž.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartimi buvo patvirtinta mūsų sutuoktinių taikos sutartis, kuria A. Ž. įsipareigojo sūnui R. Ž. kas mėnesį mokėti po 200 Eur išlaikymą iki vaiko pilnametystės, tačiau savo pareigos nevykdo, todėl jau minėtą 72 Eur vaiko išlaikymo išmoką ieškovei moka SODRA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Minimali mėnesinė alga sudaro 730 Eur (518 Eur atskaičius mokesčius). Tokio dydžio išlaikymas, vadovaujantis teismų praktika, užtikrintų nepilnamečio E. Ž. nepilnamečio vaiko minimalius poreikius, todėl jų papildomai ieškovė neįrodinėja. Realiai kas mėnesį nepilnamečio sūnaus E. Ž. išlaikymui ieškovė išleidžia po 250 Eur (100 Eur – maistui, 40 Eur – drabužiams ir avalynei, 60 Eur – būsto išlaikymui, sūnaus dalis, 50 Eur – higienos priemonėms, vaistams). Tačiau to nepakanka, didesnės sumos ieškovė skirti negali dėl sunkios turtinės padėties. Mano, kad vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga apie 400 Eur per mėnesį. Atsakovas prie sūnaus išlaikymo privalėtų prisidėti bent pusę reikalingos sumos, t. y. po 200 eurų, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškovė su atsakovu S. K. pastoviai negyvena, o jų vaikas gyvena su ieškove. Atsakovas niekada neprieštaravo, kad sūnus gyventų su mama, taip pat ir dėl bendravimo nekyla ginčų, tačiau norėdama išvengti nesusipratimų ateityje ieškovė prašo teismo pasisakyti dėl vaiko gyvenamosios vietos su ja ir dėl bendro pobūdžio nuostatos dėl bendravimo (2022 m. kovo 17 d. DOK-48438).

4. Atsakovas A. Ž. apie bylos nagrinėjimą informuotas paštu tinkamai 2022 m. gegužės 7 d. (el. bylos priedas, b. l. 6). A. Ž. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Tarnybos nuomone, ieškovės ieškinys pareikštas išimtinai nepilnamečio E. Ž. interesais, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią, visas pareigas vaiko atžvilgiu; nustačius tikrąją vaiko kilmę, spręstini ir kiti ieškinio reikalavimai. Išvadoje nurodyta, kad Tarnyba nustatė, kad nepilnametis E. Ž., kartu su mama D. Ž. ir broliu R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena nuomojamame dviejų kambarių su visais patogumais bute, adr. (duomenys neskelbtini). Namuose švaru, tvarkinga. Broliams skirtas vienas kambarys, apstatytas reikiamais baldais bei daiktais, mažamečiui sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis, ugdytis. Berniukas darželio, papildomų užsiėmimų dar nelanko. Pasak vaiko motinos, sūnus sveikatos problemų neturi, jo sveikatos priežiūra atliekama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Apsilankymo metu berniukas buvo namuose, ant mamos rankų, buvo tvarkingai aprengtas, prižiūrėtas, atrodė gerai nusiteikęs. Moteris nurodė esanti vaiko priežiūros atostogose, gauna apie 615 Eur/mėn. vaiko priežiūros išmoką ir išmoką vaikams. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu A. Ž. skyriumi gyvena nuo 2020 m., o su atsakovu S. K. – apie 6 mėn. Pasak moters, S. K., E. Ž., kaip savo vaiko, nepripažįsta, sako, kad berniukas į jį nepanašus. Nurodyta, kad šeima Tarnybai žinoma dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų. 2021 m. birželio 29 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, vaikui nustatytas apsaugos poreikis, nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2022 m. sausio 14 d. buvo taikoma laikinoji priežiūra BĮ (duomenys neskelbtini), šeimai nuo 2020 m. gegužės 7 d. taikoma atvejo vadyba (2022 m. balandžio 4 d. DOK-62473).

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, palaikė ieškinyje nurodytus argumentus. Akcentavo, kad vaiko tėvystę patvirtina moksliniai įrodymai, juos gavus byloje, atsakovas S. K. jų neginčija, o kitas atsakovas A. Ž. savo neprieštaravimą išreiškė tylėjimu, nedalyvavimu teismo posėdyje, nors apie bylos nagrinėjimą jam yra žinoma. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra, atkreipė dėmesį, kad atsakovas A. Ž. nėra atsakingas už susiklosčiusią situaciją ir būtinybę teismo keliu nuginčyti ir nustatyti tėvystę, o priteisus išlaidas iš atsakovo S. K. galėtų nukentėti vaiko interesai, nes atsakovas turi pareigą išlaikyti vaiką.

8. Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu vertino, kad ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo yra pareikštas išimtinai nepilnamečio interesais, pažymėjo, kad atsižvelgus į bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad Tarnybos duomenimis, vaikais yra užrašytas lankyti l/d „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. liepos 8 d. vykusio atvejo vadybos posėdyje buvo konstatuota, kad ieškovė vykdo visus įsipareigojimus, todėl Tarnyba neprieštarauja, kad vaikas ir toliau būtų ieškovės auginamas ir prižiūrimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

I. Dėl tėvystės nuginčijimo.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą, o duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

10. Iš šalių paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus E. Ž., kurio tėvu buvo įregistruotas ieškovės sutuoktinis – atsakovas A. Ž.. Iš santuokos liudijimo matyti, kad ieškovė D. Ž. (pavardė iki santuokos – (duomenys neskelbtini)) ir atsakovas A. Ž. 2013 m. gegužės 11 d. sudarė santuoką, kuri registruota (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Proceso dalyviai patvirtino, kad santuoka nenutraukta. Kadangi vaikas gimė ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo įraše berniuko tėvu buvo įrašytas ieškovės sutuoktinis.

11. Ieškovė procesiniuose dokumentuose, jos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas A. Ž. nėra ieškovei gimusio sūnaus tėvas. Byloje esančiame Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2022 m. liepos 20 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) daroma išvada, kad S. K. yra vaiko E. Ž. biologinis tėvas, su 99,9999999995925 proc. tikimybe (2022 m. liepos 25 d. DOK-125297; el. bylos priedas, b. l. 11-14). Nustatyta, kad atsakovas A. Ž. negyvena kartu su vaiku, tarp vaiko ir ieškovės sutuoktinio nėra užsimezgęs emocinis, socialinis ryšys, atsakovas nelaiko berniuko savo vaiku, neteikia jam išlaikymo. A. Ž. byloje neteikė prieštaravimų ieškovės ieškinio reikalavimams. Aukščiau nurodytos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. Ž. nėra ir negali būti nepilnamečio berniuko tėvas. Teismas vertina, kad atlikto DNR tyrimo išvada bei kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.

II. Dėl tėvystės nustatymo

12. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką, yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; kt.). Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 straipsniai, CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

13. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

14. Kaip šiame sprendime jau konstatuota, atsakovas A. Ž. nėra E. Ž. biologinis tėvas, nėra nustatyta socialinė atsakovo tėvystė. Ieškovė tvirtino, kad vaiko tėvas yra atsakovas S. K.. Atsakovas S. K. iki atliekant DNR tyrimą reiškė abejones dėl savo tėvystės, o atlikus DNR tyrimą, jo išvados neginčijo, pripažino tėvystę.

15. Remiantis šalių paaiškinimais procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas S. K. nuo 2020 m. pavasario ar vasaros bendravo, gyveno kartu, atsakovas rūpinosi besilaukiančia ieškove, nuvežė ir parsivežė iš gimdymo namų, prisidėjo prie šeimos poreikių finansiškai. Tarp S. K. ir nepilnamečio vaiko E. Ž. yra susiformavęs emocinis ryšys. DNR ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad S. K. yra E. Ž. biologinis tėvas. Teismo vertinimu, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko tėvas yra atsakovas S. K.. Atsižvelgiant į vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.

16. Pažymėtina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl šalims išaiškinama, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo S. K. tėvystę nepilnamečio E. Ž. atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galimybės.

III. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

17. Ieškovė prašė vaiko gyvenamąją vieta nustatyti su ja. Atsakovai tokiam prašymui neprieštaravo.

18. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

19. Remiantis proceso dalyvių parodymais ir Tarnybos į bylą pateiktais duomenimis, nustatyta, kad mažametis E. Ž. nuo gimimo auga su ieškove (mama), yra jos prižiūrimas, auklėjamas, aprūpinamas. Atsakovas S. K. vaiką lanko, prisideda prie jo poreikių tenkinimo, tačiau nėra pagrindiniu vaiką prižiūrinčiu asmeniu. Teismas, įvertinęs tai, jog berniukas nuo pat jo gimimo gyvena kartu su motina, taip pat atsižvelgdamas į Tarnybos rašytinę ir posėdžio metu išsakytą išvadas, vaiku, nustato nepilnamečio E. Ž. gyvenamąją vietą kartu su motina D. Ž..

IV. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

21. Nustačius atsakovo S. K. tėvystę vaiko E. Ž. atžvilgiu, atsiranda pagrindas spręsti dėl išlaikymo iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus naudai priteisimo. Įstatymas numato, kad išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis, geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

22. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

23. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 518 Eur atskaičius mokesčius). Įvertintina ir valstybės vaikui kas mėnesį skiriama išmoka.

24. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) 2022 m. vasario 18 d., 2022 m. spalio 6 d. duomenų nustatyta, kad D. Ž. nurodoma kaip asmuo, nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. auginantis vaiką iki trejų metų. Ieškovė 2015-2020 m. neilgus laikotarpius dirbo apie dvidešimtyje darboviečių, paskutinė darbovietė – UAB „(duomenys neskelbtini)“, per mėnesį gaudama iki 400 Eur, neatskaičius mokesčių. Iš Sodros duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovas S. Ž. 2016-2017 m. neilgus laikotarpius dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, pajamos buvo neženklios. Nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)”, kur gavo apie 670 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių.

25. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018;2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

26. Teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo (nustatytojo tėvo) priteistinos sumos vaiko poreikiams, atsižvelgia į nedidelį vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), į abiejų tėvų nedideles su darbo santykiais susijusias pajamas ar jų nebuvimą ankstesniais laikotarpiais ir šiuo metu, į tai, kad ieškovė turi du nepilnamečius vaikus, o atsakovas S. K. – vieną, kad atsakovas turi įsiskolinimų kreditoriams (išieškotojams antstolių vykdomosiose bylose), nei vienas iš vaiko tėvų neturi nuosavo gyvenamojo būsto ar kito nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad 200 Eur dydžio išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo nepažeis nei atsakovo, nei vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų, garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

27. Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo 2022 m. vasario 17 d. (ieškinio teisme gavimo dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

28. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

30. Remiantis bylos dokumentais, ieškovei, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-1849-8335 (bei vėlesniais VGTPT sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo) buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų. Remiantis VGTPT 2022 m. spalio 6 d. pažyma Nr. (12.32Mr)PT-7486 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybės naudai priteistina suma sudarė 984,41 Eur (2022 m. spalio 6 d. DOK-163619).

31. Byloje patirta 46,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios daugiausiai susidarė dėl to, kad dokumentai nebuvo įteikiami ir pakartotinai siunčiami atsakovui A. Ž..

32. Nagrinėjamu atveju būtinybė reikšti ieškinį ir, atitinkamai, bylinėjimosi išlaidos, atsirado dėl to, kad ieškovė, nenutraukusi santuokos su atsakovu A. Ž., susilaukė atsakovo S. K. vaiko, dėl ko nebuvo galimybės įregistruoti tikrojo tėvo tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir atsirado būtinybė nuginčyti ieškovės sutuoktinio tėvystę vaiko atžvilgiu. Atsakovas A. Ž. neprieštaravo ieškinio reikalavimams, taigi nevilkino bylos nagrinėjimo. Atsakovas S. K. byloje teikė atsiliepimą, nuvyko atlikti DNR tyrimo, dalyvavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose, taigi veikė už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Konstatuotina, kad atsakovų procesinis elgesys buvo tinkamas. Ieškovės atstovas posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad atsakovas A. Ž. nėra atsakingas už susiklosčiusią situaciją ir būtinybę teismo keliu nuginčyti ir nustatyti tėvystę, o priteisus išlaidas iš atsakovo S. K. galėtų nukentėti vaiko interesai, nes atsakovas turi pareigą išlaikyti vaiką. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir į šalių procesinį elgesį, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų valstybės naudai nepriteisti, taip pat atleisti atsakovus nuo už ieškovę mokėtino žyminio mokesčio mokėjimo bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

1. Nustatyti, kad atsakovas A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti, kad atsakovas S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) yra S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Pakeisti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. vasario 9 d. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra S. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

2. Priteisti iš S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. vasario 17 d.) iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

E. Ž. naudai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti jo motiną D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nukreipti sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas šioje dalyje nesustabdo sprendimo vykdymo.

3. Nustatyti nepilnamečio E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

4. Nustatyti, kad S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su sūnumi E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) tik iš anksto su jo motina D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) suderinęs bendravimo laiką ir vietą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Vilniaus miesto CMS.