Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. J. ir R. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai D. J. ir R. J. yra B. J. pilnamečiai vaikai. (duomenys neskelbtini) B. J. mirė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis B. J. vardu registruota 1/6 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/6 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nebuvo įregistruotų palikėjo B. J. palikimo priėmimo, atsisakymo faktų, sudarytų testamentų.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir siekia paveldėti po tėvo mirties atsiradusį turtą. Tačiau pareiškėjai praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad įstatyme įtvirtintą terminą palikimui priimti praleido, nes nežinojo, kad mirusiajam priklauso žemės sklypų dalys ir tik atsitiktinai, atliekant gretimų sklypų kadastrinių matavimų tikslinimą, sužinojo apie mirusiajam B. J. priklausiusį turtą.

Netikėti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pareiškėjų pareiškimui neprieštaravo. Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjo B. J. mirties, būtų paveldėję kiti asmenys, byloje nėra. Iš Palangos miesto trečiojo notaro biuro notarės 2025 m. kovo 27 d. rašto matyti, kad paveldėjimo byla notaro biure nebuvo/nėra užvesta.

Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad pagrindų atsisakyti atnaujinti pareiškėjams praleistą terminą priimti palikimą, atsižvelgiant į termino pratęsimo ir atnaujinimo galimybes civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, nėra nustatyta.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pareiškėjų nurodytus argumentus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjų pareiškimą yra pagrindas tenkinti, terminas palikimui, atsiradusiam po B. J. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priimti.

Išaiškinti pareiškėjams, kad jie turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.