- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-12
- Bylos Nr.
- 2A-1281-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01022-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- R. R.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zitos Smirnovienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovės priešieškinį, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. R., prašydamas:
nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko naudai išlaikymą po 500 Lt, mokant periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
Šalies argumentai
Nurodė, kad šalys susituokė 2011 m. lapkričio 11 d. Santuokos metu 2012 m. gegužės 23 d. gimė dukra M. R. Mano, kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės. Susituokus gyveno pas atsakovę, bet nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio gyvena skyrium, nes ieškovas išsikraustė gyventi pas motiną. Tai įvyko todėl, kad nesutapo šalių charakteriai, požiūris į bendrą gyvenimą, dėl atsakovės tėvų kišimosi į bendrą gyvenimą. Nurodė, kad yra darbingas, todėl išlaikymo iš atsakovės sau nereikalauja, o atsakovei išlaikymas nepriklauso. Dukters gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes tai geriausiai atitiktų vaiko interesus. Pradėjus gyventi skyrium, dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį skirdavo po 400 Lt. Nurodė, kad dirba UAB „Finginas“, uždirba iki 1 394,21 Lt per mėnesį, todėl gali dukrai skirti kiekvieną mėnesį 500 Lt periodinį išlaikymą iki pilnametystės. Santuokoje neįsigijo nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Neturi kreditinių įsipareigojimų.
Atsakovė R. R. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:
nutraukti šalių santuoką;nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo dukters išlaikymui žemės sklypą, sodo pastatą, garažą, esančius Krakiškių sodų 15-oji g. 25, Vilniuje, ir 989 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias išmokas teisės aktų nustatyta tvarka; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę R.
Šalies argumentai
Nurodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi nuo 2013 metų vasario mėn. negyvena kartu, nėra jokios prasmės išsaugoti šeimą. Paaiškino, kad nuo santuokos sudarymo ieškovas iš esmės nuolatos keitė darbo vietas, kur dirbdavo tik trumpą laiką, nesiekė prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo tiek, kad šeima būtų aprūpinta. Bet kokie pokalbiai apie pastangas susirasti nuolatinį darbą būdavo neracionalūs, ieškovas jų iš esmės vengdavo, neretai sprendžiant šiuos ir kitus klausimus ieškovas išeidavo iš namų ir kelias dienas gyvendavo atskirai nuo šeimos pas savo motiną. Būtent 2013 m. vasarą ieškovas paliko šeimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neprieštarauja, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, į tai, kad su tokia ieškovo pozicija atsakovė sutinka, dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Tarp šalių šiuo metu nėra ginčo dėl ieškovo bendravimo su vaiku, ieškovas ieškiniu neprašo nustatyti bendravimo tvarkos, todėl tokia tvarka nenustatytina. Nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį išleidžiama vidutiniškai apie 1 605 Lt. Kadangi dirba pamaininį darbą, dukters priežiūrai bus reikalinga auklė, kurios paslaugos kainuoja vidutiniškai 1 300 per mėnesį. Mano, jog ieškovas per mėnesį privalėtų vaiko išlaikymui skirti pusę šios sumos, t.y. 1 450 Lt. Asmeninės nuosavybės teise jai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas DNB bankui pagal 2003 m. gruodžio 2 d. paskolos sutartį Nr.2946-03IV. Kreditoriui DNB bankui kas mėnesį moka apie 111 Eur. Atsakovė po motinystės atostogų grįžo į darbą, jos pajamos 2 850 Lt per mėnesį. Bendra ieškovo dukters išlaikymui iki jos pilnametystės mokėtina suma, skaičiuojant nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2030 m. gegužės 23 d., sudarytų 282 750 Lt (1450Ltxl95mėn.), todėl dukteriai išlaikymas iš ieškovo turėtų būti priteistas turtu: žemės sklypu, sodo pastatu, garažu, esančiais (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 89 800 Lt. Taip pat kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis - po 989 Lt (282750 Lt - 89 800 Lt: 195 mėn.).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: ieškovo A. R. ir atsakovės R. R. santuoką, sudarytą 2011 m. lapkričio 11 d., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalių pavardžių nekeitė; nustatė nepilnamečio vaiko M. R. gyvenamąją vietą kartu su atsakove R. R.; priteisė iš ieškovo A. R. 1 000 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai M. R., mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-14) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė atsakovę R. R. nepilnametės dukros M. R. naudai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; taikė ieškovui A. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui: žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką), priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai M. R. užtikrinanti.
Įvertinęs aplinkybes, kad tarp šalių nėra ginčo, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl santuoką teismas nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Atsakovei prašant, jai po santuokos nutraukimo palikta santuokoje turėta pavardė (CK 3.61 str. 3 d.). Kadangi šalys nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisakė (CPK 385 str. 1 d.).
Šalys santuokos metu nekilnojamojo turto ar kilnojamojo registruotino turto neįgijo. Atsakovė iki santuokos sudarymo (2003-12-02) įgijo kreditorių AB DnB banką, kurio suteikta paskola buvo panaudota atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turo įgijimui. Šalys bendrų kreditinių įsipareigojimų neturi.
Ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove (CK 3.169 str. 1 d.). Tarp šalių nesant ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos (CK 3.170, 3.174 str.), o ir ieškovui nereiškiant reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu nepilnamečiu vaiku nustatymo, todėl nutraukiant santuoką skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka nenustatyta.
Spręsdamas dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio ir formos, teismas įvertino kiekvieno iš tėvų finansinę padėtį (turimą turtą ir gaunamas pajamas) ir nusprendė, kad šalių turtinė padėtis yra gera. Šalys turi įgijusios nekilnojamojo turto, ieškovas turi ir kilnojamojo turto. Ieškovas, išvykęs gyventi į užsienį, turi realias galimybes gauti papildomas pajamas iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Tiek ieškovas, tiek atsakovė gauna didesnes nei vidutines pajamas. Šalys yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalys ar viena jų turi sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo šalių valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas ateityje. Todėl abu nepilnametės tėvai yra pajėgūs teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas. Siekiant užtikrinti ne tik minimalius šalių nepilnametės dukters poreikius, į tai, kad ieškovas turi galimybę teikti nepilnametei dukrai didesnį nei 500 Lt dydžio periodinį išlaikymą, ieškovo reikalavimas priteisti iš jo šalių nepilnametei dukrai 500 Lt dydžio išlaikymą atmestas.
Reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ieškovė pagrindė kvitais, iš kurių matyti, jog vidutiniškai per mėnesį gyvendama dviese su dukra prekybos centruose, kitose parduotuvėse atsakovė išleisdavo per mėnesį apie 1 000 Lt dviems asmenims, vienam - 500 Lt. Tačiau pateiktuose kvituose nėra duomenų apie sezoninių drabužių vaikui įgijimą, kitų vaikui reikalingų didesnės vertės daiktų įgijimą. Pagal 2013 metų vasario mėnesio kvitą buvo įsigyta kėdutė transporto priemonei, kainavusi 689 Lt, todėl akivaizdu, kad vaikui augant tokių daiktų kaip automobilinė kėdutė, baldai bus reikalinga įsigyti. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog vaiko drabužiams ir avalynei per mėnesį reikalinga skirti per mėnesį apie 200 Lt. Ši atsakovės nurodyta suma nėra nepagrįsta, kadangi vaikui augant, keičiantis jo kūno dydžiui nuolat reikalinga pirkti avalynę bei drabužius. Nors ieškovės pateiktuose kvituose esančios sumos vidutiniškai nesiekia 20 Lt, todėl sutiko su atsakove, kad išlaidos vaistams, o ypač šaltuoju metų laikotarpiu gali ženkliai augti. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog vaiko pramogos, lavinimas, papildomas ugdymas, atostogos reikalauja papildomų išlaidų (apie 270 Lt). Bylos duomenys įrodo, kad ieškovas išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, todėl jo galimybės praleisti laisvalaikį su vaiku yra minimalios ir šių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimas perkeliamas tik atsakovei. Vaikui augant, pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, mokyklą, kis bei didės vaiko poreikiai kanceliarinėms, mokyklinėms prekėms įsigyti. Be to, augant vaikui atsiras išlaidos papildomam vaiko ugdymui būreliuose ir pan. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad per mėnesį reikalinga 300 Lt suma dukters daliai tenkančioms komunalinėms paslaugoms apmokėti. Teismui pateiktų sąskaitų išrašais iškovė pagrindė šį išlaidų dydį. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad būtent dukros poreikių patenkinimui ji kurui kiekviena mėnesį skiria 185 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas išvykęs gyventi iš Lietuvos Respublikos į užsienį, jis neturės galimybės betarpiškai su dukra bendrauti kiekvieną savaitgalį, paimti šalių nepilnametę dukrą iš ugdymo įstaigos darbo dienomis ir prižiūrėti ją iki atsakovės darbo pabaigos, todėl teismas nusprendė, kad šalių dukrai lankant ugdymo įstaigą bus būtinybė naudotis auklės paslaugomis. Ugdymo įstaigos paslaugos per mėnesį kainuoja apie 200 Lt. Atsakovė nurodė, kad auklės paslaugos per mėnesį kainuos apie 1 300 Lt, tačiau ji nėra sudariusi sutarties su aukle, todėl nėra galimybės nustatyti, kiek konkrečiai kainuos auklės paslaugos. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad šalių nepilnamečio vaiko visapusiškam fiziniam, socialiam vystymuisi, ugdymui užtikrinti, įgimtų gebėjimų lavinimui bei naujų įgijimui, asmeniui teikiančiam vaiko priežiūros paslaugas apmokėti per mėnesį būtina skirti apie 2 000 Lt.
Šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su atsakove. Todėl atsižvelgiant į tai, kad šalių pajamos leidžia teikti vaikui ženkliai didesnį išlaikymą nei minimalų, į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove, kuriai neišvengiamai teks didesnė vaiko aprūpinimo išlaidų dalis, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, o ieškovas, išvykęs gyventi į kitą valstybę, negalės kasdien dalyvauti vaiko gyvenime ir operatyviai prisidėti prie naujai atsirandančių vaiko poreikių tenkinimo, į tai, kad ieškovo gaunamos pajamos du kartus didesnės nei atsakovės, atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas iš dalies, iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui priteisiant periodinį 1 000 Lt dydžio išlaikymą (sudarantį apie 1/5 dalį ieškovo pajamų), mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukters pilnametystės (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Atsižvelgiant į tai, jog periodinis išlaikymas labiausiai atitinka vaiko interesus, netenkintas atsakovės reikalavimas priteisti nepilnametei dukrai dalį išlaikymo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Nors iki ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovas teikė dukrai išlaikymą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas trejų metų laikotarpiu dirbo dešimtyje darboviečių Lietuvos Respublikoje, bylos nagrinėjimo metu išvyko dirbti į užsienį, bei siekiant užtikrinti jog šalių nepilnametė dukra iš ieškovo kiekvieną mėnesį gautų teismo sprendime nustatyto dydžio išlaikymą, atsakovės prašymas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui taikyti priverstinį įkeitimą tenkintas (CK 3.197 str.).
Kadangi su atsakove gyvena šalių nepilnametė dukra, atsakovei tenka pareiga turtą, kuris yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tvarkyti uzufrukto teisėmis. Atsakovei išaiškinta, kad išlaikymą ji gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. R. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyse taip: sumažinti priteisto išlaikymo dydį M. R. išlaikyti, priteisinat išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis 500 Lt dydžio, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kiekvieną mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės; panaikinti priverstinį įkeitimą (hipoteką) A. R. nekilnojamam turtui; panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo A. R. atsakovei R. R. ir valstybei.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1) Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 989 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, todėl teismas nepagrįstai savo iniciatyva padidino išlaikymo dydį ir priteisė 1 000 Lt dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai M. R. Be to, nebuvo pateiktas prašymas išlaikymą priteisti nuo bylos iškėlimo teisme, todėl šioje dalyje teismas padarė klaidą. Teismo priteistas išlaikymo dydis yra per didelis, nes jo mėnesinės pajamos sudaro 1 394,21 Lt, o atsakovės mėnesinės pajamos sudaro 1 231,91 Lt. Tai reiškia, jog abiejų nepilnamečio vaiko tėvų pajamos yra panašios. Vaiko maitinimui per mėnesį reikia 400 Lt, higienos prekėms 150 Lt, vitaminams, vaistams iki 100 Lt, drabužiams ir avalynei iki 200 Lt. Nepagrįsta vaiko išvaikymui išleisti 185 Lt kaip kuro išlaidas, vaiko pramogoms- lavinimo priemonėms, teatrams, koncertams - 170 Lt. Nepagrįstas reikalavimas priteisti už būsto komunalinius mokesčius 300 Lt. Nėra suprantamos neplanuotos išlaidos. Nors atsakovė planuoja samdyti auklę, tačiau teismas į tai neturėjo atsižvelgti, nustatydamas išlaikymo dydį. Racionaliai naudojant pinigus, skirtus vaiko išlaikymui, 1 000 Lt turi pakakti pilnam vaiko poreikių patenkinimui.
2) Teismo sprendime nėra pagrįstų motyvų dėl ko jam priklausančiam nekilnojamam turtui turi būti taikytas priverstinis įkeitimas. Byloje nėra duomenų, kad jis gali vengti išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Jo turtinių teisių suvaržymas yra sutuoktinės R. R. kerštas ir pavydas. Ji puikiai supranta, kad kol vaikas netaps pilnamečiu, jis negalės disponuoti jam priklausančiu turtu. Šiuo atveju CK 3.197 straipsnio normos jo atžvilgiu taikytos be pakankamo pagrindo, todėl jam priklausančio nekilnojamojo tuno įkeitimas (hipoteka) turi būti panaikinta.
3) Ieškinyje buvo pareikštas prašymas dėl bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymo. Pagal jo prašymą teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės, kuriomis buvo nustatyta laikina ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka. Ginčijamu sprendimu teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nepriėmė procesinio sprendimo dėl tolimesnės tėvo su nepilnamete dukterimi bendravimo tvarkos.
4) Atsakovės R. R. priešieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl jis turėjo būti atmestas, o jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
1) Atsakovei pasirinkus kelias išlaikymo formas, periodinėmis išmokomis prašomas priteisti išlaikymas buvo tik dalis (989 Lt) ieškovo teiktino išlaikymo. Nepriklausomai nuo jos pareikšto reikalavimo, teismas šeimos bylose gali patenkinti daugiau reikalavimų negu jų pareikšta (CPK 376 str. 3 d.).
2) Ieškovo uždarbis be mokesčių yra 300 svarų į savaitę, todėl jo pajamos per mėnesį sudaro daugiau kaip 5 236 Lt. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas nepripažino pagrįstomis atsakovės išlaidas kurui ir būsimas išlaidas auklei (1 300 Lt kas mėnesį). Nuo šių metų rugsėjo 1 d. M. R. pradėjo lankyti Vilniaus lopšelį-darželį „Žemyna“, o vidutinis mokestis už vaiko išlaikymą darželyje per mėnesį sudaro 214 Lt, neįskaitant mokamų būrelių. Dirbdama pamaininį darbą, buvo priversta samdyti auklę, kuri vaiką paimtų iš ugdymo įstaigos 18 val. ir būtų su juo iki atsakovės grįžimo namo bei savaitgaliais, kai atsakovė dirba. Auklė rugsėjo mėnesį vaiką prižiūrėjo viso 96 val., dėl ko jai buvo sumokėta 768 Lt. Vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, atsirado būtinybė papildomai įsigyti priemones, reikalingas turėti ugdymo įstaigoje, taip pat padidėjo poreikis vaiko aprangai. Kadangi mergaitė yra dviejų metų, tai kiekvienu metų sezonu reikia pirkti naujus batus ir rūbus. Tuo atveju, jei atitinkamą mėnesį konkretiems vaiko poreikiams tenkinti išleidžiama mažesnė suma nei atsakovė yra nurodžiusi, ši suma yra kaupiama ir skiriama vėliau atsirandantiems poreikiams.
3) Teismo sprendimas priteisto išlaikymo vykdymą nustatyti nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, vertinant tai, kad ginčas yra kilęs dėl vaikui teiktino išlaikymo bei tai, kad vaiko poreikiai, nurodyti atsakovės procesiniuose dokumentuose jau buvo ieškinio pateikimo dieną ir šiuos poreikius privalėjo tenkinti abu tėvai, labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
4) Kadangi ieškovas nuolatos keitė darbą, dėl ko neturėjo pastovių pajamų iš darbo teisinių santykių, darbovietėse dirbdavo tik po kelis mėnesius, šiuo metu gyvena užsienyje, todėl ieškovui netinkamai vykdant pareigą išlaikyti vaiką, būtų apsunkintas priverstinis išlaikymo įsiskolinimo/išlaikymo išieškojimas. Banko išrašas už liepos ir rugpjūčio mėnesius įrodo, kad ieškovas išlaikymą sumokėjo tik 2014 m. rugpjūčio 27 d., o rugsėjo mėnesį pervedė tik 500 Lt, nors pirmosios instancijos teismas sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nusprendė vykdyti skubiai. Kadangi ieškovas klaidina teismą dėl jo gaunamų pajamų iš darbo teisinių santykių, darytina išvada, jog jis gali nevykdyti arba netinkamai vykdyti pareigą išlaikyti vaiką, dėl ko negavus ar iš dalies gavus išlaikymą, nesant užtikrinimo priemonės - priverstinės ieškovo turto hipotekos, gali būti pažeisti vaiko interesai.
5) Kadangi nei ieškovas, nei atsakovė neprašė teismo nustatyti ieškovo ir vaiko bendravimo tvarkos, nesant pareikšto tokio reikalavimo bei jokių įrodymų apie tai, kad tokią tvarką būtina nustatyti, teismas pagrįstai sprendimu tokios tvarkos nenustatė. Nuo ieškinio pateikimo dienos ieškovas neišreiškė valios susitikti ir bendrauti su dukra. Tuo atveju, jei ieškovas tokią valią išreikštų, atsakovė netrukdys ieškovui bendrauti su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio
Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.
Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vaikui priteistino išlaikymo dydį, vertino šalių (tėvų) turtinę padėtį, jų darbo pajamas, vaiko poreikius, o į tai atsižvelgdamas priteisė iš ieškovo jo vaikui 1 000 Lt mėnesinį išlaikymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis dėl nustatytos tėvų turtinės padėties, kuri yra gera ir iš esmės panaši, tačiau nesutinka, kad mažamečio vaiko (šiuo metu 2 m.) poreikiai yra tokie dideli, jog reikalinga 2 000 Lt per mėnesį išlaikymo suma. Nors skaičiuodamas vaikui priteistino išlaikymo dydį, teismas nevertino atsakovės pateiktas mėnesio išlaidas kurui ir būsimas išlaidas auklei, tačiau nepagrįstai įtraukė kitas išlaidas (lavinimui, pramogoms, teatrams, koncertams), nesant šių išlaidų pagrindžiančių rašytinių įrodymu (CPK 178, 179 str.). Nepriklausomai nuo to, kad šiuo metu teismas priteisia išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės, tačiau nėra pagrindo priteisti tikėtinas, būsimas išlaidas ateityje, nesant šiuo metu tokių išlaidų pagrindžiančių rašytinių įrodymų, tuo labiau, kad išlaikymo dydis gali būti peržiūrimas iš naujo ir vėliau, jį sumažinant ar padidinant (CK 3.201 str.). Nėra pagrįstas ir 300 Lt išlaidų dydis komunalinėms paslaugoms įskaičiavimas į bendrą išlaikymo dydį, nes nėra aišku, kokiu būdu gauta ir apskaičiuota tokia vaikui tenkanti per mėnesį komunalinių išlaidų dalis. Tokių įrodymų bei skaičiavimų nepateikė ir atsakovė (CPK 178, 179 str.). Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, kad mažametis vaikas turi sveikatos problemų, dėl to jam reikalingas didesnis nei įprastas mėnesinis išlaikymas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pakankamas mėnesinis vaikui išlaikymas sudaro apie 434 EUR (1 500 Lt).
Teismas, spręsdamas dėl kiekvienam iš tėvų priskirstinos vaikų išlaikymo dalies, atsižvelgia į tai, kad vaikas gyvena kartu su atsakove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl atsakovui nustatoma šiek tiek didesnė tenkanti išlaidų dalis išlaikymui. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), priteistina iš ieškovo (apelianto) A. R. jo nepilnamečio vaiko išlaikymui mėnesinį 232 EUR (800 Lt) išlaikymą.
Anot apelianto (ieškovo) A. R., pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 1 000 Lt dydžio periodinių išmokų jo nepilnametės dukros išlaikymui, peržengė pareikšto priešieškinio reikalavimo ribas. Su tuo teisėjų kolegija nesutinka. Bylos duomenys įrodo, kad atsakovė prašė paskirti skirtingas išlaikymo formas (natūra ir periodinėmis išmokomis) vienu metu, todėl periodinėmis išmokomis prašoma priteisti išlaikymo dalis sudarė 989 Lt. Atsakovės skaičiavimais, tokiu būdu (natūra ir periodinėmis išmokomis) priteisiant išlaikymą dukros vieno mėnesio išlaikymo dydis lygus 1 450 Lt. Kadangi teismas netenkino atsakovės reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, o išlaikymą priteisė 1 000 Lt dydžio periodinėmis išmokomis, todėl pripažintina, kad nebuvo peržengti priešieškinio reikalavimai.
Nors atsakovė neprašė išlaikymą dukrai priteisti nuo konkrečios datos (šiuo atveju ieškinio teismui padavimo dienos), tačiau teismas turėjo teisę šį išlaikymą priteisti nuo teisės į jį atsiradimo dienos, t.y. ieškinio teismui padavimo dienos (CK 3.200 str.). Nepriklausomai nuo to, kad konkretus terminas, nuo kada priteistinas išlaikymas, atsakovė nenurodė, teismas turėjo teisę ir pareigą šioje dalyje viršyti pareikštų reikalavimų ribas, nes CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtintos šeimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės: teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, jog būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str.), t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
Kaip paminėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą periodinėmis išmokomis priteisė nuo ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 str.), tuo nepažeisdamas šiuo klausimu suformuluotos teismų praktikos (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1051-516/2010; 2012 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1697-603/2012; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-723-640/2014).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Nagrinėjamu atveju nei vienas iš tėvų (šalių) neprašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio, kuris vyko 2014 m. liepos 11 d., metu ieškovo atstovas patvirtino, kad nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir tokio reikalavimo ieškovas nereiškia. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad, nesant vaiko tėvų ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nėra būtinumo tokią tvarką nustatyti, o tokios tvarkos negali nustatyti ir apeliacinės instancijos teismas (CPK 312 str.). Kilus tėvų nesutarimams dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bet kuris iš tėvų gali pareikšti atskirus ieškinius nustatyta tvarka dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CPK 376 str.).
Dėl priverstinės hipotekos taikymo
CK 3.197 straipsnyje numatyta, kad prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo turimas nekilnojamasis turtas buvo įkeistas nepagrįstai, nesant tam būtinumo ir poreikiui (CK 3.197 str.). Ieškovas neneigia ir pripažįsta pareigą išlaikyti vaiką, yra darbingo amžiaus, gauna pastovias pajamas, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti priverstinę hipoteką ieškovo turtui. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad ieškovas vėlavo sumokėti išlaikymą už 2014 m. liepos mėn., nepaneigia aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių ir neįrodymo būtinumo taikyti išimtines priemones, užtikrinant prievolės teikti vaikui išlaikymą tinkamą įvykdymą (CK 3.197 str.).
Remiantis išdėstytu, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas priverstinis ieškovo turimo nekilnojamojo turto įkeitimas (hipoteka), užtikrinant priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai M. R. įvykdymą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi iš dalies keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir teismo sprendimo dalis dėl priverstinės hipotekos taikymo naikintina, todėl perskirstomos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).
Kadangi šalių reikalavimai nutraukti santuoką patenkinti, o santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o šalys yra sumokėjusios po 143 Lt žyminį mokestį už šį reikalavimą, todėl kiekvienai iš šalių priteistina iš kitos po 41 EUR (143 Lt) žyminio mokesčio.
Atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 1 450 Lt dydžio išlaikymą patenkintas iš dalies (55 proc.), o atsakovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistinas 83 EUR (287 Lt) žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Kitas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 1 520,40 Lt, o atsakovės - 600 Lt. Kadangi esminis šalių ginčas buvo dėl nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydžio ir formos, o šis reikalavimas buvo iš dalies patenkintas atsakovės naudai (55 proc.), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 198 EUR (684 Lt), o atsakovui iš ieškovo 96 EUR (330 Lt) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).
Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 239 EUR, o atsakovei iš ieškovo 137 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 16 Lt. Kadangi kiekvienai iš šalių proporciškai tenkanti šių išlaidų dalis valstybei mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina suma (3 EUR arba 10 Lt), iš šalių tokios bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.
Bylos šalys pateikė įrodymus, kad ieškovo (apelianto) A. R. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 180 Lt žyminis mokestis ir 1 000 Lt teisinių paslaugų išlaidos, o atsakovės – 900 Lt teisinių paslaugų išlaidos. Šios šalių išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.10 p., 8.11 p.). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio buvo iš dalies sumažintas ieškovo (apelianto) naudai ir patenkintas reikalavimas dėl priverstinės hipotekos panaikinimo, todėl ieškovui (apeliantui) iš atsakovės priteistina 256 EUR (885 Lt), o atsakovei iš ieškovo (apelianto) priteistina 65 EUR (225 Lt) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).
Kadangi apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti priverstinę hipoteką nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu, todėl, šį reikalavimą patenkinus, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 41 EUR (100 Lt) žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo pakeisti ir jį išdėstyti taip: priteisti iš ieškovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 232 EUR (du šimtus trisdešimt du eurus) dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai M. R., gimusiai 2012 m. gegužės 23 d., mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-14) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Teismo sprendimo dalį dėl ieškovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), priverstinio įkeitimo (hipotekos), užtikrinant priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai M. R. vykdymą, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – netaikyti priverstinės hipotekos ieškovo nekilnojamajam turtui.
Perskirstyti šalių patirtas bylinėjimo išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės R. R., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 239 EUR (du šimtas trisdešimt devynis eurus) bylinėjimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 137 EUR (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 83 EUR (aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeistas.
Priteisti iš atsakovės R. R., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui (apeliantui) A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 256 EUR (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus), o iš ieškovo (apelianto) A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 65 EUR (šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės R. R., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 41 EUR (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.