Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-723-640/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-09-26
Bylos Nr.: 2A-723-640/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02430-2011-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas
Ieškovas: H. M.
Atsakovas: L. M.
Trečiasis asmuo: M. B., H. B.

Civilinė byla Nr. 2A-723-640/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02430-2011-5Procesinio sprendimo kategorija (S) 75.4.3; 75.8; 78.2.1; 121.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Neringos Švedienės,sekretoriaujant Renatai Anderson,dalyvaujant ieškovei H. M., jos atstovei advokatei G. G.,atsakovui L. M., jo atstovei advokatei V. V.,vertėjai J. C.,

kolegijos posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. M. ir ieškovės H. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės H. M. patikslintą ieškinį atsakovui L. M. (L. M.), išvadą teikiančiai institucijai – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, bei atsakovo L. M. priešieškinį H. M., tretiesiems asmenims M. B. (M. B.), H. B., išvadą teikiančiai institucijai – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų,

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė H. M. patikslintu ieškiniu (b.l. 139-145, 1 tomas) prašė tarp ieškovės ir atsakovo 1990 m. lapkričio 10 d. Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės; sūnaus A. M. ir dukros B. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina H. M., nepilnamečio sūnaus A. M. naudai iš L. M. priteisti išlaikymą turtu; padalinti turtą jos nurodytu būdu. Priteisti iš atsakovo ieškovei 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; L. M. prievolę - 20000 Lt skolą M. B. sudarytą be ieškovės sutikimo, kai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, pripažinti asmenine atsakovo skola, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės pavardė lieka „M.“, bei priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Atsakovas L. M. priešieškiniu (b.l. 125-130, 2 tomas) prašė: nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. M. ir B. M. išlaikymą iki pilnametystės po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, padalinti šalių turtą jo nurodytu būdu, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 7500 Lt paskolos, gautos namo remontui iš B. M. pagal paskolos raštelį. Priešieškinyje nurodė, kad nesutinka, jog santuokos iširime jis kaltas vienas, mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nebuvo pakankamai lojalūs vienas kitam.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-12-21 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką įregistruotą Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje 1990-11-10 (akto įrašas Nr. 657) tarp L. M. ir H. M. (ikisantuokinė pavardė Daškevič) nutraukė dėl atsakovo L. M. kaltės. Po santuokos nutraukimo H. M. paliko santuokinę pavardę – M.. Nustatė nepilnamečio vaiko – B. M. gyvenamąją vietą kartu su motina H. M., jos gyvenamoje vietoje. Priteisė iš L. M. išlaikymą nepilnamečiam vaikui – B. M. 425 periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės. L. M. vardu registruotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąja jungtine H. M. ir L. M. nuosavybe.

Santuokoje įgytą turtą – 2/3 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2/3 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., priteisė ieškovei H. M..

Santuokoje įgytą turtą –1/3 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., priteisė atsakovui L. M..

Santuokoje įgytą turtą: keleivinį automobilį Mercedez Benz, C220, v.n. (duomenys neskelbtini) 6200 Lt vertės; keleivinį automobilį VW PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės; traktoriaus priekabą Taškent TG, v.n. (duomenys neskelbtini), 4000 Lt vertės; traktoriaus priekabą Taškent TG, (duomenys neskelbtini) v.n.LP5624, 5000 Lt vertės; noragą prie traktoriaus 500 Lt vertės, benzininį pjūklą 1600 Lt vertės, ratinį traktorių MTZ Belarus - 80, v.n. 1425LV, 2000 Lt vertės, elektrinį pjūklą 600 Lt vertės, priteisė atsakovui L. M., ieškovei H. M. priteisiant iš atsakovo L. M. 14600 Lt kompensaciją už 2/3 šio turto dalis. Taip pat priteisė iš atsakovo L. M. ieškovės H. M. naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus pripažino, kad šalių sudaryta santuoka iširo dėl atsakovo L. M. kaltės. Nurodė, kad atsižvelgus į šalių nepilnamečių vaikų interesus ir išreikštą valią, Vaikų teisių apsaugos tarnybos nuomonę, nepilnametės dukros B. M. gyvenamoji vieta yra nustatytina su ieškove H. M.. Teismas apskaičiavęs šalių gaunamas pajamas nurodė, kad iš atsakovo yra priteistinas išlaikymas dukrai B. M. - 425 Lt kas mėnesį mokama periodine išmoka, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (atsižvelgiant, kad vaikui buvo priteistas laikinasis išlaikymas) iki jos pilnametystės. Nurodė, kad A. M. išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo ir gyvenamosios vietos nustatymo klausimas nespręstinas, nes jis 2012-11-20 tapo pilnamečiu ir savo teises ir pareigas gali realizuoti savarankiškai. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą vaikams turtu kaip perteklinį, kadangi atsakovas dirba ir gali mokėti išlaikymą savo vaikams. Nurodė, kad byloje surinkti įrodymai liudija, kad atsakovas yra neskolingas už išlaikymą, net yra susidariusi mokėjimų permoka (antstolės B. P. 2012-11-29 raštas, b.l. 57-58). Taip pat nurodė, kad atsižvelgus į rekonstrukcijos darbų kainą ir laiką, taip pat atsakovo teiginius kad namas yra mūrinis ir statytas 2005 m., atsakovo L. M. vardu registruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) pripažintinas bendrąja jungtine H. M. ir L. M. nuosavybe. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad santuoka yra nutrauktina dėl atsakovo kaltės, į tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatytina su ieškove, bei su ieškove lieka gyventi ir pilnametystės sulaukęs sūnus, santuokoje įgytas turtas dalintinas nelygiomis dalimis, priteisiant ieškovei H. M. asmeninėn nuosavybėn 2/3 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2/3 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2/3 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2/3 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat atsižvelgęs į ieškovės valią, bei aplinkybę, kad atsakovas naudoja nurodytą kilnojamąjį turtą asmeninėm reikmėm, atsakovo L. M. nuosavybėn priteisė kilnojamąjį turtą, ieškovei H. M. priteisiant 14600 Lt kompensaciją (už 2/3 šio turto vertės) iš atsakovo. Teismas atsižvelgęs į tai, kad bendro gyvenimo metu ieškovė buvo žeminama, jos atžvilgiu naudotas smurtas, į tai, kad ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, ieškovei priteistina iš atsakovo 5000 Lt neturtinė žala. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo L. M. prievolė - 15000 Lt skola M. B. yra sudaryta be ieškovės sutikimo, todėl įvertinęs, paties M. B. parodymus, protingumo ir teisingumo kriterijams neatitinkančią sutarties sąlygą, kad minima suma yra skolinama 20 metų laikotarpiui ir be palūkanų, skolininkui, kuris nėra artimas skolintojo giminaitis ir kitas abejonių keliančias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad minimos skolos buvimo realumas yra abejotinas ir ji nebuvo būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl ją pripažino asmenine atsakovo L. M. skola ir priešieškinį šioje dalyje atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Atsakovas L. M. apeliaciniu skundu (b.l. 96-100, 3 tomas) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimą dalyje dėl atsakovės ieškinio tenkinimo iš dalies ir atsakovės ieškinį atmesti; panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl apelianto priešieškinio tenkinimo iš dalies ir Vilniaus rajono aplinkės teismo sprendimą pakeisti bei tenkinti apelianto priešieškinį pilna apimtimi. Taip pat prašo priteisi turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantas siekė išsaugoti šeimą, o atsakovė nesistengė to daryti, tik nuolat provokuodavo apeliantą, šmeižė jį, išvarė jį iš jo paties namų gyventi į pirtį be patogumų, pasinaudodama jų konfliktu, kurio iniciatore pati ir buvo. Vaikai teisme pasakojo faktinių aplinkybių neatitinkančias apelianto elgesio versijas, kadangi jiems didelę įtaką daro pati atsakovė. Nurodo, kad apeliantas niekada nenaudojo nei psichologinio, nei fizinio smurto šeimos narių atžvilgiu, niekada šeimos nepaliko, rūpinosi atsakove ir vaikais. Nurodo, kad abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą lojalumo pareigą, ir tai yra pagrindas konstatuoti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai padalino turtą tarp šalių. Nurodo, kad gyvenamasis namas 1994-05-05 dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso apeliantui, todėl jis apskritai negali būti turto padalijimo objektu. Apeliantas procesiniuose dokumentuose bei posėdžių metu pirmosios instancijos teisme akcentavo. Nurodė, kad atsakovė gali gyventi uzufrukto teise name kartu su nepilnamete dukra iki dukros pilnametystės. Teigia, kad atsakovė neįrodė, kad iš esmės pagerino apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą, nes pats teismas atsakovės pajamas pripažino mažomis. Nurodo, kad atsakovė nei padarė materialųjį indėlį prisidėdama prie gyvenamojo namo pagerinimo, nei šias aplinkybes įrodė. Nurodo, kad iš esmės atsakovė visą santuokinį gyvenimą gyveno apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. šiuo turtu nemokamai naudojosi. Pirmos instancijos teismas sprendimu faktiškai leido atsakovei praturtėti apelianto sąskaita. Nurodo, kad teikė visus įrodymus į bylos medžiagą dėl realių kilnojamojo turto įsigijimo kainų, tačiau teismas į šiuos įrodymus neatsižvelgė. Nurodo, kad visas turtas padalintas taip, kad teismas užprogramavo ir tolimesnį konfliktą tarp buvusių sutuoktinių: jie turės kartu gyventi, dalintis kitu turtu; nėra aišku, kokia konkrečiai namo dalimi teismas leidžia naudotis apeliantui, kokia atsakovei. Teismas priteisė kompensaciją atsakovei už neva apeliantui priklausiančius kilnojamuosius daiktus, nors dalis tų daiktų apskritai neegzistuoja, nurodytos daiktų vertės neatitinka faktinių. Neaišku kodėl pagal apelianto reikalavimą nebuvo padalinti namų apyvokos daiktai, tokie kaip baldai. Teismas nepasisakė dėl ūkinių pastatų, nėra aišku, ar jie taip pat buvo padalinti kartu su gyvenamuoju namu. Nurodo, paskola, gauta iš M. B. taip pat turi būti priteista mokėti solidariai abiem šalims, o ne tik Apeliantui. Nurodo, kad santuokos iširime yra abiejų sutuoktinių kaltė, todėl turtas turi būti dalinamas kitaip, nei teismas nustatė.

Atsiliepimas

Ieškovė H. M. atsiliepimu (b.l. 132-137, 3 tomas) į apeliacinį skundą prašo pakeisti 2012-12-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą dalyse dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo ir priteisti jos nurodomą išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikams, padalinti jos nurodytu būdu santuokoje įgytą turtą, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, pritiesiant iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams pagrindžiantiems atsakovo kaltę. Atsakovo netinkamas elgesys ieškovės atžvilgiu yra konstatuotos ir vaikų prašymuose (b.l. 40-41, 1 tomas) ir teismo 2011-10-13 nutartyje (b.l. 42, 1 tomas) ir kituose byloje esančiuose dokumentuose (b.l. 53, 54, 87, 88, 1 tomas). Nurodo, kad atsakovas iš namų buvo ne išvarytas, o teismo nutartimi įpareigotas gyventi skyriumi nuo šeimos prieš kurią smurtavo, mušė žmoną, gąsdino vaikus, atjungė namuose vandenį, šildymą, visais įmanomais būdais vertė kentėti savo sutuoktinę ir vaikus. Nurodo, kad 5000 Lt suma neturtinės žalos atlyginimui, atitinka teismų praktiką. Nurodo, kad aplinkybę, jog namas esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė patvirtina atlikta turto vertės ekspertizė aprašyta 3 lape, kurioje nurodoma, kad namas buvo pilnai renovuotas šalims gyvenat santuokoje, taip pat leidimas statybai išduotas santuokos metu (b.l. 85, 1 tomas), dokumentai patvirtinantys statybinių medžiagų įsigijimą gyvenat santuokoje, už bendras lėšas. Ginčo namas 100 procentų buvo atstatytas šalims gyvenant santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų. Nurodo, kad sutinka su atsakovo teiginiu, dėl užprogramuoto konflikto ir savo apeliaciniu skundu prašo teismo turtą padalinti tokia tvarka, kad po santuokos nutraukimo sutuoktiniai neliktų bendraturčiais. Nurodo, kad atsakovo skunde nėra įvardinti teismo sprendimu padalinti daiktai kurių neva nėra. Bylos nagrinėjimo metu ir pats atsakovas pripažino, kad dalį kilnojamojo turto jau yra paėmęs, nes jam naudojimui taip pat daiktai reikalingi. Nurodo, kad yra teisinga, kad teismas atsakovui priteisė žemės ūkio padargus ir reikmenis/įrengimus pirktus santuokoje, kuriais atsakovas naudojosi meistraudamas ar vykdydamas žemės ūkio darbus. Nurodo, kad neteisinga būtų vadovautis turto vertėmis nurodydamos prieš kelis metus įgyjant turtą, nes nurodytos vertės neatitinka tikrosioms turto rinkos vertėms. Nurodo, kad asmenine nuosavybe atsakovui priklausančių ūkinių pastatų vidutinė vertė yra lygi nuliui, nes santuokoje jie nebuvo rekonstruoti, yra ir liko atsakovo asmeninė nuosavybė. Taip pat nurodo, kad apie paskolą gautą iš M. B. ieškovė niekada nėra girdėjusi, o pinigų skolintis nebuvo jokio reikalo, ieškovė niekada nėra davusi sutikimo atsakovui dėl šios paskolos. Taip pat nurodo, kad neesant sutarties originalo tretysis asmuo iš viso neturi pagrindo reikalauti skolos atlyginimo.

Šalies argumentai

Ieškovė H. M. apeliaciniu skundu (b.l. 115-122, 3 tomas) prašo pakeisti 2012-12-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą dalyse dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo ir priteisti jos nurodomą išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikams, padalinti jos nurodytu būdu santuokoje įgytą turtą, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, pritiesiant iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai, nemotyvuodamas ir apie tai nepasisakydamas sumažino pašomo priteisti išlaikymo dydį nuo 630 Lt. iki 425 Lt., nurodydamas, kad nepilnametė turi specialių poreikių ir pagrįsdamas priešingai, kad tokiam vaikui reikalingas didesnis nei, kad minimalus išlaikymo dydis. Nurodo, kad A. M., lieka gyventi su motina, mokosi dieninėse studijose ir nei jo, nei motinos gyvenime finansine prasme, niekas nepagerėjo, o tik pablogėjo, nes tėvas išlaikymą sūnui jau nustojo teikti. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė išlaikymo turtu, toks ieškovės prašymas buvo pagrįstas ir motyvuotas, o aplinkybė, kad atsakovas prieš bylos nagrinėjimą susimokėjimo įsiskolinimą, susidariusį priteisus laikiną išlaikymą, tik pagrindžia atsakovo piktybiškumą vengiant pareigos išlaikyti vaikus. Taip pat nurodo, kad prašomo priteisti išlaikymo būdas atitiko atsakovo finansines galimybes, pats atsakovas tvirtino, kad daugiau, kaip 300 Lt pinigais išlaikymo skirti negali, o pagalba išlaikant turtu yra tai, kas labiausiai atitiko vaikų interesus. Taip pat nurodo, kad ieškovė prašė vaikams išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos t.y. nuo 2011-08-30, tačiau teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo. Nurodo, kad faktas, kad 2011-metų rugsėjį reikėjo priverstinai išieškoti išlaikymą vaikams, patvirtina aplinkybę, kad jau kuris laikas tėvas išlaikymo gera valia neteikė, o būtent šį įsiskolinimą ieškovė ir prašė priteisti. Nurodo, kad iš atsakovo turi būti priteisiamas įsiskolinimas išlaikymo, nepilnamečiam vaikam A. M. ir B. M.. Ieškovės prašymas teismui iš atsakovo priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą už 24 mėnesių iki ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 19200 Lt. (24x400=9600x2=19200) yra pagrįstas, o jo netenkinimas nemotyvuotas. Nurodo, kad pats atsakovas išlaikymo įsiskolinimo neginčija, įrodymų apie tai, kad teikė išlaikymą į bylą nepateikė. Taip pat nurodo, kad teismo sprendime galėjo būti padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri gali būti ištaisyta nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Ištaisius ratinio traktoriaus MTZ Belarus - 80, v.n. 1425LV, vertę į 20000 Lt (b.l. 183-184, 1 tomas), pasikeistų ieškovei iš atsakovo prateistos kompensacijos dydis iš 14600 Lt į 26200 Lt. Nurodo, kad sprendime teismas nepasisakė apie santuokoje pastatytą pirtį, kurią savo išvadoje aprašė ir įvertino teismo paskirtas nekilnojamojo turto ekspertas (b.l. 78, 2 tomas). Pirtis yra neregistruota, bet analogiškai kaip ir gyvenamas namas, (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taip pat nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė apie UAB „Eskavaro“ akcijas 4900 Lt. vertės, kurias atsakovas be ieškovės žinios pardavė 2011 m. gegužės mėnesį. Nurodo, kad teismas sprendimu padalindamas sutuoktiniams nekilnojamąjį turtą nusprendė sutuoktinius palikti viso santuokoje įgyto turto bendrasavininkais, todėl mano, kad jai iš atsakovo priteista piniginė kompensacija šio apeliacinio skundo tenkinimo atveju yra pakankama ieškovei natūra priteisti gyvenamąjį namą esantį (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovas L. M. atsiliepimu (b.l. 126 – 128, 3 tomas) į ieškovės H. M. apeliacinį skundą prašo apeliantės skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad savo apeliaciniame skunde jis nurodė, kad sutinka su sprendimu nustatytais išlaikymo nepilnametei dukrai B. M. dydžiu ir forma, tačiau pažymėjo, kad jo pilnametis sūnus A. M. atskirai kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl išlaikymo jam priteisimo c. b. Nr. 2-4200-723/2012, todėl atsakovas negali sutikti su apeliantės teiginiu, jog dėl sūnaus pilnametystės atsakovui atsirado galimybė didesnį išlaikymą skirti vienai dukrai. Nurodo, kad apeliantė gali gyventi name, kuris visas priteistas atsakovui, uzufrukto teise iki dukros pilnametystės. Nurodo, kad kilnojamasis turtas yra įvertintas vienašališkai apeliantės, kainos nurodytos pernelyg didelės, jos neatitinka realių kainų, tačiau teismas nesigilindamas paskaičiavo kompensacijos dydį, mokėtiną atsakovei neproporcingą nei pačiam turtui, nei atsakovo turtinei padėčiai. Nurodo, kad apeliantė savo skunde iš esmės formuluoja naujus reikalavimus teismui prašydama priteisti jai visą namą ir du žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliantė prašo iš esmės viską priteisti tik jai ir dukrai neva dėl to, kad dukrai bus sudarytos „saugios gyvenimo sąlygos“, tuo pačiu palikdama atsakovui tik kelis kilnojamuosius daiktus, t. y. neegzistuojančius automobilius, nenuimtus nuo įskaitos VĮ „Regitra“, elektrinį pjūklą ir pan. Taip pat nurodo, kad UAB „Eskavaras“ akcijos buvo parduotos su apeliantės žinia, teismo posėdžių metu net šalių vaikai patvirtino, kad apeliantė naudojosi pinigais ir atsakovo banko kortelėje, ir pinigais, kurie buvo šalių namuose po akcijų pirkimo - pardavimo sandorio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-19/2006; kt.). Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ar teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Sutuoktinių tarpusavio turtiniuose ginčuose, kurie su vaikų teisėmis ir interesais nesusiję, teismas turi būti aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. S. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. R. F., bylos Nr. 3K-3-520/2010; kt.). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama.

Apeliacinės instancijos teisme keliamas klausimas dėl santuokos nutraukimo esant abiejų šalių kaltei, turto padalijimo, atsakovo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Todėl kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju turi teisę išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašą ir analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama bei viršyti pareikštus reikalavimus, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir interesus.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

Atsakovas ginčija teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės ir prašo nustatyti, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Nurodo, kad niekada nevartojo smurto, šeimos nepaliko ir ja rūpinosi. Nurodo, kad vaikai teisme liudijo ieškovės įtakoti ir pasakojo faktinių aplinkybių neatitinkančias versijas. Atsakovas teigia, jog ieškovė buvo nelojali, elgėsi nepagarbiai, todėl dėl santuokos iširimo kalti abu.

Kolegija nurodo, kad šiuo atveju pareiga įrodyti ieškovės kaltę tenka atsakovui. Ši pareiga kyla iš CK ir CPK normų. CK 3.61 str. nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. CPK 178 str. numato proceso šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus. Anot atsakovo, ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad ji buvo neištikima, buvo jį išvariusi iš namų, nuolat kėlė ginčus. Atsakovas tokiems savo argumentams pagrįsti jokių įrodymų į bylą nėra pateikęs. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, rėmėsi liudytojų parodymais, į bylą pateiktais teismo medicinos eksperto išvada, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad jis grasino žmonai. Kolegija atmeta atsakovo argumentus, jog liudytojų parodymai neatitinka faktinių aplinkybių, nes šiems savo argumentams jis nepateikė jokių įrodymų. Liudytojai paaiškinimus teisme davė prisiekę, nenustatyta, jog jie būtų melagingai liudiję, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Be to, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – specialisto išvada, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 84-87, 1 tomas), kurių pagrindu rėmėsi pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, sudarė pagrindą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, todėl panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Atsakovas apeliaciniu skundu nurodo, jog dėl santuokos iširo kalti abu sutuoktiniai. Apeliantas teigia, jog teismas priteisdamas neturtinę žalą ieškovei nenustatė nei žalos fakto, nei jos dydžio niekaip neargumentavo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, jog teismas gali priteisti neturtinę žalą kitam sutuoktiniui, tačiau nustatęs, jog ji atsirado ir įvertinęs asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus.

Kolegija atmeta atsakovo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neargumentavo ir nepagrindė neturtinės žalos priteisimo. Teismui konstatavus, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra pagrįstas (CK 3.70 str. 2 d.). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog konstatuojant, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą, yra svarbios byloje nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu buvo nurodyta, jog santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bendro gyvenimo metu ieškovė buvo žeminama, jos atžvilgiu naudotas smurtas, todėl konstatuotina, jog ji patyrė dvasinius išgyvenimus. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą ir nurodo, jog jos dydis nagrinėjamu atveju yra nustatytas ir vertintas teisingai ir pagrįstai. Tokiu būdu keisti teismo sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Tarp šalių nėra ginčo su kuo turi būti nustatyta nepilnametės B. M. gyvenamoji vieta.

Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog šalių sūnaus A. M. gyvenamosios vietos ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo klausimas nespręstinas, nes jis bylą nagrinėjant teisme tapo pilnamečiu. Taip pat nurodė, jog įvertinus byloje esančius duomenis apie išlaikymo permoką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Kolegija nesutinka su šiomis teismo išvadomis. Teismas pagrįstai nurodė, jog nespręstinas šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, nes jis tapo pilnamečiu, tačiau tai nesudaro pagrindo nevertinti ir nespręsti išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo klausimo nuo ieškinio pateikimo iki vaikas tapo pilnamečiu, t.y. 2012-11-20. Kolegija atkreipia dėmesį, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-03 nutartimi buvo išspręstas atsakovo ginčas su pilnamečiu A. M. dėl išlaikymo nuo 2012-11-20, t.y. jam tapus pilnamečiu (b.l. 172-173, 3 tomas). Tačiau teismas visiškai neanalizavo išlaikymo įsiskolinimo priteisimo A. M. iki jo pilnametystės.

Iš 2012-11-29 antstolės B. P. patvarkymo matyti, jog ji vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-09-13 išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo (b.l. 57-58, 3 tomas), t.y. antstolei buvo pateiktas vykdymui 2011-09-13 nutartis dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo iki bus išnagrinėta byla, t.y. nuo 2011-09-13 dienos (b.l. 26, 1 tomas). Tokiu būdu spręstinas klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iki ieškinio padavimo.

Byloje nustatyta, jog ieškovė į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo kreipėsi 2011-08-25 (b.l. 1, 1 tomas). Pradiniame ieškinyje ieškovė reikalavimo priteisti įsiskolinimą nekėlė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalys bendro ūkio nevedė nuo 2011-08-06, kuomet atsakovas išvarė ieškovę su vaikais iš namų (b.l. 1, 1 tomas). Kiti byloje esantys įrodymai – ieškovės bei vaikų paaiškinimai patvirtina, jog nuo to laiko kai šalys nustojo bendrai gyventi, atsakovas neteikė vaikams išlaikymo, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas išlaikymo neteikė iki šalims nutraukiant bendrą gyvenimą, t.y. iki ieškovei pateikiant ieškinį dėl išlaikymo priteisimo. Tokiu būdu kolegija konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas kaip neįrodytas.

Kolegija sutinka su ieškovės skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą B. M. tik nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo dienos, nagrinėjamu atveju nuo ieškinio padavimo dienos. Tai, jog buvo priteistas laikinas išlaikymas, nesudaro pagrindo priteisti išlaikymo nuo teismo sprendimo priėmimo (CK 3.200 str.).

Priteisiant išlaikymą turtu kolegija įvertina itin konfliktiškus šalių santykius, kas neigiamai veikia nepilnametį vaiką. Tai, jog šalių santykiai sudėtingi ir šalys negali tinkamai bendrauti patvirtina ir šalių apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą duoti paaiškinimai, kuomet šalys nurodo, jog viena kitai šiol teikia kaltinimus ir priekaištus dėl elgesio tarpusavio bendravimo ir bendravimo su vaikais metu.

Byloje nustatyta, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso turtas - žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (11 000 Lt vertės), bei tame sklype esantys ūkiniai statiniai : tvartas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (5000 Lt vertės) (b.l. 20-22, 4 tomas). Minėto turto vertė nustatyta ekspertizės aktuose (priedai – turto ekspertizės aktai).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai mišria forma, t.y. ir turtu ir periodinėmis išmokomis – priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius: žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (11 000 Lt vertės), bei tame sklype esančius ūkinius statinius : tvartą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (5000 Lt vertės) ir pinigais po 425 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės. Kadangi nuo ieškinio pateikimo eismui (2011-08-30) iki dukros pilnametystės yra 9 metai ir 7 mėnesiai arba 115 mėnesių, tai turtu priteisiamo išlaikymo iš viso 16000 Lt vertės suma kas mėnesį sudarytų po 139 Lt (16000/115). Tokiu būdu ieškovė prašo priteisti išlaikymo sumą dukrai kas mėnesį po 564 Lt. Atsakovo argumentai, jog toks reikalavimas nebuvo ieškovės pareikštas ir nagrinėtas, atmestinas. Kolegija nurodo, jog ieškovė patikslintame ieškinyje reiškė reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo mišria forma, t.y. turtu ir periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį (b.l. 139-145, 1 tomas). Ieškovė savo apeliaciniame skunde pakeitusi reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo turtu ir periodinėmis išmokomis po 425 Lt kas mėnesį, iš esmės savo pirminio pareikšto reikalavimo neperžengė, nes pradiniu reikalavimu išlaikymo suma per mėnesį sudarė 630 Lt. Todėl kolegija nurodo, jog iš esmės ieškovės reikalavimas nėra padidintas ar pakeistas. Ieškovė nesutiko su teismo nustatytu išlaikymo nepilnametei dukrai dydžiu ir nurodė, jog išlaikymas iš viso 425 Lt per mėnesį yra per mažas, nes vaikas turi specialių poreikių. Kolegija atmeta šiuos ieškovės argumentus, kaip nepagrįstus, nes byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti esant specialiuosius vaiko poreikius, kurie sąlygotų didesnio išlaikymo priteisimą. Vien tai, jog mergaitė turi virškinamojo trakto sutrikimų bei blogą sąkandį, nėra pagrindas teigti, jog ji turi nuolatinių specialių poreikių. Tokiu būdu laikytina, jog teismo priteista išlaikymo suma yra protinga ir atitinkanti tiek vaiko, tiek tėvų turtinę padėtį. Tačiau kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog išlaikymas nepilnametei dukrai turėtų būti priteistas mišria forma, t.y. turtu ir periodinėmis išmokomis. Nors šiuo atveju susidarytų situacija, jog priteisus nepilnamečiui vaikui žemės sklypą, kaip išlaikymą turtu, jame esantis gyvenamas namas priklausytų ieškovei, ši situacija kolegijos nuomone, yra socialiai teisinga ir užtikrintų psichiškai ir emociškai saugias nepilnamečio vaiko aplinkos sąlygas, nes šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški ir galimybės bendrai naudotis turimu turtu šalys negali. Be to, atsakovo gaunamos pajamos yra nedidelės ir įvertinus atsakovo galimybes teikti išlaikymą, darytina išvada, jog vaiko interesai bus tinkamiau užtikrinti priteisus išlaikymą turtu ir periodinėmis išmokomis. Kolegija nurodo, jog tokia pozicija buvo išdėstyta ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje, duotoje byloje (b.l. 57-59, 2 tomas). Atsakovas nurodo, jog teikia vaikui išlaikymą ir todėl nėra pagrindo priteisti išlaikymą turtu. Tokie atsakovo argumentai atmestini, nes išlaikymą atsakovas teikia tik teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bylinėjimosi metu.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006). Nagrinėjamu atveju atsakovas gauna pajamas, tačiau nedideles. Be to, priteisiant išlaikymą turtu atsižvelgtina į tai, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, t.y. ieškove, kuriai asmeninės nuosavybės teise priteistinas turtas – gyvenamasis namas, o žemės sklypas, kuriame minėtas namas yra, priklauso asmeninės nuosavybės teise atsakovui. Tokiu būdu priteisus išlaikymą turtu – atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nepilnamečiui vaikui būtų išvengta ir pašalinti konfliktai tarp šalių, tuo pačiu užtikrintos vaiko saugios gyvenimo sąlygos. Be to, atsižvelgus į atliktas ekspertizes byloje, priteistinas turtas nėra bevertis ir ieškovė sugebėtų jį tvarkyti ir prižiūrėti bei išlaikyti.

Tokiu būdu kolegija daro išvadą, jog geriausiai vaiko poreikius užtikrins ir interesus atitiks išlaikymo priteisimas ieškovės prašomu priteisti atsakovo turtu ir periodinėmis išmokomis. Įvertinus tai, jog pagal turto vertę (16000 Lt) išlaikymas sudarytų po 139 Lt kas mėnesį, tai periodinėmis išmokomis išlaikymas priteistinas po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2011-08-30) iki nepilnamečio vaiko pilnametystės (bendra išlaikymo suma per mėnesį sudarytų 439 Lt ).

Šalių argumentai dėl pilnamečio vaiko A. M. padarytos žalos atlyginimo nevertinami kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamai bylai.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo vardu registruotas turtas – gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė H. M. ir L. M. nuosavybė ir jį padalino nukrypdamas nuo lygių dalių principo – atsakovui 1/3 dalį, o ieškovei 2/3 dalis. Taip pat ir kitą turtą, įgytą santuokoje, teismas padalino nelygiomis dalimis, o ieškovei paskiriant 2/3, atsakovui – 1/3 dalis.

Atsakovas ginčija teismo sprendimą pripažinti gyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine H. M. ir L. M. nuosavybe, nes nurodo, kad jis negali būti padalijimo objektu. Nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog ji savo lėšomis prisidėjo prie turto pagerinimo. Jos pajamos visą laiką buvo nedidelės. Be to, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė kilnojamų daiktų vertę, nors jis buvo pateikęs minėtų daiktų vertę patvirtinančius įrodymus. Teismas nepadalino visų kilnojamų daiktų, t.y. baldų, taip pat nenurodė, kokia konkrečiai namo dalimi naudosis ieškovė ir atsakovas. Atsakovas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl ūkinių pastatų ir nenurodė, ar jie buvo padalinti kartu su gyvenamuoju namu. Be to paskola iš M. B. taip turi būti priteista mokėti solidariai, ne tik iš atsakovo.

Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė ratinio traktoriaus MTZ Belarus vertę 2000 Lt, nes jo vertė pagal jos pateiktus dokumentus yra 20 000 Lt, todėl turi būti keičiama jai priteista kompensacijos suma. Be to, teismas nepasisakė dėl dalintino turto, kuris buvo nurodytas jos pateiktame sąraše padalinimo. Ieškovė nurodo, kad teismas nesprendė santuokoje įgyto pastato – pirties padalijimo klausimo, nors byloje yra duomenys apie šį turtą ir pateikta jo vertė pagal teismo paskirtą ekspertizę. Taip pat nurodo, kad teismas nepasisakė dėl UAB „Eskavaro“ akcijų, kurias atsakovas pardavė ir jų verte sumažino dalintiną bendrą turtą. Be to, teismas paliko šalis turto bendrasavininkais, todėl ieškovei turi būti priteistas turtas natūra – gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), išmokant atsakovui kompensaciją.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovo vardu registruotas turtas – gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė H. M. ir L. M. nuosavybė. Kolegija sutinka su šia teismo išvada ir nurodo, jog iš bylos matyti, jog minėtas turtas buvo pastatytas 1918 m. ir atsakovo nuosavybėn įsigytas 1994-05-05 dovanojimo sutarties pagrindu. Teismo paskirtos turto vertės ekspertizės akte konstatuota, jog minėto namo rinkos vertė yra 114 000 Lt. Namas buvo rekonstruotas 2005 metais, t.y. šalims esant santuokoje. Teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis apie atliktą namo rekonstrukciją ir nurodė, jog namas pripažintinas bendra jungtine nuosavybe. Kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Tačiau kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo CK 3.117 str. įtvirtintos šalių lygybės pricipo ir dalintiną turtą dalino ne lygiomis dalimis. Kolegija sutinka, jog nagrinėjamu atveju vien tik tas faktas, jog su ieškove lieka gyventi nepilnametis vaikas, nesudaro pakankamo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Kolegija nurodo, jog nėra byloje nustatytų svarbių aplinkybių, dėl kurių turtas turėtų būti dalijimas ne lygiomis dalimis, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

Pripažinus, jog gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė H. M. ir L. M. nuosavybė, šis turtas dalintinas po ½ dalį. Tačiau kolegija nurodo, jog tiek įstatyme (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2004-02-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-108/2004 ir kt.), dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Taigi, turto nedalumas gali situaciją modifikuoti taip, kad nesant galimybės nedalaus turto dalies kompensuoti kitu turtu, daiktas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antrajam šio dalį pinigais. Klausimas, ar konkretus turtas (daiktas) dalus (nedalus), yra vertinamojo pobūdžio ir priklauso nuo konkrečios bylos individualių aplinkybių. Į sutuoktinių nuomonę dėl turto dalumo turi būti atsižvelgiama, bet teismo ji nesaisto. Teismų praktikoje nedaliu turtu pripažįstamas vieno kambario butas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-282/2008; 2002-04-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-613/2002 ir kt.). Tačiau kai tenka dalyti didesnį butą (kelių kambarių) arba gyvenamąjį namą, paprastai toks turtas nelaikomas nedaliu ir vienam iš sutuoktinių natūra priteisiamas atsižvelgiant į kitus CK 3.123 straipsnyje nurodytus reikšmingus kriterijus, pvz., nepilnamečių vaikų interesus, itin komplikuotus sutuoktinių tarpusavio santykius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-26/2006; 2009-06-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-243/2009 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra darbingas, į jo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovė turi sveikatos problemų, šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove, į šalių - ieškovės ir atsakovo priešiškus ir konfliktiškus santykius, kurių pagrindu šalims būtų sunku gyventi kartu name (ką pripažino abi šalys), kas turėtų įtakos šalių dukrai, jos teisėms bei saugomiems interesams, kolegijos nuomone, nėra galimybių šį nekilnojamąjį turtą padalinti tarp šalių natūra, nors daiktas ir yra dalus. Todėl, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėm bei, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principu, darytina išvada, jog siekiant ateityje išvengti šalių tarpusavio konfliktų ir užtikrinti saugias nepilnamečio vaiko B. M. gyvenimo sąlygas, yra pagrindas ieškovei priteisti visą gyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją, lygią ½ dalies šalių santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto vertės – 57000 Lt (viso namo vertė 114000 Lt:2) (CK 3.116 – 3.117 str. str., 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3d.). Ieškovė prašė būtent tokiu būdu padalinti bendrą turtą – namą, todėl šioje dalyje jos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kolegija nurodo, jog toks turto padalijimas natūra priteisiant visą namą ieškovei nepažeis atsakovo teisių, nes iš byloje apteiktų duomenų matyti, jog atsakovas nuosavybės teise turi daug nekilnojamo turto, tame tarpe ir gyvenamą namą, (duomenys neskelbtini) (b.l. 198-202, 211-216, 3 tomas).

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepasisakė dėl prie gyvenamo namo esančių ūkinių pastatų. Kolegija nurodo, jog minėtas atsakovo turtas kaip matyti iš nekilnojamo turto registro duomenų buvo įsigytas atsakovo dovanojimo sutarties pagrindu. Reikalavimo šį turtą pripažinti bendra šalių nuosavybe byloje nebuvo pareikšta, todėl šio turto įtraukti į dalintiną šalių turtą ir dėl jo pasisakyti teismas neturėjo pagrindo.

Teismas nustatė, jog šalių dalintiną kilnojamą turtą sudaro keleivinis automobilis Mercedez Benz, C220, v.n. (duomenys neskelbtini) 6200 Lt vertės; keleivinis automobilis VW PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės; traktoriaus priekaba Taškent TG, v.n.1425LVLK1287, 4000 Lt vertės; traktoriaus priekaba Taškent TG, (duomenys neskelbtini) v.n.LP5624, 5000 Lt vertės; noragas prie traktoriaus 500 Lt vertės, benzininis pjūklas 1600 Lt vertės, ratinis traktorius MTZ Belarus - 80, v.n. 1425LV, 2000 Lt vertės, elektrinis pjūklas 600 Lt vertės. Šį turtą teismas padalino priteisdamas turtą natūra atsakovui, priteisiant ieškovei kompensaciją 2/3 minėto turto vertės.

Ieškovė iš esmės sutinka su tokiu padalinimu, tačiau nurodo, jog teismas neteisingai nurodė ratinio traktoriaus MTZ Belorus-80 vertę: vietoj 20000 Lt nurodydamas 2000 Lt bei nepadalino UAB „Eskavaro“ paduotų akcijų vertės – 4900 Lt.

Atsakovas nurodo, jog ieškovė vienašališkai nustatė turto vertę ir neatsižvelgė į jo pateiktus duomenis dėl daiktų vertės. Nurodo, jog teismas teisingai nurodė traktoriaus vertę – 2000 Lt.

Nustatyta, jog šalių dalintiną kilnojamų daiktų sąrašą sudaro keleivinis automobilis Mercedez Benz, C220, v.n. (duomenys neskelbtini) 6200 Lt vertės; keleivinis automobilis VW PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės; traktoriaus priekaba Taškent TG, v.n.1425LVLK1287, 4000 Lt vertės; traktoriaus priekaba Taškent TG, (duomenys neskelbtini) v.n.LP5624, 5000 Lt vertės; noragas prie traktoriaus 500 Lt vertės, benzininis pjūklas 1600 Lt vertės, ratinis traktorius MTZ Belarus - 80, v.n. 1425LV, 2000 Lt vertės, elektrinis pjūklas 600 Lt vertės. Dėl minėto turto vertės tarp šalių nagrinėjant bylą nebuvo ginčo, nes tiek ieškovės ieškinyje, tiek atsakovo priešieškinyje šalys buvo nurodžiusios tas pačias minėto turto vertes. Šalys nesusitarė tik dėl ratinio traktoriaus MTZ vertės, nes ieškovė šio turto kainą nurodė vadovaudamasi vidutine rinkos verte. Tuo tarpu atsakovas nurodo, jog traktoriaus vertė turi būti 2000 Lt, kaip ir nurodyta teismo sprendime, nes tai patvirtina minėto turto pirkimo-pardavimo sutartis. Iš minėtos sutarties (b.l. 131, 2 tomas) matyti, jog traktorių atsakovas pirko už 2000 Lt sumą. Tuo tarpu ieškovė minėto turto vertei pagrįsti pateikia tik skelbimą apie panašios transporto priemonės pardavimą (b.l. 184, 1 tomas). Pažymėtina, jog skelbime nurodoma, tik siūloma parduoti kaina, o ne turto vertė. Todėl kolegija nurodo, jog dalintino turto kaina turėtų būti nustatoma pagal byloje esančius pateiktus rašytinus įrodymus, t.y. pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje turtas buvo įvertintas 2000 Lt. Tokiu būdų pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė minėto turto kainą, o ne padarė rašymo apsirikimo klaidą, kaip nurodo ieškovė.

Šalys iš esmės neginčija kilnojamo turto bei transporto priemonių padalijimo būdo, t.y. jog visas minėtas turtas būtų priteistas atsakovui natūra, ieškovei priteisiant kompensaciją. Tačiau įvertinus, jog turtas tarp šalių turi būti padalintas lygiomis dalimis, tai atsakovui natūra priteisus turtą iš viso už 21900 Lt, ieškovei priteistina kompensacija sudaro 10950 Lt.

Kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neišsprendė UAB „Eskavaro“ parduotų akcijų vertės padalijimo klausimo. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog santuokos metu atsakovas buvo įsigijęs ir pardavė 4900 Lt vertės UAB „Eskavaro“, į.k. 1694107, akcijas (b.l. 190-201, 1 tomas). Akcijos buvo parduotos 2011-05-19 (b.l. 201, 1 tomas). Duomenų, jog buvo gautas ieškovės sutikimas parduoti minėtą turtą. Atsakovas teigdamas, jog minėtą turtą pardavus lėšos buvo panaudotos šeimos reikmėms, šių savo argumentų nepagrindė (CK 3.109 str.). Todėl pagal CK 3.123 str. 3 d. atsakovui priklausanti turto dalis turi būti mažinama prarasto bendro turto verte. Tokiu būdu iš atsakovo ieškovei papildomai priteistina 2450 Lt, t.y. ½ dalis piniginė kompensacija už jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Ieškovė nurodo, jog teismas nepasisakė dėl pirties, esančios žemės sklype, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), padalijimo.

Kolegija nurodo, jog iš bylos matyti, jog minėtas turtas - pirtis - nėra teisiškai registruotas nekilnojamas daiktas, todėl jo kaip nekilnojamo turto padalinti nėra galimybės. Įvertinus tai, jog minėtas daiktas buvo sukurtas investuojant bendras lėšas gyvenat šalims santuokoje, preziumuotina, jog lėšos įdėtos į minėtos pirties statybą yra bendros lėšos, kurios turi būti dalinamos nutraukiant santuoką ir padalijant turtą. Pagal byloje atliktą ekspertizę matyti, kad pirties atkuriamoji vertė sudaro 20 000 Lt. Tokiu būdu darytina išvada, jog bendrą dalintiną turtą sudaro 20 000 Lt pirties atkuriamoji vertė. Šį turtą ieškovė prašo priteisti atsakovui, jai priteisinat kompensaciją. Atsakovas dėl priteisimo minėto turto nenurodė, todėl kolegija šį reikalavimą išsprendžia tokiu būdu – priteisiant atsakovui 20 000 Lt pirties atkūrimo kaštų, o ieškovei priteisiant iš atsakovo 10 000 Lt kompensaciją, dalinant turtą lygiomis dalimis, nes kaip matyti minėtas statinys pastatytas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).

Šalių bendrą turtą taip pat sudaro žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 0,4 ha ploto (26 000 Lt vertės), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 0 4 ha ploto, (11 000 Lt vertės), žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1,2 ha ploto, (21000 Lt vertės). Vertės nurodytos pagal teismo paskirtą ekspertizę.

Šį turtą teismas padalino taip pat nukrypdamas nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisdamas 2/3 minėto turto. Kolegija sutinka, jog tokiu būdu padalijus turtą tarp šalių lieka neišspręstas ginčas ir ateityje galimi konfliktai. Kolegija nurodo, jog kaip aukščiau išdėstyta, šalių santuokoje įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis ir minėti žemės sklypai padalintini po ½ dalį. Ieškovė prašo jai priteisti natūra žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 0,4 ha ploto (14800 Lt vertės), žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1,2 ha ploto, (28300 Lt vertės). Atsakovui nurodo priteisti žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 0 4 ha ploto, (14800 Lt vertės). Ieškovė minėtų sklypų vertes nurodo pagal nekilnojamo turto registro duomenis (b.l. 155, 157, 159, 1 tomas). Tačiau įvertinus tai, jog byloje buvo paskirta ir atlikta ekspertizė turtui vertinti, kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju reikia vadovautis ekspertizės akto išvadomis dėl dalintino turto vertės, nes ekspertizė buvo skirta dėl konkretaus turto ir atlikta vėliau nei nekilnojamo turto registre pateikti duomenys apie masinį vertinimą.

Ieškovė prašo jai priteisti natūra žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).

Įvertinus tai, jog ieškovei priteistino turto vertę sudaro 114 000 Lt vertės gyvenamas namas, o atsakovui priteistina 57 000 Lt piniginė kompensacija. Kolegija siekiant įskaityti ir sumažinti šalių vienas kitam mokėtinas kompensacijas, vadovaudamasi protingumo ir sąžiningumo principais, žemės sklypus padalina natūra priteisiant žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 0,4 ha ploto (26 000 Lt vertės), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 0 4 ha ploto, (11 000 Lt vertės), žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1,2 ha ploto, (21000 Lt vertės) atsakovui.

Tokiu būdu konstatuotina, jog bendra dalintino turto vertė sudaro 218800 Lt (114000 Lt gyvenamas namas, 21900 Lt kilnojamieji daiktai, 20 000 Lt pirties atkūrimo kaštai, 58 000 L žemės sklypai, 4900 Lt vertės akcijos). Tokiu būdu dalinant turtą lygiomis dalimis kiekviena šalis turėtų gauti turto už 109400 Lt. Ieškovei priteistino turto vertė sudaro 114 000 Lt gyvenamasis namas. Atsakovui priteisto turto vertė sudaro 104800 Lt (26800 Lt kilnojamieji daiktai, 20 000 Lt pirties atkūrimo kaštai, 58 000 Lt žemės sklypai). Tokiu būdu iš ieškovės atsakovo naudai turi būti priteistina 4600 Lt piniginė kompensacija (109400-104800).

Dėl L. M. įsipareigojimų M. B.

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, jog prievolė M. B. yra asmeninė atsakovo prievolė. Tačiau jokių argumentų, kodėl minėta prievolė turi būti solidari atsakovas nepateikia. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įvertinęs paskolos sutarties turinį, liudytojų parodymus, nustatė, jog byloje nėra duomenų, jog paskola buvo panaudota šeimos reikmėms, ieškovė apie jos buvimą nežinojo, todėl pripažino atsakovo prievolę prieš M. B. asmeninę. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nagrinėjamu klausimu ir įvertinus tai, jog atsakovas nepateikė argumentų dėl teismo sprendimo nepagrįstumo šioje dalyje, apeliacinis skunda šioje dalyje netenkintinas.

Dėl kito bendro turto padalijimo

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepadalijo kito bendro šalių turto, t.y. namų apyvokos daiktų, baldų. Šie atsakovo argumentai atmestini. Atsakovas teigdamas, jog nebuvo padalinti namų apyvokos daiktai, nenurodė, kokie daiktai turėjo būti dalintini, nenurodė jų vertės. Atsakovas, reikšdamas priešieškinį (b.l. 125-130, 2 tomas), nurodė, jog santuokos metu šalys įsigijo baldus, tam tikrus buities apyvokos daiktus, tačiau reikalavimo dėl jų padalijimo nereiškė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio klausimo nesprendė ir dėl jo nepasisakė. Kolegija atkreipia dėmesį, jog ir apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo, koks konkrečiai turtas ir kokios vertės tarp šalių nebuvo padalintas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kolegija nurodo, jog keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos byloje.

Atsižvelgiant į tai, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai yra tenkinti iš dalies, tai šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, advokato pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidos, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose yra paliktinos šalims ir nepaskirstomos (CPK 94 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (44,24 Lt), valstybei priteistinos ši abiejų šalių lygiomis dalimis (CPK 96 str.).

Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 3188 Lt žyminio mokesčio nuo jai tenkančios priteisto turto vertės (109400 Lt sumos), nes jai žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas (b.l. 27, 2 tomas) (CPK 93, 96 str.).

Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis nuo jam tenkančio turto vertės bei už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – 3296 Lt (3188+108) (CPK 93, 96 str.), kadangi atsakovas teikdamas priešieškinį byloje jo žyminiu mokesčiu pilnai nebuvo apmokėjęs (b.l. 124-130, 2 tomas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje 1990-11-10 (akto įrašas Nr. 657) tarp L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. M. (ikisantuokinė pavardė Daškevič), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo L. M. kaltės.

Priteisti iš atsakovo L. M. ieškovės H. M. naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Po santuokos nutraukimo H. M. palikti santuokinę pavardę – M..

Nustatyti nepilnamečio vaiko – B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina H. M., jos gyvenamoje vietoje.

Priteisti iš L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui – B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) turtu - žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (11 000 Lt vertės), bei tame sklype esančius ūkinius statinius : tvartą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (5000 Lt vertės) ir pinigais po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2011-08-30) iki vaiko pilnametystės, užskaitant bylinėjimosi metu išieškotas išlaikymo sumas.

L. M. vardu registruotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrąja jungtine H. M. ir L. M. nuosavybe.

Santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu:

ieškovei H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (114 000 Lt vertės);

atsakovui L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (26 000 Lt vertės), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (11 000 Lt vertės), žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (21000 Lt vertės); keleivinį automobilį Mercedez Benz, C220, v.n. (duomenys neskelbtini) 6200 Lt vertės; keleivinį automobilį VW PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės; traktorių priekabą Taškent TG, v.n. (duomenys neskelbtini), 4000 Lt vertės; traktoriaus priekabą Taškent TG, (duomenys neskelbtini) v.n.LP5624, 5000 Lt vertės; noragą prie traktoriaus 500 Lt vertės, benzininį pjūklą 1600 Lt vertės, ratinį traktorių MTZ Belarus - 80, v.n. 1425LV, 2000 Lt vertės, elektrinį pjūklą 600 Lt vertės; 4900 Lt lėšos, gavus pardavus UAB „Eskavaro“ akcijas; 20 000 Lt pirties atkūrimo kaštus; iš viso turto už 104 800 Lt.

Priteisti iš ieškovės H. M. atsakovo L. M. naudai 4600 Lt piniginę kompensaciją.

Kitoje dalyje ieškinį, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 3188 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 3296 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 44,24 Lt pašto išlaidų, t.y. po 22,12 Lt iš kiekvieno valstybės naudai.

Teisėjai Rūta Veniulytė-JankūnienėNeringa ŠvedienėAlvydas Barkauskas