Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1697-603/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-04-05
Bylos Nr.: 2A-1697-603/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-19661-2009-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas: A. R.
Atsakovas: P. R.
Advokatai: Vytautė Ladigaitė, Šarūnas Vilčinskas

Kategorijos

78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1697-603/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19661-2009-0Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Jadvyga Mardosevič ir Henrichas Jaglinskis, sekretoriaujant Gražinai Petrikienei, dalyvaujant ieškovei A. R., jos atstovei advokatei Vytautei Ladigaitei – Balčiūnienei, atsakovui P. R., jo atstovui advokatui Šarūnui Vilčinskui, uždarame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ir atsakovo P. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui P. R., išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo P. R. priešieškinį ieškovei A. R. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. R. ieškiniu atsakovui P. R. prašė teismo santuoką sudarytą tarp šalių nutraukti esant atsakovo kaltei ir priteisti jai iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nustatyti nepilnametės dukters M. R., gim. 1998-02-01, gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui 1500 Lt kasmėnesines periodines išmokas, taip pat prašė jai priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), automobilį Nissan Micra, v/n (duomenys neskelbtini), 1997 m., kilnojamuosius daiktus, kurių vertė 4200 Lt, atsakovui prašė priteisti butą (duomenys neskelbtini), garažą (duomenys neskelbtini), automobilį Audi 100, v/n (duomenys neskelbtini), 1987 m., AB ,,Teo“ akcijas, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, prašė pavardes palikti nepakeistas. Nurodė, kad santuoką su atsakovu įregistravo 1993-11-06 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 3281. 1998-02-01 šalims gimė dukra M. R.. Teigė, kad santuoka tarp šalių yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai jau dvejus metus šeimyninio gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda. Teigė, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi pastaruosius ketverius metus išryškėjo itin ūmus atsakovo būdas, jo nevaldomas charakteris, ūmūs nuotaikos pasikeitimai. Teigė, kad 2009 m. rugsėjo mėn., atsakovei su dukra grįžus iš jos tėvų viešnagės namo, ieškovė namie rado atsakovo motiną, kurią, kaip pats atsakovos paaiškino, atvežė nuolatiniam gyvenimui, nors ieškovė apie tai nebuvo įspėta iš anksto. Dėl šios priežasties, kaip ieškovė teigia, jai ir dukrai nebeliko fiziškai namuose vietos bei dėl besitęsiančios psichologinės įtampos, grasinimų, gąsdinimų, nuolatinių skandalų, kurie, ieškovės teigimu, paveikė ir jų nepilnametę dukrą, 2009-09-18 ieškovė su dukra išsikraustė iš bendro šeimos būsto laikotarpiui iki bus nutraukta santuoka ir šiuo metu gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad ji gyvena su nepilnamete dukra M. R., kuria rūpinasi, auklėja ir išlaiko, o atsakovas apsiriboja tik reiškiamais reikalavimais ieškovei atsiskaityti ir pasiaiškinti apie išleistus pinigus, kuriuos atsakovas savo nuožiūra duoda dukros poreikiams tenkinti. Teigė, kad išlaidos vaiko išlaikymui vidutiniškai sudaro 2534 Lt per mėnesį, atsižvelgiant į tai ieškovė prašo priteisti iš atsakovo P. R. dukros M. R. išlaikymui 1500 Lt mokamus periodinėmis išmokomis kartą per mėnesį iki pilnametystės bei nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. R.. Nurodė, kad šalys santuokoje įgijo butą (duomenys neskelbtini), 132 000 Lt vertės; butą (duomenys neskelbtini), 76 400 Lt vertės; garažą (duomenys neskelbtini), 8330 Lt vertės; žemės sklypą 0,06 ha ploto (duomenys neskelbtini), 5100 Lt vertės; automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2500 Lt vertės; automobilį Nissan MICRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 Lt vertės; AB „TEO“ akcijų – 5000 vienetų, 9500 Lt vertės; bendros piniginės lėšos banko sąskaitose – 120409,94 Lt; baldai, namų apyvokos reikmenys ir kiti vertingi daiktai, kurių bendra suma yra 31 080 Lt. Nurodė, kad dalinant santuokoje įgytą turtą ieškovei turi būti priteistas butas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad sklypas buvo įgytas iš asmeninių ieškovės lėšų ir gautas iki santuokos sudarymo, automobilis Nissan MICRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi ieškovė; televizorius, vonios ir tualeto spintelės, svetainės ir miegamojo dieninės užuolaidos. Nurodė, kad tiek su atsakovu bendrų, tiek asmeninių kreditorių neturi, o atsakovo asmeniniai įsipareigojimai kreditoriams ieškovei yra nežinomi.

Atsakovas su A. R. ieškiniu nesutiko ir pateikė teismui patikslintą priešieškinį. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės nėra pagrįstos ir prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad jį su nepilnamete dukra M. R. sieja glaudus ryšys, todėl prašo ieškovės prašymą atmesti ir dukros gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakovu bei iš ieškovės priteisti M. R. 1000 Lt išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės. Nurodė, kad dalinant santuokoje įgytą turtą atsakovui nuosavybės teise priteistinas butas (duomenys neskelbtini), 132000 Lt vertės; garažas (duomenys neskelbtini), 8300 Lt vertės; automobilis Audi 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės; baldai, namų apyvokos reikmenys ir kt. vertingi daiktai: virtuvės žaliuzės – 30 Lt; koridoriaus ir virtuvės šviestuvai – 100 Lt; koridoriaus spinta – 2000 Lt; lygintuvas – 100 Lt; dulkių siurblys – 30 Lt; kompiuteris – 1000 Lt; kompiuterinė kėdė – 50 Lt; miegamojo naktinės užuolaidos ir karnizai – 70 Lt; svetainės naktinės užuolaidos ir karnizai – 100 Lt; vonios spintelės su šviestuvais – 50 Lt; virtuvės baldai – 1500 Lt; garų surinktuvas – 50 Lt. Teigė, kad jokių įsipareigojimų tiek bendrų su ieškove, tiek asmeninių, kreditoriams atsakovas neturi. Nurodė priteisti A. R. asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), automobilį Nissan MICRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini); baldus, namų apyvokos reikmenis ir kt. vertingus daiktus: virtuvės baldai – 100 Lt; televizorius „Philips“ - 3000 Lt; televizorius „Samsung“ - 1500 Lt; mob. telefonas – 200 Lt; diktofonas „Samsung“- 400 Lt; mikrobangų krosnelė – 400 Lt, skrudintuvas – 50 Lt; muzikinis centras – 200 Lt; svetainės baldai „Žalgiris“ – 1800 Lt; fotoaparatas – 100 Lt; video kamera „Sony“ – 2700 Lt; lygintuvas – 100 Lt; spausdintuvas – 60 Lt; svetainės ir miegamojo dieninės užuolaidos – 400 Lt; miegamojo lovatiesė – 300 Lt; spintelės – 800 Lt; miegamojo baldai – 2000 Lt; kosmetinis stalas su veidrodžiu – 300 Lt; virtuvės stalas ir 4 kėdės – 500 Lt; prieškambario veidrodis – 200 Lt; 5 lempų šviestuvas – 500 Lt; šaldytuvas „Electrolux“- 1400 Lt; skalbimo mašina „Candy“- 1000 Lt, bendra vertė – 18 020 Lt. Nurodė, kad P. R. vardu turimas AB „TEO“ akcijas - 5000 vienetų, kurių vertė 9500 Lt, padalinti ieškovei su atsakovu po lygiai. Nurodė, kad A. R. prašymas dėl indėlio padalijimo, esančio atsakovo banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) turėtų būti atmestas. Teigė, kad nesutinka, kad santuoka yra nutraukiama dėl atsakovo kaltės, todėl A. R. prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo prašo atmesti. Nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovei atitenkančio turto vertę, priteistina iš ieškovės 102 882,25 Lt dydžio piniginė kompensacija bei priteistinas 1566,72 Lt žyminis mokestis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2010-01-08 išvadoje nurodė neprieštaraujantis, kad nepilnametės M. R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove A. R., o iš atsakovo P. R. būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, įvertinus vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad vaikui yra gerai gyventi su ieškove, tokį norą aiškiai išsakė ir pati M. R. pakartotinio Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojo apsilankymo metu, tai užfiksuota buities tyrimo akte Nr. A715-5448 – (2.13.2.23-SR6).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-03-28 sprendimu ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies: tarp šalių sudaryta santuoka, įregistruota 1993-11-06 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 3281, nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei palikta pavardė R., atsakovui – pavardė R., nepilnametės dukros M. R. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove A. R., ieškovė A. R. nustatyta nepilnametės M. R. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, iš atsakovo P. R. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatyta nepilnametės dukros M. R. bendravimo su tėvu P. R. tvarka – bendru geranorišku ieškovės ir atsakovo (vaiko tėvų) sutarimu, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, ieškovei A. R. priteista asmeninės nuosavybės teise butas (duomenys neskelbtini), vertė 76 400 Lt, automobilis Nissan MICRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 Lt vertės, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 5100 Lt vertės, taip pat priteista ieškovei A. R. asmeninės nuosavybės teise šie daiktai: televizorius „Philips“ – 3000 Lt vertės, televizorius „Samsung“ – 1500 Lt vertės, vonios ir tualeto spinteles – 800 Lt, svetainės ir miegamojo dienines užuolaidos – 400 Lt, taip pat ieškovei A. R. priteista 60 205, 00 Lt šeimos piniginių lėšų, esančių atsakovo komercinių bankų sąskaitose, t. y. ½ dalį piniginių indėlių, esančių atsakovo P. R. komercinių bankų sąskaitose ieškinio pateikimo dieną, ieškovei A. R. priteista 38 750, 75 Lt piniginė kompensacija už tenkančią atsakovui P. R. didesnę turto dalį.

Atsakovui P. R. priteista asmeninės nuosavybės teise butas, esantis (duomenys neskelbtini), 132 000 Lt vertės, automobilis Audi 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1750 Lt vertės, garažas, esantis (duomenys neskelbtini), 8300 Lt vertės, AB „TEO“ akcijas – 5000 vienetų, 9500 Lt vertės, atsakovui P. R. priteista asmeninės nuosavybės teise šie daiktai: šaldytuvas – 2550 Lt; virtuvės komplektas ir virtuvės baldai – 3900 Lt; skalbimo mašina – 1150 Lt; virtuvės žaliuzės – 115 Lt; garų surinkėjas – 100 Lt; miegamojo lovos su spintelėmis komplektas – 4200 Lt; kompiuterinis stalas, kėdė, veidrodis – 525 Lt; kompiuteris – 1000 Lt miegamojo naktinės užuolaidos ir karnizai – 150 Lt; koridoriaus spinta – 3100 Lt; koridoriaus šviestuvas, virtuvės šviestuvai – 150 Lt; didelis veidrodis – 250 Lt; šviestuvas – 500 Lt; svetainės naktinės užuolaidos ir karnizai – 350 Lt; vonios spintelė su šviestuvais – 125 Lt, atsakovui P. R. priteista ieškinio pateikimo dienai atsakovo komercinių bankų sąskaitose esančios šeimos 60 205, 00 Lt pinigines lėšos, t. y. ½ esančių piniginių indėlių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendime konstatavo, jog šalys santuoką sudarė ir įregistravo 1993-11-06 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 3281, 1998-02-01 šalims gimė dukra M. R.. Teismas taip pat nustatė, jog šalys pripažino, kad santuoka faktiškai iširusi, bendro ūkio nebeveda ir kartu gyventi negalės, todėl santuokos išsaugoti neįmanoma. Nors atsakovas P. R. teismo posėdžio metu sprendžiant ginčą ir parodė, kad pageidautų, kad būtų atmestas ieškinys ir priešieškinys, t. y. atsakovas iš esmės nenorėtų, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau ieškovei reikalaujant santuoką nutraukti, atsakovas neturi galimybės šeimos išsaugoti. Dėl santuokos iširimo šalys kaltina viena kitą, nors atsakovas mano, kad dėl santuokos iširimo yra abiejų sutuoktinių kaltė. Teismas taip pat konstatavo, jog nei surinkta bylos medžiaga, nei apklausti liudytojai nepatvirtina aiškios vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Liudytoja A. Ž. P. parodė, kad ji yra ieškovės draugė, gyvena Druskininkuose ir atsakovo nelabai pažįsta, todėl ir šeimos nežino iš vidaus. Parodė, kad sutuoktinius matė tėvų namuose Kasčiūnų k., Merkinės „valsčiuje“, ir jai krito į akis nemalonus atsakovo elgesys su ieškove, o ypač vienas jo pavartotas žodis ieškovės atžvilgiu. Liudytojos nuomone, su savo žmona prie svetimų žmonių taip elgtis negalima. Liudytoja A. Š. parodė, kad pažįsta R.. Parodė, kad padėdavo šalims prižiūrėti dukrytę. Parodė, kad vieną rytą matė atsakovą įsiutusį, tai buvo, kai pirmą kartą prieš penkerius metus R. išėjo iš namų. Parodė, kad R. daug laiko praleisdavo buto, esančio (duomenys neskelbtini) rūsyje. Liudytojas R. R. parodė, kad yra atsakovo brolis ir gali patvirtinti, kad atsakovui būdavo priekaištai, kad vaiko neišlaiko, kad neprižiūri. Parodė, kad kuomet, kai tai papasakojo atsakovui, P. R. pasakė, jog vaikas viską turi, ir turi daugiau negu turėtų turėti. Parodė, kad P. R. dabar prižiūri sergančią motiną, kuri gyvena jo bute (duomenys neskelbtini). Liudytoja A. K. parodė, kad yra pusseserė ir kad atsakovas tvarko tėvų pinigus – apie 30 000 Lt. Taip pat parodė, kad atsakovas motinos priežiūrai samdo slauges, kad jos negalima vienos palikti, kad šiuo metu motiną prižiūri (duomenys neskelbtini) bute atsakovas P. R..

Atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, į šalių, į liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės yra nepagrįstas byloje surinktų įrodymų visuma. Dėl paminėto, teismas manė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl tolerancijos šeimoje stokos, dėl nepagrįstų šalių ambicijų vienas kito atžvilgiu. Kaip matyti iš ieškovės ieškinio pareiškime nurodytų aplinkybių, ieškovei teko išeiti iš namų (duomenys neskelbtini) dėl tos priežasties, kad 2009 m. rugsėjo mėn. jai parvykus į namus, jų šeimos dviejų kambarių bute ji rado atsakovo P. R. motiną, kurią atsakovas atvežė nuolatiniam gyvenimui visiškai dėl to nepasitaręs su ieškove. Tačiau atsižvelgdamas į visą byloje surinktą medžiagą, į liudytojų parodymus, atsakovo motinos amžių, jos sveikatos būklę, teismas manė, kad tolerancijos sutuoktinei, jos nuomonei stoka atsakovas gali būti kaltinamas, bet geros moralės savo tėvų atžvilgiu stoka ar kaltės dėl šeimos iširimo buvimu, vienas atsakovas negali būti kaltinamas. Todėl teismas sprendė, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai rodydami nelojalumą vienas kitam iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 str. Vertinant sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, teisiškai nėra reikšminga, kurio sutuoktinio kaltė yra didesnė, todėl šioje byloje, nustačius abiejų sutuoktinių kaltę, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.61 str.).

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, sprendžiant santuokoje įgyto turto padalinimo klausimus, pirmosios instancijos teismas atsakovui priteisė dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena ir atsakovo serganti motina ir dėl kurio priteisimo iš esmės yra šalių nesutarimas sprendžiant turto padalijimo klausimus. Kitoje dalyje turtas padalintinas atsižvelgiant iš esmės į šalių reikalavimus, pareikštus ieškinio ir priešieškinio pareiškimuose, ieškovei priteisiant kitą dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas manė, kad ieškinio pateikimo teismui dienai (2009-11-03), šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovo AB banko Snoras sąskaitoje esanti 120 409, 94 Lt piniginė suma laikytina santuokoje įgytomis sutuoktinių lėšomis, kurios sutuoktiniams dalintinos lygiomis dalimis. Kitų piniginių lėšų ieškinio pateikimo dienai sutuoktiniai neturėjo. Sutuoktiniai santuokoje gyveno nuo 1993-11-06 ir turėjo realią galimybę sutaupyti paminėtas pinigines lėšas. Teismas atmetė atsakovo priešieškinyje pareikštus reikalavimus dėl ieškovės sąskaitose kažkada (prieš keletą metų iki ieškinio pateikimo) buvusių piniginių lėšų priteisimo ir padalinimo, kadangi šalims pradėjus gyventi atskirai ir iškėlus bylą teisme paminėtos lėšos neegzistavo.

Teismas atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, sutikdamas su Vaikų teisių apsaugos tarnybos nuomone, tenkino ieškovės reikalavimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir išlaikymo vaikui priteisimo, nustatant 1000 Lt dydžio periodines išmokas, mokamas kas mėnesį. Vadovaujantis CK 3.72 str. 5 d. teismas spręsdmas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio nustatymo klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą bei į kitas, šį klausimą sprendžiant, reikšmingas aplinkybes. Su paminėta išlaikymo suma sutiko ir atsakovas savo priešieškinyje ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovas. Išlaikymas priteistas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi atsakovas vaikui išlaikymą teikė (CK 3.200 str.). Teismas nustatė nepilnametės M. R. bendravimo su tėvu P. R. tvarką – bendru geranorišku ieškovės ir atsakovo (vaiko tėvų) sutarimu, atsižvelgiant į vaiko nuomonę.

Dėl turto padalinimo. Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Dėl paminėto, teismas sprendė, kad turtas tarp sutuoktinių dalintinas lygiomis dalimis. Ieškovei priteistas šis turtas: butas (duomenys neskelbtini), vertė 76 400 Lt, automobilis Nissan MICRA v/n (duomenys neskelbtini), 5000 Lt vertės, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 5100 Lt vertės, daiktai: televizorius „Philips“ – 3000 Lt vertės, televizorius „Samsung“ – 1500 Lt vertės, vonios ir tualeto spintelės – 800 Lt, svetainės ir miegamojo dieninės užuolaidos – 400 Lt. Ieškovei priteisto viso turto vertė yra 92 200 Lt ir 60 205, 00 Lt piniginių lėšų, esančių atsakovo komercinių bankų sąskaitose, viso 152 405 Lt. Atsakovui priteistas šis turtas: butas (duomenys neskelbtini), 132 000 Lt vertės, automobilis Audi 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1750 Lt vertės, garažas (duomenys neskelbtini), 8300 Lt vertės, AB „TEO“ akcijos – 5000 vienetų, 9500 Lt vertės, daiktai: šaldytuvas – 2550 Lt; virtuvės komplektas ir virtuvės baldai – 3900 Lt; skalbimo mašina – 1150 Lt; virtuvės žaliuzės – 115 Lt; garų surinkėjas – 100 Lt; miegamojo lovos su spintelėmis komplektas – 4200 Lt; kompiuterinis stalas, kėdė, veidrodis – 525 Lt; kompiuteris – 1000 Lt, miegamojo naktinės užuolaidos ir karnizai – 150 Lt; koridoriaus spinta – 3100 Lt; koridoriaus šviestuvas, virtuvės šviestuvai – 150 Lt; didelis veidrodis – 250 Lt; šviestuvas – 500 Lt; svetainės naktinės užuolaidos ir karnizai – 350 Lt; vonios spintelė su šviestuvais – 125 Lt. Atsakovui priteista viso turto vertė - 169 715 Lt ir 60 205, 00 Lt piniginių lėšų, esančių atsakovo komercinių bankų sąskaitose, viso 229 920 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė kompensaciją (CK 3.117 str. 3 d.): ieškovei A. R. priteisė 38 750, 75 Lt piniginę kompensaciją už tenkančią atsakovui P. R. didesnę turto dalį, t. y. ½ dalį skirtumo sumos (229 920 Lt – 152 405 Lt) (CK 3.117 str. 3 d.). Teismas kartu su atsakovui priteistu butu, tenkinant ieškovės reikalavimą, atsakovui priteisė minėtame bute esantys namų apyvokos daiktai, kurių vertė nustatyta imant vidurkį ieškovės ir atsakovo šių daiktų skirtingo vertinimo. Teismas priteisė atsakovui tenkinant ieškovės reikalavimą ir visas atsakovo vardu turimas ir valdomas AB „TEO“ akcijas 5000 vnt. – 9500 Lt vertės.

Šalies argumentai

Ieškovė A. R. apeliaciniu skundu prašo teismo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-28 sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai ir priešieškinį amesti. Nurodė, jog teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad surinkta bylos medžiaga ir liudytojai nepatvirtina aiškios vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Tokia išvada nėra pagrįsta įrodymų viseto vertinimu. Sprendime minimi tik liudytojų, kurie šeimos vidinius santykius žino vos fragmentiškai, parodymais, tačiau neužsimenama, kaip teismas vertina ieškovės parodymus P. R. kaltės klausimu, išdėstytus eilėje jos procesinių dokumentų ir paaiškinimuose teismui žodinio nagrinėjimo metu. Teismas nei vertino, nei atsižvelgė į ieškovės išdėstytas ir reikšmingas aplinkybes, susijusias su liguistu ir nekontroliuojamu atsakovo charakteriu, grasinimais, žiauriu elgesiu su ieškove nepilnametės dukros Miglės akivaizdoje, apsimestiniu ketinimu susitaikyti, kambarių šeimos bute užrakinimu ir t. t. Tokiu elgesiu, vertinant jį vadovaujantis sąžiningumo principu, akivaizdu, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas dėl ko bendras šeimas gyvenimas tapo neįmanomas, traumuojantis nepilnametę dukrą, pasibaigęs priverstiniu ieškovės su dukra išsikraustymu iš šeimos gyvenamosios patalpos bei ieškovės sveikatos būklės pablogėjimu, tačiau teismas šių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų nevertino, nes sprendime jų nė nemini, todėl padarė neteisingas išvadas. Pažymėtina, kad atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, klaidino teismą melagingai tvirtindamas, kad sutuoktinė A. R. iš namų išsikraustė esą dėl to, kad jis atsivežė nuolatiniam gyvenimui motiną, tačiau A. R. su dukra pabėgo iš savo namų daug anksčiau (2009 m. rugpjūčio mėn., bet dėl tyčinių atsakovo veiksmų, daiktų iškraustymas užsitęsė. Todėl 2009 m. rugsėjo mėn., dukrai grįžus iš atostogų, A. R. dar turėjo paimti likusius dukros daiktus, kurie sutuoktinio buvo užrakinti. Galutinai išsikraustė 2009-09-18). Ieškovė taip nusprendė pasitarusi su artimaisiais ir gydytojais, ir tai įvyko vien dėl nepakeliamo psichologinio ir kitokio smurto, kuris kėlė pavojų jai ir dukrai. Priverstinis ieškovės išsikraustymas iš namų vienareikšmiai patvirtina neįmanomas sąlygas gyventi šeimos bute dėl ko yra kaltas P. R. (šiuo metu ieškovė su dukra gyvena draugų bute, nes iš Dvarčionių, kuriuose yra butas (duomenys neskelbtini), dukra Miglė pati negali nei nuvykti, nei parvykti iš mokyklos Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje. Apsimestiniai ir melagingi atsakovo teiginiai, koks jis rūpestingas ir geras sutuoktinei ir dukrai paneigiami vien šiuo faktu, kad P. R. pakeitė šeimos buto spynas nedelsdamas, neatidavė be antstolių įsikišimo dukros instrumento (žr. 2009-10-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 18-09-09, 2009-11-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį dėl vaiko daiktų perdavimo ir kt., esančius byloje). Melagingi atsakovo teiginiai apie jo tariamą lojalumą šeimai, sutuoktinei ir panašūs, kurie paneigti bylos duomenų ir įrodymų visuma, teismo neįvertinti, o tai reikšminga sprendžiant dėl sutuoktinio kaltės. Ieškovę teismas pripažįsta kalta dėl santuokos iširimo dėl pagrindinės priežasties - jos tolerancijos stokos atsakovo motinos apsigyvenimo šeimos bute klausimu, kas visiškai nepagrįsta, nes tai įvyko praėjus dviems savaitėms po to, kai ieškovė su dukra persikėlė gyventi kitur. Pažymi, kad įstatymas neįtvirtina jokių trečiųjų asmenų (šiuo atveju - motinos) teisių ar interesų santuokos nutraukimo byloje, tai tik atsakovo procesinė taktika pateikti save geresniu nei yra, ja manipuliuota tyčia, šie nesusiję dalykai šalintini iš teismo sprendimo (ieškovė juk neprašė vertinti, kaip ir kada P. R. elgėsi su jos tėvais, - gerai ar blogai, nes tai nėra bylos ginčo dalyku). Atsakovo kaltę patvirtina bylos įrodymai, kurie tirtini iš naujo apeliacinėje instancijoje, padaryta žala ieškovei ir jos dydis (10 000 Lt) nurodyti procesiniuose dokumentuose ir pagrįsti pateiktais bylai įrodymais, šis reikalavimas tenkintinas pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pažeidė įstatymo reikalavimus, kas spręstina iš naujo, nes: - priimdamas sprendimą teismas nenustatė ir nenurodė, kokio dydžio, teismo nuomone, kuri būtų pagrįsta bylos įrodymais, yra dukros M. R. poreikiai. Nenurodo, kuo vadovaudamasis jis atmetė ieškovės pateiktus paskaičiavimus, akivaizdu, šio klausimo visai netyrė, todėl pažeidė viešąjį (nepilnamečio asmens) interesą, - teismas neįvertino tėvų turtinės padėties (kiekvieno jų gaunamų pajamų) skirtumų, kurie iš esmės reikšmingi nustatant kiekvieno iš tėvų pareigos dydį vaiko išlaikyme konkrečia pinigų suma (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d., 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl šeimos gyvenamosios patalpos padalinimo tarp sutuoktinių, nurodo, kad atsakovui paliktinas dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini) ir tik todėl, kad šiuo metu ten gyvena ir atsakovo serganti motina. Nei Civilinis kodeksas, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nenumato sutuoktinių bendro turto padalinime nei prioriteto, nei kriterijaus, susijusio su trečiaisiais asmenimis, gyvenančiais bendrame sutuoktinių bute - tėvų apgyvendinimas vieno sutuoktinio valia šeimos būste nėra pagrindu pabloginti kito sutuoktinio turtinei padėčiai ar, juo labiau, nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygoms. Šios bylos atveju teismas nepagrįstai dviems asmenims - motinai su vaiku priteisė blogesnį visais aspektais (įrengimo lygis, atstumas nuo mokyklos, vertė) būstą, o vienam asmeniui - atsakovui, priteisė ir vertingesnį, ir geriau įrengtą, ir didesnio ploto, ir geresnėje vietoje esantį būstą, kas patvirtina akivaizdų, nei įstatymais, nei įrodymais nepagrįstą subjektyvumą: teismas prioritetiškai atsižvelgia tik į atsakovo motinos interesus, o ne į nepilnametės dukros M. R. ir ieškovės teisėtus interesus gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje. Pažymi, kad butas (duomenys neskelbtini) nuo pat santuokos sudarymo buvo šeimos turtas, įgytas bendrai abiejų sutuoktinių, jame nuo gimimo gyvena nepilnametė dukra, atsižvelgiant į buto geografinę vietą buvo parinkta mokykla, vaikas turi nuo vaikystės kaimynystėje gyvenančių draugų. Šiuo metu ieškovė su dukra neturi kur gyventi, o atsakovas tai žino ir vilkina bylą. Nutraukiant santuoką prioritetas, akivaizdu, turi būti nepilnamečio vaiko interesai, jo gyvenamojo būsto išsaugojimas gyvenant kartu su mama, o ne atvirkščiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečiai vaikai - viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Dėl to, ginant vaikų teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos, kas šios bylos atveju paneigta teismo sprendimu. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakyta, kodėl ieškovei, su kuria lieka gyventi nepilnametė dukra ir kurios pajamos dvigubai žemesnės nei atsakovo, priteisiamas mažiau vertingas turtas, o atsakovui, kuris ne tik kad uždirba gerokai daugiau, bet ir procesiniuose dokumentuose giriasi, kad yra nagingas (reiškia, didelių rūpesčių nesukeltų buto (duomenys neskelbtini), remonto ir pagerinimo darbai), priteisiamas butas (duomenys neskelbtini). Taip sąmoningai užkraunama nepakeliama našta ieškovei ne tik dėl buto įrengimo, bet ir dėl vaiko mokymosi vietos (gimnazija yra Senamiestyje), nes jame apskritai gyventi su dukra nėra ir nebus įmanoma. Nurodytas aplinkybes prašo įvertinti iš naujo ir skundžiamą sprendimą pakeisti, tenkinant ieškovės reikalavimą dėl šeimos turto padalinimo ir bent minimaliai užtikrinti nepilnamečio vaiko teises. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodyta, reiškia visiškai nepagrįsta, kokią kiekvieno turto objekto vertę teismas laiko realia rinkos verte ir kuo vadovaujasi jas nustatydamas dėl gerokai nudėvėtų daiktų bei priimdamas sprendimą. Daiktų vertės nesutampa su ieškovės nurodytomis, o yra surašytos nemotyvuojant, kodėl, išimtinai vadovaujantis tik atsakovo paskaičiavimais.

Teismo sprendimo rezoliucinės dalies šioje byloje tekste yra klaidų, praleisti esminiai turto duomenys ir kita (nenurodyti ginčo nekilnojamųjų daiktų unikalūs numeriai, garažo vertė nurodyta 8300 Lt, nors yra 8330 Lt), kas turi būti pašalinta iš naujo nagrinėjant bylą pagal šį skundą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė yra neteisi, teigdama apie santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės, nes to neįrodė. Nurodo, kad dukros poreikiai sudaro per mėnesį 1700 Lt, be to atsakovas išlaiko ir prižiūri sergančią motiną. Mano, kad teismas teisingai sprendė, jog butas (duomenys neskelbtini) priteistinas atsakovui, nes jis liko su sergančia motina.

Šalies argumentai

Atsakovas P. R. apeliaciniu skundu prašo teismo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir priteisti iš ieškovės A. R. atsakovo P. R. naudai 148 272,70 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismo sprendimu nesutinka iš dalies, t. y. skundžia tik tą sprendimo dalį, kuria teismas atmetė atsakovo reikalavimus dėl bendrų pinigų 296 545,40 Lt 1/2 dalies priteisimo (kas sudaro 148 272,70 Lt) iš ieškovės A. R.. Teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimus, sutiko su ieškovės A. R. pozicija, kad santaupos bankuose jos (o ir atsakovo) vardu turi būti dalijamos tik tos, kurios buvo 2009-11-03 dienai, t. y. tą dieną, kada ieškovė A. R. įteikė teismui savo ieškinį. Toks teismo sprendimas yra atsakovo teisių pažeidimas dėl tokių argumentų. Pati ieškovė A. R. savo ieškinyje nurodo, kad jau pora metų iki jos kreipimosi į teismą pagal ją su atsakovu jokių santykių, tarp jų bendro ūkio vedimo su atsakovu ji nebepalaiko. Toks jos teiginys kartu yra ir įrodymas, jog A. R. santuokos metu atsakovo abiejų įgytus pinigus jos vardu 296 545,40 Lt sumai iki ieškinio padavimo dienos savavališkai be atsakovo sutikimo išleido ne šeimos interesais, o savo. Byloje esantys dokumentai apie A. R. indėlius bankuose įrodo, jog ieškovė A. R. nuo 2007-09-07 dienos 2009-01-01 dienai grynais paėmė iš įvairių sąskaitų tokias sumas, o būtent: 2007-11-28 paimta iš SEB banko suma 1157,15 JAV dolerių, 2008-02-14 paimta iš SEB banko suma 526,28 JAV dolerių, 2008-08-22 paimta iš SEB banko suma 10747,81 Lt, 2008-12-01 5000,00 Lt iš Nordea banko pervesta į jos tėvo sąskaitą, 2008-07-29 2.9444,39 Lt paimta grynais iš Ūkio banko, 2008-04-17 paimta 5 9411,98 Lt grynais iš banko Snoras, 2008-10-21 iš banko Snoras paimta grynais 38 710,81 Lt, 2008-10-21 iš banko Snoras 10 000,00 Lt pervesta į jos tėvo sąskaitą, 2008-10-22 iš Parex banko (Citadele) 15000,00 Lt pervesta ieškovės tėvui; 731,18 Lt paimta grynais ir 2008-11-26 paimta grynais 15 072,42 Lt; 10) 2008-07-04 iš Swedbank paimta grynais 4000,00 Lt - viso per nurodytą laikotarpį litais pavertus visus pinigus kartu su litais paimta 192 327,17 Lt. Pažymi, kad nė vienas litas iš 192 327,17 Lt šeimos reikmėms nebuvo panaudotas, jokių piniginių įsipareigojimų nei ieškovės tėvui, nei atsakovo motinai ar kitoms giminėms ar kam nors kitam atsakovas su ieškove kaip sutuoktiniai neturėjo. Šiuos pinigus ieškovė paėmė be atsakovo žinios ir atsakovo neinformavus.

Žemesnės instancijos teismas

2009-01-01 datai pagal gautus rašytinius įrodymus iš bankų ieškovės pinigai bankų sąskaitose ir kortelėje buvo 104 218,23 Lt sumai. Šie pinigai nuo 2009-01-01 iki ieškinio padavimo dienos teismui buvo paimti tokiais etapais: 2009 m. gegužės mėn. iš SEB banko 201,03 eurų; 2009-02-21 iš to pačio banko paimta grynais 10 186,73 Lt; 2009 m. balandžio mėn. paimta iš SEB banko grynais 1464,71 eurų; 2009-02-25 iš DnB Nord banko paimta grynais 1768,88 eurų; 2009 m. spalio mėn. iš to paties banko paimta grynais 3402,50 Lt; 2009 m. vasario mėn. paimta grynais 6122,61 Lt; 2009 m. gegužės mėn. iš banko Nordea paimta grynais 10 157,30 Lt; 2009 m. gegužės mėn. iš Medicinos banko pervesta ieškovės tėvui 1203,67 eurų; 2009 m. vasario mėn. 5588,69 Lt Medicinos banke pervesta ieškovės sesers sūnui; 2009 m. kovo mėn. iš banko Snoras grynais paimta 10 272,61 Lt; 2009-03-02 iš banko Swedbank paimta grynais 2188,00 Lt; 2009-04-07 iš to paties banko paimta grynais 4172,79 Lt; 2009-03-28 iš to paties banko paimta grynais 1035,00 eurų. Veikiančios sąskaitos yra tik dvi – 6376,45 Lt dydžio sąskaita Danske Bank ir nedeklaruota teismui 10 198,07 Lt dydžio sąskaita Šiaulių banke. Atsakovas teigia, kad nė vienas litas iš 104 218,23 Lt bendriems šeimos reikalams taip pat nebuvo panaudotas, jokių skolų ar kitokių piniginių įsipareigojimų nei atsakovo brolio bei sesers, nei ieškovės sesers vaikams ar kam kitam, tarp jų ir jos tėvams, neturėjo. Todėl atsakovui priteistina 1/2 dalis 296 545,40 Lt, t. y. 148 272,70 Lt. Pagal CK 3.87 ir 3.88 str. piniginės lėšos 296 545,40 Lt dydžio A. R. vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nutyli ir nepaaiškina teismui iš kokių pajamų šaltinių šeima gavo prašomas padalinti pinigines lėšas. Nurodo, kad jų šeima buvo sutarusi parduoti butą (duomenys neskelbtini) ieškovės seseriai Elzei B. S.. Jos šeima ieškovei perdavė (banko pavedimais ir grynais) 100 000 Lt, kurie vėliau buvo jai grąžinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl santuokos iširimo priežasčių.

Remiantis CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“ normomis, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Reikalavimą pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo ieškovė grindė psichologinio smurto jos atžvilgiu naudojimu. Atsakovas, pareikšdamas priešieškinį, nurodė, jog santuoką iširo dėl abiejų kaltės.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina (Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d.). Taigi, abi ginčo šalys santuokos iširimą sieja su įstatyminėmis prezumpcijomis. Įrodžius šioje teisės normoje nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimą, gali būti preziumuojamas santuokos iširimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Pagal įstatymą preziumuojamų aplinkybių įrodinėti nereikia (Civilinio proceso kodekso 182 str. 1 d. 4 p.). Tai reiškia, kad nustačius bent vienos iš Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. numatytų aplinkybių egzistavimo faktą, nereikia įrodinėti, kad tai buvo santuokos iširimo priežastimi; įstatyminės prezumpcijos gali būti paneigtos, o tai reiškia, kad kita šalis, atsikertanti į tokio pobūdžio prezumpciją, turi įrodyti ne tik tai, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė tam tikras savo pareigas, bet ir tai, jog dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu, t. y. kad santuokos iširimo priežastis buvusi visiškai kita. Žiauraus elgesio su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais faktas, kuriuo buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas, priskiriamas prie sutuoktinių kaltės prezumpcijų, todėl pakanka įrodyti tokių aplinkybių egzistavimą ir tai yra pagrindas konstatuoti vienos iš šalių kaltę dėl santuokos iširimo. Taigi, vertinant teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą santuokos iširimo priežasčių aspektu, aktualus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes patikimumas bei jų pakankamumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nei surinkta bylos medžiaga, nei apklausti liudytojai nepatvirtina aiškios vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Ieškovė paaiškino, jog su atsakovu negalėjo daugiau gyventi dėl psichologinės įtampos, grasinimų, gąsdinimų, nuolatinių skandalingų išpuolių, žeminimo ir įžeidinėjimų, taip pat nurodė, jog visi barniai atsakovo buvo keliami nepilnametės dukters Miglės akivaizdoje. Ieškovės iniciatyva teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. Ž. P. ir A. Š. nurodė vienkartines situacijas, kuomet atsakovas ieškovės atžvilgiu pavartojo nepagarbų žodį bei tai, jog vieną rytą matė atsakovą ,,įsiutusį“ kuomet ieškovė buvo pirmą kartą prieš penkerius metus išėjusi iš namų. Kiti įrodymai, kuriais, kaip netiesioginiais įrodymais, patvirtinančiais atsakovo nepagarbą ieškovei, susiję su vėlesniu laikotarpiu - jau prasidėjus skyrybų procesui, kai šalys kartu nebegyveno, jų santuokiniai ryšiai buvo nutrūkę, t. y. duomenys apie atsakovo motinos apgyvendinimą bute (duomenys neskelbtini), šio buto vidinių durų spynos pakeitimą (b. l. 26, 1 t., ). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai gali būti vertinami tik kaip įrodymas apie besitęsiančią šalių konfliktinę situaciją, tačiau ne kaip įrodymas, jog egzistuoja aplinkybės, priskiriamos prie įstatyminių prezumpcijų, pripažįstamų santuokos iširimo priežastimis. Taigi, tik tie įrodymai, kurie patvirtina arba paneigia šalių nurodomas aplinkybes iki faktiško šeimos iširimo vertintini kaip turintys įtakos sprendžiant dėl ištuokos priežasčių.

Teisėjų kolegija, vertindama psichologinio smurto vartojimo prieš šeimos narius įrodytumą, pažymi, jog ieškovei nurodant nuolatinius atsakovo tokio pobūdžio veiksmus, o atsakovui tokį faktą kategoriškai neigiant, smurto faktas galėtų būti įrodinėjamas visomis Civilinio proceso kodekso 177 str. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tai gali būti ir liudytojų parodymai, netgi jei tie liudytojai yra ir ieškovei artimi asmenys. Tačiau teismui vertinant tokių vienai iš ginčo šalių artimų liudytojų parodymus jų patikimumo prasme, turi būti atsižvelgta į tą artimą ryšį ir tokiais liudijimais galėtų būti remiamasi, jeigu ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtintų atitinkamas liudytojų nurodomas aplinkybes. Be to, svarbu pažymėti, jog aptariamu atveju nei viena iš paminėtų liudytojų neparodė asmeniškai mačiusios atsakovą nuolat vartojus prieš ieškovę psichinio pobūdžio smurtą: abi jos liudijo tik momentinius įvykius dėl atsakovo pasisakymo ar jo emocinės būklės ir tai esant konfliktinei situacijai su ieškove jai išėjus iš namų. Vertindama įrodymų pakankamumą psichinio smurto pavartojimo faktui nustatyti, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad vaikų teisių apsaugos institucijos darbuotojams apklausiant šalių nepilnametę dukterį Miglę nėra užfiksuoti pasisakymai apie tai, kad ji būtų mačiusi kaip tėtis elgiasi mama ir kad ji pati būtų nukentėjusi nuo tėčio veiksmų (nors ieškovė nurodė, kad atsakovas psichinį smurtą nuolat naudojo stebint dukrai). Priešingai, minėtoje išvadoje nepilnametė duktė nurodė, jog tėtis domisi mokslais, prieš mokslo metų pradžią nupirko mokyklai reikalingus reikmenis, taip pat nėra aiškiai išreikštos pozicijos su kuo ji norėtų likti gyventi po skyrybų, kas vargu ar galėtų būti stebima, jeigu vaikas būtų matęs psichologinio pobūdžio smurtą ir pats jį patyręs. Tokiu būdu, konstatuojama, jog byloje esantys įrodymai nėra pakankami pripažinti, jog prieš ieškovę ar kitus šeimos narius buvo naudojamas psichologinis smurtas. Vadinasi, kylantys konfliktai, jų aiškinimasis, tarpusavio pretenzijos ir kaltinimai neturėtų būti vertinami kaip psichologinis smurtas, o greičiau kaip sutuoktinių tarpusavio pagarbos, lojalumo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, kurdami šeimą žinojo ar turėjo žinoti, jog gyvenant šeimoje gali kilti tam tikrų nesutarimų, nesusipratimų ir neaiškumų, todėl šeimose ypač svarbūs tolerancija pagrįstas gebėjimas kylančius nesutarimus išsiaiškinti, įvertinant abiejų sutuoktinių požiūrį į tam tikrą problemą, o ne siekiant vienam ar kitam primesti savo subjektyvų požiūrį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Civilinio kodekso normose, reglamentuojančiose sutuoktinių tarpusavio pareigas bei jų, kaip tėvų, pareigas vaikams, nėra numatytas pareigų šeimoje paskirstymas, todėl situacija, faktiškai susiklosčiusi šeimoje, kai vienas iš sutuoktinių daugiau dėmesio skiria vienų, o kitas- kitų pareigų vykdymui, negali būti vertinama kaip aplinkybė, jog sutuoktiniai (vienas ar abu) pažeidė savo pareigas. Pripažinus, jog nei vienas iš sutuoktinių neįrodė, kad egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyminę santuokos iširimo priežasčių prezumpciją, pripažįstama, jog konfliktai, kylantys tarpusavio nesupratimo pagrindu vertintini kaip abiejų sutuoktinių kaltė, iškilusius nesutarimus šalims nesiekiant spręsti geruoju, susitardami, derindami pozicijas, o kiekvienas siekdamas primesti kitam savo supratimą apie šeimos vertybes, elgesį šeimoje ir pan. Sprendžiant kaltės klausimą, esminė aplinkybė nėra tai, kas dažniau tuos konfliktus išprovokuodavo; svarbiausia tai, kaip šalys elgėsi konflikto metu. Nagrinėjamu atveju matyti, jog iškilus aštriam konfliktui, sutuoktiniai nesugebėjo rasti sąlyčio taškų šeimai išsaugoti ir tokioje situacijoje negali būti pripažįstama vieno ar kito sutuoktinio kaltė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti abipusę kaltę dėl santuokos iširimo (Civilinio kodekso 3.61 str. 2 d.) ir dalyje dėl santuokos iširimo priežasčių palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės A. R. apeliacinį skundą dalyje dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.61 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nenustatė kokio dydžio yra nepilnametės dukters poreikiai, taip pat nenurodė, kuo vadovaujantis buvo atmesti ieškovės argumentai dėl poreikių paskaičiavimo, taip pat neįvertinta šalių turtinė padėtis, kas yra reikšminga nustatant kiekvieno iš tėvų pareigos dydį vaiko išlaikyme konkrečia pinigų suma.

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra M. R., gim. 1998-02-01, gyvena su ieškove. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio dukrai M. R. priteisimo, nurodydama, kad tik ji iš esmės rūpinasi vaiku, jai reikia užtikrinti dukters jos augimui, vystymuisi, mokymuisi ir gyvenimui reikalingas pilnavertes sąlygas, atsakovas yra darbingas, dirba ir gauna pajamas, todėl turi teikti išlaikymą (ne mažiau kaip 1500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis). Ieškovė ieškinyje detalizavo nepilnametės dukters poreikius ir nurodė, kad dukters poreikiai su amžiumi vis didėja. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis sutinka mokėti 1000 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį ir nurodo, jog dukters poreikiams patenkinti per mėnesį pakanka nuo 1600 iki 2000 Lt. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 1000 Lt kas mėnesį, tačiau neįvertinęs nepilnamečio vaiko poreikių bei jo tėvų (šalių) turtinę padėtį. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytu išlaikymo dydžiu ir prašo padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki 1500 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškovė reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui grindžia tuo, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, kadangi jis gauna ženkliai didesnes pajamas, nei ieškovė. Įvertinus byloje šalių pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą iš atsakovo, yra iš dalies pagrįsti.

CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiui vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3. 192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokia nepilnamečiui šalių vaikui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga piniginė suma. Ieškovės apeliaciniame skunde yra nurodyta, jog detalūs vaiko poreikiai yra išdėstyti ieškinio priede (b. l. 18 – 20, 1 t.), kur išlaidos vaiko poreikiams siekia apie 2500 Lt. Atsakovo nuomone, vaiko poreikių patenkinimo dydis siekia nuo 1600 Lt iki 2000 Lt per mėnesį, tačiau nepateikia jokių duomenų, paneigiančių ieškovės išdėstytų nepilnametei dukrai poreikių buvimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių dukra mokosi Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje, lanko fortepijono pamokas Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, šokių būrelį, baseiną, jai diagnozuota trumparegystė, plokščiapėdystė, reikalinga lankyti stuburo raumenis stiprinančius fizioterapijos užsiėmimus (b. l. 22, 1 t., 25 – 26, 3 t.). Tarp šalių nekilo ginčo, jog mokymo įstaigų lankymas yra apmokamas, dukra lanko papildomas pamokas (pianinas, solfedis), užklasinei veiklai reikalingi specialūs drabužiai, dėl sveikatos būklės reikalingi vaistai, maisto papildai, akiniai, dantų taisymas, korekcija bei kt. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegijos vertinimu, nepilnametės dukters poreikių tenkinimas per mėnesį sudaro ne mažiau kaip 2000 Lt, todėl, teismas priteisdamas išlaikymo dydį privalo orientuotis į nustatytų nepilnamečio vaiko poreikiams reikalingas išlaidas.

Kaip jau buvo minėta, abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Geresnės turtinės padėties tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė užtikrina, jog būtų iš esmės patenkinti nepilnametės dukters poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas intensyviai bendrauja su dukra, ja rūpinasi, užtikrina mokymosi įstaigų lankymą dukrą nuvežant ir parvežant iš jų, ar kartu atostogauja ir pan. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pagal pateiktus rašytinius įrodymus vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekia beveik iki 7000 Lt (atskaičius mokesčius) (b. l. 79 – 80, 1 t.), o ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra apie 3000 Lt (atskaičius mokesčius) (b. l. 21, 1 t.), darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė už ieškovės ir todėl atsakovas privalo teikti didesnę nustatytą išlaikymo dalį. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog dalijant santuokoje įgytą turtą nebuvo nukrypta nuo lygių dalių nustatymo principo, ir kiekvienam sutuoktiniui atiteko vienodos vertės turtas. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nebuvo pateikta jokių duomenų apie pasikeitusias šalių gaunamas pajamas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas turi mokėti 1300 Lt išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad esant esminiams nepilnamečio vaiko poreikių ir/ar vaiko tėvų turtinės padėties pasikeitimams, išlaikymo dydis gali būti peržiūrimas iš naujo. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio teismui pateikimo datos - 2009-11-03 (b. l. 1, 1 t.) (CK 3.200 str.), kadangi byloje nėra visų duomenų apie išlaikymo teikimą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje.

Dėl turto padalijimo

Dalijant bendrą sutuoktinių turtą teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes bei prašomus turto padalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R. , bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-82/2011; kt.). Bylos duomenimis, abi šalys pateikė atitinkamus bendrąja jungtine nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo variantus. Apeliantė A. R. nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl dviejų kambarių buto (duomenys neskelbtini), padalinimo, priteisiant jį atsakovui P. R., pažeidė CK 3.3 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei CK 3.127 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad, sprendžiant visus šeimos klausimus, susijusius su vaikais, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Taigi jis taikytinas ir sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimus. Daugeliu atveju šis principas detalizuotas teisės normose, reguliuojančiose atskirus turto padalijimo tarp sutuoktinių aspektus: teismas gali nukrypti nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo, atsižvelgdamas į jų vaikų interesus (CK 3.123 straipsnio 1 dalis); teismas gali nustatyti uzufruktą vienam sutuoktiniui priklausančioje gyvenamoje patalpoje palikti gyventi kitą sutuoktinį, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.71 straipsnis 1 dalis); į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, šis turtas neišieškant kompensacijos perduodamas sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.120 straipsnis). Dar viena vaiko interesų gynimo garantija įtvirtinta CK 3.127 straipsnio 3 dalyje – parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalyje suteiktas prioritetas turto padalijimui natūra, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tokiais atvejais sutuoktinis, kuriam paskiriamas turtas natūra, įpareigojamas kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Vaiko interesus gali atitikti tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo būsto priteisimas tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tiek ir jo padalijimas natūra, jei tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka dalis, užtikrinanti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Tarp šalių nekilo ginčo, jog pagal CK 3.84 str. prasmę butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šeimos gyvenamoji patalpa (šeima nuolat gyvena nuo 1998 m.), kurios įsigijimo vieta nulėmė ir nepilnametės dukters mokyklinės įstaigos pasirinkimą (Senamiestyje), taip pat ir pačio būsto įrengimą bei pritaikymą dukters poreikiams. Pirmosios instancijos teismas šeimos būsto statusą turinčio turto priteisimą atsakovui P. R. grindė vien tik atsakovo sergančios motinos gyvenimu ginčo bute ir jos slaugymu, tačiau nepasisakė dėl nepilnametės dukters interesų liekant gyventi įprastinėje gyvenamojoje aplinkoje. Pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl ko jam prižiūrint sergančią motiną išlieka būtinumas gyventi su ja ginčo bute. Liudytoja A. K. (atsakovo pusseserė) parodė (b. l. 35, 3 t.) bei šių aplinkybių nepaneigė ir pats atsakovas, jog motina yra neįgali, ji negali judėti be kito asmens ir praktiškai į lauką nėra vedama, jos negalima palikti vienos ir priežiūrai, todėl yra samdomos slaugės. Šios nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovo motinos gyvenimo būdas šiuo metu yra sėslus, ir tai, kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės, kurioje gyvenamojoje vietoje ji bus slaugoma ir prižiūrima. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog ginčo butas (duomenys neskelbtini) yra arčiau Santariškėse esančių gydymo įstaigų, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovui slaugant motiną kitoje gyvenamojoje vietoje nebus galimybės suteikti kvalifikuotos medicininės pagalbos. Taigi, siekiant šiuo atveju nustatyti šalių interesų pusiausvyrą sprendžiant ginčą dėl nekilnojamojo turto padalijimo, nėra nustatyta jokių svarbių faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą eliminuoti nepilnametės dukters Miglės galimybę išsaugoti tas minimalias gyvenimo sąlygas, kurias ji iš esmės nuolat turėjo iki kilusio konflikto tarp šalių. Teisėjų kolegija, vertindama šias nustatytas aplinkybes vaiko interesų prioritetinės gynybos kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių interesų pusiausvyrą ir nepagrįstai nustatė, jog šeimos gyvenamoji patalpa turi atitekti atsakovui dėl slaugomos motinos, o ieškovei, su kuria nustatyta nepilnametės dukters Miglės gyvenamoji vieta, atiteko gyvenamoji patalpa, kuri buvo visiškai nenaudojama šeimos interesams užtikrinant nepilnametės dukters teisę į būstą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovės apeliacinis skundas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, nustatant, jog ieškovei yra priteistinas butas (duomenys neskelbtini) (132 000 Lt vertės), o atsakovui priteistinas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 76 400 Lt). Pažymėtina, kad tarp šalių dėl nurodytos nekilnojamojo turto vertės ginčo nekilo. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodyta, kokią kiekvieno turto objekto vertę teismas laiko realia rinkos verte ir kuo vadovaujasi nustatant vertę padėvėtiems daiktams, nes daiktų vertės nesutampa su ieškovės nurodytomis, ir išimtinai vadovaujamasi tik atsakovo paskaičiavimais. Kolegijos vertinimu, šis ieškovės argumentas nėra pagrįstas, kadangi kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų (b. l. 1 – 8, 88 – 95, 1 t.), kilnojamųjų daiktų, kurie jai priteisti teismo sprendimu, vertė yra nurodyta būtent vadovaujantis jos pateiktais skaičiavimais (automobilis Nissan MICRA, v/n (duomenys neskelbtini) - 5000 Lt vertės, televizorius ,,Philips“ – 3000 Lt vertės, televizorius ,,Samsung“ – 1500 Lt vertės, vonios ir tualeto spintelės – 800 Lt vertės, svetainės ir miegamojo dieninės užuolaidos – 400 Lt vertės). Taip pat, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, atsakovui P. R. priteistų daiktų nurodyta vertė nesutampa su atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodoma verte, ir teismas šiuo atveju kilnojamųjų daiktų vertę nustatė vadovaujantis imant vidurkį šalių nurodytų daiktų skirtingo įvertinimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių padalintų kilnojamųjų daiktų rinkos vertę, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl nurodytų daiktų kitos vertės nustatymo. Todėl dėl šių argumentų ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

Atsakovas P. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas dėl piniginių sumų priteisimo ir prašo iš ieškovės A. R. priteisti jo naudai 148 272,70 Lt, t. y. ½ dalį 296 545,40 Lt pinigų, kurie buvo išleisti ne šeimos interesams. Kaip nurodė ieškovė, jų šeima buvo sutarusi parduoti butą (duomenys neskelbtini) ieškovės seseriai Elzei B. S.. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Elzė B. S. 2005-04-13 į ieškovės A. R. banko sąskaitą pervedė 6000 Lt, 2005-04-14 pervedė 71 250 Lt ir 4000 Lt pinigines sumas, A. S. 2005-04-14 pervedė 12 000 Lt sumą, J. S. į ieškovės sąskaitą pervedė 2000 Lt (b. l. 211 – 212, 1 t., 85, 4 t.). Kaip nurodo ieškovė, 2005-04-24 Elzė B. S. jai perdavė 4755 Lt, kuriuos ieškovė įnešė į banko sąskaitą 2005-04-26 (211 – 212, 1 t., 85, 4 t.). Kadangi sandoris neįvyko, 100 000 Lt suma buvo grąžinta Elzei B. S. (203 – 206, 1 t.), šios aplinkybės patvirtintos ir 2010-12-22 teismo posėdžio metu apklausus ją liudytoja. Pažymėtina, kad dėl nurodytų aplinkybių tarp šalių ginčo nekilo. Ieškovės A. R. byloje pateikta Elzės B. S., J. S. ir A. S. ieškovei pervestų piniginių lėšų judėjimo schema (b. l. 91, 4 t.) pagrįsta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. 2005-04-26 sudaryta terminuoto indėlio sutartis AB banke Snoras 50 000 Lt sumai iš E. B. S. pinigų (b. l. 85, 4 t.), ir ši terminuoto indėlio sutartis pasibaigė 2008-10-18 (56 682,54 Lt suma), taip pat pasibaigė terminuoto indėlio sutartis 2028,27 Lt sumai, viso 58 710,81 Lt (b. l. 86, 4 t.). Dėl šios piniginės sumos 2008-10-21 sudaryta tame pačiame banke terminuoto indėlio sutartis 10 000 Lt sumai (b. l. 86, 4 t.), 2008-10-21 atliktas 10 000 Lt pavedimas J. J., kurie, kaip nurodo ieškovė, pasibaigus terminuoto indėlio sutarčiai buvo sugrąžinti E. B. S. (b. l. 86, 4 t.). 2008-10-21 sudaryta terminuoto indėlio sutartis DnB Nord banke 6000 Lt sumai (2009-02-25 6122,61 Lt konvertuota į 1768,88 EUR) (b. l. 49 - 50, 2 t.) ir, kaip nurodo ieškovė, 2009-04-24 grąžinta E. B. S.. 2008-10-22 10 747,81 Lt iš AB SEB bankas nuimti grynais (b. l. 34, 2 t.) ir, kaip nurodo ieškovė, grąžinti J. J. (kadangi terminuoto indėlio sutartis sudaryta 2006-03-02 iš J. J. 2006-02-20 pervestų 10 000 Lt (b. l. 33, 4 t.), 2008-10-22 dėl 5500 Lt sumos su UAB Medicinos bankas sudaryta terminuoto indėlio sutartis, kuri baigėsi 2009-03-01 (b. l. 60, 2 t.) ir ši suma su palūkanomis buvo pervesta J. S. (b. l. 63, 2 t.), ir kaip nurodo, šie pinigai grąžinti E. B. S.. AB Swedbankas sąskaitos išrašas (b. l. 102, 2 t.) patvirtina, kad 2009-02-25 piniginė suma konvertuota į 1033 eurus ir 2009-03-28 nuimta grynais 1035 eurai bei, kaip nurodo ieškovė, grąžinti E. B. S.. AB SEB bankas sąskaitos išrašas patvirtina, jog 2008-10-21 grynais pinigais įnešta 10 000 Lt bei 2009-02-21 nuimta 10 186 Lt (b. l. 34, 36, 2 t.).

Dėl kitos pervestos giminaičių piniginės sumos - 50 000 Lt ir ieškovės 4016,97 Lt sumos 2005-05-04 sudaryta 2005-05-04 AB banke Snoras terminuoto indėlio sutartis (b. l. 78, 4 t.), kuri pasibaigė 2008-04-13. Ieškovės paaiškinimus patvirtina, kad iš šios pinigų sumos 2008-10-10 į UAB Medicinos bankas buvo pervesta 4000 Lt ir sudaryta terminuoto indėlio sutartis (b. l. 60 – 66, 2 t.) bei 2009-02-10 4087,71 Lt konvertuoti į eurus (1180,84 EUR), kurie pervesti J. J. (1203,67 EUR) bei, kaip nurodo ieškovė, grąžinti E. B. S.. Kita iš Ūkio banko nuimta pinigų suma – 10 000 Lt suma 2008-11-27 pervesta į Danske banką (b. l. 84, 2 t.) bei 2009-03-27 pasibaigus terminuotam indėliui (b. l. 87, 2 t.) išmokėta grynais, ir kaip nurodo ieškovė, piniginė suma - 10 230 Lt grąžinta E. B. S.. Kita 5000 Lt iš Ūkio banko paimta ieškovės nurodoma suma pervesta į 2008-12-24 AB SEB bankas bei po terminuoto indėlio nutraukimo nurodyta suma konvertuota į eurus (1464,71 EUR) ir šias aplinkybes patvirtina banko sąskaitos išrašai už nurodytą laikotarpį (b. l. 26, 38, 2 t.). Ieškovė nurodo, kad ši suma taip pat grąžinta seseriai E. B. S..

Kitos iš AB SNORAS banko paimtos sumos – 30 000 Lt pervedimą 2008-04-17 į Parex banką patvirtina šio banko pateikta pažyma ir sąskaitos išrašai (b. l. 73 – 76, 2 t.). Pasibaigus terminuotam indėliui, 2008-10-22 15 000 Lt suma pervesta J. J. (b. l. 75, 2 t.), kurie, kaip nurodo ieškovė, 2008-11-26 buvo nuimti (15 071,22 Lt) ir grąžinti E. B. S. (b. l. 76, 2 t.). Dėl kitos dalies - 15 000 Lt Parex banke sudaryta terminuoto indėlio sutartis, kuri pasibaigė 2008-11-26 ir šie pinigai iš sąskaitos paimti grynais (b. l. 74 - 76, 2 t.). Nordea Bank Finland Plc pažyma ir sąskaitos išrašas (b. l. 54 – 55, 2 t.) patvirtina, kad 2008-11-27 į sąskaitą įnešta 15 000 Lt, 2008-12-01 dėl 10 000 Lt sudaryta terminuoto indėlio sutartis, kuri pasibaigė 2009-03-05 ir indėlis su palūkanomis, kaip nurodė ieškovė, grąžinta E. B. S.. Kita dalis iš 15 000 Lt, t. y. 5000 Lt, buvo pervesta J. J. ir, kaip nurodė ieškovė, ji buvo atiduota E. B. S.. Iš išdėstyto matyti, kad E. B. S. tokiu būdu viso grąžinta piniginė suma, kurią sudaro 86 932,91 Lt ir 5471,59 EUR. Kolegija pažymi, kad atsakovas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su nurodytų ginčo piniginių sumų kita kilme, ieškovės paaiškinimai dėl gautų piniginių sumų iš giminaičių yra nuosekli, pagrįsta rašytiniais įrodymais bei, kaip minėta liudytojos E. B. S. parodymais bei patvirtinimu, jog pinigai yra grąžinti (b. l. 96, 4 t.). Kaip matyti iš atsakovo P. R. apeliacinio skundo, nurodytos kitos piniginės sumos, t. y. dėl 2008-07-04 iš AB Swedbank paimtų grynais 4000 Lt – kaip nurodė ieškovė ir teismo posėdžio metu, tą pačią dieną buvo sudaryta terminuoto indėlio sutartis 4000 Lt sumai ir nutraukta sutartis (b. l. 105, 2 t.). Taip pat tą pačią dieną buvo sudaryta nauja tai sumai terminuoto indėlio sutartis, kuri pasibaigė 2009-04-07, ir 2009-04-07 buvo nuimta grynais 4172,79 Lt (b. l. 104, 2 t.). Kaip nurodė ieškovė, šios piniginės sumos buvo panaudotos automobilio remontui, padangų pirkimui, medicininiams tyrimams ir gydytojų konsultacijoms (b. l. 89, 4 t.). Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog šios lėšos negalėjo būti panaudotos ieškovės nurodytiems tikslams, ir tokiu būdu būtų pagrindas laikyti, jog lėšos panaudotos ne šeimos interesams. Byloje esantis sąskaitos išrašas (b. l. 101, 2 t.) patvirtina, jog grynais buvo paimta iš AB Swedbank 2188 Lt, ir kaip nurodo ieškovė, ši pinigų suma buvo panaudota advokato paslaugoms (b. l. 89, 4 t.), kas, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog piniginė suma buvo panaudota ne šeimos interesams. Byloje nekilo ginčo, jog Danske Bank sąskaitoje (b. l. 89, 2 t.) esanti 4635 Lt suma yra iš SODROS pervesti pinigai nepilnametei dukrai M. R., todėl taip pat nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šių pinigų padalijimo tarp šalių. Teismas pažymi, kad Šiaulių banke 2010-03-30 nuimta 10 198,00 Lt suma (b. l. 97, 2 t.) nepateikiant jokių įrodymų, susijusių su jų panaudojimu, laikytina dalintinu santuokoje įgytu turtu, ir tai sudaro teisinį pagrindą atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir iš ieškovės atsakovo P. R. naudai priteisti ½ dalį nurodytos piniginės sumos – 5099,00 Lt, kitoje dalyje dėl išvardintų argumentų, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Kadangi ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies dėl turto padalijimo, yra teisinis pagrindas perskaičiuoti kiekvienai šaliai atitenkančio turto vertę, ir spręsti klausimą dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovei A. R. atitekusio turto vertė – buto (duomenys neskelbtini) (132 000 Lt), kito priteisto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą (15 800 Lt), 60 205 Lt piniginių sumų, viso 208 005 Lt, atsakovui P. R. atitekusio turto vertė – buto (duomenys neskelbtini) (76 400 Lt), kito priteisto kilnojamojo turto ir vertybinių popierių vertė pagal pirmosios instancijos sprendimą (37 745 Lt), piniginių sumų 65 304 Lt, viso 179 449 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei A. R. priteisto turto vertė viršija jos dalį iš viso dalintino turto, tai iš ieškovės atsakovo P. R. naudai priteistina 14 278 Lt kompensacija, už tenkančią ieškovei didesnę turto dalį, t. y. ½ dalį skirtumo sumos ((208 005 – 179 449) : 2) (CK 3.117 str. 3 d.). Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistu, patikslinant tik rezoliucinę dalį dėl nekilnojamųjų daiktų unikalių numerių ir vertės.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės A. R. ir atsakovo P. R. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

,,Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1993-11-06 Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 3281) tarp ieškovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti ieškovei pavardę R., atsakovui – R..

Nustatyti nepilnametės M. R., a k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ieškovę A. R. nepilnametės M. R. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 1300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo datos (2009-11-03) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatytina nepilnametės M. R. bendravimo su tėvu P. R. tvarka – bendru geranorišku ieškovės ir atsakovo (vaiko tėvų) sutarimu, atsižvelgiant į vaiko nuomonę.

Priteisti ieškovei A. R. asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini) (132 000 Lt vertės), automobilį Nissan MICRA v/n (duomenys neskelbtini) (5000 Lt vertės), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (5100 Lt vertės). Priteisti ieškovei A. R. asmeninės nuosavybės teise šiuos daiktus: televizorių „Philips“ (3000 Lt vertės), televizorių „Samsung“ (1500 Lt vertės), vonios ir tualeto spinteles (800 Lt), svetainės ir miegamojo dienines užuolaidas (400 Lt vertės). Priteisti ieškovei A. R. 60 205, 00 Lt piniginių lėšų, esančių atsakovo komercinių bankų sąskaitose.

Priteisti atsakovui P. R. asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini) (76 400 Lt vertės), automobilį Audi 100 v/n (duomenys neskelbtini) (1750 Lt vertės), garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (8330 Lt vertės), AB „TEO“ akcijas – 5000 vienetų (9500 Lt vertės). Priteisti atsakovui P. R. asmeninės nuosavybės teise šiuos daiktus: šaldytuvą (2550 Lt vertės), virtuvės komplektą ir virtuvės baldus (3900 Lt vertės), skalbimo mašiną (1150 Lt vertės), virtuvės žaliuzes (115 Lt vertės), garų surinkėją (100 Lt vertės), miegamojo lovos su spintelėmis komplektą (4200 Lt vertės), kompiuterinį stalą, kėdę, veidrodį (525 Lt vertės), kompiuterį (1000 Lt vertės), miegamojo naktines užuolaidas ir karnizus (150 Lt vertės), koridoriaus spintą (3100 Lt vertės), koridoriaus šviestuvą, virtuvės šviestuvus (150 Lt vertės), didelį veidrodį (250 Lt vertės), šviestuvą (500 Lt vertės), svetainės naktines užuolaidas ir karnizus (350 Lt vertės), vonios spintelę su šviestuvais (125 Lt vertės). Priteisti atsakovui P. R. atsakovo komercinių bankų sąskaitose esančias 60 205, 00 Lt pinigines lėšas ir ieškovės komercinių banko sąskaitose buvusias 5099,00 Lt pinigines sumas.

Priteisti iš ieškovės A. R. atsakovui P. R. 14 278 Lt piniginę kompensaciją už tenkančią ieškovei A. R. didesnę turto dalį.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.“Kolegijos pirmininkė Loreta LipnickienėTeisėjai Jadvyga MardosevičHenrichas Jaglinskis