Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-29 · Civilinė byla Nr. 2S-90-656/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-29
Bylos Nr.
2S-90-656/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12876-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
K. S., Z. V., Ž. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2S-90-656/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12876-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų (apeliantų) K. S., Z. V. ir Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų K. S., Z. V. ir Ž. V. pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18679-854/2018 nusprendė atmesti ieškovų K. S., Z. V. ir Ž. V. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymo Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ panaikinimo bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Šalies argumentai

2. Ieškovai padavė pareiškimą, kuriuo prašė išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį.

3. dėl sprendimo išaiškinimo nurodo, kad jiems nesuprantama ir neaišku, kas atmes ar neatmes jų ieškinį, ar kažkoks teismas, ar teisėja G. Č.. Neaišku, ar teisėja turi įgaliojimus. Rezoliucinės dalies antras, trečias ir ketvirtas sakiniai netaisyklingi, juose nėra veiksnio ir tarinio, todėl jie beprasmiai. Pareiškimą dėl sprendimo išaiškinimo prašoma nagrinėti žodinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmetė prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Teismas atmetė ieškovų prašymą klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka nurodęs, kad ieškovų prašymas išaiškinti teismo sprendimą nesusijęs su byloje spręsto ginčo esme ir ieškovų prašymo nagrinėjimas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka neatitiktų proceso ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis). Teismo vertinimu, prašoma išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra visiškai aiški, todėl pagrindo ją išaiškinti nėra. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje ieškinį atmetė, motyvuojamojoje sprendimo dalyje išdėstydamas sprendimo atmesti ieškovų ieškinį motyvus. Teismo sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, jo visos sudedamosios dalys – įžanginė, motyvuojamoji ir rezoliucinė – yra tarpusavyje susijusios bei vertintinos kartu (CPK 270 straipsnio 1 dalis). 2018 m. spalio 10 d. sprendimo įžanginėje dalyje aiškiai nurodyta, kad civilinę bylą išnagrinėjo teisėja G. Č.. Pagal CPK 62 straipsnio nuostatas apylinkės teismo teisėjas, nagrinėdamas civilines bylas, veikia teismo vardu. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria iš ieškovų į Valstybės biudžetą priteista po 13,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, taip pat visiškai aiški, be to, motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodyta, kaip ir kam šią priteistą sumą galima sumokėti, todėl aiškinti ją taip pat nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

5. Ieškovai (apeliantai) padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:

5.1. Nutartis priimta neteisėtos sudėties, nes apeliantai buvo pateikę prašymą dėl teisėjos nušalinimo, tačiau teisėjos nušalinimo klausimas yra neišspręstas.

5.2. Nutarties tekste yra prieštaringų vienas kitam teiginių.

5.3. Nutartis neteisėta, nes priimta rašytinio proceso tvarka, pažeidžiant CPK 278 straipsnio 3 dalies normą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo išaiškinimo, teisėtumo klausimas.

8. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip jis turi būti vykdomas.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ieškovų ieškinys atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimo rezoliucinė dalis yra visiškai aiški ir suprantama, be to, ji nėra vykdytina, todėl teismui nebuvo pagrindo taikyti procesinio sprendimo išaiškinimo institutą. Taip pat atmestini atskirojo skundo argumentai, kad nutarties tekste yra prieštaringų vienas kitam teiginių. Skundžiama nutartis atitinka visus jai keliamus turinio ir formos reikalavimus, nutarties argumentai yra logiški ir nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems.

Šalies argumentai

10. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta netinkamos sudėties teismo, nes ieškovai buvo pateikę pareiškimą teismo pirmininkui dėl teisėjos G. Č. nušalinimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos V. Š., pavaduojančios teismo pirmininką, 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ieškovo K. S. pareiškimas dėl teisėjos G. Č. nušalinimo buvo atmestas. Apeliantų subjektyvi nuomonė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos V. Š. 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties turinio neleidžia daryti išvados, kad teisėjos nušalinimo klausimas nebuvo išspręstas. Todėl apeliantų argumentai, kad nutartis priimta netinkamos sudėties teismo ar šališkos teisėjos atmestini kaip nepagrįsti.

11. Apeliantų manymu, teismas pažeidė CPK 278 straipsnio 3 dalies normą, nes jų prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors jie buvo pateikę prašymą dėl klausimo nagrinėjimo žodine tvarka. Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Sprendimo išaiškinimo klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 278 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad prašymo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka neatitiktų proceso ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis), dėl ko pagrįstai prašymą atmetė ir klausimą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

12. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

13. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjas Andrius Ignotas