Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas:

1) Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėneiams;

2) Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

3) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 30 parų areštu;

4) Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 MGL (228 Eur) dydžio bauda;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (5 veikos) 168 MGL (8 400 Eur) dydžio bauda (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2021 m. balandžio 8 d. apie 20.00 val. viešoje vietoje, šalia statinio, esančio Vilniuje, Riovonių g. 33A, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, važiuojamojoje juostoje sustabdė savo vairuojamą automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po ko priėjęs prie automobilio „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo G. M., beisbolo lazda sudavė per minėto automobilio vairuotojo dureles, jas įlenkdamas ir subraižydamas, tokiais įžūliais bei vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, apgadino automobilį „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei padarė nukentėjusiajam G. M. 260 Eur dydžio turtinę žalą.

Tokiais veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 16 d., 2021 m. rugpjūčio 5 d. papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis G. M. parodė, kad su M. Š. jų nesieja jokie santykiai, su juo tik pažįstami, neturėjo bendrų interesų. Tą dieną, kai įvyko įvykis, M. Š. automobilyje sėdėjo K. Č., kuri yra jo (G. M.) buvusi mergina. Su ja draugavo apie 3 metus, prieš 7–8 mėnesius išsiskyrė ir nuo to laiko nebendravo. Išsiskyrė taikiai, abipusiu susitarimu, nemano, kad ji laiko pyktį jam. Nežino, kur ji gyvena šiuo metu, kai draugavo, ji gyveno pas savo tėvus, (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini). Po išsiskyrimo tikrai su ja nebendravo nei telefonu, nei asmeniškai. Su M. Š. tikrai nesiaiškino santykių nei dėl K. Č., nei dėl kitų priežasčių, net nežinojo, kad K. Č. bendrauja su M. Š., nustebo, kai pamatė ją automobilyje su juo. Iš automobilio ji išlipusi nebuvo. M. Š., kai pribėgo prie jo automobilio, iš pradžių traukė durų rankenėles, bandė atidaryti, bet automobilis užsirakina iš vidaus automatiškai, ir jam nepavyko atidaryti. Tada jis beisbolo lazda trenkė į automobilio dureles. Beisbolo lazdą jis turėjo rankoje iš karto, kai pribėgo prie automobilio. Telefono numerį, kurį nurodė kaip M. Š. kontaktinį, žino iš „Facebook“ paskyros, pats šiuo Nr. neskambino. Automobilis „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas įvykio metu, įformintas jo tėvo vardu, nes tuo atveju pigesnis draudimas. Tačiau realiai tėvas tuo automobiliu niekada nesinaudojo, tad žala yra padaryta jam asmeniškai. Po įvykio automobilio neremontavo, todėl negali pateikti jokių dokumentų. Po įvykio buvo įlenktos ir apibraižytos vairuotojo durelės, tačiau vairavimui tai netrukdo, tad automobiliu taip ir naudojasi iki šiol (b. l. 26–28, 31–32).

2021 m. liepos 14 d. akistatos protokolu užfiksuota, kad prieštaravimų tarp įtariamojo ir nukentėjusiojo parodymų pašalinti nepavyko (b. l. 29–30).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 8 d. liudytoja apklausta A. D. B. parodė, kad 2021 m. balandžio 8 d. apie 20.00 val. adresu Riovonių g. 41, Vilnius, kelkraščiu vedžiojo savo šunį, kai pamatė, kad už 60 metrų šalia pastato adresu Riovonių g. 33A, Vilnius, automobilis „Volvo“, sedanas, sidabrinės spalvos, staigiai su spiegiančiais ratais, slysdamas šonu atsistojo skersai važiuojamosios dalies. Automobiliui sustojus, iš jo išlipo stambus vaikinas, apsirengęs šviesiai pilkos spalvos rūbais, laikydamas rankoje į pagalį panašų daiktą. Jis priėjo prie kito tamsios spalvos automobilio ir sudavė pagaliu smūgį į automobilio vairuotojo vietos sritį. Vaikinas kažką rėkė, negali pasakyti, ką būtent, buvo per toli. Po suduoto smūgio vaikinas su pagaliu staigiai atsisėdo į savo automobilį ir spiegiant padangom nuvažiavo į Vilniaus pusę. Pagal automobilio kėbulą, vaikino eiseną, kūno sudėjimą ir bendrus judesio bruožus ji atpažino, kad minėtas asmuo buvo M. Š., kurį ji yra anksčiau mačiusi, nes jis lankosi jos gyvenamajame rajone, bet jie nėra draugai. Nuo matyto vaizdo ji išsigando (b. l. 38–39).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad Bendruoju pagalbos telefonu 2021 m. balandžio 8 d. 20.03 val. buvo gautas G. M. pranešimas, kad prieš 5 min. pranešėjui pažįstamas M. Š. užkirto kelią automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vyras išlipęs iš automobilio su beisbolo lazda trenkė į pranešėjo automobilį, grasino sumušimu. Automobilį apgadino. Po to pasišalino link Savanorių pr. (b. l. 10).

Iš 2021 m. balandžio 8 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, 2001 m., sedano tipo ir aplinka aplink automobilį. Automobilis išoriškai tvarkingas be avarijos požymių ir visi stiklai ir žibintai neišdužę ir be įtrūkimų. Automobilis turi visas konstrukcijos ir apdailos detales. Vairuotojo (kairės pusės priekinės) durelės viršutinėje dalyje po stiklu nuo kraštų centre turi įlenkimą kuris 1 cm gylio ir 5 cm apskritimo pločio. Įlenkimas yra padarytas neseniai, nes jo dugne dažai nubraukti šviežiai. Įlenkimas metalo nepramušė ir pagal savo formą yra padarytas daiktu apvaliais kraštais. Po įlenkimu yra dvi nedidelės vietos su nubrauktais dažais, kurių kryptis nuo viršaus į apačią. Kiekvieno nubraukimų ilgis 1,5 cm. Daugiau apgadinimų, apart minėtų, neaptikta. Pašalinių daiktų šalia automobilio nerasta. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima ir automobilis vaizdo registratoriaus neturi. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 13–20).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „BMW 525D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas–valdytojas yra L. M. (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-404/2014, 2K-382-1073/2017).

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad M. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę neigė, nurodęs, kad tą dieną, 2021 m. balandžio 8 d., jis važiavo su savo pažįstamu ir sustojo parūkyti Riovonių g., stovėdamas pamatė atvažiuojantį automobilį „BMW 525“, už kurio vairo buvo G. M., kuriam mostelėjo ranka, siūlydamas sustoti, nes norėjo pašnekėti dėl jo nulaužtos „Facebook“ paskyros, kadangi įtarė ir jam G. M. buvusi draugė K. Č. patvirtino, kad G. M. maždaug prieš metus nulaužė jo (kaltinamojo) „Facebook“ paskyrą, dėl to jis norėjo su G. M. išsiaiškinti, tiesiog pašnekėti, kam jis taip pasielgė. Tačiau jis tikrai neturėjo jokios beisbolo lazdos, priverstinai jis jo (G. M.) tikrai nestabdė, tuo metu buvo tiesiog ant gatvės, nukentėjusiajam kelio neužtvėrė, tiesiog atsistojo ant kelio ir neleido pravažiuoti. Nenorėjo jo (G. M.) mušti ar daužyti, tačiau su nukentėjusiuoju pasikalbėti nepavyko. G. M. automobilis visas nubaladotas, mano, kad jis (G. M.) rado pretekstą prisikabinti, norėdamas apkalbėti jį dėl buvusios draugės A. B.

Vis dėlto, šiuos kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinktų ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma. Štai nukentėjusysis G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad 2021 m. balandžio 8 d. vakarop važiuojant Riovonių g., prieš jį važiavęs automobilis „Volvo“, kurį vairavo kaltinamasis M. Š., užkirto jam kelią, privertė sustoti, M. Š. išlipo iš automobilio, pasiėmė beisbolo lazdą ir trenkė per jo (G. M.) automobilio vairuotojo pusės dureles. Iš automobilio nelipo kalbėtis su M. Š., nes jis turėjo beisbolo lazdą, išsigando jo. Po to kaltinamasis nuėjo į savo automobilį ir nuvažiavo. Su M. Š. niekada nesipyko, nežino, kodėl M. Š. apgadino jo automobilį, M. Š. „Facebook“ paskyros nenulaužė.

Liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausta A. D. B. taip pat patvirtino, kad 2021 m. balandžio 8 d. apie 20.00 val. Riovonių g. 41, Vilniuje, kelkraščiu vedžiojo savo šunį, kai pamatė, kad šalia pastato Riovonių g. 33A, Vilniuje, automobilis „Volvo“ staigiai su spiegiančiais ratais, slysdamas šonu atsistojo skersai važiuojamosios dalies, iš kurio išlipo pažįstamas M. Š., laikydamas rankoje į pagalį panašų daiktą, priėjo prie kito – G. M. automobilio ir sudavė pagaliu smūgį į automobilio vairuotojo vietos sritį. Taip pat jis kažką rėkė, šaukė, mosikavo rankomis. Po suduoto smūgio atsisėdo į savo automobilį ir spiegiant padangom nuvažiavo. Nuo matyto vaizdo ji išsigando. Po to G. M. jai pasakė, kad buvo privažiavęs M. Š., jam grasino ir trenkė į automobilį. K. Č. apklausta liudytoja teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad apie įvykį jai papasakojo M. Š., jog buvo nesutarimas įvykęs – jis su G. M. susiginčijo dėl automobilio, galimai M. Š. kažką padarė G. M. automobiliui.

Taigi aptartų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamajam M. Š. pareikštas kaltinimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, užtvėrus kelią nukentėjusiajam ir sustabdžius jo automobilį, sudavus nukentėjusiojo G. M. vairuojamam automobiliui beisbolo lazda per vairuotojo dureles, jas apgadinus bei tokiu būdu sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, pasitvirtino.

Nukentėjusiojo parodymai dėl įvykio aplinkybių yra nuoseklūs ir patikimi, juos patvirtina kitų surinktų įrodymų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai vertintini kaip gynybos versija. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukentėjusiajam G. M. apkalbėti kaltinamąjį. Jis iš karto po įvykio iškvietė policijos pareigūnus, kurie užfiksavo jo parodymus bei automobilio apgadinimus bei davė teisingus parodymus. Priešingai, iš paties kaltinamojo paaiškinimų galima daryti išvadą, kad keršyti ar atlikti jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus pagrindas buvo būtent pačiam kaltinamajam M. Š. Jei aplinkybės dėl „Facebook“ paskyros nulaužimo teisingos, tai būtent ši priežastis ir galėjo pastūmėti kaltinamąjį įvykdyti nagrinėjamą nusikaltimą, juo labiau pats tvirtino, kad su G. M. dėl to norėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti. Dėl liudytojos A. D. B. parodymų ir neva jos įtakos nukentėjusiojo G. M. norui apkaltinti kaltinamąjį, M. Š. prielaidos taip pat nėra pagrįstos jokiais duomenimis. Kaip nurodė visi apklausti asmenys, abi poros išsiskyrė taikiai, pats kaltinamasis nurodė, kad su savo mergina A. D. B. iš pradžių taip pat išsiskyrė gražiuoju. Pati liudytoja tai patvirtino, nurodydama, kad jų santykiai su M. Š. nėra konfliktiški, neturi jokios nuoskaudos, pykčio, išsiskyrimas buvo taikus, išsiskyrė dėl charakterių nesutapimo. Patikino, kad šis įvykis negalėjo būti kerštas, jie buvo atsiriboję, ji neturi pagrindo apkalbėti kaltinamojo. Be to, pastebėtina, kad jos parodymai taip pat nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtina kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Galiausiai kaip nepagrįstus teismas vertina ir kaltinamojo teiginius, kad galimai nukentėjusiojo vairuoto automobilio apgadinimai atsirado anksčiau, jis jau buvo apgadintas. Tai paneigia ne tik nukentėjusiojo paaiškinimai, bet ir kiti bylos duomenys automobilio apžiūros protokolas.

Tai, kad šiuo atveju kilo ir baudžiamajame įstatyme nurodyti nusikalstamos veikos padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina tiek paties nukentėjusiojo parodymai, kad kaltinamajam su beisbolo lazda apdaužius jo automobilį, pats dėl įvykio išsigando, t. y. patyrė didelį išgąstį, kadangi net pabijojo išlipti iš automobilio ir išsiaiškinti, tiek liudytojos A. D. B. parodymai, kad jos dėmesį patraukė spiegiančiais ratais, slysdamas šonu atsistojęs skersai važiuojamosios dalies automobilis, užblokavęs kelią nukentėjusiajam G. M., iš kurio išlipo M. Š., kuris mojavo rankomis, rėkė, su lazda trenkė per nukentėjusiojo automobilį, nuo matyto vaizdo ji išsigando. Nagrinėjamas įvykis įvyko vakaro metu gyvenamųjų namų rajone, t. y. viešoje vietoje, kurioje kitų asmenų patekimas yra laisvas. Įvykio metu buvo pašalinis asmuo – liudytoja A. D. B., taip pat galėjo matyti ir daugiau žmonių. Galiausiai buvo apgadintas G. M. turtas.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis M. Š. savo tyčiniais įžūliais ir vandališkais nurodytais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tokiu būdu realiai sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį.

Už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas, susijęs su viešąja tvarka. Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas šiuo atveju taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. Š. – nevedęs, dirbantis (b. l. 71), per trejus metus iki nusikalstamos veikos padarymo 6 kartus baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 63–68), 5 kartus teistas, paskutinis baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs (b. l. 59–62, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), galiojančių teistumų nėra, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju kaltinamajam M. Š. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis, tačiau artimas minimaliam, t. y. 54 MGL (BBND) (2 700 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. baudžiamasis įsakymas M. Š. atžvilgiu dar neįsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė su minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme nebendrintina.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Šiuo atveju nukentėjusysis G. M. byloje pareiškė 260 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 35), jis 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 36). Teismas vertina, kad G. M. pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, prašoma suma yra proporcinga padarytai žalai, prieštaravimų dėl to byloje nepareikšta, todėl jis tenkintinas ir G. M. 260 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

M. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 54 (penkiasdešimt keturių) MGL (BBND) (2 700 Eur) (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

M. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemoną – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo G. M. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti G. M. naudai iš M. Š. 260 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Išaiškinti M. Š., kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.