- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-15
- Bylos Nr.
- e2-2325-359/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00786-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- R. B.
- Advokatai
- Aleksander Višnevski
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas R. P. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. B. (toliau – atsakovė) 22 116 Eur skolą, 1 316,47 Eur sutartinius delspinigius, 4 524,46 Eur palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad 2016 m. birželio 26 d. ieškovas ir atsakovė sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei 2 200 Eur iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. Atsakovė paskolą grąžino tik iš dalies (300 Eur), todėl yra skolinga 1 900,00 Eur. Pagal paskolos sutarties 4 punkto nuostatas laiku negrąžinusi skolos atsakovė, įsipareigojo ieškovui mokėti 0,3 proc. dydžio delspinigius. Ieškovas už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 11 d. kai buvo įskaityta atsakovės įmoka pagal sutartį iki 2017 m. vasario 27 d., t. y. už 139 dienas, nuo negrąžintos 1 900 Eur sumos, paskaičiavo 792,30 Eur delspinigių. Pasibaigus delspinigių skaičiavimo terminui, atsakovas už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2022 m. vasario 28 d. nuo negrąžintos 1 900,00 Eur sumos apskaičiavo 475,26 Eur palūkanų.
Ieškovas ir atsakovė 2016 m. liepos 31 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas suteikė atsakovei 2 310 Eur, o atsakovė įsipareigojo sumą grąžinti iki 2016 m. liepos 31 d. Atsakovė savo pareigos neįvykdė ir paskolos negrąžino. Pagal paskolos sutarties 4 punkto nuostatas laiku negrąžinusi skolos atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 0,3 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d., t. y. už 182 dienas, nuo negrąžintos 2 310 Eur paskolos sumos, apskaičiavo 1 261,26 Eur delspinigių. Pasibaigus delspinigių skaičiavimo terminui, ieškovas už laikotarpį 2017 m. balandžio 2 d. iki 2022 m. balandžio 2 d. nuo negrąžinto 2 310 Eur paskolos sumos, apskaičiavo 5 77,82 Eur palūkanų.
Ieškovas ir atsakovė 2016 m. spalio 19 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas suteikė atsakovei 500 Eur paskolą grynais pinigais, o atsakovė įsipareigojo ją grąžinti iki 2016 m. spalio 28 d. Atsakovė savo pareigos neįvykdė ir paskolos negrąžino. Ieškovas nuo 2016 m. spalio 29 d. iki 2017 m. balandžio 29 d., už 182 d., paskaičiavo 273 Eur delspinigius, o laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., 5 procentų dydžio metines, 125,07 Eur palūkanas.
Ieškovas ir atsakovė 2016 m. lapkričio 22 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas paskolino atsakovei 500 Eur mokėjimo pavedimu iki 2016 m. lapkričio 28 d. Atsakovė pagal šią sutartį dar nėra grąžinusi 240 Eur. Ieškovas už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. gegužės 29 d., apskaičiavo 130,32 Eur delspinigius ir už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. gegužės 30 d., 60,03 Eur palūkanas.
Tarp šalių egzistuojant paskoliniams teisiniams santykiams ir atsakovei skolinantis iš ieškovo pinigus grynais, o kartais pavedimu, atsakovė 2017 m. vasario 16 d. išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 16 d. sumokėti ieškovui 2 999 Eur. Atsakovė savo prievolės pagal vekselį neįvykdė ir skolos negrąžino. Ieškovas skaičiuodamas 5 proc. metinių palūkanų, už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2023 m. birželio 9 d. apskaičiavo 672,11 Eur palūkanų.
Atsakovė 2017 m. gegužės 5 d. ieškovui išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 29 d. sumokėti ieškovui 2 999 Eur. Atsakovė savo prievolės pagal vekselį neįvykdė ir skolos negrąžino. Ieškovas skaičiuodamas 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2018 m. gruodžio 30 d. iki 2023 m. birželio 9 d., apskaičiavo 666,35 Eur palūkanų.
Atsakovė 2017 m. liepos 9 d. išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2017 m. rugsėjo 21 d. sumokėti ieškovui 1 054 Eur. Atsakovė savo prievolės pagal vekselį neįvykdė ir skolos negrąžino. Ieškovas skaičiuodamas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2018 m. gruodžio 30 d. iki 2023 m. birželio 9 d., apskaičiavo 263,64 Eur palūkanų.
Atsakovė 2018 m. kovo 21 d. išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018 m. balandžio 30 d. sumokėti ieškovui 3 000 Eur. Atsakovė savo prievolės pagal vekselį neįvykdė ir skolos negrąžino. Ieškovas skaičiuodamas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., apskaičiavo 750,41 Eur palūkanų.
Atsakovė 2018 m. kovo 29 d. išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018 m. balandžio 15 d. sumokėti ieškovui 1 000 Eur. Atsakovė savo prievolės pagal vekselį neįvykdė ir skolos negrąžino. Ieškovas skaičiuodamas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2023 m. balandžio 16 d., apskaičiavo 250,14 Eur palūkanų.
Atsakovė 2018 m. liepos 1 d. išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 1 d. sumokėti ieškovui 1 500 Eur. Atsakovė savo prievolės pagal vekselį neįvykdė ir skolos negrąžino. Ieškovas skaičiuodamas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2018 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. birželio 9 d., apskaičiavo 339,04 Eur palūkanų.
Atsakovė 2018 m. liepos 4 d. išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018 m. lapkričio 4 d. sumokėti ieškovui 1 500 Eur. Atsakovė savo prievolės pagal vekselį neįvykdė ir skolos negrąžino. Ieškovas skaičiuodamas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. birželio 9 d., apskaičiavo 344,59 Eur palūkanų.
Ieškovas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. liepos 11 d. bankiniais pavedimais paskolino atsakovei 3 114 Eur, kurių atsakovė taip pat nėra grąžinusi. Ieškovas paskolino atsakovei 22 116 Eur sumą. Vadovaudamasis sudarytų paskolos sutarčių nuostatomis yra paskaičiavęs 2 456,88 Eur delspinigių, tačiau laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. iš atsakovės yra gavęs 1 140,41 Eur, kuriuos užskaitė netesybų padengimui, todėl prašo priteisti 1 316,47 Eur delspinigių. Taip pat, ieškovas paskaičiavo 4 524,46 Eur metinių palūkanų pagal sutartis ir vekselius.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad skolinosi iš ieškovo pinigų, pasirašė paskolų sutartis ir vekselius, tačiau pinigų pavedimais be susitarimo nesiskolino, todėl nesutinka, jog pavedimais už 2016-2018 m. yra gavusi ir skolinga 3 114 Eur. Pavedimai (3 114 Eur) buvo atliekami dėl šalių romantinių santykių vienas kitam, atsiskaitant už bendras reikmes, atiduodant vienas kitam grynais vienam apmokėjus bendrą sąskaitą, perduodant grynais ir pan. Atsakovė dalį skolos yra grąžinusi, kas matyti iš paties ieškovo pateiktų banko išrašų, taip pat, yra perdavusi grynais. Kadangi ieškovas nei karto nepatvirtino apie pinigų gavimą, nors ir juos gavo. Atsižvelgiant vien tik į gautas įmokas pagal ieškovo pateiktus išrašus pavedimais, skolos likutis būtų 17 998,33 Eur. Ieškovas pasinaudodamas sunkia atsakovės finansine situacija pasiūlė jai paskolinti pinigų, kadangi juos siejo romantiniai santykiai. Atsakovė pasitikėjo ieškovu, todėl sutiko iš jo pasiskolinti. Ieškovas teigė, kad jokių palūkanų nereikalaus, o ji turės grąžinti tiek, kiek pasiskolino. Vėliau atsakovas paprašė pasirašyti jo pateiktas paskolos sutartis, paaiškinant, kad jam gali jų reikėti pateikti mokesčių inspekcijai. Atsakovė pasitikėjo ieškovu, todėl atsakovė pasirašė keturias paskolos sutartis. Atsakovė pagal pirmą paskolos sutartį yra grąžinusi skolą, todėl nėra pagrindo skaičiuoti delspinigių už šią sutartį apskritai, tačiau ieškovui ir atsakovei nutraukus romantinius santykius, jai paprašius patvirtinti raštu, kad ji atsiskaitė arba atiduoti/suplėšyti paskolos sutartį, skolos grąžinimas nebuvo įformintas, nes ieškovas nesutiko. Sutartyse nustatytas 0,3 procento įsiskolinimo sumos dydžio delspinigiai, už kiekvieną uždelstą dieną yra nesąžiningi, neproporcingai dideli. Nors ieškovas nevykdė vartojimo kreditų veiklos, tačiau jo paskolos sutartyje numatytas delspinigių dydis, kelis kartus viršija maksimalų dydį, kurį gali taikyti vartojimo kreditų teikėjai, o remiantis teismų praktika toks dydis laikytinas neprotingai dideliu fizinių asmenų paskolų atveju. Pagal paskolos sutartis atsakovei paskolinta iš viso 5 510 Eur, o ieškovo delspinigių suma už 6 mėn. sudaro net 2 456,88 Eur, t. y. sudaro beveik 50 proc. visos skolos sumos per trumpą laikotarpį. Akivaizdu, kad tokia delspinigių suma yra neprotingai didelė. Apie tai, kad neva ieškovas įskaitė 1 140,41 Eur sumą iš atsakovė sužino pirmą kartą gavusi ieškinį. Atsakovė prašo laikyti delspinigių įskaitymą neteisėtu, nes ieškovas niekada apie tai raštu neinformavo atsakovės, prašo atmesti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, arba juos sumažinti iki protingo dydžio (0,02 proc.). Ieškovas prašo priteisti jam 4 524,46 Eur. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti už tas pačias paskolos sutartis ir sutartyje numatytus delspinigius ir kompensacines procesines palūkanas. Pažymi, kad ieškovas procesines palūkanas skaičiuoja už visas 4 paskolos sutartis, dėl kurių skaičiavo ir reikalauja priteisti delspinigius. Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamos palūkanos ir delspinigiai. Tiek delspinigių, tiek kompensuojamų palūkanų tikslas yra tas pats. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti jam 5 proc. dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas pagal vekselius, tačiau nei vienas vekselis niekada nebuvo pateiktas atsakovei apmokėti ir ar teisės aktų nustatyta tvarka jai nebuvo pateiktas reikalavimas jį apmokėti. Kadangi buvo praleistas terminas vekseliui pateikti, jis įgijo skolos raštelio galią. Ieškovas skolindamas pinigus pagal vekselius sakė, kad ji turės grąžinti tiek, kiek jai paskolino, apie procesines palūkanas šalys nesitarė. Kadangi vekseliai nebuvo jai pateikti apmokėti iki nurodyto juose termino, šalys buvo susitarusios žodžiu, kad atsakovė galės grąžinti kai galės be netesybų. Ieškovės įsitikinimu procesinės palūkanos galėtų būti skaičiuojamos nuo kreipimosi į teismą dienos, nes skola pagal vekselį iki šiol nėra priteista.
Teismo posėdyje ieškovas R. P. ir jo atsakovas advokatas Aleksander Višnevski prašė tenkinti ieškinį. Nurodė, kad paskolino R. B. pinigus. Giminystės ryšiai nesieja, ji yra pažįstama. Ieškinio dydis yra 22 116 Eur skola, 1 316 Eur sutartinių delspinigių, 4 524,46 Eur palūkanų. Bendra suma yra 27 956,93 Eur. Skolinta buvo bankiniais pavedimais ir grynais pinigais. Tai buvo keli kartai. Pirmas skolinimas 2015 m. Konkretaus pasiskolinimo tikslo atsakovė nenurodė, tačiau minėjo, kad turi problemų su finansais ir ieškovas iš geros valios pasiūlė padėti. Grynais buvo įforminta paskola rašoma ir vėliau rašomi vekseliai (paskolos rašteliai). Tuo metu ieškovas pasitikėjo atsakove, kadangi ji nurodė dirbanti atsakingą darbą, draudimo bendrovėje vadove. Paskutinį kartą paskolino 2018 m. liepos mėn., atsakovė žadėjo grąžinti, bet negrąžino. Kreipėsi su ieškiniu tik dabar, kadangi iš pradžių bandė rašyti skambinti, tačiau buvo atsikalbinėjimai, įgnoravimai, pas patį ieškovą buvo problemų ir įvykių, pirmiau tvarkė tuos reikalus. Mediacija vyko, atsakovė pradėjo ginčyti paskolų sumas, ji su tuo nesutiko. Atsakovė visada nepripažindavo sumų. Su atsakove nebendrauja.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas paskolino 27 956,93 Eur. Paskolos buvo suteiktos pasirašant paskolos sutartis ir paskolos raštelius. Atsakovė fakto, kad gavo pinigus neginčija, teigia, kad dalį sumų ji grąžino, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Iš ieškovo pateiktų banko sąskaitos išrašų, matyti, kad dalis pinigų buvo grąžinta, bet vadovaujantis CK 6.54 straipsniu, dalis lėšų buvo paskirstyta netesyboms numatytoms sutartyje padengti. Netesybos buvo skaičiuojamos už leistiną senaties laikotarpį, nors atsakovė senaties taikyti neprašo, bet ieškovas būdamas sąžiningas paskaičiavo tik už 182 dienas ir toliau skaičiavo įstatymu numatytas palūkanas 5 proc. nuo negrąžintos sumos. Atlikęs įskaitymą ieškovas priskaičiavo tiek delspinigius, tiek palūkanas ir tai nėra už tą patį laikotarpį. Kai buvo skaičiuojami delspinigiai, nebuvo skaičiuojamos palūkanos. Palūkanos buvo skaičiuojamos tik jau pasibaigus delspinigių skaičiavimo laikotarpiui. Atsakovė teigė, jog pateiks papildomus dokumentus, kad paskolos buvo grąžintos, tačiau jų nepateikė. Įrodyti, kad prievolė įvykdė tinkamai turi skolininkas. Mano, jog ieškinys yra pagrįstas tenkintinas pilnai visa apimtimi, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 4 673,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo, teismo šaukimas atsakovei įteiktas tinkamai. Laikytina, kad atsakovė į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš šalių pateiktų duomenų nustatyta, kad 2016 m. birželio 26 d. ieškovas ir atsakovė sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei 2 200 Eur iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. Atsakovė paskolą grąžino tik iš dalies (300 Eur), todėl yra skolinga 1 900,00 Eur. Pagal paskolos sutarties 4 punkto nuostatas laiku negrąžinusi skolos atsakovė, įsipareigojo ieškovui mokėti 0,3 proc. dydžio delspinigius. Ieškovas už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 11 d. kai buvo įskaityta atsakovės įmoka pagal sutartį iki 2017 m. vasario 27 d., t. y. už 139 dienas, nuo negrąžintos 1 900 Eur sumos, paskaičiavo 792,30 Eur delspinigių. Pasibaigus delspinigių skaičiavimo terminui, atsakovas už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2022 m. vasario 28 d. nuo negrąžintos 1 900,00 Eur sumos apskaičiavo 475,26 Eur palūkanų.
Ieškovas ir atsakovė 2016 m. liepos 31 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas suteikė atsakovei 2 310 Eur, o atsakovė įsipareigojo sumą grąžinti iki 2016 m. liepos 31 d. Pagal paskolos sutarties 4 punkto nuostatas laiku negrąžinusi skolos atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 0,3 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d., t. y. už 182 dienas, nuo negrąžintos 2 310 Eur paskolos sumos, apskaičiavo 1 261,26 Eur delspinigių. Pasibaigus delspinigių skaičiavimo terminui, ieškovas už laikotarpį 2017 m. balandžio 2 d. iki 2022 m. balandžio 2 d. nuo negrąžinto 2 310 Eur paskolos sumos, apskaičiavo 5 77,82 Eur palūkanų.
Ieškovas ir atsakovė 2016 m. spalio 19 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas suteikė atsakovei 500 Eur paskolą grynais pinigais, o atsakovė įsipareigojo ją grąžinti iki 2016 m. spalio 28 d. Ieškovas nuo 2016 m. spalio 29 d. iki 2017 m. balandžio 29 d., už 182 d., paskaičiavo 273 Eur delspinigius, o laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., 5 procentų dydžio metines, 125,07 Eur palūkanas.
Ieškovas ir atsakovė 2016 m. lapkričio 22 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas paskolino atsakovei 500 Eur mokėjimo pavedimu iki 2016 m. lapkričio 28 d. Atsakovė pagal šią sutartį dar nėra grąžinusi 240 Eur. Ieškovas už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. gegužės 29 d., apskaičiavo 130,32 Eur delspinigius ir už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. gegužės 30 d., 60,03 Eur palūkanas.
Atsakovė 2017 m. vasario 16 d. išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 16 d. sumokėti ieškovui 2 999 Eur. Ieškovas skaičiuodamas 5 proc. metinių palūkanų, už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2023 m. birželio 9 d. apskaičiavo 672,11 Eur palūkanų.
Atsakovė 2017 m. gegužės 5 d. ieškovui išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 29 d. sumokėti ieškovui 2 999 Eur. Ieškovas skaičiuodamas 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2018 m. gruodžio 30 d. iki 2023 m. birželio 9 d., apskaičiavo 666,35 Eur palūkanų.
Atsakovė 2017 m. liepos 9 d. išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2017 m. rugsėjo 21 d. sumokėti ieškovui 1 054 Eur. Ieškovas skaičiuodamas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2018 m. gruodžio 30 d. iki 2023 m. birželio 9 d., apskaičiavo 263,64 Eur palūkanų.
Atsakovė 2018 m. kovo 21 d. išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018 m. balandžio 30 d. sumokėti ieškovui 3 000 Eur. Ieškovas skaičiuodamas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., apskaičiavo 750,41 Eur palūkanų.
Atsakovė 2018 m. kovo 29 d. išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018 m. balandžio 15 d. sumokėti ieškovui 1 000 Eur. Ieškovas skaičiuodamas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2023 m. balandžio 16 d., apskaičiavo 250,14 Eur palūkanų.
Atsakovė 2018 m. liepos 1 d. išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 1 d. sumokėti ieškovui 1 500 Eur. Ieškovas skaičiuodamas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2018 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. birželio 9 d., apskaičiavo 339,04 Eur palūkanų.
Atsakovė 2018 m. liepos 4 d. išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018 m. lapkričio 4 d. sumokėti ieškovui 1 500 Eur. Ieškovas skaičiuodamas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2023 m. birželio 9 d., apskaičiavo 344,59 Eur palūkanų.
Ieškovas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. liepos 11 d. bankiniais pavedimais paskolino atsakovei 3 114 Eur.
Iš byloje pateikto 2022 m. gegužės 3 d. „Swedbank“ akcinės bendrovės išrašo, matyti, jog laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2018 m. kovo 31 d. atsakovei buvo pervesta 8 004,01 Eur suma, o atsakovė ieškovui pervedė 2 420,00 Eur.
Iš byloje pateikto 2022 m. gegužės 16 d. „Swedbank“ akcinės bendrovės išrašo, matyti, jog laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. ieškovas atsakovei pervedė 2 490,00 Eur, o atsakovė ieškovei pervedė 1 640,41 Eur.
Iš byloje pateiktos delspinigių ir palūkanų pažymos, matyti, jog ieškovas paskaičiavo 2 456,88 Eur sumą ir 4 524,46 Eur palūkanas bei įskaitė 1 140,41 Eur delspinigių sumą.
Ginčas byloje yra kilęs dėl paskolinių santykių tarp šalių pobūdžio, gražintinų sumų palūkanų bei delspinigių dydžio.
Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių suderintos valios išreiškimo nepakanka. Tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko – pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų – perdavimas paskolos gavėjui.
Nagrinėjamu atveju byloje pateiktos 2016 m. birželio 26 d., 2016 m. liepos 31 d., 2016 m. spalio 19 d. 2016 m. lapkričio 22 d. paskolos sutartys, iš kurių, matyti, jog ieškovas ir atsakovė susitarė, kad paskolos davėjas (ieškovas) perduoda paskolos gavėjui (atsakovei) nuosavybėn pinigus. 2016 m. birželio 26 d. paskolos sutartimi ieškovas perdavė atsakovei 2 200 Eur (iš jų 1 100 Eur bankiniu pavedimu), 2016 m. liepos 31 d. paskolos sutartimi ieškovas perdavė atsakovei 2 310 Eur (iš jų 1 000 Eur bankiniu pavedimu), 2016 m. spalio 19 d, sutartimi ieškovas perdavė 500 Eur grynaisiais, o 2016 m. lapkričio 22 d. sutartimi 500 Eur banko pavedimu. Taigi, kaip matyti iš minėtų sutarčių, tomis sutartimis, yra patvirtinamas pinigų sumos perdavimas atsakovei, t. y. sutarties 1 punkto lingvistinis aiškinimas “šia sutartimi paskolos davėjas perduoda pinigų sumą”, suponuoja, jog minėtos sutarties pasirašymas yra paskolos gavėjos patvirtinimas, jog ji pinigus gavo.
Pažymėtina ir tai, jog byloje teikiami “Swedbank” išrašai, patvirtina, jog 2016 m. birželio 26 d. ieškovas bankiniu pavedimu atsakovei pervedė 1 100 Eur sumą, 2016 m. liepos 31 d. – 1 000 Eur sumą, 2016 m. lapkričio 22 d. – 500 Eur sumą. Atsakovė iš esmės neginčija, fakto, jog paskolos sutartimis ji pasiskolino minėtas pinigų sumas, todėl konstatuotina, jog minėtomis paskolos sutartimis, ieškovas perdavė atsakovei 5 510 Eur sumą. Ieškovas nurodo, jog pagal 2016 m. birželio 26 d. paskolos sutartį, ieškovė grąžino 300 Eur, o pagal 2016 m. lapkričio 22 d. paskolos sutartį 260 Eur, taiga bendra negrąžinta paskolų suma – 4 950 Eur. Atsakovė šioje byloje neįrodinėjo ir neįrodė, jog grąžino minėtą paskolų sumą, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 4 950 Eur suma pagal minėtas paskolos sutartis.
Taip pat, atsakovė pasirašė septynis paprastuosius neprotestuotinius vekselius bendrai 14 052 Eur. Ieškovas yra praleidęs įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl atsakovo išrašyti vekseliai tapo paprastais skolos rašteliais, išrašytu siekiant užtikrinti atsakovės įsipareigojimą atsiskaityti su ieškovu. Vekselio kaip vertybinio popieriaus sąvokos pateiktos Civiliniame kodekse, Įsakomųjų ir privalomųjų vekselių įstatyme. Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalyje pateikta paprastojo vekselio sąvoka – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą.
Pagal ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus paprastajam vekseliui taikomos šio įstatymo įsakomųjų vekselių nuostatos dėl apmokėjimo ir reikalavimų neapmokėjus vekselio. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. ĮPVĮ 47 straipsnio 1, 6 dalyse nustatyta, kad vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, neprotestuotino vekselio atveju – per keturias dienas nuo jo pateikimo apmokėti.
Vekselio turėtojui ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytais terminais nepateikusiam apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio išlieka reikalavimo teisė vekselio davėjui (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016, 17 punktas). Pastarosiose nutartyse kasacinis teismas patvirtino, kad abstrakti prievolė pagal vekselį nenustoja galioti tuo atveju, kai sueina jo pateikimo notarui vykdyti terminas. Aplinkybė, kad vekselio gavėjas neįgyvendino savo teisės išsiieškoti skolas vekselio Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta ne ginčo tvarka, nėra pagrindas pasibaigti jame nurodytai vekselio davėjo pareigai sumokėti pinigus. Tokiu atveju vekselio gavėjas gali tikėtis, kad vekselio davėjo įsipareigojimas nors ir nebus įvykdytas supaprastinta tvarka, nurodyta Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, tačiau galės būti įvykdytas savanoriška vekselio davėjo valia arba priverstine tvarka, kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo pagal vekselį kaip atsiskaitymo dokumentą. Todėl atsakovei neįrodžius, jog pinigus pagal jo ieškovui išduotus ginčo vekselius ji yra gražinusi, šios sumos sudarančios bendrą 14 052 Eur priteitsinos iš atsakovės ieškovo naudai.
Ieškovas, taip pat nurodo, jog laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. liepos 11 d. bankiniais pavedimais paskolino atsakovei 3 114 Eur. Kaip jau minėta, iš byloje pateikto 2022 m. gegužės 3 d. „Swedbank“ akcinės bendrovės išrašo, matyti, jog laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2018 m. kovo 31 d. atsakovei buvo pervesta 8 004,01 Eur suma, o atsakovė ieškovui pervedė 2 420,00 Eur. Iš 8 004,01 Eur sumos, 2 100,00 Eur suma buvo pervesta kaip paskolos sutarčių dalykas. Visgi dauguma pavedimų atsakovei yra be mokėjimo paskirties, išskyrus 2017 m. kovo 10 d. 300,00 Eur pavedimą, kuris įvardintas kaip paskola iki 2017 m. kovo 14 d. ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. pavedimą 50 Eur sumai, kuris įvardintas kaip „iki 2017.08.06“. Be to, iš pateikto „Swedbank“ AB, banko išrašo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., matyti, kad iki 2018 m. liepos 11 d. ieškovas atliko dar penkis pavedimus atsakovei bendrai 2 300 Eur sumai, kurie neįvardinti arba įvardinti žodžiu pavedimas. Akcentuotina ir tai, kad minėtame išraše du pavedimai yra atlikti M. B., jų neįvardijant. Pati atsakovė minėtu laikotarpiu ieškovui pervedė 738,54 Eur sumai, taip pat nenurodydama mokėjimo paskirčių. Nagrinėjamu atveju, nesant jokių kitų paskolos sutarčių, ar vekselių, šalims pripažįstant, jog šalys vedė romantiškus santykius, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog neaptartas pinigų judėjimas tarp šalių sąskaitų, taip pat yra ginčo paskolos dalykas. Pažymėtina ir tai, jog iš pateiktų išrašų, matyti, kad atsakovė ieškovui laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. pervedė 4 060,41 Eur. Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų, matyti, kad galimai dalį šios sumos ieškovas užskaitė, kaip delspinigių mokėjimą, t. y. 1 140,41 Eur sumai, taip pat ir kitų paskolų dengimui, tačiau esant mokėjimo paskirtyse neaptartam pinigų judėjimui, darytina išvada, jog tik 300,00 Eur pavedimas, kuris įvardintas kaip paskola iki 2017 m. kovo 14 d. ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. pavedimas 50 Eur sumai, kuris įvardintas kaip „iki 2017.08.06“, galėtų būti laikomi, kaip neginčijamai paskolinti pinigai atsakovei. Visgi pati atsakovė taip pat, atliko pavedimus ieškovui ir nors ieškovas dalį pinigų įskaitė kaip delspinigių dengimą, dalį kaip sumų pagal paskolos sutartis ir vekselius dengimą, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas dėl laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. liepos 11 d. bankiniais pavedimais atsakovei pervestos 3 114 Eur sumos, laikytinas pilnai neįrodytu, kadangi iš pateikto sąskaitos išrašo, nesant galimybės nustatyti pervestų ir gautų sumų paskirties, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog šie pinigai atsakovui nebuvo grąžinti, juolab atsakovė pati pervedė atsakovui 4 060,41 Eur, iš kurių ieškovo teigimu įskaityta 1 140,41 Eur kaip delspinigiai, o 560,00 Eur galėjo būti grąžinta kaip paskola. Taigi ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkinamas iš dalies dėl 754,00 Eur sumos negrąžinimo (4 060,41 Eur – 1 140,41 Eur – 560,00 Eur) (3 114 Eur – 2 360 Eur).
Dėl netesybų ir palūkanų dydžio
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
Šiuo atveju šalių paskolos sutartimis susitarta, kad paskolos gavėjui negrąžinus paskolos sumos nustatytu laiku, jis privalo mokėti 0,3 procento įsiskolinimo dydžio delspinigius už kiekvieną dieną.
Atsakovė atsiliepime teigia, jog sutartyse nustatytas 0,3 procento įsiskolinimo sumos dydžio delspinigiai, už kiekvieną uždelstą dieną yra nesąžiningi, neproporcingai dideli. Nors ieškovas nevykdė vartojimo kreditų veiklos, tačiau jo paskolos sutartyje numatytas delspinigių dydis, kelis kartus viršija maksimalų dydį, kurį gali taikyti vartojimo kreditų teikėjai, o remiantis teismų praktika toks dydis laikytinas neprotingai dideliu fizinių asmenų paskolų atveju. Pagal paskolos sutartis atsakovei paskolinta iš viso 5 510 Eur, o ieškovo delspinigių suma už 6 mėn. sudaro net 2 456,88 Eur, t. y. sudaro beveik 50 proc. visos skolos sumos per trumpą laikotarpį. Akivaizdu, kad tokia delspinigių suma yra neprotingai didelė. Apie tai, kad neva ieškovas įskaitė 1 140,41 Eur sumą iš atsakovė sužino pirmą kartą gavusi ieškinį. Atsakovė prašo laikyti delspinigių įskaitymą neteisėtu, nes ieškovas niekada apie tai raštu neinformavo atsakovės, prašo atmesti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, arba juos sumažinti iki protingo dydžio (0,02 proc.).
Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.).
Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).
Teismas daro išvadą, kad šalių sutartyje atsakovo ir ieškovų – fizinių asmenų – paskolos sutarties 4 punkte numatytas susitarimas, kad atsakovė, praleidusi paskolos grąžinimo terminus, privalo mokėti 0,3 procento delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nustato akivaizdžiai per dideles netesybas – 109,50 procentus metinių palūkanų. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika dėl delspinigių dydžio fiziniams asmenims, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad nagrinėjamu atveju 0,05 procento dydžio delspinigiai per dieną turi atlyginti galimus kreditoriaus nuostolius. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu nenurodė, kad būtų patyręs papildomų nuostolių dėl negrąžintos sumos, byloje nėra duomenų, kad jo patiriami nuostoliai dėl ieškovo mokėjimo terminų praleidimo viršija nurodytą sumą (CPK 178 straipsnis).
Pritaikius 0,05 procento dydį per dieną, ieškovo delspinigiai sudaro 409,48 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas įskaitė atsakovės sumokėtą 1 140,41 Eur sumą, kaip netesybas, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas dėl delspinigių netenkintinas, pripažįstant, jog atsakovės sumokėta 730,93 Eur suma įskaityta nepagrįstai (409,48 - 1 140,41 Eur = -730,93 Eur). Atsižvelgiant į tai, šia suma mažintina priteista ieškovui suma pagal reikalavimą dėl negrąžintų pervestinų sumų laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. liepos 11 d. iki 23,07 Eur (754-730,93 Eur).
Sutartyje numatyto termino pabaiga nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.205 straipsnis). Sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad po paskolos grąžinimo termino praleidimo turi būti mokamos CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos, jeigu paskolos sutarties šalys nėra susitarę kitaip. Jos mokamos nuo tos dienos, kurią turėjo būti sugrąžinta paskola, t. y. nuo prievolės įvykdymo termino suėjimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo.
Nagrinėjamu atveju, vekselių pagrindu, kurie tapo skolos rašteliais, dėl paskolintų piniginių sumų savalaikio negrąžinimo ieškovas paskaičiavo 4 524,46 Eur sumą. Kaip matyti, iš pateikiamos delspinigių ir palūkanų pažymos, ieškovas 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiavo tiek už paskolos sutartis, tiek už išrašytus vekselius. Tiesa, palūkanos, nuo paskolos sutarčių skaičiuotos, tik baigus skaičiuoti delspinigius. Taigi, šiuo atveju konstatuotina, jog dvigubos netesybos šiuo atveju nebuvo taikytos, todėl ieškovas už naudojimąsi jo pinigais galėjo skaičiuoti palūkanas ir nuo laiku negrąžintų piniginių sumų pagal ginčo paskolos sutartis, kuomet jau buvo nebeskaičiuojami delspinigiai.
Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina ieškovo reikalavimą dėl 4 524,46 Eur palūkanų priteisimo (CK 6.210 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Nagrinėjamu atveju teismas priteisė 19 025,07 Eur skolą (4 950 Eur pagal paskolos sutartis, 14 052 Eur pagal vekselius(skolos raštelius) ir 23,07 Eur pagal bankinius pavedimus) ir 4 524,46 Eur palūkanas, t. y. ieškinį tenkino 84,24 proc.
Ieškovė šioje byloje patyrė 629 Eur žyminio mokesčio ir 4 673,68 Eur išlaidas advokato pagalbai, t. y. iš viso 5 302,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodytos išlaidos advokato pagalbai neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą priteistinų maksimalių dydžių.
Ieškinį tenkinus 84,24 proc., iš atsakovės ieškovui priteistina 4 466,98 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19 025,07 Eur (devyniolikos tūkstančių dvidešimt penkių eurų 07 ct) skolą, 4 524,46 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt keturių eurų 46 ct) palūkanas ir 4 466,98 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 98 ct) bylinėjimosi išlaidas
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.