Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2015-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-196-380/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-02-11Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2015-06-04Klaipėdos apygardos teismas
  3. T-128-972/2017Nutartis · 2017-03-24Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-06-04
Bylos Nr.
1A-196-380/2015
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00064-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
H. Ž. Ž.
Pranešėja A. Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-196-380/2015Teisėja V. Teišerskienė Proceso Nr. 1-31-1-00064-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.4.; 1.2.23.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei,nuteistajam H. Ž. Ž., jo gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. Ž. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo H. Ž. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas areštu 45 paroms.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. Ž. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis: jis nuomojamų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), palėpėje laikė 1,077 g narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 62 vienetus kanapių sėklų bei ten augino 5 krūmus kanapių, taip iš viso laikė 119,073 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių iki 2014 m. sausio 8 d. 13.50 val., kol policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu aptiko narkotines medžiagas ir jas paėmė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis H. Ž. Ž. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nuosprendį pakeisti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jei atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas, prašo pakeisti nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšį ir už nusikaltimo padarymą paskirti baudą. Savo kaltę dėl pateiktų kaltinimų pripažino visiškai. Supranta, kad elgėsi neprotingai ir neapgalvotai ginčydamas kaltę byloje, kur kaltės įrodymai pagrįsti. Gailisi, kad augindamas kanapes pasielgė neteisėtai, ir pažada ateityje panašių veikų nedaryti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo apeliantą pripažino kaltu dėl 62 vienetų kanapių sėklų laikymo. Kanapių sėklose nėra narkotinių medžiagų, tai patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad rastos kanapių sėklos yra kanapių dalys, apie sėklose rastą veikliosios medžiagos kiekį neužsimenama. Nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas iš kaltinimo pašalinant rastas kanapių sėklas. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas skirtinos bausmės rūšį bei dydį padarė neteisingą išvadą dėl to, kad realūs bausmės tikslai bus pasiekti apeliantui paskyrus arešto bausmę. Ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu oficialiai nedirbo, tačiau aktyviai ieškojo darbo. Įsidarbinti trukdė paimti asmens dokumentai. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pasirašytą darbo sutartį, mėnesinis atlyginimas – 430 Eur, todėl galėtų sumokėti teismo paskirtą baudą. Kol byla buvo nagrinėjama teisme, iš dalies negalėjo dirbti dėl mamos sveikatos. Mamai D. Ž. nustatytas psichoneurologinis sutrikimas, gydytojai rekomendavo mamos ilgesniam laikui nepalikti vienos. Močiutė žadėjo paskolinti pinigų sumokėti baudai, pasirengusi laiduoti už apeliantą. Jei teismas nustatytų piniginį užstatą, močiutė užstatą sumokėtų. Apeliantas teigia, kad yra jaunas, darbingas vyras, galintis atsakyti už padarytą nusikaltimą, tačiau dėl teismo paskirtos arešto bausmės taptų našta visuomenei, arešto metu būtų valstybės išlaikomas, tektų atsisakyti patinkančio darbo, negautų pajamų.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklausti nuteistasis H. Ž. Ž. ir liudytoja I. Ž..

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo apeliantą pripažino kaltu dėl 62 vienetų kanapių sėklų laikymo, nes kanapių sėklose nėra narkotinių medžiagų. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buvo rasti 5 vazonai su augalu, panašiu į kanapę, ir metalinės dėžutės viduje sėklos (t. 1, b. l. 10–15). Nuteistasis H. Ž. Ž. apygardos teisme prisipažino, kad augino kanapių krūmus, neneigė, jog laikė 62 vienetus kanapių sėklų. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sėklos yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys) (t. 1, b. l. 19–38). Be to nustatyta, kad H. Ž. Ž. palėpėje laikė ne tik 1,077 g narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 62 vienetus kanapių sėklų, bet ir augino penkis krūmus kanapių, be to pats prisipažino, kad bandė jas vartoti, todėl matyti, jog nebuvo skirtos pramoniniams tikslams. Kanapės ir jų dalys yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Kadangi ištyrus pas H. Ž. Ž. rastas kanapių sėklas nustatyta, jog tai yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), nėra pagrindo iš kaltinimo jų pašalinti.

Nuteistasis H. Ž. Ž. apeliaciniame skunde prašo nutraukti bylą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą I. Ž..

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nuteistasis H. Ž. Ž. apygardos teisme prisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad augino penkis kanapių krūmus, dėl to labai gailisi. Grįžęs iš Anglijos nuomojo butą, neturėjo veiklos, todėl nusprendė auginti kanapes. Šiuo metu sportuoja, turi du darbus, t. y. dirba padavėju ir taiso kompiuterius, paskirtą baudą galėtų sumokėti. Stengtųsi pats sumokėti, bet padėtų teta, dėdė, močiutė. Po įvykio labai susirgo mama, ją nuolat lankė, šiuo metu gyvena pas mamą. Kai buvo Anglijoje, mama rūpinosi sesuo. Norėtų, kad močiutė būtų laiduotoja.

Liudytoja I. Ž. apygardos teisme parodė, kad H. Ž. Ž. yra jos anūkas. Ji dirbo valstybės tarnyboje Aplinkos apsaugos ministerijoje. Prašo atleisti H. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą. H. neturėjo neigiamų įpročių, jo charakterio formavimuisi turėjo įtakos tėvo mirtis, dėl įvykio labai išgyveno, buvo susijaudinęs. Su H. bendrauja kiekvieną dieną, jie vienas kitą lanko, kartais H. gyvena pas ją. Po įvykio H. mamos sveikata pablogėjo, jai reikalinga nuolatinė priežiūra.

Nors I. Ž. atitinka BK 40 straipsnio 3 dalyje numatytų galimų laiduotojų kategorijai, bet su savo anūku kartu negyvena, apie padarytą nusikaltimą sužinojo tik po teismo, H. Ž. Ž. yra savarankiškas, jo vertybių sistema susiformavusi, todėl būdama laiduotoja ji neturėtų galimybės nuteistąjį prižiūrėti ir daryti įtaką jo elgesiui.

BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta sąlyga – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad H. Ž. Ž. neteistas (t. 1, b. l. 79), bet nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, kuri byloje konstatuojama tada, kai nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015).

H. Ž. Ž. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nurodė savo sugalvotą versiją apie tai, kad narkotines medžiagas augino namo šeimininko sūnus V. V.. H. Ž. Ž. tik apeliaciniame skunde savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Kadangi H. Ž. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, verčiamas objektyvių aplinkybių, todėl toks prisipažinimas negali būti savanorišku. Tik formaliai pripažinęs savo kaltę H. Ž. Ž. negali ir nuoširdžiai gailėtis nusikaltęs, neigiamai vertinti savo elgesį. Todėl H. Ž. Ž. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų.

Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės dėl H. Ž. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, (iš anksto sugalvojo ir pasiruošė kanapių auginimui), kanapių auginimas truko tam tikrą laiką, nebuvo vienkartinis spontaniškas veiksmas, bandymas apkaltinti kitą asmenį ir ikiteisminio tyrimo klaidinimas, pakankamai reikšmingos ir leidžiančios daryti išvadą, kad šiam nuteistajam netaikytinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kolegija nenustačius visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog H. Ž. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas H. Ž. Ž. paskyrė neteisingą bausmę. Bausmės paskirtis BK 41 straipsnio 2 dalyje apibūdinama jos skyrimo tikslais – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Taigi, individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti tiek straipsnių, kuriuose numatytos kaltininkui inkriminuotos nusikalstamos veikos, sankcijose nustatytas bausmių rūšis ir jų ribas, tiek į BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas H. Ž. Ž. 45 parų arešto bausmę, netinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą aprašomojoje nuosprendžio dalyje motyvuodamas konkrečią bausmę, teismas turi aprašyti byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertinti kiekvienos jų reikšmę ir nurodyti, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį, bet teismas skirdamas bausmę H. Ž. Ž. šių reikalavimų nesilaikė ir skyrė neteisingą bausmę (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad H. Ž. Ž. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, nevedęs, išlaikomų asmenų neturi, nedirba ir nesimoko, savo turto neturi, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, bet visų šių aplinkybių nevertino, o skyrė arešto bausmę pripažinęs, kad kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje reikalavimų pažeidimas, H. Ž. Ž. charakterizuoja kaip asmenį nesilaikantį nustatytų pareigų. Tačiau tokia teismo išvada neatitinka BPK 119 str. numatytos kardomosios priemonės paskirties. H. Ž. Ž. kardomoji priemonė nebuvo pakeista griežtesne, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje reikalavimų pažeidimų priežasčių teismas nesiaiškino, o ir padaryti pažeidimai nesutrukdė išnagrinėti bylą. Todėl ši aplinkybė negalėjo nulemti neigiamo H. Ž. Ž. charakterizavimo. Be to nepagrįstai teismas siejo H. Ž. Ž. įstojimą mokytis nuo 2014-09-01 su bylos perdavimu teismui, nes mokslo metai kaip tik ir prasideda nuo rugsėjo 1- osios dienos. Todėl nors H. Ž. Ž. paskirta bausmė ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi yra aiškiai per griežta. Skiriant H. Ž. Ž. bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis kanapėmis ir jų dalimis. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktiką nedideliu kanapių ir jų dalių kiekiu reikia laikyti ne daugiau kaip 5 g, o dideliu kiekiu ne daugiau kaip 500 g. šios medžiagos. H. Ž. Ž. turėjo 119,073 g., t. y. mažiau negu pusę šio kiekio. H. Ž. Ž. anksčiau nebuvo teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t. b. l. 54-55), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t. b. l. 56), rūpinasi savo sergančia mama. H. Ž. Ž. duodamas parodymus apygardos teisme savo kaltę pripažino ir gailėjosi padaręs nusikaltimą, nors tai nepripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bet rodo tam tikrus asmens pozityvius pokyčius. Įvertinus nustatytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti H. Ž. Ž. skiriant BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę – baudą mažesnę už šios bausmės vidurkį, nustatytą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nuosprendį pakeisti:

H. Ž. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį paskirti 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aurelija SadauskaitėTeisėjai Remigijus PreikšaitisVioleta Miliuvienė