Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VG-4“ ir suinteresuotų asmenų A. P. ir J. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties, priimtos sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, civilinėje byloje pagal ieškovo M. E. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VG-4“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „VG 4“, A. P., pasirašęs kaip atsakovės atstovas ir suinteresuotas asmuo, ir suinteresuotas asmuo J. P. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo M. E. prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo; taip pat prašo priteisti A. P. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą už skundo parengimą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovui išduoti vykdomąjį raštą, esant nevykdomai taikos sutarčiai, teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad atskirąjį skundą pateikė atsakovė UAB „VG 4“, A. P., pasirašęs kaip atsakovės atstovas ir suinteresuotas asmuo, ir suinteresuotas asmuo J. P..

10. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkte šalys susitarė, jog ieškovas atsisako visų savo reikalavimų atsakovei, nurodytų ieškinyje dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, ir įsipareigoja perduoti konkrečiai nurodytą automobilį atsakovei nuosavybės teise per 5 dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, o atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovui 23 000 Eur, toliau nurodytomis sąlygomis ir tvarka: 1.1. automobilio perdavimo metu atsakovė sumoka ieškovui 17 800 Eur į ieškovo nurodytą banko sąskaitą arba grynaisiais; 1.2. likusią sumą – 5 200 Eur – atsakovė įsipareigoja sumokėti iki 2022 m. kovo 1 d. (imtinai). Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkte nustatyta, kad už atsakovės prievolę sumokėti 5 200 Eur ieškovui laiduoja A. P. ir J. P., kurie pasirašė taikos sutartį kaip laiduotojai, prisiimdami solidarią atsakomybę už atsakovės 5 200 Eur prievolę. Nustatyta, kad ieškovas M. E. pateikė teismui prašymą ir patikslintą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 5 200 Eur priverstinio išieškojimo iš atsakovės UAB „VG-4“ ir laiduotojų A. P. ir J. P.. Jame nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.2. punktas nėra įvykdytas – atsakovė UAB „VG-4“ pagal teismo patvirtintą taikos sutartį nemoka likusios 5 200 Eur sumos.

11. Atskirajame skunde apeliantai nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o tai sudaro absoliutų šios nutarties dalies negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Atskirajame skunde teigiama, kad fiziniai asmenys A. P. ir J. P. nebuvo nagrinėjamos bylos šalimis ar dalyviais, teisminiame ginče nedalyvavo, todėl patvirtinta taikos sutartis jiems neturi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios.

12. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad absoliučiu procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

13. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad šioje byloje sprendžiamas vykdymo procese kilęs klausimas dėl vykdomojo rašto dėl nevykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties išdavimo. Įstatyme taikos sutartis apibrėžiama kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Kaip numatyta CK 6.983 straipsnio 1 dalyje, taikos sutartimi galimas susitarimas ne tik dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, bet ir siekiant užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti kitus ginčytinus klausimus. Taigi savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kurią šalys sudaro laisvo apsisprendimo būdu, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Vadovaujantis CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalies reglamentavimu, tik teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

14. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį ir teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Taigi, taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

15. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus tik pagal vykdytinus teismo procesinius sprendimus.

16. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi buvo patvirtinta 2021 m. rugpjūčio 25 d. tarp ieškovo M. E. ir atsakovės UAB „VG‑4“, atstovaujamos direktoriaus A. P., sudaryta taikos sutartis. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Be to, nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. taikos sutartį taip pat pasirašė atsakovės direktorius A. P. ir J. P., kaip laiduotojai, taikos sutarties 2 punkte laiduodami ir prisiimdami solidariąją atsakomybę už atsakovės 5 200 Eur prievolę (procesinio dokumento Nr. DOK-34993).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-560-730/2022 buvo panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta rašytinio proceso tvarka, ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nustatyta, kad klausimą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme ieškovo M. E. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėtas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartimi atsakovės direktoriaus A. P. ir J. P. asmeninis dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu. Nurodyti asmenys pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje dalyvavo ir pateikė paaiškinimus. Taigi atskirajame skunde nurodytiems asmenims bylos procese buvo sudaryta galimybė teikti savo paaiškinimus, pareikšti nuomonę dėl ieškovo prašymo. Taip pat buvo priimtas jų pasirašytas ir pateiktas atskirasis skundas. Nors atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad aptariamu klausimu toliau nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės, tačiau iš esmės atskirajame skunde nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog abi šalys taikos sutartį sudarė laisva valia ir apsisprendimu, o atsakovės atstovas direktorius A. P. ir jo sutuoktinė J. P. taikos sutartį pasirašė kaip laiduotojai taip pat laisva valia ir laisvu apsisprendimu, turėdami galimybę susipažinti su taikos sutarties turiniu ir sąlygomis.

18. Nagrinėjamu atveju 2021 m. rugpjūčio 25 d. sudaryta taikos sutartis, kaip civilinė sutartis, pasirašyta, be kita ko, atsakovės direktoriaus A. P. ir J. P., kaip laiduotojų, buvo teismo patvirtinta Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi. Taikos sutarties 9 ir 10 punktuose buvo nurodyta, kad taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties ją patvirtinti įsiteisėjimo, ir tai, jog vienas iš surašytų sutarties egzempliorių skirtas teismui. Iš to matyti, kad taikos sutartį pasirašantiems asmenims buvo žinoma aplinkybė, jog sutartis bus teikiama teismui tvirtinti. Taigi taikos sutartimi ją pasirašiusiems asmenims laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose nusistačius savo teises ir pareigas ir teismui šią sutartį patvirtinus, sutartis įgijo res judicata galią (CK 6.985 straipsnis) ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdomu CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas bylos aplinkybes, apeliantų argumentai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jiems neturi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios, ir dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto dalies taikymo, atmestini kaip nepagrįsti.

19. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovas pats nevykdė savo priešpriešinių taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nesąžiningai reikalauja iš atsakovės besąlyginio jų vykdymo. Apeliantų teigimu, ieškovas nevykdė taikos sutarties 4 punkte prisiimto įsipareigojimo nedelsiant kreiptis į antstolį dėl vykdomojo rašto atsiėmimo. Nustatyta, kad taikos sutarties 4 punkte ieškovas įsipareigojo nedelsiant, po teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, kreiptis į antstolį ir atsiimti 2020 m. vasario 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-255-793/2020, vykdomojoje byloje Nr. 0184/20/00347 dėl 27 187,90 Eur skolos išieškojimo iš UAB „VG-4“. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 3 d. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2021 m. spalio 4 d. antstolės patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S1f‑29654 buvo užbaigta vykdyti vykdomoji byla Nr. 00184/20/00347 ir vykdomasis dokumentas Nr. e2‑255-793/2020 grąžintas išieškotojui M. E.. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo atstovo paaiškinimus, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. antstoliui buvo pateiktas prašymas atsiimti vykdomąjį dokumentą ir nežinomos priežastys, dėl ko antstolė vykdomąją bylą nutraukė tik po mėnesio. Nors apeliantė teigia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog pateikė prašymą antstolei pirmąją darbo dieną (t. y. pirmadienį), po to, kai taikos sutartį patvirtinusi teismo nutartis įsiteisėjo, tačiau byloje taip pat nepateikta priešingas aplinkybes dėl ieškovo nurodytos prašymo atsiimti vykdomąjį dokumentą pateikimo datos patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti įrodyta aplinkybę, kad ieškovas uždelsė atsiimti vykdomąjį dokumentą.

20. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nevertino fakto, jog bylos šalys skirtingai supranta taikos sutarties sąlygas dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad šios išlaidos patirtos kitoje byloje. Apeliantų teigimu, aptariamos išlaidos nėra nesusijusios su šia byla, jos yra susijusios su šalių ginču dėl automobilio.

21. Nustatyta, kad taikos sutarties 5 punkte šalys susitarė, jog viena kitai bylinėjimosi išlaidų neatlygina. Atsakovė UAB ,,VG-4“ atsiliepime į ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad ieškovas yra pateikęs antstolei vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo išduotą 2020 m. rugsėjo 24 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2YT-7104-998/2020 dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo ieškovo naudai. Atskirajame skunde nurodoma, kad antstolė S. S. vykdomąja bylą užvedė pagal teismo sprendimą (jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą), priimtą būtent civilinėje byloje Nr. e2-255-793/2020, kurioje procesas buvo atnaujintas, dėl to anksčiau patirtų išlaidų negalima laikyti kitos bylos išlaidomis. Šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš atsakovės pateikto vykdomojo rašto duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. vykdomasis raštas dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo ieškovo naudai buvo išduotas civilinėje byloje Nr. 2YT-7104-998/2020, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjo A. P. skundas dėl antstolės S. S. veiksmų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nurodytos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos nagrinėjant kitą civilinę bylą Nr. 2YT-7104-998/2020, kurioje teismas ir išdavė vykdomąjį raštą. Nors atskirajame skunde teigiama, kad įstatymas nedraudžia į taikos sutartį įtraukti sąlygas, tiesiogiai nesusijusias su konkrečios bylos dalyku, tačiau taikos sutartyje kita civilinė byla Nr. 2YT-7104-998/2020 nenurodyta.

23. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Taigi vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kaip nurodyta anksčiau, teismo patvirtinta taikos sutartis tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 31 punktas).

24. Vertinant nurodytus atskirojo skundo argumentus dėl 5 200 Eur sumos mokėjimo pažymėtina, kad taikos sutarties 1.2 punkte aiškiai nurodytas atsakovės įsipareigojimas iki 2022 m. kovo 1 d. (imtinai) sumokėti 5 200 Eur sumą. Bylos duomenimis, nurodyta sąlyga nėra įvykdyta. Nors atskirajame skunde teigiama, kad taikos sutartimi šalys prisiėmė įsipareigojimus, atitinkančius byloje pareikštus priešpriešinius reikalavimus, ir 5 200 Eur suma yra iš esmės tapati reikalautai priešieškiniu už automobilio remontą, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad taikos sutartyje nėra detalizuota nurodytos sumos paskirtis. Taikos sutartyje kitų sąlygų dėl šios sumos sumokėjimo nenurodyta.

25. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą, įvertino klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad taikos sutarties dalis yra nevykdoma ir yra teisinis pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodo, kad atsakovei vien prielaidomis teigiant, kad neva ieškovas nevykdė savo įsipareigojimų, tai sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl baudos skyrimo atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyti tokie piktnaudžiavimo atvejai – dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningas pareiškimas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, pateikimas kito procesinio dokumento) arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pažymėtina ir tai, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nors atsakovės atskirasis skundas šiuo atveju atmestas, tačiau vien atsakovės pasirinkimas pasinaudoti procesine teise į apeliaciją, šiuo atveju nepripažintinas pakankamu pagrindu konstatuoti piktnaudžiavimo procesu faktą, dėl to nenustatyta pagrindo spręsti klausimą dėl baudos pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį skyrimo.

28. Ieškovas pateikė prašymą priteisti patirtas išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Ieškovo prašomos priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atskirąjį skundą atmetus ieškovui priteistinas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, priteisiant iš apeliantų UAB „VG-4“, A. P. ir J. P. po 133,33 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovo M. E. naudai iš apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „VG‑4“, A. P. ir J. P. po 133,33 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.