- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2S-560-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03747-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- M. E.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „VG-4“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „VG-4“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. E. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VG-4“ dėl skolos priteisimo, išnagrinėjo ieškovo M. E. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtino 2021 m. rugpjūčio 25 d. tarp ieškovo M. E. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VG-4“ sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. eA2-2038-911/2021.
Šalies argumentai
2. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu, kurį vėliau patikslino, dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodo, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „VG-4“ pagal teismo patvirtintą taikos sutartį nemoka likusios 5 200 Eur sumos, todėl prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl 5 200 Eur priverstinio išieškojimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VG-4“ bei laiduotojų A. P. ir J. P..
Atsiliepimas
3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė,,VG-4“, atstovaujama A. P., pateikė atsiliepimą, nurodydama, jog su prašymu nesutinka, prašo netenkinti ieškovo prašymo ir vykdomųjų raštų dėl priverstinio išieškojimo iš atsakovo bei A. P. ir J. P. neišduoti. Nurodo, kad ieškovas taip pat nevykdo savo priešpriešinių taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų: 1) ieškovas nevykdė taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo nedelsiant kreiptis į antstolį ir atsiimti Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-255-793/2020 vykdomojoje byloje Nr. 0184/20/00347, 2) ieškovas nevykdo taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo, kuriuo atsisakė bylinėjimosi išlaidų. Nors taikos sutartimi šalys susitarė, jog viena kitai bylinėjimosi išlaidų neatlygina, ieškovas yra pateikęs antstolei vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2YT-7104-998/2020 dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo ieškovo naudai, 3) ieškovas atsakovei perdavė automobilį itin prastos būklės, dėl to atsakovė patyrė papildomų išlaidų. Atsakovė jau dabar už automobilio remontą yra sumokėjusi 1 947 Eur. Papildomai automobilio kėbulo detalių dažymo darbai kainuos dar 2 260 Eur. Atsakovė taip pat nurodo, kad šioje byloje negali būti išduodami vykdomieji raštai dėl byloje nedalyvavusių ir jokio procesinio statuso neturėjusių asmenų A. P. ir J. P..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovo patikslintą prašymą tenkino ir išdavė ieškovui M. E. vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2038-911/2021 patvirtintos šalių taikos sutarties 1.2, 2 punktus. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo M. E. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VG-4“, atstovaujamos direktoriaus A. P.. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Taikos sutarties 1.2 punktu už atsakovės prievolę sumokėti ieškovui 5 200 Eur skolą laidavo A. P. ir J. P., kurie pasirašė taikos sutartį kaip laiduotojai, prisiimdami solidariąją atsakomybę už atsakovo 5 200 Eur sumos prievolę.
4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl laiduotojų atsakomybės nurodė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį tarp ieškovo M. E. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VG-4“ pasirašė ir atsakovės direktorius A. P. ir jo sutuoktinė J. P., kaip laiduotojai, prisiimdami solidariąją atsakomybę už atsakovo 5 200 Eur sumos prievolę. Nepaisant to, kad A. P. ir J. P. nedalyvavo bylos procese, tačiau buvo šalimis, kurios pasirašė taikos sutartį, suprato jos teisines pasekmes, todėl nėra pagrindo teigti, jog vykdomasis raštas dėl jų negali būti išduodamas.
4.3. Pirmosios instancijos teismas dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad ieškovas perdavė automobilį atsakovei, tačiau atsakovė nesumokėjo 5 200 Eur sumos. Pažymėjo, kad jei atsakovė mano, jog automobilis perduotas netinkamos kokybės, atsakovė savo teises gali ginti įstatymo nustatyta tvarka, be to, iki šiol teisme nebuvo gautas atsakovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo netinkamai vykdant taikos sutartį, atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino ieškovo patikslintą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo ir vykdomųjų raštų dėl priverstinio išieškojimo iš atsakovės bei A. P. ir J. P. neišduoti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Nurodo, kad ginčo atveju ieškovas nevykdo taikos sutartimi patvirtintų priešpriešinių įsipareigojimų, taip pat šalys skirtingai supranta taikos sutarties sąlygas. Teigia, kad ieškovas nevykdė taikos sutartimi prisiimto įspareigojimo nedelsiant kreiptis į antstolį ir atsiimti 2020 m. vasario 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-255-793/2020. Nors taikos sutartyje nebuvo nustatytas konkretus terminas, tačiau tai ieškovas turėjo padaryti nedelsiant, kadangi atsakovei apskaičiuota 96 Eur bauda.
5.2. Nurodo, kad ieškovas vykdydamas taikos sutartį perdavė atsakovei automobilį daug prastesnės būklės, nei nurodė ieškovas, dėl to atsakovė patyrė papildomų 4 980 Eur išlaidų remonto darbams. Teigia, kad perduotas automobilis neatitinka tos būklės, kurią deklaravo ieškovas. Mano, kad atsakovės pažeistos teisės dėl netinkamo perduoto daikto turi būti ginamos šioje byloje, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jog atsakovė turi inicijuoti naują teisminį procesą.
5.3. Nurodo, kad šioje byloje negali būti išduodami vykdomieji raštai dėl byloje nedalyvavusių ir jokio procesinio statuso neturėjusių asmenų A. P. ir J. P.. Teigia, kad nors minėti asmenys pasirašė taikos sutartį kaip laiduotojai, tačiau jie neturėjo jokio procesinio statuso byloje. Teigia, kad, teismui priėmus skundžiamą nutartį išduoti vykdomąjį raštą dėl byloje nedalyvavusių asmenų – A. P. ir J. P., neabejotinai yra pažeidžiamos šių asmenų teisės, kadangi jie nebūdami byloje dalyvaujančiais asmenimis neturi teisės pateikti atskirojo skundo dėl šios nutarties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą, nevykdant taikos sutarties, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl nevykdomos taikos sutarties, nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog šalys skirtingai supranta taikos sutarties sąlygas, teigia, kad atsakovei buvo perduotas prastesnės būklės automobilis, nei deklaravo ieškovas, be to, taikos sutartimi patvirtinti įpareigojimai asmenims, kurie byloje nedalyvavo jokiu procesiniu statusu.
9. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 8 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutardamas tenkinti ieškovo patikslintą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinę bylą Nr. eA2-2038-911/2021 pagal ieškovo M. E. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VG-4“ dėl skolos priteisimo nutraukė ir patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Pagal taikos sutarties 1-ajį punktą, ieškovas įsipareigojo perduoti automobilį „Porsche 911“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei per 5 dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 23 000 Eur. Pagal sutarties 1.1 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 17 800 Eur automobilio perdavimo metu ir likusią sumą (5 200 Eur) – iki 2022 m. kovo 1 d. imtinai. Pagal šalių sudarytos taikos sutarties 2 punktą už atsakovės prievolę sumokėti 5 200 Eur ieškovui laiduoja A. P. ir J. P., kurie pasirašė šią sutartį kaip laiduotojai, prisiimdami solidariąją atsakomybę už atsakovo 5 200 Eur sumos prievolę.
11. Byloje pateikti šalių paaiškinimai pagrindžia, jog atsakovė šiuo metu nėra visos sumos sumokėjusi už perduotą automobilį ieškovui, tačiau šių veiksmų neatlieka motyvuodama tuo, jog perduotas automobilis nėra tinkamos kokybės, yra ne tokios būklės, kokią deklaravo ieškovas, dėl to atsakovė patyrė 4 980 Eur išlaidų remonto darbams, be to, ieškovas nevykdo priešpriešinių įsipareigojimų (taikos sutarties 4 punktas), tai yra nesikreipia į antstolį ir neatsiima 2022 m. vasario 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-255-793/2020 vykdomojoje byloje Nr. 0184/20/00347
12. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis).
13. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ieškovė ir apeliantė (atsakovė) pasirašė taikos sutartį, už kurios tinkamą vykdymą apeliantės pusėje laidavo A. P. ir J. P., neturintys procesinio statuso byloje. Apeliantė neginčija aplinkybės, jog taikos sutarties 1.2 sąlyga nėra įvykdyta, tai yra ieškovui nėra sumokėta 5 200 Eur suma už perduotą automobilį, kas turėjo būti atlikta iki 2022 m. kovo 1 d. (imtinai), tačiau teigia, kad ieškovo priešpriešiniai įsipareigojimai nėra tinkamai įvykdyti, tai yra atsakovei perduotas ne tokios būklės automobilis, kokį deklaravo ieškovas (taikos sutarties 1 punktas), be to, ieškovas nevykdo priešpriešinių įsipareigojimų, apeliantės vertinimu, šalys taikos sutarties sąlygas supranta skirtingai.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutartį, sutikdamas su apeliante, konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nesilaikė vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos, numatytos CPK 646 straipsnio 3 dalyje, tai yra atmesdamas apeliantės argumentus dėl taikos sutartimi perduotino automobilio būklės, kuri, jos vertinimu, neatitiko ieškovo pozicijos bylos nagrinėjimo metu, lakoniškai nurodė, kad dėl galimų apeliantės nuostolių, teisių pažeidimo apeliantė savo teises gali ginti įstatymo nustatyta tvarka, be to, nesiaiškino priežasčių, dėl kurių ieškovas nevykdo 2021 m. rugpjūčio 26 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkto sąlygos nedelsiant atsiimti 2020 m. vasario 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-255-793/2020 vykdomojoje byloje Nr. 0184/20/00347, dėl ko, apeliantės teigimu, ji patiria finansinių nuostolių, nors nuo taikos sutarties sąlygų patvirtinimo praėjo daugiau nei pusę metų, minėtos aplinkybės buvo įvertintos formaliai, nurodant, kad taikos sutartyje nėra nurodyta konkreti data taikos sutarties 4 punkto sąlygai įvykdyti.
16. Teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog ieškovas prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl nedalyvavusių byloje, procesinio statuso neturėjusių asmenų – A. P. ir J. P.. Nors tvirtinant taikos sutartį matyti, jog minėti asmenys taikos sutartį pasirašė ir teismas taikos sutartį patvirtino, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių asmenų dalyvavimas procese, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, yra aktualus, kadangi sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų teisių ir pareigų vykdant taikos sutarties nuostatas.
17. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo ieškovo prašymo išduoti vykdomąjį raštą, nesiaiškino apeliantės nurodomų faktinių aplinkybių dėl ieškovo nevykdomų taikos sutarties sąlygų, o padarytus pažeidimus galima pašalinti tik nagrinėjant ieškovės prašymą iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
19. Esant nustatytoms nutarties 8–17 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis panaikintina, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.