Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi apeliantės ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal L. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams I. M., V. M., V. M. (V. M.) dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo ir atsakovų I. M., V. M., V. M. (V. M.) priešieškinį ieškovei L. S. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

a) žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 3, ribų posūkio taškai 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-23-1, plotas 3 096 kv. m, naudojasi atsakovas I. M..

4) Nustatyti žemės sklypo 2 500 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (namų valda) naudojimosi tvarką, kad minėtu sklypu bendrai naudojasi ieškovė L. S. ir atsakovai I. M., V. M. ir V. M. (V. M.).

5) Nustatyti statinių: (1) pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (2) pastatas- sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (3) pastatas-vištidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (4) pastatas- sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (5) pastatas - daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (6) pastatas- tvartas, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini); (7) pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (8) pastatas- sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (9) pastatas-kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (10) kitas inžinerinis statinis - kiemo statinys (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, kad minėtais pastatais bendrai naudojasi ieškovė L. S. ir atsakovai I. M., V. M. ir V. M. (V. M.).

6) Priteisti atsakovams I. M., V. M. ir V. M. (V. M.) iš ieškovės L. S. 1 676 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

29. Teismas pažymėjo, kad, ieškovės teigimu, jos prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra parengta pagal faktiškai šalių naudojamas turto dalis. Atsakovai šią aplinkybę ginčija, teigdami, jog ieškovė siekia naudotis didesnės vertės turtu (derlinga žeme), atsakovams palikdama pelkėtas žemės sklypų dalis. Iš esmės ginčas tarp šalių kilo dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos ir naudojimosi tvarkos statiniais, esančiais žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas įvertino ieškovės pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir konstatavo, kad pateiktame plane yra nustatyta tik jos naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, tačiau liktų neišspręsta atsakovų naudojimosi turtu tvarka. Ieškovė prašo nustatyti, jog atsakovai lygiomis dalimis naudojasi žemės sklypais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė atsisako teisės naudotis šių žemės sklypų dalimis. Be to, ieškovė reikšdama reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką šalims priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais -pastatais, esančiais žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prašo kiekvieną statinį skirti naudotis vienam asmeniui (nelygiaverčius statinius), tačiau nepateikia žemės sklypo, esančio po statiniais naudojimosi tvarkos plano.

30. Teismas taip pat įvertino atsakovų pateikto UAB „Inžinerijos centras“ parengto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planą, iš kurio matyti, jog ieškovei naudotis atitenkanti žemės sklypo dalis Nr. 1 iš esmės yra beveik toje pačioje zonoje, kurioje ieškovė prašė nustatyti, taip pat šiame plane yra nustatytos kiekvieno atsakovo konkrečios naudojimosi žemės sklypu dalys. Nors ieškovė ir teigė, kad pagal atsakovų prašomą nustatyti naudojimosi tvarką ji neturės galimybės privažiuoti prie jos naudojamos sklypo dalies, tačiau, kaip matyti iš UAB „Inžinerijos centras“ parengto plano, yra numatytas 422 m² ploto servitutinis kelias, einantis nuo jau esamo kelio per žemės sklypą Nr. 2. Ieškovė į bylą jokių kitų leistinų įrodymų, pagrindžiančių jos apsunkintą patekimą į jai naudotis nustatytas žemės sklypo dalis nepateikė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovei bus apsunkintas priėjimas prie ežero.

32. Ieškovė L. S. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovų apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Nurodo, kad teismas neišsprendė ginčo visa apimtimi, kuri buvo apibrėžta byloje pareikštais reikalavimais. Spręsdamas dėl statinių naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas nurodė, kad pastatais ginčo šalys naudojasi bendrai, taigi, iš esmės paliko tą pačią situaciją, kokia buvo iki ginčo dėl naudojimosi turtu tvarkos. Ginčo šalims priklausančios idealiosios dalys statinių bendrojoje nuosavybėje yra aiškios, jos yra apibrėžtos nuosavybės įgijimo dokumentuose, užfiksuotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau tarp bendraturčių yra kilęs ginčas dėl šių bendrai priklausančių statinių naudojimo tvarkos. Apeliantė siūlė nustatyti tokią naudojimosi statiniais tvarką, kuri leistų atskiriems bendraturčiams izoliuotai naudotis atskirais daiktais (nedalinant konkretaus statinio naudojimo keliems bendraturčiams, o išdalinant statinius kaip nedalomus vienetus bendraturčių naudojimui). Pirmosios instancijos teismas tokį naudojimosi būdą įvertino kaip nelygiavertį, nors byloje nėra duomenų apie tokių statinių vertę. Teismas taip pat nesprendė dėl kompensacijos už naudojimąsi svetimu turtu.

34. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė žemės sklypo, esančio po statiniais, naudojimosi tvarkos plano. Šiuo atžvilgiu pažymėtina tai, kad 0,2500 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (namų valda) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiuose pažymėtas kaip koreguotinas (t. y. jam yra reikalinga atlikti tikslius kadastrinius matavimus). Dėl šios priežasties apeliantė laikėsi pozicijos, kad namų valdos žemės sklypui naudojimosi tvarka negali būti nustatyta, o sklypas gali likti naudoti bendraturčiams idealiosiomis dalimis, net ir nustačius namų valdos žemės sklype esančių statinių naudojimo tvarką. Teismas turėjo diskrecijos teisę namų valdos žemės sklypo naudojimą paskirstydamas atskiriems statiniams (atitinkamai ir juos naudojantiems asmenims).

35. Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai apibrėžė ginčo dalyką, kas turėjo tiesioginės įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Teismas neteisingai konstatavo, kad ginčas kilo tik dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos ir naudojimosi tvarkos statiniais, esančiais žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčas tarp šalių kilo ir dėl naudojimosi tvarkos nustatymo 3,5408 ha ploto žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 7(duomenys neskelbtini) ir 0,3096 ha ploto žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas visiškai nesprendė (nemotyvavo) šioje dalyje tarp šalių kilusio ginčo, tačiau rezoliucinėje dalyje šį ginčą išsprendė (nustatė naudojimosi 3,5408 ha žemės sklypu ir 0,3096 ha žemės sklypu tvarką pagal atsakovų pateiktą planą).

36. Teismas nustatė servitutus, taip išeidamas iš ginčo ribų. Teismas 10,572 ha žemės sklype nustatė 423 kv. m ploto servitutą, o 3,5408 ha žemės sklype nustatė 944 kv. m ploto servitutą, nors reikalavimo dėl servituto nustatymo byloje nebuvo reiškiama. Servitutas (kaip daiktinė teisė) ir naudojimosi turtu tvarka (kaip nuosavybės teisės įgyvendinimo priemonė) yra tiek savo turiniu, tiek paskirtimi, tiek nustatymo sąlygomis skirtingi teisiniai institutai, šioje byloje dėl servituto reikalavimų reiškiama nebuvo. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kokiu tikslu servitutai nustatyti, kokio daikto naudai servitutai nustatyti (viešpataujantis daiktas). Byloje šie klausimai nebuvo nagrinėjami, nebuvo reiškiami atitinkami reikalavimai, todėl nustatydamas 423 kv. m ploto servitutą 10,572 ha žemės sklype ir 944 kv. m ploto servitutą 3,5408 ha žemės sklype teismas išėjo už byloje pareikšto ieškinio (priešieškinio) ribų, dėl to priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą.

38. Skunde teigiama, kad naudojimosi žemės sklypais tvarką teismas nustatė ne kiekvienam nekilnojamajam daiktui atskirai, o bendraturčiams naudoti priskiriamus plotus nevienodai išdalindamas skirtinguose žemės sklypuose. Teismas nustatė bendraturčiams naudotis atskiromis, tačiau nevienodomis žemės sklypų dalimis, atskiro žemės sklypo ribose nepaisydamas bendraturčių dalių, tačiau jas išlaikydamas (sąlyginai dėl jau aptartų plane nurodytų plotų trūkumų) bendrame visų trijų žemės sklypų masyve. Naudojimasis žemės sklypais nustatytas ne priskiriant konkrečius žemės sklypus pilna apimtimi valdyti konkretiems bendraturčiams, o nustatytas mažesnę priskiriamo naudoti žemės sklypo dalį kompensuojant priskiriant naudoti didesnę dalį kitame žemės sklype.

39. Pažymi, kad teismas nevertino, ar bendraturčiams atitenkančios dalys yra lygiavertės. Byloje nėra jokių duomenų apie žemės sklypų vertes, jų (atskirų jų dalių) naudingumą, vertingumą. Bendraturčių dalys skirtinguose objektuose išsibalansuoja (neatitinka idealiųjų dalių tame konkrečiame objekte). Bendraturčiui priskiriama žemės sklypo dalis turi būti vertinama kaip savarankiškas daiktas. Buvo siekiama išlaikyti tik turimos nuosavybės dydžius (proporcijas) (ko padaryti dėl jau aptartų plano trūkumų nepavyko). Tačiau, ar tos dalys iš tiesų yra lygiavertės nepasisakoma.

40. Skundžiamu sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypais tvarka neatitinka teismų praktikoje nustatytų nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų. Pažymi, kad vienam iš bendraturčiu nustatytas 0,5 kv. m mažesnis plotas. Šalių nuosavybės dalys ginčo žemės sklypuose pasiskirsto taip: 10,572 ha žemės sklype po 26 430 kv. m kiekvienam bendraturčiui; 3,5408 ha žemės sklype po 8 852 kv. m kiekvienam bendraturčiui; 0,3096 ha žemės sklype po 774 kv. m kiekvienam bendraturčiui. Plane žemės sklypų dalys pasiskirsto taip: 10,572 ha žemės sklype apeliantei L. S. 33 365,5 kv. m; atsakovui V. M. 33 365,5 kv. m; atsakovui I. M. 30 269,5 kv. m; atsakovei V. M. 8 720,5 kv. m. Nei vienam bendraturčiui priskirta žemės sklypo dalis neatitinka jo turimos nuosavybės šiame žemės sklype dydžio (nėra adekvatumo kriterijaus). 3,5408 ha žemės sklype apeliantei L. S. 2 691 kv. m; atsakovui V. M. 2 691 kv. m; atsakovui I. M. 2 691 kv. m; atsakovei V. M. 27 335 kv. m. 0,3096 ha žemės sklype apeliantei L. S. 0 kv. m; atsakovui V. M. 0 kv. m; atsakovei V. M. 0 kv. m; atsakovui I. M. 3 096 kv. m.

41. Bendraturčiams naudoti priskirtos žemės sklypų dalys nėra konsoliduotos į savarankiškus ir izoliuotus masyvus. Kiekvienas bendraturtis turi atskirų žemės dalių, skirtingose vietose, kurios yra gretimybėse su kitais bendraturčiais. Dalyje atvejų (10,572 ha žemės sklype ir 3,5408 ha žemės sklype) suformuotos žemės sklypų dalys bendriems privažiavimams prie priskirtų žemės sklypų dalių įrengti. Tačiau neišspręsti klausimai, kas tuos įvažiavimo kelius turi įrengti. 10,572 ha žemės sklype nėra suformuota galimybė atsakovei V. M. privažiuoti prie jai priskirtos 7 362 kv. m ploto žemės sklypo dalies.

42. Nustatyta naudojimosi žemės sklypais tvarka ir apeliantei priskirtos žemės sklypų dalys neužtikrina, kad jomis apeliantė galės naudotis racionaliai, efektyviai, patogiai, ekonomiškai. Patekti prie 10,572 ha žemės sklype apeliantei suformuotos 32 007 kv. m ploto dalies yra numatytas žemės plotas (423 ar 422 kv. m, pažymėtas S ir posūkio taškais 77-78-80-82-84-85-88-87-86-83-81-79). Tačiau šioje vietoje faktiškai jokio kelio nėra ir jį reikia įrengti. Naudojimosi tvarkoje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokio privažiavimo kelio įrengimo techninę galimybę (atsižvelgiant į tos žemės sklypo dalies specifiką), t. y. ar nereikia pvz.: iškirsti miško, nukasti kalno, nusausinti pelkės ar pan. Sprendžiamas tik privažiavimo prie apeliantei naudoti priskiriamos 32 007 kv. m ploto dalies, tačiau nėra atsižvelgta ir įvertinta, ar yra objektyvios galimybės tą kelią pratęsti, jį įrengti ir naudoti toliau, t. y. už 77-78 posūkio taškų linijos ribų, apeliantei priskirtame žemės sklype. Pratęsti kelio ir jį įrengti jau apeliantei priskirtoje žemės sklypo dalyje techninių galimybių nėra. Tokiu būdu faktiškai yra užkertama galimybė apeliantei patekti į jai priskiriamą žemė sklypo dalį. Parengtame plane nėra apibrėžti esminiai šio žemės sklypo ploto rodikliai (atstumai tarp posūkio taškų), nėra atvaizduotas sklypo reljefiškumas bei naudmenos (miškas, pieva, pelkė), todėl nėra galimybės pasakyti kokios naudmenos patenka į apeliantei priskirtą naudoti 10,572 ha žemės sklypo dalį. V. M. net nėra numatyta techninė galimybė patekti prie 10,572 ha žemės sklype jai suformuotos 7 362 kv. m ploto dalies.

43. Pažymi, kad sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų. Teismo dėstomi motyvai yra abstraktūs, lakoniški, nesuprantama, kodėl atsakovų pasiūlyta naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka yra geriausia, labiausiai atitinkanti visų bendraturčių interesus. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskreciją netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką. Apeliantė mano, kad bylos išnagrinėjimo trūkumai yra pakankamai didelės apimties ir jie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kadangi būtina iš naujo atlikti išsamią pateiktų naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkų analizę nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų aspektu.

44. Atsakovai I. M., V. M., V. M. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

45. Teigia, kad nesutinka su apeliantės pozicija, jog sprendimu nebuvo išspręstas šalių ginčas, kuris buvo apibrėžtas byloje pareikštais reikalavimais. Taip pat nesutinka su ieškovės pozicija paskirti atskirus statinius naudoti atskiriems bendraturčiams, kadangi pastatai yra visiškai nelygiaverčiai naudojimosi prasme. Pagal šį apeliantės siūlymą vienam iš bendrasavininkų atitektų gyvenamasis namas, kitiems bendraturčiams – pagalbiniai ūkiniai pastatai. Atsakovai pažymi, kad šie pastatai yra nedalomi, paskirtis ir vertės yra skirtingos. Ieškovė piniginių kompensacijų mokėjimo klausymo nekėlė.

46. Pastatų vertės yra nurodytos Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše. Taip pat nėra suprantama apeliantės pozicija, kad 0,2500 ha ploto žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini) (namų valdos žemės sklypas) gali likti naudoti bendraturčiams idealiosiomis dalimis ir tai nepažeidžia bendraturčių interesų, tačiau esamų šiame sklype pastatų bendras naudojimas nenustačius konkrečių naudojamų statinių, apeliantės laikomas negalimu ir priskiriamas prie ginčo tarp šalių neišsprendimo. Toks pirmosios instancijos teismo motyvas atitinka kasacinio teismo praktiką, jog pirmiausiai turi būti nustatyta, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Dėl to teismas pagrįstai namų valdos žemės sklypą ir jame esančius pastatus priskyrė bendram naudojimui.

47. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas išėjo už ginčo ribų ir nustatė servitutus. Teismas žemės sklypų dalimis: 1) plane pažymėta indeksu S, ribų posūkio taškai 77-78-80-82-84-85-88-87-86-83-81-79-77, plotas 423 kv. m ir 2) žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu S, ribų posūkio taškai 38-39-40-37-34-36-35-2-3-38, plotas 944 kv. m priskyrė prie bendro bendraturčių naudojamo. Pažymi, kad patvirtintas planas yra parengtas pagal visus galiojančius reikalavimus, nepažeidžia jų bei atitinka šalių interesus.

48. Pasisakydami dėl atstumų dėl posūkių taškų, taip pat, jog nėra atžymėtas žemės sklypų reljefas, žemės naudmenos, pažymi, kad ieškovė šių klausimų procesiniuose dokumentuose nekėlė, nenurodo, kokias teisės normas atsakovų pateiktas planas pažeidė. Priešingai, būtent pagal apeliantės pateikiamą planą, jai buvo priskirtos itin geros žemės sklypo vietos.

49. Nepagrįsta apeliantės nuomonė, kad teismas turėjo spręsti dėl kompensacijos už naudojimusi svetimu turtu, nustatyti naudojimosi tvarką, kuri ne visiškai atitinka šalių teiktus projektus bei savo iniciatyva namų valdos žemės sklypo naudojimą paskirstyti atskiriems statiniams, kadangi teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

50. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

51. Susipažinus su apskųstu teismo sprendimu nenustatyta, kad egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, tačiau yra pagrindas konstatuoti, kad teismo išdėstyti motyvai nėra pakankami. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį, teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti pateiktas, be kita ko, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus negaliojimo pagrindo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, tačiau turi būti sprendžiama, ar padarytas proceso teisės normų pažeidimas nėra esminis. Šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimo motyvuose nepasisakyta dėl esminių aplinkybių, reikšmingų nustatant bendraturčių naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, nepakankamai įvertinta, tačiau patvirtinta, atsakovų pateikta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, kuri savaime ne išsprendžia, tačiau užprogramuoja tolimesnius ginčus tarp bendraturčių.

53. Aplinkybės, kurioms esant apeliacinės instancijos teismas įgyja teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustatytos CPK 327 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tuo atveju, jeigu nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

54. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

55. Byloje ginčas kilo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad: 1) L. S., V. M., I. M., V. M. (V. M.) bendrosios dalinės nuosavybės teise po 5/20 dalis kiekvienam, priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) L. S., V. M., I. M., V. M. (V. M.) bendrosios dalinės nuosavybės teise po 5/20 dalis kiekvienam, priklauso mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini); 3) L. S., V. M., I. M., V. M. (V. M.) bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/4 dalį priklauso pastatų (gyvenamojo namo, sandėlio, vištidės, sandėlio, daržinės, tvarto, viralinės, sandėlio, kiemo rūsio, lauko tualeto), esančių (duomenys neskelbtini); 4) L. S., V. M., I. M., V. M. (V. M.) bendrosios dalinės nuosavybės teise po 5/20 dalis kiekvienam, priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 5) L. S., V. M., I. M., V. M. (V. M.) bendrosios dalinės nuosavybės teise po 5/20 dalis kiekvienam, priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini).

56. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškiniu prašomą patvirtinti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, nurodė, kad ieškovės pateiktame plane nėra išspręsta atsakovų naudojimosi turtu tvarka; pagal atsakovų pateiktą schemą ieškovė prie savo nekilnojamojo turto patekti galės, be to, pagal ieškovės pateikiamą tvarkos variantą, nekilnojamojo turto objektų priskyrimas tam tikriems bendraturčiams būtų neteisingas, nes atitektų nelygiaverčiai objektai. Pritardamas atsakovų pateiktai naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkai, teismas nurodė, kad ieškovei tenkanti dalis beveik sutampa su dalimi, nurodyta atsakovų plane, ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai bus apsunkintas priėjimas prie ežero. Sprendime, pritariant atsakovų siūlomai tvarkai, iš esmės motyvuojama teisingumo ir protingumo principais, ji įvertinta kaip geriausiai atitinkanti šalių interesus. Tokie teismo motyvai negali būti laikomi pakankamais, kadangi neatsižvelgta į esminius atsakovų UAB „Inžinerijos centras“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano trūkumus. Nors ir pritariant, kad praktiškai nėra įmanoma nustatyti absoliučiai teisingą ir šalis tenkinančią, lygiavertę naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime turi būti stengiamasi tą padaryti maksimaliai. Šiuo atveju, tas padaryta nebuvo, todėl laikytina, kad nėra atsikleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

57. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

58. Pažymėtina ir tai, jog teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017; 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).

59. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apskųsto teismo sprendime esantiems motyvams, kad ieškovės pateikta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka ydinga, visų pirma dėl to, kad pagal ieškovės pareikštą ieškinį, naudojimosi tvarka nėra nustatoma visiems bendrąja daline nuosavybe valdomiems žemės sklypams – neprašoma nustatyti naudojimo tvarkos žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ieškinyje tik nurodant, kad ieškovė atsisako savo disponavimo teisės į šiuos sklypus, tačiau schemose nėra detalizuojama tvarka, pagal kurią likę atsakovai naudosis šiais sklypais. Tokiu būdu, ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, kadangi atsakovai iš karto gali inicijuoti naują bylą dėl naudojimo tvarkos nustatymo. Ieškovės schema pagrįstai pripažinta ydinga ir tuo aspektu, kad nėra išlaikyta bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyra, kadangi vienai iš bendraturčių paskiriama naudotis gyvenamuoju namu, o kitiems bendraturčiams visiškai nei vertės, nei paskirties prasme nelygiaverčiai nekilnojamojo turto objektai – daržinė, vištidė, rūsys ir kt.

60. Vis tik, susipažinus su atsakovų pateikta naudojimosi nekilnojamuoju turtu schema, akivaizdu, kad ji taipogi neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, ne išsprendžia tarp bendraturčių kilusius nesutarimus, tačiau juos užprogramuoja tolesniam bylinėjimuisi. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017; 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).

61. Iš atsakovų pateikto UAB „Inžinerijos centras“ plano matyti, kad jame nėra pažymėtas žemės sklypų reljefas, todėl nėra aišku, kokio pobūdžio žemės sklypų plotai atitenka kiekvienam iš bendraturčių, nėra galimybių įvertinti tokių plotų naudingumo, o tuo pačiu, ar patvirtinta tvarka išlaikoma maksimali bendraturčių interesų pusiausvyra. Be to, pagrįsti apeliantės apeliacinio skundo argumentai ir tuo aspektu, kad skirtingose plano dokumentuose yra nurodomi skirtingi plotai. Bendroje visų žemės sklypų schemoje nurodoma, kad patekimo į apeliantei priskiriamą žemės sklypo dalį keliui išskiriama žemės sklypo dalis (S) yra 423 kv. m ploto, o konkrečioje 10,572 ha žemės sklypo schemoje nurodyta 422 kv. m ploto. Dėl šio žemės sklypo plano pastebėtina ir kiti neatitikimai. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šio žemės sklypo tikslus plotas yra 10,572 ha, tuo tarpu, iš bendros šios žemės sklypo schemos matyti, kad susumavus visiems bendraturčiams naudotis tenkančias dalis, gaunasi didesnis žemės sklypo plotas, negu pagal Registrų centro išrašo duomenis. Pastarieji neatitikimai, nors santykinai ir nežymūs, tačiau nėra išsamūs. Apeliantė taip pat pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo ir kitus matematiniais skaičiavimais pagrįstus argumentus, susijusius su 10,572 ha žemės sklypu, jog pagal patvirtintą UAB „Inžinerijos centras“ planą bendraturčiams tenkanti naudotis realioji dalis neatitinka jų valdomų nuosavybės teise. Kai minėta, patvirtintu naudojimosi planu nebuvo vertintos kiekvienam iš bendraturčių naudojimuisi tenkančių dalių vertė. Pirmosios instancijos teismas į šiuos plano neatitikimus neatsižvelgė, jų nevertino ir motyvuotai nepasisakė, kas užprogramuoja socialinės taikos tarp bendraturčių nebuvimą net ir priėmus galutinį teismo sprendimą.

62. Teismų praktikoje yra išsamiai suformuluoti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo kriterijai, taikytini nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymui: 1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Tai reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (CK 4.81 str. 1 d.). Tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis daikto dalys nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Šalių (bendraturčių) teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tarką, būtina atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).

63. Pirmosios instancijos teismas šių atsakovų pateiktos naudojimo tvarkos trūkumų neįvertino, neatliko išsamios plano analizės ir atitikties minėtiems kriterijams, todėl tokia patvirtinta tvarka negali būti laikoma teisėta. Dėl šios priežasties nustatė tvarką, kuria ne sukuria socialinį teisingumą tarp ginčo šalių, tačiau programuoja tolesnius neaiškumus dėl naudojimosi tvarkos. Teismas privalo priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartį, priimtą c. b. Nr. 3K-3-291/2007; 2010-01-22 nutartį, priimtą c. b. Nr. 3K-3-13/2010; kt.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl pareikšto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų.

64. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal šalių pateiktus naudojimosi tvarkos planus, tokie, kokie jie yra pateikti byloje, nėra galimybės nustatyti, kuri iš naudojimosi tvarkų yra geresnė ir teisingesnė, labiausiai atitinkanti šalių interesus bei teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Siekiant nustatyti šias aplinkybes, turi būti išsamiai ištirtos ir išnagrinėtos visos nagrinėjamos bylos aplinkybės, pasiūlant šalims pateikti naujus, pakoreguotus naudojimosi nekilnojamuoju turtu planus. Tuo atveju, jei visas šias aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista ginčo šalių teisė į apeliaciją – šalys netektų galimybės bent kartą apskųsti joms nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, negalėtų kvestionuoti teismo išvadų dėl tvirtintinos naudojimosi tvarkos. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą patenkinti– panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliantės ieškovės L. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.