Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutarimas

2020-05-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-239-1010/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-05-25
Bylos Nr.
A5.-239-1010/2020
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00062-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Lina Šakarnienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. Š.
Institucija
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla

Nr. A5.-239-1010/2020 Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00062-2020-5

ROIK: 20114760778
Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS

2020 m. gegužės 25 d.

ŠilalėTauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktorius, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktoriumi, darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad įmonėje dirbantis asmuo būtų įdarbintas įstatymo nustatyta tvarka, leido R. K. gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. vasario 4 d., nelegaliai dirbti statybos remonto darbus Švedijoje, įmonei (duomenys neskelbtini) remontuojamuose objektuose. R. K., paklusdamas įmonėje nustatytai tvarkai, susitaręs su darbdaviu bei tiesiogiai jam paklusdamas, dirbo statybos objektuose statybos bei remonto darbus sukurdamas bendrovei naudą - savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendro produkto kūrimo, siekiant gauti pelno. Medžiagos tyrimo metu nustatyta, kad A. Š. teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytines darbo sutarties su darbuotoju R. K., bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas (duomenys neskelbtini) direktorius A. Š. į teismo posėdį neatvyko, o tyrimo metu 2020 m. balandžio 15 d. nurodė, kad jo bendrovės veikla susijusi su statybomis Švedijoje. Pagal internetinį skelbimą (duomenys neskelbtini) ieškojo darbuotojų. 2020 m. sausio mėn. pradžioje paskambino R. K., bei klausė dėl darbo (duomenys neskelbtini). R. K. nurodė, kad reikės dirbti Švedijoje, jo įmonės statomuose objektuose, kad už vieną darbo valandą mokės 110 Švedijos kronų, bus suteikta gyvenamoji vieta nemokamai, o už kelionę susimokės pats R. K.. R. K. su minėtomis sąlygomis sutiko. 2020 m. sausio 15 d. R. K. atvyko į Kryžkalnio autobusų stotį, bei jį ir kitą vyriškį A. parsivežė į namus. Į Švediją vyko kartu su A. ir R. per Latviją. Iš Venspilio jūrų uosto kėlėsi keltu. R. jam pinigų (1773 kronų) negrąžino. Į Švediją nuplaukė 2020 m. sausio 16 d. R. K. 2020 m. sausio 17 d. pradėjo dirbti statybos objekte. į statybos objektą jį nuvežė pats, parodė kokius darbus reikia daryti. R. turėjo kalti medines dailylentes. Įrankiai buvo namo savininko. R. K. davė asmenines apsaugos priemones: akinius, pirštines, ausines. Po darbo R. pasiėmė. Sekančią dieną R. vėl nuvežė į tą patį objektą dirbti, Trečią ir kitas dienas R. K. kartu su kitais (duomenys neskelbtini) darbuotojais ryte nuveždavo į kitus statybos objektus. R. atliko pagalbinio darbininko darbus - griovė sienas, ardė lubas bei padėjo atlikti kitus statybos darbus. Su R. K. dirbo jo įmonės darbuotojai. A. dirbo savarankiškai pas švedą namo savininką. R. K. jo įmonės statybos objektuose dirbo nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. vasario 4 d. R. nurodymu pats pildėsi savo kiekvienos dienos darbo laiką bei remiantis pateiktais duomenimis turėjo būti sumokamas užmokestis. R. K. prastai vykdė darbus statybos objektuose, todėl nusprendė jo paslaugų atsisakyti. Su R. K. susitarė, kad nupirks jam bilietą, užmokės už jo atliktą darbą. 2020 m. vasario 5 d. nuvežė R. į jūrų uostą, esantį Karlshamno mieste, nupirko bilietą iš savo lėšų už 92 eurus (t. y. 993 kronas) bei R. išvyko iš Švedijos. Sutinka, kad R. išdirbo 141,5 valandų. Už tai turėjo būti sumokėta 15 565 kronos, t. y. už vieną darbo valandą po 110 kronų. R. už darbą statybos objektuose sumokėjo 1900 kronų kaip avansą dar jam esant Švedijoje. 10 000 kronų R. K. sumokėjo jo žmona L. Š. degalinės, esančios Lietuvoje autostradoje, teritorijoje. Be to davė R. kelionei 50 Eurų, tai būtų 540 kronų. 359 kronos yra už degalus, kai važiavo iš Lietuvos į Švediją. Mano, kad su R. yra visiškai atsiskaityta. Su R. K. darbo sutarties nesudarė, nes norėjo pažiūrėti kaip jis dirbs. Be to, pats R. sakė, kad turi daug skolų ir jei jį įdarbins, tai anstoliai nurašys visus pinigus. Kaip (duomenys neskelbtini) vadovas žino, įdarbinant darbuotoją turi sudaryti rašytinę darbo sutartį bei apie darbuotojo įdarbinimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tačiau to nepadarė. Dėl to, kad R. K. Š. jo įmonėje dirbo nelegaliai, labai gailisi.

2020 m. balandžio 15 d. apklausos metu L. Š. paaiškino, kad vyras A. Š. vadovauja (duomenys neskelbtini) bei įmonė veiklą vykdo Švedijoje. 2020 m. vasario mėnesio pradžioje, vyro nurodymu autostradoje esančioje degalinėje asmeniui vardu R. perdavė už darbą 10 000 kronų.

2020 m. balandžio 17 d. 13.30 val. telefoninio pokalbiu metu A. J., gimęs (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad kartais važiuoja į Švediją dirbti statybos, remonto darbus. Nurodė, kad šią veiklą vykdo savarankiškai, atlygintinai, pagal registruotą individualios veiklos pažymą. Taip pat paaiškino, kad jis vyko kartu su R. ir A. į Švediją, bei gyveno A. Š. nuomojamame name. A. J. nurodė, kad jis dirba savarankiškai sau ir A. Š. jokių darbų nevykdo, su juo asmeniškai už jo atliktą darbą atsiskaito namo savininkas švedas, kuriame jis vykdo veiklą, be to kartais būna, kad tame pačiame name statybos darbus atlieka ir A. Š. įmonės darbuotojai. Pagal VSDFV informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad A. J. nuo 2018 m. sausio 10 d. dirba pagal individualios veiklos pažymą.

Pagal VSDFV informacinės sistemos duomenis matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), toks darbuotojas kaip R. K., nedirbo (b. l. 8).

Šalies argumentai

R. K. nurodė, kad darbo pasiūlymų ieškojo internetiniame puslapyje rado skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) reikalingi darbuotojai. Dėl darbo kalbėjosi su pačiu direktoriumi A. Š., kuris jam pasakė, kad 2020 m. sausio 12-15 dienomis reikės išvykti į darbą Švedijoje, Gioteburgo mieste. Už darbo valandą A. Š. ketino mokėti nuo 10 iki 12 eurų. Statybos objektuose vykdė dažymo, griovimo, špakliavimo, medienos apdirbimo darbus, kuriuos nurodydavo atlikti pats direktorius A. Š. pats visam darbui vadovavo. Avansą, t. y. 1900 Švedijos kronų, jis gavo per tris kartus. Pinigai buvo skirti maisto nusipirkimui. Be to, R. K. nurodė, kad grįžtant į Lietuvą, kai A. Š. vežė į keltą Karlshamne, pastarasis jam davė 60 eurų. Daugiau pinigų A. Š. jam nedavė. Statybos objektuose darbo įrankiais aprūpindavo A. Š.. R. K. nurodė ir V. G., kuris atvežė cigarečių ir vaistų į Švediją. Taip pat nurodė, kad sausio 15 d., prieš išvykdamas į Švediją, buvo A. Š. namuose. A. Š. iš Kryžkalnio autobusų stoties pasiėmė dar vieną žmogų. Minėtoje įmonėje yra darbuotojų, kurie dirba be darbo sutarčių.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo sutarties sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje, t. y. nustatyta, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. nurodė, kad jis savo kaltę pripažįsta, teigė, jog su R. K. darbo sutartis nebuvo sudaryta todėl, kad norėjo pažiūrėti kaip jis dirbs. Pats R. K. sakė, kad turi daug skolų ir jei įdarbins, tai antstoliai nurašys visus pinigus. Šiame kontekste pažymėtina, kad esant darbo sutarties santykiams apskritai draudžiama dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties. Todėl dar prieš pradedant R. K. vykdyti statybos darbus, Švedijoje, A. Š., kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, turėjo su juo sudaryti darbo sutartį, ir mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios privalėjo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui, tačiau to nepadarė.

Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 str. 1 d. kilti. ( Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-337/2019). A. Š. nurodė, jog jis neginčija nelegalaus darbo fakto, nurodė, jog jam buvo žinoma, kad, dirbo R. K., su kuriuo darbo sutartis nebuvo sudaryta ir prieš jo darbo pradžią nebuvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka VSDFV teritoriniams skyriui. Paaiškino, kad jis, žino, kad jis, kaip įmonės vadovas, t. y. kaip asmuo, nešantis atsakomybę už visos įmonės veiklą, yra atsakingas už tai, kad tokie dalykai daugiau nepasikartotų. Taigi, byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y. įrodyta, kad A. Š., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kartu būdamas atsakingu už asmenų įdarbinimą nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. vasario 4 d., Švedijoje, leido dirbti R. K., kai su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nepranešta teisės aktų nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui, todėl A. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Nuobaudos skyrimas.

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1 000 iki 5 000 eurų.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-334/2018). Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, todėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos paskiriant A. Š. baudą netaikytinos.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį – nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Šiuo konkrečiu atveju bylos medžiaga liudija, jog darbuotoja dirbo nelegaliai gana trumpą laiko tarpą – vieną mėnesį ir galimai ne pastoviai, todėl faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė. Taip pat atsižvelgtina į pažeidėjo asmenybę – duomenų apie baustumą ar teistumą nepateikta, pažeidimo padarymo aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis pripažino pažeidimą ir nuoširdžiai dėl jo gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir daro išvadą, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus jam ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. Š. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 20114760778, ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė