Panevėžio apygardos teismo nutarimas

2018-04-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-69-334/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-04-25
Bylos Nr.
AN2-69-334/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00113-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-69-334/2018
Proceso Nr. 4-08-3-00113-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutarimo, V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. B. neužtikrino, kad 2018-01-24 11 val. I. S. gyv. (duomenys neskelbtini), R. S. gyv. (duomenys neskelbtini)ir D. S. gyv. (duomenys neskelbtini) dirbtų automobilių plovykloje adresu (duomenys neskelbtini)bendrovės naudai tik po to, kai sudaryta ir pasirašyta darbo sutartis bei pranešta valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiu būdu V. B. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutarimu, V. B. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies normas, buvo paskirta 600 (šešių šimtų) eurų bauda.Apeliaciniu skundu Institucija skundžia apylinkės teismo nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą paskiriant V. B. nuobaudą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. B. padarytas nusižengimas ANK nuostatomis yra vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių, todėl mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių buvimu. Skunde teigiama, kad teismas nei posėdžio metu nei skundžiamame nutarime nenustatė ir neaptarė jokių ypatingų (ar kitų ANK 35 straipsnyje nenumatytų) aplinkybių, dėl kurių būtų galima švelninti pažeidėjo atsakomybę paskiriant beveik perpus mažesnę nuobaudą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo vertinimu, jog pažeidėjo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, kadangi vienu metu rasti dirbantys net trys nelegalūs darbuotojai, be to aplinkybės, kad asmenys bendrovėje dirbo trumpą laiką nesumenkina V. B. kaltės.Apeliacinis skundas tenkinamas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo byloje nėra, apeliaciniame skunde keliamas V. B. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir prašoma panaikinus apylinkės teismo nutarimą, kuriuo pažeidėjui buvo taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, priimti naują nutarimą, V. B. skiriant baudą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, nes, Institucijos įsitikinimu, nėra jokių išimtinių aplinkybių, sąlygojančių švelnesnės nuobaudos skyrimą. ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Nelegalaus darbo samprata įtvirtina DK 98 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš nurodytų požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 981 straipsnio 1 dalies 1,2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. DK 99 straipsnio 3, 6 dalyse nustatyta, kad darbdavio pareiga darbuotojui leisti dirbti tik pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį ir pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.Nagrinėjamu atveju iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos administracinės bylos matyti, kad protokole nurodytu metu Institucijos pareigūnams atlikus UAB (duomenys neskelbtini) kurios direktorius yra V. B., patikrinimą, automobilių plovykloje adresu (duomenys neskelbtini) buvo rasti dirbantys I. S., R. S. ir D. S., kurie bendrovėje nebuvo įdarbinti įstatymų nustatyta tvaka. Patikrinimo metu apklausus minėtus asmenis jų darbo vietoje jie paaiškino: I. S. paaiškino, kad dirba pirmą dieną, mokinasi kaip reikia dirbti, dėl užmokesčio dar nesitarė; R. S. paaiškino, kad dirba pirmą diena, dėl darbo tarėsi su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi V. B., kuris sakė, kad reikia darbuotojų ir pakvietė atvykti pasimokinti, be to, dirbamas su aušto spaudimo įranga sušlapo savo rūbus; D. S. paaiškino, kad dirba nuo 2018 m. sausio 22 d., ji anksčiau buvo dirbusi šioje plovykloje, automobilių plovimu neužsiima, bet norėtų valyti automobilių salonus, su direktoriumi V. B. sutarė, kad jei darbas patiks, sudarys darbo sutartį. (b.l. 9-11) Tokiu būdu V. B. veika visiškai atitinka pažeidimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalies požymius ir jis kaltu pagal šį ANK straipsnį pripažintas pagrįstai.Kaip matyti, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą gali būti skiriama bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų.Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurio paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas V. B. ANK 34 straipsnio 5 dalies normas ir skirdamas jam švelnesnę baudą nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali nurodė, kad pažeidėjo nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, padarytas dėl susiklosčiusių aplinkybių, pažeidėjas ankščiau nėra baustas už analogišką nusižengimą, tačiau vienu metu be darbo sutarčių darbo vietose rasti net trys asmenys. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o teisingumo ir proporcingumo principai nepažeisti, V. B. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam paskyrus mažesnę baudą, nei ANK 95straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pažeidėjo asmenybę pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, atsižvelgė į tai, jog V. B. neteistas, kaltę pripažino, gailisi, byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, jog nors V. B. anksčiau nėra baustas už analogišką nusižengimą, tačiau jis yra eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 23-29). Apygardos teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Apeliaciniame skunde yra teisingai pažymėta, jog padarytas administracinis nusižengimas, paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui. Nelegalus darbas pažeidžia asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad V. B. yra ir direktorius, ir vadybininkas, taip pat užsiima ūkio darbais, todėl ne visada suspėja sutvarkyti dokumentus, niekaip nepaneigia jo veikos priešingumo teisei ar jos pavojingumo. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad V. B. padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, padarytas dėl susiklosčiusių aplinkybių. Bylos medžiaga nustatyta, kad Institucijos pareigūnai atlikę patikrinimą rado net tris asmenis, kurie nebuvo įdarbinti įstatymų nustatyta tvarka (I. S. ir R. S. dirbo pirmą dieną, D. S. - jau trečią dieną). Pažymėtina, kad V. B. nusižengimas buvo nutrauktas ne paties pažeidėjo iniciatyva, o būtent Institucijos pareigūnų ir neaišku kiek būtų trukęs ateityje. V. B. argumentai, kad įmonė turi didelių problemų su darbuotojais, niekas nenori dirbti, o jei ateina, tai dažniausiai asmenys, turintys žalingų įpročių, todėl prieš įdarbinimą yra prašoma pasimokyti, jo kaltės nesumenkina. Tiesa, šiuo metu nelegaliai dirbę asmenys (D. S. ir I. S.) jau yra įdarbinti (b. l. 14-15).Kaip jau minėta anksčiau, skiriant nuobaudą būtina vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais nuobaudos tikslais. Įvertinus šio pažeidimo pobūdį, tokiu pažeidimu daromą naudą darbdaviui, darytina išvada, kad mažesnio nei sankcijoje įtvirtintas minimumas dydžio bauda, kurią paskyrė teismas, šiuo atveju neužtikrins prevencijos, nes paskirtoji nuobauda nėra pakankamai reikšminga, palyginus su pažeidimu gaunama nauda, siekiamais tikslais bei žala, kuri daroma nelegaliai įdarbintiems darbuotojams, todėl skiriant tokią baudą, gali būti gaunamas priešingas rezultatas – pažeidėjas gali ir vėl daryti naujus pažeidimus. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. B. atžvilgiu pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas normas ir skyrė pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam pažeidimui ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų, taigi neteisingą nuobaudą. Todėl apylinkės teismo nutarimo dalis, kuria pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį buvo paskirta 600 eurų administracinė nuobauda, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nutarimas. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į vieną V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai geriausiai bus pasiekti V. B. paskyrus minimalaus dydžio ANK 95 straipsnio 1dalies sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutarimo dalį, kuria V. B., pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirta 600 eurų bauda ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo priimti naują nutarimą – V. B. už ANK 95 straipsnio 1dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti 1000 Eur baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Šis nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Danutė Švitinienė