Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

kaltinamajam ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui (vadovui) E. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs ( duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 200 straipsnio 2 dalį 300 MGL (11298 Eur) dydžio bauda (bausmė neatlikta),

kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija (įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.)) ir 222 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija (įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.))

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. pažeidė Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 10 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 ir 10.19 punktų reikalavimus, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos teritorijoje – Lietuvoje bei bendrovės registracijos adresu (duomenys neskelbtini)– būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, veikdamas bendrovės vardu ir jos naudai, būdamas atsakingu už tinkamą bendrovės finansinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir ūkinių operacijų registravimą, už finansinės apskaitos tvarkymą bei finansinių įrašų teisingumą, nenustatė bendrovės finansinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, neįtraukė į bendrovės apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentų ir tokiu būdu organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamos bendrovės finansinės apskaitos tvarkymą:

1.1.1. neišsaugojo 2022 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) , 2023 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2023 m. rugpjūčio 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė prekes (statybines vinis, automobilį „V. T.“, ledo rituliui skirtas priemones, variklinę alyvą ir kt.) bendrai už 86161,35 Eur;

1.1.2. neįtraukė į apskaitą ir neišsaugojo automobilio „Volvo V90“ ((duomenys neskelbtini)) pirkimo (įsigijimo) dokumentų bei 2023 m. spalio 2 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)dėl šio automobilio pardavimo už 23500 Eur (automobilis pagal 2023 m. spalio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą parduotas ir eksportuotas į Baltarusijos Respubliką);

1.1.3. neįtraukė į apskaitą ir neišsaugojo pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis buvo įforminti prekių pardavimai bendrai už 69964,81 Eur, kurios pagal septynias eksporto deklaracijas buvo eksportuotos;

1.1.4. neįtraukė į apskaitą ir neišsaugojo automobilio „BMW“ ((duomenys neskelbtini)) pirkimo (įsigijimo) iš Švedijos Karalystės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų – 2023 m. birželio 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 2281993 už 22515 Eur bei automobilio „Volvo XC90“ ( (duomenys neskelbtini)) pirkimo (įsigijimo) iš Švedijos Karalystės įmonės „(duomenys neskelbtini“ 2023 m. birželio 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini už 30698 Eur bei neįtraukė į apskaitą ir neišsaugojo šių automobilių pardavimą patvirtinančių apskaitos dokumentų;

1.1.5. neįtraukė į apskaitą ir neišsaugojo 2023 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš SIA „(duomenys neskelbtini.“ įsigijo ledo ritulio įrangą už 24180,61 Eur, 2023 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini bei 2023 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo ledo ritulio įrangą bendrai už 21065,48 Eur (atitinkamai 18352,88 Eur ir 2712,60 Eur);

1.1.6. neįtraukė į apskaitą ir neišsaugojo finansinės apskaitos dokumentų (invoice) bei pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis buvo įforminti sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsienio įmonių „.(duomenys neskelbtini“, „(duomenys neskelbtini.“, „(duomenys neskelbtini“, „(duomenys neskelbtini“, „(duomenys neskelbtini.“, „(duomenys neskelbtini.“, „(duomenys neskelbtini“, „(duomenys neskelbtini“, „.(duomenys neskelbtini“, kurių pagrindu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas, esančias AS „(duomenys neskelbtini“ Lietuvos filiale, UAB „(duomenys neskelbtini“ ir UAB „(duomenys neskelbtini“ iš šių bendrovių gavo bendrai 690195,85 Eur pajamų bei šių gautų pajamų neapskaitė apskaitos registruose (pardavimų registre);

1.1.7. neįtraukė į apskaitą ir neišsaugojo 2023 m. sausio 23 d. sąskaitos (invoice) Nr. 02-01Lt/23, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo saulėgrąžų lukštų už 4404 Eur;

1.1.8. dėl to nebuvo deklaruota ir į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta iš viso 224959 Eur privalomų sumokėti mokesčių (106277 Eur PVM ir 118682 Eur pelno mokesčio) ir buvo padaryta labai didelė turtinė žala valstybei, o dėl nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.;

1.2. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, siekdamas išvengti pelno mokesčio už 2023 metus sumokėjimo, žinodamas, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą yra neįtraukta 146678 Eur pardavimo pajamų ir 131264 Eur sąnaudų, kad bendrovės apskaitoje neapskaitytos į bendrovės banko sąskaitas iš užsienio įmonių „(duomenys neskelbtini.“, „(duomenys neskelbtini“, „(duomenys neskelbtini.“, „(duomenys neskelbtini“, „(duomenys neskelbtini“, „(duomenys neskelbtini“, „(duomenys neskelbtini“, „(duomenys neskelbtini“, „(duomenys neskelbtini“ per 2023 metus gautos iš viso 690195,85 Eur pajamos, vadovaudamasis 2024 m. kovo 23 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei J. Č. (nieko nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką) įrašyti žinomai neteisingus duomenis į pelno mokesčio deklaraciją už 2023 metus nurodant deklaruoti 22787 Eur (52 laukelis) apmokestinamojo pelno ir 3418 Eur mokėtino pelno mokesčio (55 laukelis), kai turėjo būti deklaruojama 814003 Eur apmokestinamojo pelno ir 122100 Eur mokėtino pelno mokesčio, kurią J. Č., vykdydama jo nurodymus, 2024 m. rugpjūčio 14 d. elektroninių ryšių priemonėmis (per Elektroninę deklaravimo sistemą) pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.3.4.1.4. automobilio „BMW“ (VIN(duomenys neskelbtini) pirkimo (įsigijimo) iš Švedijos Karalystės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai – 2023 m. birželio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini už 22515 Eur bei automobilio „Volvo XC90“ (VIN(duomenys neskelbtini) pirkimo (įsigijimo) iš Švedijos Karalystės įmonės „(duomenys neskelbtini“ 2023 m. birželio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini už 30698 Eur bei šių automobilių pardavimą patvirtinantys apskaitos dokumentai;

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti byloje esantys įrodymai įrodo, jog kaltinamasis E. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, kurios pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija (įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.)) ir 222 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija (įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.)).

3.1. Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3.2. Skirdamas bausmes kaltinamajam E. S. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padaryti du sunkūs nusikaltimai; nusikaltimai baigti), padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis teistas; naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą; baustas administracine tvarka (savanoriškai sumokėjo ne visas jam paskirtas administracines baudas); jis dirba), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis E. S. naujas nusikalstamas veikas padarė neįvykdęs anksčiau jam paskirtos bausmės – nesumokėjęs jam paskirtos baudos (iš Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad 2025 m. balandžio 8 d. neišieškotos baudos dalis – 7501,93 Eur). Svarbu įvertinti kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – pagal byloje esančius duomenis seka, kad kaltinamasis E. S. pagal galimybes siekė atkurti neišsaugotus finansinės apskaitos dokumentus, kas rodo, jog jis suprato netinkamą ir visuomenėje nepriimtiną savo elgesį bei jo pasekmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. S. turėtų galimybę tęsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir sumokėti mokesčius valstybei. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes teismas mano, kad bausmėmis, švelnesnėmis už anksčiau kaltinamajam E. S. paskirtą baudą, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmių tikslai nebus pasiekti, todėl šįkart už kiekvieną nusikalstamą veiką jam skiriamos baudos, griežtesnės už anksčiau jam paskirtą baudą, tačiau švelnesnės už numatytą tokių bausmių vidurkį.

3.3. Kaltinamasis E. S. nusikalstamas veikas padarė tuo pačiu laikotarpiu, toje pačioje vietoje, siekdamas tų pačių tikslų ir vienos nusikalstamos veikos (numatytos BK 222 straipsnio 2 dalyje) padarymas lėmė kitos nusikalstamos veikos (numatytos BK 220 straipsnio 2 dalyje) padarymą. Taigi, abi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Todėl už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei baudai apimant švelnesnę baudą (BK 63 straipsnio 1 dalyje, 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais).

3.4. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

3.5. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis E. S. naujas nusikalstamas veikas padarė po Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio paskelbimo, jam paskirtos bausmės vykdymo laikotarpiu. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės baudos pridedant dalį švelnesnės baudos (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais).

4.1. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 224959 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nesumokėtų mokesčių valstybei (nesumokėta 106277 Eur PVM ir 118682 Eur pelno mokesčio) (3 t., 72–80 b. l.). Prašo priteisti paminėtą sumą VMI. Ši valstybei padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Tokia turtinė žala nėra aiškiai per didelė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. S. pripažino, kad buvo padaryta tokia turtinė žala valstybei ir ši žala nėra atlyginta.

4.2. Prievolė mokėti mokesčius yra mokesčių mokėtojo, šiuo atveju – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiga. Būtent šis juridinis asmuo turi užtikrinti, kad į valstybės biudžetą laiku būtų sumokėti visi privalomi mokesčiai. Pareiga mokėti mokesčius yra prievolė valstybei, o ne teisinės atsakomybės forma. Tačiau neįvykdyta mokestinė prievolė vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu ir taikomas civilinės atsakomybės institutas, jeigu nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka bei pagrindais (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. eA‑506-442/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K‑3‑380-690/2018, Nr. 2K‑7‑304‑976/2016, Nr. 2K‑7‑68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018). Tokiais atvejais valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-151-697/2020).

4.3. Už neįvykdytą mokestinę prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo. Tačiau nustačius, kad: 1) valstybės patirta žala nesumokėtų mokesčių forma kilo iš vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamos veikos; 2) egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir kilusios žalos; 3) asmuo yra kaltas dėl mokesčių nesumokėjimo, žala atlyginama subsidiariai juridinio asmens ir šio asmens atsakingo darbuotojo (bendrovės vadovo ar kito darbuotojo) (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-27-627/2025).

4.4. Šioje byloje nustatyta, kad valstybės patirta žala nesumokėtų mokesčių forma kilo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo – kaltinamojo E. S. – nusikalstamų veikų. Kaltinamojo E. S. nusikalstamas veikas ir šiomis veikomis padarytą žalą sieja priežastinis ryšis – būtent kaltinamojo veikos nulėmė įplaukų nepatekimą į valstybės biudžetą ir yra tiesioginė žalos valstybės finansų sistemai atsiradimo priežastis. Šiuo nuosprendžiu buvo nustatyta kaltinamojo E. S. kaltė.

4.5. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, civiliniais atsakovais šioje byloje laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamasis E. S., todėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys priteisiamas subsidiariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo E. S..

4.6. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniame ieškinyje prašoma priteisti 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas). Atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą bei vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisia iš civilinių atsakovų subsidiariai 5 % dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

5.1.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentai, saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdyboje, grąžinami UAB „(duomenys neskelbtini)“;

5.1.2. skaitmeninės laikmenos (kompaktiniai diskai), saugomi byloje (1 t., 10, 156, 162, 177, 183, 186, 188 b. l.; 2 t., 89, 113 b. l.), paliekami saugoti byloje.

5.2. Kaltinamasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo laikinai sulaikytas ir jam nebuvo paskirtos kardomosios priemonės, taip pat nėra proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija (įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.)) ir skirti jam bausmę – 345 MGL (17250 Eur) dydžio baudą;

- BK 222 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija (įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.)) ir skirti jam bausmę – 300 MGL (15000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei baudai apimant švelnesnę baudą ir skirti E. S. subendrintą bausmę – 345 MGL (17250 Eur) dydžio baudą.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 230 MGL (11500 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę su Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės baudos pridedant dalį švelnesnės baudos ir skirti E. S. galutinę subendrintą bausmę – 360 MGL (18000 Eur (aštuoniolikos tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. S. subsidiariai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 224959 Eur (du šimtus dvidešimt keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) nesumokėtų mokesčių (iš jų – 106277 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 118682 Eur pelno mokesčio), o taip pat 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (už 224959 Eur) nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško šios nuosprendžio dalies įvykdymo.

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdyboje, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“;

- skaitmenines laikmenas (kompaktinius diskus), saugomus byloje, palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti E. S., jog paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (L. B. Lietuvos skyrius); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB „Urbo bankas“) (įmokos kodas 6801).

Išaiškinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. S., kad civilinis ieškinys (224959 Eur) ir metinės palūkanos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turi būti sumokėtos į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 6930).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.