Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K. (V. K.), jo atstovui advokatui Dariui Sosnovskiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gyvenantis deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. K. , kaltinamas tuo, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2023 m. rugsėjo 8 d. apie 18.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su V. K. metu, tyčia elektriniu suktuku bei kumščiais sudavė bendradarbiui V. K. daugybinius smūgius į galvos sritį bei kitas kūno vietas, padarydamas ne mažiau kaip devyniolika trauminių poveikių, ko pasėkoje nukentėjusiajam V. K. padarė žaizdą dešinio momens srityje, muštinę žaizdą kaktoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinio užausio srityje, odos nubrozdinimą viršugalvyje, odos įbrėžimus dešiniame skruoste, dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas dešiniame petyje, žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje, kairėje kojoje, pjautinę žaizdą kairės plaštakos 4-ame piršte, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

V. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia elektriniu suktuku bei kumščiais sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius į galvos sritį bei kitas kūno vietas, padarydamas ne mažiau kaip devyniolika trauminių poveikių. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam padarė žaizdą dešinio momens srityje, muštinę žaizdą kaktoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinio užausio srityje, odos nubrozdinimą viršugalvyje, odos įbrėžimus dešiniame skruoste, dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas dešiniame petyje, žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje, kairėje kojoje, pjautinę žaizdą kairės plaštakos 4-ame piršte, kas pasireiškia nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

6.3. Kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti veiksmai rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suduodamas nukentėjusiajam elektriniu suktuku daugybinius smūgius į galvos sritį bei kitas kūno vietas, kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali jį sužaloti ir to siekė.

6.4. Be to, byloje esanti kita rašytinė medžiaga taip pat patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, o būtent: nukentėjusiojo parodymai, liudytojos A. N. parodymai, kitų objektų apžiūros protokolai.

7. Tad teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdydamas sveikatą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai. Dėl šios priežasties spręstina, kad kaltinamojo atlikta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, t. y. atitinka sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

8. Pripažinus kaltinamąjį V. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas. Tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma, svarstomas klausimas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

10. Byloje pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos V. L. laidavimą.

11. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pavyzdžiui, paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir tai yra viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).

12. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų.

13. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

14. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021; 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019).

15. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų V. K. baudžiamojoje byloje:

15.1. Nustatyta, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už šiame straipsnyje numatytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Minėtas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas, asmeniui padarius nesunkų tyčinį (dėl kaltinamojo tyčios nuosprendyje jau pasisakyta, todėl plačiau tyčios klausimas nebeanalizuojamas) nusikaltimą.

15.2. Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, laiduotojo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar laiduotojas nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą:

15.2.1. Laiduotoja V. L. yra kaltinamojo sutuoktinė. Tokia aplinkybė reiškia, kad laiduotoja yra viena iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčių būti laiduotojais.

15.2.2. Laiduotoja V. L. neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, jai suteiktas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.

15.2.3. Teisiamojo posėdžio metu V. L. nurodė, kad su sužadėtiniu kalba atvirai, kaltinamasis jai viską pasakoja, klauso laiduotojos nuomonės. Apie įvykį taip pat papasakojo iškarto, nieko neslėpė. Laiduotoja nori palaikyti kaltinamąjį, nukreipti tinkama linkme, kad ateityje panašaus pobūdžio įvykių nebūtų. Dėl nurodytų aplinkybių, mano, kad ji kaltinamajam darys teigiamą įtaką. Teismas neturi duomenų, kurie keltų abejones dėl V. L. paaiškinimų.

15.2.4. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo laiduotoju, sprendžia, kad V. L. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų negalėjimą būti laiduotoju. Teismo vertinimu, laiduotoją ir kaltinamąjį siejantis ryšis, bendravimas neabejotinai darys kaltinamajam teigiamą įtaką. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja kritiškai vertino kaltinamojo padarytą veiką, išreiškė nusivylimą kaltinamuoju, tačiau aiškiai ir argumentuotai atsakė į teisėjos, prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo užduotus klausimus.

15.3. Nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (b. l. 95–97).

15.4. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020). Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko dėl nusikaltimo padarymo pergyvenančio asmens įspūdį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygota jam gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamasis neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį. Tad visos aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga išpildyta.

15.5. Pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatytų sąlygų - bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, matyti, jog nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos ir 2 000 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo (atstovo išlaidų atlyginimo). Tuo tarpu civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys kaltinamojo atlygintas, todėl civilinis atsakovas jo atsisakė. Teismas įvertinęs bylos duomenis, kaltinamojo charakterizuojančius duomenis bei teismų praktiką, sprendžia, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatytos sąlygos yra išpildytos. Šias išvadas teismas daro žemiau nurodytų motyvų pagrindu:

15.5.1. Įstatymų leidėjas nenustatė kaltininko įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą formos. Dėl to tai yra bylą nagrinėjančio teismo vertinimo ir aiškinimo dalykas. Kaltininko raštiškas sutikimas ar įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą reikalingas tuomet, kai šalys sutaria dėl konkretaus žalos dydžio. Kai šalių pozicijos labai skirtingos, pakanka, kad kaltininko sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą būtų užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole, ir nustatyti, ar yra teismui pagrindas manyti, kad kaltininkas savo įsipareigojimą vykdys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-693/2019).

15.5.2. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis ir jo gynėjas teigė, jog dar ikiteisminio tyrimo metu siekė su nukentėjusiuoju susitaikyti ir atlyginti jam 1 000 Eur dydžio žalą, tačiau nukentėjusysis nesutiko su kaltinamojo pasiūlyta suma ir pateikė civilinį ieškinį 10 000 Eur, t. y. net 10 kartų didesnį, nei sutiko sumokėti kaltinamasis.

15.5.3. Iš teisiamojo posėdžio, vykusio 2024 m. kovo 12 d., protokolo matyti, jog kaltinamasis pripažįsta, jog savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam padarė žalą, tačiau neturi finansinės galimybės sumokėti tokio dydžio sumą iškart. Nors kaltinamasis tiesiogiai neišreiškė įsipareigojimo sumokėti civilinį ieškinį, tačiau pažymėtina, jog kaltinamasis neturi teisinio išsilavinimo, yra užsienio pilietis, tad teisminis procesas kaltinamajam yra sudėtingas, dėl šių priežasčių kaltinamasis tinkamai negeba akcentuoti reikšmingas bylai aplinkybes. Visgi, kaltinamojo gynėjas baigiamosios kalbos metu patikino, kad civilinis ieškinys be abejo bus atlygintas pagal teismo nuosprendį ir teismų praktiką.

15.5.4. Teismas vertindamas ar yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą taip pat vertina ir tai, jog civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinės ligonių kasai 2024 m. rugsėjo 22 d. pareiškus 120,06 Eur civilinį ieškinį, kaltinamasis iš esmės iškart 2023 m. rugsėjo 28 d. jį atlygino. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo taip pat matyti, kad kaltinamasis nevengia atsakomybės – visos jam skirtos nuobaudos sumokėtos.

15.5.5. Atsižvelgiant į aukščiau esančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis atlygins nukentėjusiajam nuosprendžiu priteistą žalą.

15.6. Galiausiai, pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, matyti, kad vertinant šią sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 112, 119). Kaltinamasis administracine tvarka baustas 3 kartus, tačiau visos nuobaudos sumokėtos, administraciniai nusižengimai iš esmės visi padaryti pažeidžiant KET dėl greičio viršijimo (1 t., b. l. 116–118). Duomenų, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį, nėra. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymų, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, padaryta ne dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ar polinkio nusikalsti, o spontaniškai dėl nemokėjimo pagarbiai tarpusavyje komunikuoti, t. y. kaltinamajam paaiškinti esamą situaciją dėl sveikatos. Nėra duomenų, kurie indikuotų, kad kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai – kaltinamojo motyvacija, surinkti rašytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų), į nusikaltimų darymą nėra linkęs.

16. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios šios bylos kontekste darytų negalimą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, V. K. asmenybė, taip pat kaltinamojo motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. L. laidavimą.

17. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertino savo veiksmus ir suprato veikos pavojingumą, be to, charakterizuojamas teigiamai, laiduotojos gaunamos pajamos nedidelės, teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas, nereikalaujant užstato. Šiuo atveju, vertintina, kad reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamojo motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs.

18. Baudžiamasis įstatymas numato, kad laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šioje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – 2 metai. Teismas, atsižvelgdamas į šiame procesiniame dokumente nurodytas ir ištirtas aplinkybes, sprendžia, kad laidavimo tikslai bus pasiekti, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, teismo vertinimu toks laidavimo terminas yra pakankamas tam, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai. Kaltinamojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

19. Visgi, net ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės tikslinga paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę (-es), todėl teismas dėl to pasisako atskirai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

20. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais <...>, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis padaryti maksimalų poveikį nusikaltusiam asmeniui.

21. BK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

22. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas bylos aplinkybes ir atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, teismas sprendžia, kad nubaudimo tikslams įgyvendinti bei teisės pažeidimų prevencijai užtikrinti šiuo atveju yra būtinas ir proporcingas baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, todėl kaltinamajam skirtina minimalaus 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Teismo vertinimu, pastarosios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šioje byloje neprieštarauja teismų praktikai.

Dėl civilinio ieškinio

23. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės ir 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimo.

24. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

25. Tuo tarpu BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

26. Nagrinėjamu atveju, abejonių, kad nukentėjusysis turėjo teisę naudotis atstovo paslaugomis ir dėl to patyrė tam tikrų išlaidų, nėra. Tad teismas, atsižvelgdamas į teisės aktus, į kaltinamojo turtinę padėtį (dirba, byloje nėra duomenų apie jo turimus didelius finansinius įsipareigojimus (išlaikytinius, paskolas)), padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą, kaltės pobūdį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, bylos sudėtingumą, jos trukmę, taip pat į suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, į duomenis, patvirtinančius nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti faktą, jų dydį bei apmokėjimą, tai, kad šias išlaidas nukentėjusysis patyrė būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, siekdamas apginti savo teises naudodamasi kvalifikuota teisine pagalba, sprendžia, kad nukentėjusysis turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašymas atlyginti iš kaltinamojo jo patirtas 2 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tenkinamas.

27. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje iš esmės atkartoja įvykio aplinkybes, papildomai nurodydamas, jog po įvykio nukentėjusiajam dvejose vietose siuvo galvą, nugaroje bei galvos srityje buvo mėlynės, labai skaudėjo visą kūną. Iki šios dienos dažnai skauda bei svaigsta galva, todėl negali gyventi pilnavertiško gyvenimo. Nukentėjusiojo nuomone, dėl pastovių galvos skausmų bei svaigimo ateityje teks dažnai lankytis pas gydytojus. Nukentėjusysis jautė skausmus, išgyvenimus bei pažeminimą.

28. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Pagal formuojamą praktiką, priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 2 000 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-490-898/2023, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-518-1121/2020 ir kt.).

29. Nors paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, t. y. kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, tačiau ji gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2019).

30. Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, jog nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų žalos dydžiui pagrįsti. Civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog dėl patirtos galvos traumos pasekmės bus ilgalaikės yra tik nukentėjusiojo nuomonė, nesiremiant gydytojų išvadomis. Visgi, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, atliktų neteisėtų veiksmų intensyvumą (devyniolika trauminių poveikių į įvairias kūno vietas), sužalojimo mąstą (žaizda dešinio momens srityje, muštinė žaizda kaktoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinio užausio srityje, odos nubrozdinimas viršugalvyje, odos įbrėžimai dešiniame skruoste, dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvos dešiniame petyje, žastuose, dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje, kairėje kojoje, pjautinė žaizda kairės plaštakos 4-ame piršte), teismas neabejotinai sutinka, jog nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė išgąstį, skausmus, pažeminimą ir kt. Dėl šių priežasčių teismas sutinka, jog yra patirta neturtinė žala, tačiau dėl jos dydžio, t. y. 10 000 Eur, nesutiktina. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų ateityje bus reikalinga reabilitacija ar būtinumas vartoti nuolat vaistus dėl galvos skausmo, nėra duomenų, jog dėl patirtų sužalojimų liks ilgalaikės pasekmės. Nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad po įvykio papildomai kreipėsi į gydytojus, nors nuo įvykio praėjo jau 6 mėnesiai, taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis ilgą laiką gydėsi, dėl patirtų sužalojimų negalėjo ilgai dirbti. Tad atsižvelgiant į tai, į kaltinamojo finansinę padėtį, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo mažintinas, nustatant, kad kaltinamasis dėl jo neteisėtų veiksmų atlikimo nukentėjusiajam sukėlęs viso kūno skausmus, išgąstį bei pažeminimą, turi atlyginti 2 000 Eur neturtinę žalą. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį bei teismų praktiką.

Dėl procesinių klausimų

31. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė (b. l. 131–134) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, V. K. (V. K.) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos V. L. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu paskirti V. K. (V. K.) baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL ( 500 Eur (penkių šimtų eurų)) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir nustatyti dviejų mėnesių įmokos sumokėjimo terminą.

Nukentėjusiojo V. K. (V. K.) civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos (advokato išlaidų atlyginimo) tenkinti visiškai, ir iš kaltinamojo V. K. (V. K.) nukentėjusiojo naudai priteisti 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) turtinę žalą.

Nukentėjusiojo V. K. (V. K.) civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo V. K. (V. K.) nukentėjusiojo naudai priteisti 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinę žalą.

Likusioje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.

V. K. (V. K.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. K. (V. K.) ir laiduotojai V. L., kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.