- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-01
- Bylos Nr.
- e2-2923-840/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02174-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
nedalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ atstovui ir atsakovei R. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Moment Credit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. J. prašydama priteisti iš atsakovės 115,85 Eur skolos, 11,58 Eur kredito kainos, 126,92 Eur palūkanų, 5,00 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovės UAB „Moment Credit“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė UAB „Moment Credit“ nurodė, kad su atsakove R. J. 2011 m. rugpjūčio 20 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 115,85 Eur (400,00 Lt; pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą (2014 m. balandžio 29 d., TAR, 2014, Nr. 2014-04875), Tarybos Sprendimą 2014/509/ES (OL L 228, 2014 7 31, p. 29) ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr.851/2014 (OL L 233, 2014 8 6, p. 21) (1 Eur = 3,45280 Lt)) kreditą 30 dienų terminui, t. y. kreditas turėjo būti gražintas iki 2011 m. rugsėjo 19 d. Atsakovė 2011 m. rugsėjo 20 d. pervedė 0,01 Lt, prašydama pratęsti 30 dienų terminą. Ieškovė terminą grąžinti kreditą pratęsė iki 2011 m. spalio 20 d. Kredito suteikimo metu galiojo akcija kredito kainai tik pirmam 30 dienų terminui, o pratęsus kredito terminą dar 30 dienų, ieškovė paskaičiavo 11,58 Eur kredito kainą už pratęsimo laiką. Po termino pratęsimo atsakovė turėjo grąžinti 115,85 Eur (400,00 Lt) kreditą ir 11,58 Eur (39,99 Lt) kredito kainą. Kadangi atsakovė negrąžino suteikto kredito ir kredito kainos, todėl ieškovė skaičiavo mokėjimo palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė įsipareigojo pavėluoto mokėjimo atveju atlyginti ieškovei žalą, kurią sudaro negautos pajamos (nuostoliai). Nuostoliai apskaičiuojami atsižvelgiantį į bendrą kredito kainos metinę normą – 218,87 proc., todėl ieškovės nuostoliai per dieną sudaro 0,6 proc. laiku negrąžintos sumos (218,87 proc./365 dienų = 0,6 proc. per dieną). Ieškovė iš viso paskaičiavo 1 407,87 Eur mokėjimo palūkanų, tačiau atsižvelgdama į ilgą vėlavimo laikotarpį, prašo priteisti tik 126,92 Eur mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų 0,6 proc. už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. spalio 30 d. (166 dienas). Taip pat prašoma priteisti 5,00 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė UAB „Moment Credit“ pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovė R. J. 2012 m. liepos 4 d. pervedė 115,85 Eur (400,00 Lt) sumą, tačiau jau šią dieną atsakovė vėlavo atsiskaityti 258 dienas, todėl sumokėta suma buvo dengiamos paskaičiuotos palūkanos. 2012 m. liepos 4 d. mokėtina palūkanų suma buvo 171,65 Eur (592,67 Lt), o įskaičius gauta įmoką likusi mokėtina palūkanų suma 55,80 Eur (192,67 Lt). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.9 punkte nustatyta, jeigu prievolių mokėti pagal kredito sutartį įvykdymo terminai yra suėję, iš kliento gauti mokėjimai pirmiausiai skiriami atlyginti nuostoliams ir išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile mokėjimai skiriami mokėti įmokoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Atsakovė nepateikė jokių pagrindų, kurie leistų nukrypti nuo vartojimo kredito bendrosiose sąlygose ir įstatyme įtvirtintų mokėjimo paskirstymo taisyklių. Pažymėjo, kad atsakovė buvo informuota apie kredito kainos perskaičiavimą po kredito termino pratęsimo, todėl reikalavimas priteisti 11,58 Eur kredito kainą yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, ieškovė prašo priteisti mokėjimo palūkanas, o ne kompensuojamąsias palūkanas. Tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal Lietuvos banko Priežiūros tarnybos išaiškinimą, kreditorius turi teisę reikalauti tiek atlyginimo už tolesnį naudojimąsi pinigais, tiek kompensuojamųjų palūkanų ar netesybų, jei skolininkas laiku negrąžina paskolos. Atsakovei buvo žinomos vartojimo kredito sutarties sąlygos, įskaitant mokėjimų vėlavimo pasekmės. Pažymėtina, kad ieškovė mokėjimo palūkanų reikalauja tik už paskutines 166 dienas, todėl ilgas laiko tarpas (7 metai vėlavimo atsiskaityti laikotarpis) nepablogina atsakovės R. J. situacijos.
Atsakovė R. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės ieškinį Atsakovė R. J. nurodė, kad su ieškove pilnai atsiskaitė 2012 m. liepos 4 d. Be to, nepagrįstai reikalaujama priteisti 11,58 Eur kredito kainos, kadangi kredito sutarties specialiosiose sąlygose aiškiai nurodyta, kad suteikiama 11,85 Eur (40,00 Lt) nuolaida kredito kainai. Atsakovė prašo mažinti ieškovės reikalaujamų palūkanų normą. Teigia, kad teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, o nustatęs, kad netesybos yra nepagrįstai didelės, jas sumažinti. Skolininkui praleidus terminą įvykdyti prievolę atsiskaityti, jis turi mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios atlieka nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje (įstatymas galiojęs sutarties sudarymo metu) nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Kompensacinių mokėjimų dydis, neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, negali viršyti 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Siekiant, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, jie turi būti įrodyti. Ieškovė yra verslo subjektas, užsiimanti komercine veikla, o atsakovė yra vartotojas, kuri turėjo ribotas galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų ir jas derinti. Šalys sutarties sudarymo metu buvo nelygiavertėje padėtyje. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.258 straipsnio 3 dalimi, ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei teismų praktiką, prašoma mažinti palūkanų normą. Be to, ieškovė daugiau nei šešis metus nesikreipė į teismą ir nesistengė susisiekti su atsakove, kad ginčą išspręsti taikiu būdu, todėl iš dalies pati yra kalta dėl jos patirtų nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė UAB „Moment Credit“ ir atsakovė R. J. 2011 m. rugpjūčio 20 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 115,85 Eur (400,00 Lt) kreditą 30 dienų terminui, t. y. kreditas turėjo būti grąžintas iki 2011 m. rugsėjo 19 d. Atsakovė turėjo teisę nemokamai pratęsti mokėjimo terminą, tačiau 2011 m. rugsėjo 30 d. ieškovei pervedė 0,01 Lt ir nurodė mokėjimo paskirtyje – (duomenys neskelbtini) pratęsti 30“. Kadangi atsakovė pateikė prašymą pratęsti kredito grąžinimo terminą, todėl ieškovė pratęsė vartojimo kredito grąžinimo terminą iki 2011 m. spalio 20 d. ir įskaitė į vartojimo kredito kainą atsakovės permokėtą 0,01 Lt sumą. Sutarties sudarymo metu galiojo akcija, kurios metu 115,85 Eur (400,00 Lt) kreditas atsakovei buvo suteiktas už 0,00 Lt kainą, tačiau pratęsus vartojimo kredito terminiją kredito kaina buvo perskaičiuota. Pratęsus mokėjimo terminą atsakovė ieškovei turėjo grąžinti 115,85 Eur (400,00 Lt) kreditą ir 11,58 Eur (39,99 Lt) kredito kainą.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).
Aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovės UAB „Moment Credit“ ir atsakovės R. J. susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė teigia, kad su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi, t. y. kreditą yra grąžinusi 2012 m. liepos 4 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2012 m. liepos 4 d. pervedė ieškovei 115,85 Eur (400,00 Lt) sumą, o ieškovė šią sumą įskaitė palūkanų dengimui. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.9 punkte nustatyta, jeigu prievolių mokėti pagal kredito sutartį įvykdymo terminai yra suėję, iš kliento gauti mokėjimai pirmiausiai skiriami atlyginti nuostoliams ir išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile mokėjimai skiriami mokėti įmokoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. CK 6.54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (CK 6.54 straipsnio 2 dalis). Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 4 dalis). Šalys Sutartimi nustatė įmokų mokėjimą tvarką vėlavimo grąžinti kreditą atveju, kuri neprieštarauja įstatymų normoms, todėl ieškovė pagrįstai įskaitė gautą sumą palūkanų dengimui. Nustatyta, kad atsakovė R. J. 2012 m. liepos 4 d. jau vėlavo atsikaityti 258 dienas, o iki šios dienos mokėtina palūkanų suma buvo 171,65 Eur (592,67 Lt), todėl įskaičius gautą 115,85 Eur (400,00 Lt) mokėjimą atsakovė dar liko skolinga 55,80 Eur (192,67 Lt) palūkanų. Dėl šių aplinkybių nesutiktina, kad atsakovė yra gražinusi kreditą. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, tačiau ji savo įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu laiku ir tvarka kredito negrąžino, todėl iš atsakovės R. J. ieškovei UAB „Moment Credit“ priteistina 115,85 Eur negrąžinto kredito.
Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad kredito kaina yra 0,00 Lt, bei nurodoma, kad nuolaida kredito kainai yra 11,58 Eur (40,00 Lt). Kredito kaina – suma, kurią klientas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi kreditu (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.11 punktas). Atsakovė teigia, kad nepagrįstai reikalaujama priteisti 11,58 Eur kredito kainą, nes jai buvo suteikta nuolaida. Minėta, kad atsakovė pateikė prašymą pratęsti kredito grąžinimo terminą 30 dienų ir šis terminas ieškovės buvo pratęstas, nustatyta kredito grąžinimo diena – 2011 m. spalio 20 d. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.11 punkte nustatyta, kad klientas turi teisę pratęsti kredito grąžinimo terminą. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti kredito kainą ir už vėlavimą priskaičiuotus nuostolius, jei tokie buvo priskaičiuoti. Taigi, šalys Sutartimi sutarė, kad pratęsus kredito grąžinimo terminą atsakovė privalės mokėti už tolimesnį naudojimąsi kreditu sumokėdama kredito kainą. Toki atveju darytina išvada, kad nuolaida kredito kainai buvo suteikta tik pirmam 30 dienų terminui, kuris konkrečiai buvo nustatytas Sutarties specialiosiose sąlygose (kreditas turėjo būti grąžintas 2011 m. rugsėjo 19 d.). Pratęsus kredito grąžinimo terminą 30 dienų, atsakovė privalo sumokėti ir kredito kainą, tokio dydžio kokia buvo suteikta nuolaida, t. y. 11,58 Eur (40,00 Lt). Kadangi atsakovė R. J. už kredito grąžinimo termino pratęsimą sumokėjo 0,01 Lt, todėl ši suma buvo įskaičiuota į mokėtiną kredito kainą ir atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 11,58 Eur (39,99 Lt) kredito kainą. Kadangi atsakovė nėra sumokėjusi kredito kainos, nors pratęsus kredito grąžinimo terminą privalėjo ją sumokėti, todėl iš atsakovės R. J. ieškovei UAB „Moment Credit“ priteistina 11,58 Eur kredito kaina.
Specialiųjų sutarties sąlygų 2 punkte nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju klientas atlygina bendrovei žalą, kurią sudaro bendrovės negautos pajamos (nuostoliai). Nuostoliai apskaičiuojami, atsižvelgiant į bendrą kredito kainos metinę normą – 218,87 proc. todėl bendrovės nuostoliai per dieną sudaro 0,6 proc. laiku negrąžintos sumos (218,87 proc./365 dienų = 0.6 proc. per dieną). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 126,92 Eur mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų 0,6 proc. dydžio už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. spalio 30 d. (166 dienas). Atsakovė nesutinka su pareikštu reikalavimų ir prašo mažinti palūkanų normą, kadangi sutartimi nustatytos netesybos (kompensuojamosios palūkanos) yra per didelės.
Palūkanos gali būti nustatytos šalių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatyminės), kurios gali būti mokamos kaip mokestis (atlyginimas) už pinigų skolinimą (mokėjimo arba pelno palūkanos), arba palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis). Mokėjimo (pelno) palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais tol, kol toks naudojimas tęsiasi. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, kurios mokamos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą ir kurių paskirtis yra atlyginti kreditoriui dėl prievolės įvykdymo termino pažeidimo patirtus nuostolius.
Teismo vertinimu, šalių sudarytoje sutartyje nustatytos 218,87 proc. palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo. Nesutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovė prašo kompensuojamųjų palūkanų, o vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi ir CK 6.258 straipsnio 3 dalimi jas būtų pagrindas sumažinti. Paminėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 218,87 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjos suteiktus naudotis pinigus (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-592-661/2018; 2018 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-694-258/2018; 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1005-619/2018; 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1075-661/2018; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1545-614/2018, ir kitos).
Vartojimo kredito įstatymo (nuo 2010 m. gruodžio 23 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d. galiojusi įstatymo redakcija) 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (šio straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą įstatymo galiojimo metu. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 250,00 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 250,00 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (250,00 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina.
Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015).
Ieškovė UAB „Moment Credit“, atsižvelgdama į ilgą vėlavimo atsiskaityti laikotarpį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, prašo priteisti iš atsakovės R. J. 126,92 Eur mokėjimo palūkanų skaičiuojamų tik už 166 dienas. Vartojimo kredito sutartyje šalys susitarė dėl 218,87 proc. vartojimo kredito metinės palūkanų normos, kurias kredito gavėjas privalo sumokėti už naudojimąsi vartojimo kreditu. Sutartimi nustatyta palūkanų norma neviršijo įstatyme nustatyto maksimalaus (250,00 proc.) dydžio. Sprendžiant dėl palūkanų dydžio teisėtumo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė pasirašydama sutartį su nustatytu palūkanų dydžiu sutiko, kreditas buvo imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės, dėl ko šiuo atveju jų mažinti nėra pagrindo, net ir įvertinant, kad atsakovė yra vartotoja, silpnesnioji sandorio šalis. Kadangi atsakovė prievolės laiku atsiskaityti neįvykdė, todėl iš atsakovės R. J. ieškovei UAB „Moment Credit“ priteistina 126,92 Eur mokėjimo palūkanų.
Be to, atsakovė R. J. už prievolės įvykdymo termino praleidimą privalo mokėti ieškovei UAB „Moment Credit“ 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Iš atsakovės R. J. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio ieškovės UAB „Moment Credit“ naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB „Moment Credit“, j. a. k. 300657515, iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 85 ct) skolos, 11,58 Eur (vienuolika eurų 58 ct) kredito kainos, 126,92 (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 92 ct) mokėjimo palūkanų, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 10,39 Eur (dešimt eurų 39 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.