- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2A-1545-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43235-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Moment credit“
- Atsakovas
- G. R.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglės Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Moment credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ ieškinį atsakovei G. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Moment Credit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės G. R. 862,91 Eur negrąžinto kredito, 1 331,37 Eur nesumokėtos kredito kainos, 805,14 Eur palūkanų, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „Moment Credit“ iš atsakovės G. R. 352,73 Eur negrąžinto kredito, 1 331,37 Eur kredito kainos, 64,37 Eur palūkanų, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą (1 748,47 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 39,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie 2014-03-14 ir 2014-05-22 vartojimo kredito išdavimo sutarčių nutraukimą, todėl pripažino, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės negrąžintą kreditą ir nesumokėtą kredito kainą už laikotarpį nuo 2017-12-24 iki 2019-05-24.
4. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių didesnius negu minimalūs nuostolius (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kuris verčiasi komercine veikla (kreditų teikimu) ir yra savo srities profesionalas. Dėl to ieškovas, suteikdamas kreditus atsakovei, turėjo patikrinti atsakovės galimybes grąžinti paskolą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad suteikdamas kreditus elgėsi rūpestingai, patikrino ar atsakovė sugebės grąžinti kreditus sulygtu terminu.
5. Teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotojas, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, bei įvertinęs, jog ieškovo prašymas išieškoti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 54 procentai, akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai, sprendė, jog prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės ir pažeidžiančios nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procentų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Ieškovas UAB „Moment credti“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimą už akių dalyje dėl negrąžinto kredito, nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovo UAB „Moment Credit“ ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės G. R. ieškovo naudai 510,18 Eur negrąžinto kredito 740,77 Eur palūkanų ir 39,05 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti 38 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Ieškovas turi teisę reikalauti visų mokėtinų sumų tiek sutarties, tiek įstatymo pagrindu, atsižvelgiant į suformuluotą teismų praktiką.
6.2. Atsakovė buvo informuota apie pradelstą mokėjimą bei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl visų įsipareigojimų. Šis pradelstas mokėjimas buvo didesnis nei 10 proc. negrąžintos Kredito sumos (2014-08-13 pradelstas mokėjimas buvo lygus 88,21 Eur, tuo metu negrąžinto kredito suma buvo lygi: 859,77 Eur. Pradelsimas truko ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės - tenkinamos abi sutarties 11.6.2 p. sąlygos. Taip pat, pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo pranešimo įteikimo atsakovei.
6.3. Ieškovo informavimas apie kreipimąsi į teismą dėl visų įsipareigojimų savo esme atitinka sutarties nutraukimą.
6.4. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovas ieškiniu reikalavo apskritai tik mokėjimo palūkanų dydžio nuostolių, bet ne netesybų, ir tai buvo aiškiai atskleista atsakovei bei jos patvirtinta specialiosiose kredito sutarties sąlygose.
6.5. Lietuvos Banko Priežiūros tarnyba patvirtino, jog klientui nevykdant mokėjimų laiku, kredito davėjas turi teisę reikalauti ir mokėjimų už naudojimąsi pinigais (mokėjimo palūkanų) ir kompensacinių palūkanų ar netesybų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, ieškovas reikalauja tik vieno - kredito kainos už tolimesnį naudojimąsi negrąžinta kredito suma ar jos dalimi.
6.6. Tiek lingvistinis, tiek teleologinis teisės normų aiškinimas vienareikšmiškai suponuoja, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. riboja tik vartojimo kredito sutartyje numatomas palūkanas ar kitus mokesčius, kurie pagal savo esmę ir turinį prilygintini netesyboms, tačiau ne kredito davėjo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas, pažeidęs sutartį, sumokėtų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, o CK 1.125 str. 9 d. numato, jog mokėjimo palūkanų dydžio nuostoliai turi būti skaičiuojami už ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas be pagrindo šiame ginče imperatyviai taikė Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. ir mažino reikalaujamas priteisti palūkanas iki 0.05 proc.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
8. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2014-03-14 ieškovas ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7-14, 19-21). Remdamasis sutarties sąlygomis ieškovas 2014-05-22 paskolino atsakovei 863,42 Eur (2 981,21 Lt) sumą, o atsakovė įsipareigojo laiku grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti 1 653,84 Eur (5 710,39 Lt) kredito kainą (2014-05-22 sutarties specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 2.1 p.) (el. b. l. 7-14, 21). Sutarties sudarymą tarp šalių patvirtina teismui pateikti 2014-03-14 ir 2014-05-22 mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad atsakovė patvirtino kredito sutarties bendrąsias sąlygas ir į ieškovo sąskaitą pervedė 0,01 Eur registracijos mokestį, o ieškovas pervedė atsakovei 144,81 Eur (el. b. l. 19-20). Ieškovo teigimu, atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų ir liko skolinga ieškovui 863,42 Eur negrąžinto kredito ir 1 331,37 Eur kredito kainos. Ieškovas siuntė atsakovei SMS žinutes dėl susidariusio įsiskolinimo, tačiau atsakovė įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė (el. b. l. 23). Byloje duomenų, kad atsakovė su ieškovu būtų atsiskaičiusi, nėra (CPK 178 straipsnis).
10. Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie 2014-03-14 ir 2014-05-22 vartojimo kredito išdavimo sutarčių nutraukimą, todėl sprendė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės negrąžintą kreditą ir nesumokėtą kredito kainą už laikotarpį nuo 2017-12-24 iki 2019-05-24.
11. Sutarties 11.6 punktu šalys sulygo, kad ieškovas turi teisę nutraukti kredito sutartį, kai yra visos šios sąlygos: atsakovas yra patvariojoje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu informuotas apie pradelstą mokėjimą; mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo patvariojoje laikmenoje parengto rašytinio pranešimo įteikimo klientui. Pagal Sutarties 11.9 punktą, jeigu kredito sutartis nutraukiama ieškovo sąlygų 11.6 ir 11.7.2 punktų pagrindu, atsakovas po kredito sutarties nutraukimo privalo sumokėti bendras atsakovo mokamas sumas, nuostolius bei išlaidas, kurias ieškovas patyrė reikalaudamas sumokėti skolą bei ją administruodama. Jei atsakovas laiku neįvykdo šiame kredito sutarties punkte nustatytos prievolės, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtų bendrų atsakovo mokamų sumų skaičiuojami nuostoliai.
12. Apeliantas teigia, kad iš SMS pranešimų sąrašo (el. b. l. 23), matyti, jog atsakovė buvo informuota apie pradelstą mokėjimą bei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl visų įsipareigojimų. Šis pradelstas mokėjimas buvo didesnis nei 10 proc. negrąžintos Kredito sumos (2014-08-13 pradelstas mokėjimas buvo lygus 88,21 Eur, tuo metu negrąžinto kredito suma buvo lygi: 859,77 Eur. Pradelsimas truko ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės - tenkinamos sutarties abi 11.6.2 p. sąlygos. Taip pat, pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo pranešimo įteikimo atsakovei.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.218 straipsnyje nedetalizuota pranešimo įteikimo būdų ir tvarkos bei imperatyviai nenustatyta termino, prieš kurį antroji šalis privalo būti įspėta, todėl dėl šių klausimų šalys gali susitarti sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 str. 2 d.) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Dėl to negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2013).
14. Iš pateiktų telefoninių žinučių, adresuotų atsakovei, išklotinių matyti, kad ieškovas UAB „Moment credit“ laikotarpiu nuo 2014-06-24 iki 2014-08-13 atliko nemažai veiksmų, kad išieškotų iš atsakovės skolą ikiteismine tvarka, atsakovė sistemingai buvo raginama sumokėti susidariusius įsiskolinimus, buvo nurodoma, kad duomenys apie uždelstus mokėjimus bus perduoti į Creditinfo Lietuva valdomą skolų bazę, kad neapmokėjus skolos ieškovas privalės kreiptis į teismą, tačiau tai nedavė rezultatų – atsakovė su ieškovu neatsiskaitė. Paskutinė žinutė su įspėjimu, jog neapmokėjus skolos, ieškovas kreipsis į teismą, atsakovei išsiųsta 2014-08-13, o ieškinys teisme gautas 2017-11-30. Todėl darytina išvada, kad atsakovei buvo žinoma, jog ieškovas reikalauja padengti įsiskolinimą, kad to atsakovei nepadarius, ketina kreiptis į teismą dėl visos skolos pagal Sutartį priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymi, kad bylos įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė SMS žinutėmis buvo informuota apie vienašališką sutarties nutraukimą ir su tuo susijusius padarinius, tačiau su kreditoriumi nebendradarbiavo. Todėl konstatuotina, kad šalių situacija atitinka Vartojimo kredito įstatymo 19 str. įtvirtintus sutarties nutraukimo kredito davėjo iniciatyva pagrindus, t. y. atsakovė patvariojoje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu informuota apie pradelstą mokėjimą; mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo patvariojoje laikmenoje parengto rašytinio pranešimo įteikimo atsakovei.
15. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodymų apie vienašališką sutarties nutraukimą.
16. Apeliantas taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo sumažinta iš atsakovės ieškovui priteistina nuostolių suma. Apelianto teigimu, teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, kadangi ieškovas prašo priteisti mokėjimo palūkanų dydžio nuostolius, bet ne netesybas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva sumažino prašomų priteisti palūkanų dydį nuo 805,14 Eur iki 64,37 Eur, remdamasis netesybas reglamentuojančiomis teisės normomis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
18. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).
19. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais tol, kol toks naudojimas tęsiasi. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, kurios mokamos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą ir kurių paskirtis yra atlyginti kreditoriui dėl prievolės įvykdymo termino pažeidimo patirtus nuostolius. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas traktuojamas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra – sumokėti įstatyme ar sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių sudarytoje sutartyje nustatytos 54 proc. metinės palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito gavėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo.
21. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį šalių aptartas mokėjimo palūkanas ( proc.) sumažino iki kompensuojamųjų palūkanų dydžio. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 54 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjos suteiktus naudotis pinigus.
22. Teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kaip netesybas, dėl šio materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimo yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir pareikštą ieškinį tenkinti visiškai.
23. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamo procesinio sprendimo dalis, kuria teismas sumažino iš atsakovės priteistino negrąžinto kredito dydį nuo 862,91 Eur iki 352,73 Eur, mokėjimo palūkanas nuo 805,14 Eur iki 64,37 Eur, keičiama, padidinant priteistą negrąžinto kredito sumą iki prašomos priteisti 862,91 Eur sumos ir prašomą priteisti palūkanų sumą padidinant iki 805,14 Eur sumos.
24. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinus ieškinį pilnai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovės priteisiant visą už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 67 Eur (CPK 88, 93 str. 1 d., 98 str. 1, 2 d.).
25. Apeliantas UAB „Moment credit“ pateikė duomenis apie patirtas 38 Eur (el. b. l. 46-48) bylinėjimosi išlaidas, sumokant žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą. Skundą tenkinus, šios išlaidos yra priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, juridinio asmens kodas 300657515, iš atsakovės G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 862,91 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus, 91 ct) negrąžinto kredito, 1 331,37 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurų 37 ct) kredito kainos, 805,14 Eur (aštuonis šimtus penkis eurus, 14 ct) palūkanų, 5 (penkis) procentus dydžio metines palūkanas už priteistą (2 999,42 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 67 Eur (šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, juridinio asmens kodas 300657515, iš atsakovės G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.