Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-04 · Civilinė byla Nr. e2A-1075-661/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-04
Bylos Nr.
e2A-1075-661/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03388-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Ieškovas
UAB „Moment Credit“
Atsakovas
A. N.
Kategorijos
  • 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1075-661/2018Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03388-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Moment Credit“ apeliacinį skundą dėl 2017 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Moment Credit“ ieškinį atsakovei A. N. dėl skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. N., prašydamas priteisti iš atsakovės 152,92 Eur negrąžinto kredito, 152,31 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2011-01-31 sudarė su ieškove vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 173,77 Eur (600,00 Lt) kreditas už 17,38 Eur (60 Lt) kredito kainą. Atsakovė savo prievolės grąžinti kreditą tinkamai neįvykdė, nereagavo į ieškovės raginimus sumokėti skolą. Jeigu atsakovė be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovės A. N. ieškovui UAB „Moment Credit“ 152,92 Eur negrąžinto kredito, 13,76 Eur nuostolių, iš viso – 166,68 Eur sumą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 166,68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017-07-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.Teismas konstatavo, jog norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalėjo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 proc. dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką ieškovui priteistini 13,76 Eur dydžio nuostoliai (152,92 Eur x 0,05 proc. x 180 d.), o likusioje dalyje ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas (ieškovas) UAB „Moment Credit“ prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą už akių dalyje dėl nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės UAB „Moment Credit“ ieškinio reikalavimą priteisti iš Atsakovės A. N. ieškovės naudai papildomai 138,55 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo nurodytos nuostolių sumos bei 6.75 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Priteisti iš Atsakovės A. N. ieškovui UAB „Moment Credit“ bylinėjimo išlaidas, susidedančias iš 15 Eur žyminio mokesčio.Apeliantas nurodo, kad Teismas Sprendime rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kuri riboja netesybas pavėluotų mokėjimų atveju (dėl nurodyto šios normos turinio ir tikslo, remiantis įstatymo leidėjo komentarais, plačiau pasisakyta paskutiniu skundo argumentu, žr. 4 psl.). Tačiau nurodyta norma riboja tik netesybas / kompensacines palūkanas, tačiau ji neriboja ir neatima kredito davėjo (Ieškovės) teisės reikalauti mokėjimų už tolimesnį naudojimąsi vartojimo kredito davėjo pinigais, kas yra įstatyminė ir sutartinė Ieškovės teisė (CK 6.872 str. 2 d.). Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalimi, taip pat būdama vartotoju? ir vartojimo kredito davėju? ginčus nagrinėti įgaliota valstybės institucija (Lietuvos banko įstatymo 38 str. 2 d.) yra išaiškinusi, jog vartojimo kredito gavėjui vėluojant mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutarti?, mokėjimo palūkanų? ir netesybų? ar kompensaciniu? palūkanų? kreditorius gali reikalauti kartu, tačiau, kaip jau buvo minėta, tai turi būti aiškiai atskleista vartojimo kredito sutartyje (žr. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 241-26 patvirtintą nuomonę ). Minėtoje nuomonėje Priežiūros tarnyba argumentuoja, jog: „Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno ar mokėjimo palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodomų mokėjimo palūkanų paskirtis – nustatyti vartojimo kredito gavėjo mokamą mokestį už naudojimąsi vartojimo kredito davėjo pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, todėl, vartojimo kredito gavėjui vėluojant mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį, mokėjimo palūkanų ir Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytų netesybų ar kompensacinių palūkanų kreditorius gali reikalauti kartu, tačiau, kaip jau buvo minėta, tai turi būti aiškiai atskleista vartojimo kredito sutartyje.“ Taigi, Priežiūros tarnyba patvirtino, jog klientui nevykdant mokėjimų laiku, kredito davėjas turi teisę reikalauti ir mokėjimų už naudojimąsi pinigais (mokėjimo palūkanų), ir kompensacinių palūkanų ar netesybų.Nagrinėjamu atveju, teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog Ieškovė ieškiniu reikalavo apskritai tik mokėjimo palūkanų dydžio nuostolių, bet ne netesybų, ir tai buvo aiškiai atskleista Atsakovei bei jos patvirtinta specialiosiose kredito sutarties sąlygose (specialiųjų sąlygų 2 p.: Pavėluoto mokėjimo atveju klientas atlygina Bendrovei žalą, kurią sudaro Bendrovės negautos pajamos (nuostoliai). Nuostoliai apskaičiuojami, atsižvelgiantį į bendrą kredito kainos metinę normą – 218,87%, todėl Bendrovės nuostoliai per dieną sudaro 0,6% laiku negrąžintos sumos (218,87% / 365 dienų = 0,6% per dieną).Pagal įstatymą kompensacinių palūkanų numatymas neatleidžia skolininko nuo pareigos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas naudojimosi pinigais laikotarpiu. Tą patvirtinta ir CK 6.874 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 320 str. 1 ir 2 d. nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2011 m. sausio 31 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis (ieškinio priedas Nr. 2.). Specialiųjų sutarties sąlygų 2 p. numato, kad pavėluoto mokėjimo atveju klientas atlygina Bendrovei žalą, kurią sudaro Bendrovės negautos pajamos (nuostoliai). Nuostoliai apskaičiuojami, atsižvelgiant į bendrą kredito kainos metinę normą – 218,87% todėl Bendrovės nuostoliai per dieną sudaro 0,6% laiku negrąžintos sumos (218,87% / 365 dienų = 0.6% per dieną).Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nurodė, kad ieškovės prašymas išieškoti nuostolius už netinkamą vartojimo kredito sutarties nevykdymą, kurių metinė norma yra 218,87 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai.Tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį šalių aptartas mokėjimo palūkanas (218,87 proc.) sumažino iki kompensuojamųjų palūkanų dydžio. Tačiau Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 218,87 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjos suteiktus naudotis pinigus.Vartojimo kredito įstatymo (nuo 2010 m. gruodžio 23 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d. galiojusi statymo redakcija) 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (šio straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą įstatymo galiojimo metu. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 250 procentų. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 250 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (250 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina. Sprendžiant dėl palūkanų dydžio teisėtumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės, dėl ko šiuo atveju jų mažinti nėra pagrindo.Teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išnagrinėjo tinkamai, tačiau, netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas palūkanas kaip nuostolius. Dėl šio pirmosios instancijos teismo padaryto materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimo yra pagrindas pareikštą ieškinį tenkinti visiškai.Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė teismui duomenis apie patirtas 15 eurų bylinėjimosi išlaidas, t.y. sumokėtas žyminis mokestis. Dėl šio, iš atsakovės A. N. ieškovo UAB „Moment credit“ naudai priteistinos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.). Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip.

„Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Moment credit“ 152,92 Eur negrąžinto kredito, 152,31 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio iš atsakovės A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)). „

Priteisti ieškovui UAB „Moment credit“ 15 eurų bylinėjimosi iš laidų iš atsakovės A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Teisėjas Alvydas Barkauskas