Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-22 · Civilinė byla Nr. e2A-592-661/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-22
Bylos Nr.
e2A-592-661/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09185-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Ieškovas
UAB „Moment credit“
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-592-661/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09185-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto ieškovo UAB „Moment credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Moment Credit“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos išieškojimo.

Teismas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė UAB „Moment Credit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 347,54 Eur negrąžinto kredito, 31,28 Eur nesumokėtos kredito kainos, 375,35 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovui UAB „Moment Credit“ (j. a. k. 300657515) iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 347,54 Eur kredito, 31,28 Eur kredito kainos, 31,28 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (410,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 375,35 Eur dydžio nuostolius už 180 dienų. Ieškovė nurodo, kad nuostoliai yra apskaičiuoti atsižvelgiant į bendrą kredito kainos metinę normą – 218,87 proc. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašymas išieškoti nuostolius už netinkamą vartojimo kredito sutarties nevykdymą, kurių metinė norma yra 218,87 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad 375,35 Eur dydžio nuostoliai laikytini neatitinkančiais kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningi, nes tokių nuostolių išieškojimas pažeistų atsakovo interesus, apsunkinant neproporcingai jo padėtį, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį, todėl iš atsakovo ieškovės naudai išieškotina 31,28 Eur nuostolių suma, kitoje dalyje reikalavimas dėl nuostolių išieškojimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantė (ieškovė) UAB „Moment Credit“ pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-15449-600/2017 dalyje dėl nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės UAB „Moment Credit" ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo A. G. [a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės naudai papildomai 344,07 Eur nuostolių ir 9 Eur bylinėjimosi išlaidų.Priteisti iš atsakovo A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Moment Credit“ naudai bylinėjimo išlaidas, susidedančias iš 15 Eur (penkiolikos eurų] žyminio mokesčio.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kuri riboja netesybas pavėluotų mokėjimų atveju (dėl nurodyto šios normos turinio ir tikslo, remiantis įstatymo leidėjo komentarais, plačiau pasisakyta paskutiniu skundo argumentu, žr. 5 psl.). Visgi pažymėtina, kad nurodyta norma riboja tik netesybas / kompensacines palūkanas, tačiau ji neriboja ir neatima kredito davėjo (Ieškovės) teisės reikalauti mokėjimų už tolimesnį naudojimąsi vartojimo kredito davėjo pinigais, kas yra įstatyminė ir sutartinė Ieškovės teisė (LR CK 6.872 str. 2 d.).Nurodo, kad priežiūros tarnyba patvirtino, jog klientui nevykdant mokėjimų laiku, kredito davėjas turi teisę reikalauti ir mokėjimų už naudojimąsi pinigais (mokėjimo palūkanų), ir kompensacinių palūkanų ar netesybų.Taip pat nurodo, kad ieškovės reikalavimai ir mokėjimų vėlavimo pasekmės buvo aiškiai atskleisti bei patvirtinti paties Atsakovo.Nurodo, kad tiek lingvistinis, tiek teleologinis teisės normų aiškinimas vienareikšmiškai suponuoja, kad LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. riboja tik vartojimo kredito sutartyje numatomas palūkanas ar kitus mokesčius, kurie pagal savo esmę ir turini prilygintini netesyboms, tačiau ne kredito davėjo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas, pažeidęs sutartį. sumokėtu už tolimesni naudojimąsi pinigais, o CK 1.125 str. 9 d. numato, jog mokėjimo palūkanų dydžio nuostoliai turi būti skaičiuojami už ne ilgesni nei 5 metų laikotarpi, o ne 180 dienų.Atsakovas A. G. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 320 str. 1 ir 2 d. nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2011 m. balandžio 28 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis (ieškinio priedas Nr. 2.). Specialiųjų sutarties sąlygų 2 p. numato, kad pavėluoto mokėjimo atveju klientas atlygina Bendrovei žalą, kurią sudaro Bendrovės negautos pajamos (nuostoliai). Nuostoliai apskaičiuojami, atsižvelgiant į bendrą kredito kainos metinę normą – 218,87% todėl Bendrovės nuostoliai per dieną sudaro 0,6% laiku negrąžintos sumos (218,87% / 365 dienų = 0.6% per dieną).Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nurodė, kad ieškovės prašymas išieškoti nuostolius už netinkamą vartojimo kredito sutarties nevykdymą, kurių metinė norma yra 218,87 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostataiTačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį šalių aptartas mokėjimo palūkanas (218,87 proc.) sumažino iki kompensuojamųjų palūkanų dydžio. Tačiau Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 218,87 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjos suteiktus naudotis pinigus.Vartojimo kredito įstatymo (nuo 2010 m. gruodžio 23 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d. galiojusi statymo redakcija) 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (šio straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą įstatymo galiojimo metu. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 250 procentų. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 250 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (250 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina. Sprendžiant dėl palūkanų dydžio teisėtumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės, dėl ko šiuo atveju jų mažinti nėra pagrindo.Teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išnagrinėjo tinkamai, tačiau, netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas palūkanas kaip nuostolius. Dėl šio pirmosios instancijos teismo padaryto materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimo yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir pareikštą ieškinį tenkinti visiškai.Ieškovas UAB „Moment credit“ pateikė duomenis apie patirtas 15 eurų bylinėjimosi išlaidas aptirtas apeliacinės instancijos teisme sumokant žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą. Skundą tenkinus, šios išlaidos yra priteistinos iš atsakovo A. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą dalyje dėl nuostolių ir palūkanų pakeisti ir išdėstyti taip:

Priteisti ieškovui UAB „Moment credit“ iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 347,54 Eur negrąžinto kredito, 31,28 Eur nesumokėtos kredito kainos, 375,35 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui UAB „Moment credit“ iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas Alvydas Barkauskas