Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-34084-1064/2020 pagal atsakovės R. J. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Versvila“ ieškinį atsakovei R. J. dėl susitarimo nutraukimo ir sumokėtų lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12. CPK 314 straipsnyje yra nustatytas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Tokiu būdu yra skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

13. Atsakovė R. J. prie atskirojo skundo pateikė elektroninį susirašinėjimą su Vilniaus miesto apylinkės teismu dėl procesinių dokumentų įteikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujas įrodymas, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobūdį, yra reikšmingas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės pateiktą įrodymą (CPK 314 str.).

14. Asmens teisė būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam – neatsiejama jo teisės į teisingą teismą dalis. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija atsiliepimo į ieškinį nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

15. Teisė į teisingą teismą yra ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugoma vertybė. Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu. Tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajic prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12).

16. Pagal CPK 123 str. 1 d., 3 d. jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą.

17. Kasacinis teismas dėl CPK 123 str. 3 d. nuostatos dėl procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymo įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas, kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 str. 3 d. nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 str. 3 d. nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

18. Taikant nurodytas procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas, turi būti atsižvelgta į pagrindinį civilinio proceso tikslą – teisingą bylos išnagrinėjimą ir į šios nagrinėjamos bylos specifiką bei nustatytas aplinkybes.

19. Įstatymų leidėjas nustatė, kad atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą, nustatė, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tai, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nereiškia besąlygiško visų ieškinio reikalavimų patenkinimo pilna apimtimi, nes teismo sprendimas už akių turi būti ne tik teisėtas ir pagrįstas, bet ir teisingas (CPK 7 str., 142 str., 285–286 str.).

20. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas yra išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 str. 5 d.), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 str., kurio 1 d. numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą. Svarbu užtikrinti, kad asmuo būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuotas apie prieš jį pradėtą teismo procesą. Tik tokiu atveju bus užtikrintas šalių lygiateisiškumas ir atitiktis CPK įtvirtintai sprendimo už akių paskirčiai. Nesant duomenų apie realų informavimą apie pradėtą civilinę bylą, teismas, informavęs asmenį apie pradėtą civilinę bylą CPK 123 str. nurodytu būdu, turėtų priimti įprastą sprendimą, nes pastaruoju atveju, priešingai nei sprendimo už akių atveju (sprendimo už akių atveju atliekamas tik formalus įrodymų vertinimas pagal CPK 285 str. 2 d.), atliekamas išsamus įrodymų tyrimas ir vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad procesiniai dokumentai 2019 m. spalio 16 d. buvo siųsti ieškinyje nurodytu atsakovės adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 20 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 14 d. atsakovės darbovietės UAB registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 4 d. atsakovės darbovietės UAB registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Visais atvejais atsakovei siųsta teismo korespondencija atsakovei fiziškai įteikta nebuvo, grąžinimo priežastyse nurodant „Neatsiemė pašte per siuntos saugojimo terminą. Teismas laikė, kad atsakovei R. J. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai pagal CPK 123 str. 3 d., t. y. praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (pranešimas paliktas 2019 m. gruodžio 21 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimas už akių atsakovei faktiškai buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 26 d.

23. Vadinasi, nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovei R. J. buvo įteikti, taikant CPK 123 str. 3 d. nustatytą įteikimo fikciją, t. y. procesiniai dokumentai faktiškai atsakovei nebuvo įteikti. Pirmosios instancijos teismas nebandė procesinius dokumentus atsakovei įteikti visais kitais įmanomais būdais, nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turėjo išnaudoti visas galimybes, mėgindamas įteikti procesinius dokumentus atsakovui (pvz., siųsti elektroniniu paštu, pasiūlyti skirti kuratorių, įpareigoti ieškovą pateikti kitą žinomą atsakovės adresą ar dokumentų įteikimo būdą, juolab, kad ieškinyje nurodyta, jog šalys bendravo elektroniniu paštu ir telefonu). Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo išnaudotos visos galimybės įteikti procesinius dokumentus atsakovei, todėl nebuvo sąlygų priimti sprendimą už akių.

24. Pagal CPK 285 str. 5 d. šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 287 str. 1 d. nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal CPK 78 str. 1 d. asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 287 str. 1 d. įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Kasacinis teismas analogiškos pozicijos dėl CPK nustatytų naikinamųjų terminų netaikymo, kai asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą procesą, laikosi nuosekliai, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018 nurodyta, kad CPK 307 str. 3 d. nustatytas trijų mėnesių naikinamasis terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti taikomas tik tokiais atvejais, kai byloje dalyvaujančiam asmeniui yra tinkamai pranešta apie teismo priimamą procesinį sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, panaikindamas teismų sprendimus ir atnaujindamas terminą atsakovų pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tokiu atveju, kai procesiniai dokumentai nėra įteikiami faktiškai (realiai), yra pagrindas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir tokiu atveju nėra taikomas naikinamasis 3 mėnesių terminas.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie civilinės bylos iškėlimą, kadangi procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti, taikant CPK 123 str. 3 d. nustatytą įteikimo fikciją, t. y. procesiniai dokumentai faktiškai atsakovei nebuvo įteikti, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, neįsitikino, jog atsakovė buvo realiai informuota apie pradėtą teismo procesą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl termino atnaujinimo ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo, neįvertino, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą civilinę bylą, jai teismo sprendimas už akių realiai buvo įteiktas tik po daugiau nei pusės metų nuo sprendimo priėmimo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė taikyti CPK 287 str. nustatytą trijų mėnesių naikinamąjį terminą sprendimui už akių peržiūrėti.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atsisakymo priimti tokį pareiškimą, turi būti atsižvelgiama į proporcingumo kriterijų tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo bei į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir atsisakyti priimti tokį pareiškimą. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija atsiliepimo į ieškinį nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu, t. y. teisingu bylos išnagrinėjimu. Jei šalis, kurios atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių, nebuvo tinkamai informuota apie prasidėjusį procesą, tai pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovui apginti savo galimai pažeistas teises. Vadinasi, nagrinėjamu atveju atsisakymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir atsisakymas priimti tokį pareiškimą gali pažeisti proporcingumą tarp taikomų pasekmių ir siekiamo tikslo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.).

28. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovei bandė įteikti tik formaliai, taikant CPK 123 str. 3 d. nustatytą procesinių dokumentų įteikimo fikcija, neįsitikinęs faktiniu procesinių dokumentų įteikimu, t. y. nagrinėjamu atveju teismas neišnaudojo visų jam prieinamų priemonių, siekiant įteikti procesinius dokumentus atsakovei. Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika riboja apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, todėl atsakovės informavimas apie jos atžvilgiu pradėtą civilinį procesą formaliuoju būdu, t. y. realiai procesinių dokumentų neįteikiant, laikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinga, protinga ir sąžininga suteikti ieškovui teisę į materialinių reikalavimų patenkinimą, nesuteikiant teisės atsakovei, kuri nebuvo informuota apie prasidėjusį teisminį procesą, pasinaudoti teismine gynyba, t. y. tuo pačiu užkertant kelią išsamiai ištirti pareikšto reikalavimo pagrindą ir įrodymų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta atsakovės veiksmuose aplaidumo ar nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis, kadangi procesiniai dokumentai atsakovei tinkamai nebuvo įteikti. Priešingai, atsakovės pateiktas elektroninis susirašinėjimas su Vilniaus miesto apylinkės teismu patvirtina, kad atsakovė, 2020 m. rugsėjo 26 d. gavusi 2020 m. vasario 20 d. sprendimą už akių, prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir patį pareiškimą teismui pateikė 2020 m. spalio 6 d., t. y. pakankamai operatyviai.

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą ir nepriimdamas atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą ir sprendimo už akių bei pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo priėmimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujintinas ir šio pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka. Procesinių dokumentų atitikties turinio ir formos reikalavimams patikrinimas nėra bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas, todėl atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 2 str., 6 str., 8 str., 123 str., 285 str., 287 str., 320 str., 328 str., 329 str. 1 d., 334 str., 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį.

Atnaujinti terminą atsakovei R. J. pateikti pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir perduoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.