Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. R. ir I. M. pareiškimą, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau ir – VĮ) Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

4. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjų tėvai V. B. ir I. B. susituokė (duomenys neskelbtini), ir jų santuoka įregistruota Klaipėdos rajono Civilinės būklės aktų registre, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Jų santuokoje gimė vaikai - sūnus Č. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), dukra I. B. (po santuokos jos pavardė – M.) ir dukra V. B. (po santuokos jos pavardė – R.). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2026 m. sausio 12 d. duomenimis, V. B. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; butas įgytas 1992 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Kaip matyti, viešajame registre šis butas įregistruotas tik V. B. vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė. Bylos duomenys patvirtina, kad I. B. mirė (duomenys neskelbtini), jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; V. B. mirė (duomenys neskelbtini), jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta taip pat (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro 2026 m. sausio 16 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad biure vedama paveldėjimo byla tik po V. B. mirties. Pagal Testamentų registrą nėra įregistruotų I. B. ir V. B. sudarytų testamentų, taip pat nėra vestos paveldėjimo bylos, sutuoktinės I. B. atžvilgiu. Šiuo pagrindu nėra sutvarkyti ir paveldėjimo dokumentai esamam turtui. Iš byloje esančių Luminor Bank AS, atstovaujamo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, banko sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. sausio 7 d., matyti, kad už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, mokesčius mokėjo V. B.. VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad ji nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos I. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį I. B. paliktojo turto priėmimą valdyti.

5. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.50 straipsnio 2 dalį, CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Taigi, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjų tėvai V. B. ir I. B. susituokė (duomenys neskelbtini). I. B. mirė, būdama santuokoje su V. B.. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įgytas 1992 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pareiškėjų tėvų santuokos metu, ir įregistruotas V. B. vardu.

9. Nekilnojamojo turto įgijimo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąją sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Nagrinėjamu atveju, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, taikoma sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir nesant duomenų, paneigiančių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpciją, pripažintina, kad palikėjai I. B. jos mirties momentu priklausė ½ dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, esančio bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu.

11. Pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai (banko sąskaitų išrašai) patvirtina, kad pareiškėjų tėvas V. B. po jų motinos I. B. mirties liko gyventi jam bendrosios jungtinės nuosavybės su I. B. teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. V. B. perimtą I. B. priklausančią ½ turto - buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, dalį valdė kaip savo ir laikė save turto savininku. Jis rūpinosi šiuo turtu, jį tvarkė, prižiūrėjo, apmokėjo mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas. Pareiškėjos nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad po I. B. mirties, V. B. buvo senyvo amžiaus asmuo, jo prašymu jam prižiūrėti butą (t. y. jį tvarkyti, sumokėti komunalinius mokesčius) padėdavo ir jos.

12. Taigi byloje nustatytos aplinkybės suponuoja teismo išvadą, kad pareiškėjos ir pareiškėjų tėvas per tris mėnesius po savo sutuoktinės palikėjos I. B. mirties, į notarą nesikreipė, tačiau pareiškėjų tėvas pasirinko kitą įstatyme numatytą palikimo priėmimo būdą – faktinį turto valdymą, t. y. jis savo aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą likusį po palikėjos mirties. Priimdamas palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, V. B. kaip įpėdinis, savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais (CK 5.51 straipsnis), kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjos mirusios sutuoktinės turto savininku. Tai, kad V. B. nuo palikėjos I. B. mirties momento faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti buvo žinoma ir pareiškėjoms ir jos tokiems V. B. veiksmams neprieštaravo.

13. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjos negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad jų tėvas, kuris jau yra miręs, priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

14. Kadangi pareiškėjos negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, t. y., kad pareiškėjų tėvas V. B. priėmė jų motinos palikėjos I. B. palikimą faktiškai paveldimą turtą pradėjus valdyti. Šio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjos galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po tėvų mirties likusį turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

15. Vadovaujantis paveldėjimo universalumo principu, šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjos yra nurodžiusios pareiškime tikslią palikimo sudėtį. Nagrinėjama byla yra dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje, reikalavimus patenkinus, suteikiama teisė kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Būtent notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimus, nurodys paveldimas turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjų V. R. ir I. M. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų V. R. ir I. M., tėvas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismą.