- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- e2-875-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00060-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- individualios įmonės K, K. Š.
- Atsakovas
- K. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo individualios įmonės K. Š. įmonės vadovo K. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. Š. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei K. Š. įmonei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei K. Š. įmonei;
1.2. nustatyti, kad iš K. Š. įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) „Šiaulių bankas“, gali būti atliekami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi einamieji mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, nustatant, kad K. Š. įmonei didžiausia per vieną mėnesį einamiesiems mokėjimams ir įmokoms skirtina suma yra 2 362 Eur;
1.3. paskirti nemokumo administratore uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) ,,Restruktūrizuoju.lt‘‘;
1.4. nustatyti K. Š. įmonės administravimo išlaidų sąmatą 484 Eur (įskaitant PVM) per mėnesį iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos ir 363 Eur (įskaitant PVM) per mėnesį po nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos;
1.5. nustatyti, kad pašto išlaidos bus apmokamos pagal faktiškai patirtas išlaidas, restruktūrizavimo plano parengimas 1 210 Eur (įskaitant PVM); žyminis mokestis, vykdymo išlaidos, nenumatytos administravimo išlaidos, jei tokios bus patirtos, bus mokamos pagal faktinius išlaidų dokumentus, kurie apmokami bendra tvarka.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė turi finansinių sunkumų. Pagal 2021 m. kovo 31 d. balansą įmonės turto vertė sudaro 67 625 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams sudaro 62 627,01 Eur, iš kurių 2 607,72 Eur suma nėra pradelsta. Todėl, kreditorių įsipareigojimai neviršija į įmonės balansą įrašyto turto vertės, K. Š. įmonė yra mokus juridinis asmuo. Dėl įmonės turimo turto ir įsipareigojimų struktūros pastaroji neturi galimybės iš karto padengti kreditorių reikalavimų. Be to, dėl didelių įsipareigojimų kreditoriams įmonė negali tinkamai finansuoti veiklos, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Įmonė patiria nuostolius, tai patvirtina įmonės pelno (nuostolių) ataskaita. Taigi yra būtinybė peržiūrėti ir stabilizuoti įmonės vykdomą veiklą bei imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant išsaugoti įmonę.
3. Atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla yra sėkminga, įmonė turi nuolatinių klientų, sudaro naujas ilgalaikes prekių pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis. Šiuo metu atsakovė yra pasirašiusi ilgalaikes sutartis su AB „Kauno tiltai“, UAB „Žemaitijos keliai“ ir kt. Įmonė siekia įveikti kilusius sunkumus ir optimizuoti išlaidas bei pelningumą. Atsakovė ketina pirkti puspriekabę grūdų ir skaldos pervežimui ūkininkams, o ateityje, padidėjus įmonės pardavimo pajamoms ir apimtims, ketina įdarbinti papildomus darbuotojus. Pareiškėjo teigimu, įmonė gaus dideles pajamas, galės atsiskaityti su įmonės kreditoriais, įmonė galės sėkmingai ir pelningai vykdyti ūkinę komercinę veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą K. Š. įmonei.
5. Teismas, remdamasis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad K. Š. įmonė nėra likviduojama dėl bankroto.
6. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė veiklą vykdo nuo 1997 m. balandžio 21 d., jos veikla yra grindinių trinkelėmis, gatvių, vejų bordiūrais, šaligatvių plytelėmis, stulpeliais, latakų elementais, padėklais prekyba, krovinių pervežimas.
7. Įvertinęs atsakovės 2019 m. balanso duomenis (atsakovės turto vertė – 110 833 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 133 474 Eur, gautas pelnas – 956 Eur), 2020 m. balanso duomenis (turto vertė – 69 921 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 61 982 Eur, pelnas – 1 285 Eur), 2021 m. kovo 31 d. balanso duomenis (turto vertė – 67 626 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 62 627 Eur, nuostolis – 2 941 Eur), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenis, kad pas atsakovę nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. dirba tik vienas darbuotojas, 2021 m. gegužės 20 d. atsakovės skola VSDF sudarė 2 062,61 Eur, skola Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) sudaro 5 682,29 Eur bei atsakovė turi 50 374,80 Eur skolą AB „Šiaulių bankas“ (terminas suėjo 2020 m. liepos 28 d.), teismas sprendė, kad atsakovė turi finansinių sunkumų.
8. Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla yra sėkminga, įmonė turi nuolatinių klientų, sudaro naujas ilgalaikes prekių pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis, be kita ko, turi sudarytas ilgalaikes sutartis su AB „Kauno tiltai“, UAB „Žemaitijos keliai“ ir kt., nes pareiškėjas nepateikė nė vienos sutarties ar kitokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovė neatitinka gyvybingumo kriterijaus.
9. Teismas vertino, kad atsakovės restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės dėl įmonės veiklos pagerinimo yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstos objektyviais duomenimis, neleidžiančios daryti išvados, kad jų įgyvendinimas sudarytų prielaidas tikėtis iš esmės pagerinti bendrovės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti gyvybingumą. Teismas sprendė, kad restruktūrizavimo proceso metu atsakovė planuoja pelną gauti iš tos pačios veiklos, kurią vykdant jos finansinė padėtis tapo sudėtinga, o veikla – nuostolinga.
10. Teismas nustatęs, kad restruktūrizavimo plane numatyta didinti savo veiklos apimtis, plėsti naują veiklos sritį, sudaryti kuo daugiau sutarčių, konstatavo, kad šie teiginiai nepagrįsti rašytiniais įrodymais, nepateikti duomenys apie atsakovės generuojamas/planuojamas gauti ateityje pajamas, veiklos sąnaudas, kiti skaičiavimai, leidžiantys spręsti apie atsakovės vykdomos veiklos perspektyvumą.
11. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadas, kad įmonė nėra gyvybinga (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškimą ir iškelti jai restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Pareiškėjas K. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį neišreikalavęs nutarties priėmimui reikalingų dokumentų. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą, turėjo pats išreikalauti duomenis, kurių trūko atsakovės gyvybingumui įvertinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas kartu su skundu pateikė atsakovės su klientais sudarytas krovinių vežimo sutartis, patvirtinančias jos vykdomą ūkinę komercinę veiklą, gaunamas pajamas, gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais.
Atsiliepimas
12.2. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių atsakovės gyvybingumą. Tokios teismo išvados nepagrįstos ir prieštarauja faktinei situacijai, nes jas paneigia atsakovės kartu su skundu pateikti papildomi duomenys apie sudarytas krovinių sutartis.
12.3. Restruktūrizavimo plano projekte yra nurodomos tik preliminarios priemonės dėl įmonės veiklos pagerinimo, o tikslios, konkrečios ir detalizuotos priemonės bus nurodytos jau tvirtinant galutinį restruktūrizavimo planą.
12.4. Atsakovė deda maksimalias pastangas išsaugoti įmonės veiklą ir gauti pajamas. Įmonėje dirba vienas darbuotojas, atliekantis būtinus darbus, susijusius su veiklos palaikymu ir vystymu. Darbo užmokesčio sąnaudos yra minimalios, tačiau ateityje, padidėjus įmonės pardavimams, planuojama papildomai įdarbinti kvalifikuotus specialistus, kurie padės sustiprinti įmonės veiklą, padidinti pardavimus ir gaunamas pajamas bei kt.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
14. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė krovinio pervežimo sutartis, sudarytas su UAB „Gudmonas ir Ko“, UAB „RG Medis“, ūkininku T. B., ūkininku K. R. ir A. Janavičiaus įmone „Dagtis“.
15. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, jog pateikti įrodymai gali būti svarbūs sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, apelianto pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
16. JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).
17. Remiantis JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis restruktūrizavimo byla keliama, jeigu: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad visos šios sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui turi egzistuoti ir bent vienos jų nesant, restruktūrizavimo byla negali būti keliama (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1699-585/2020, 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1623-241/2020).
18. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens nemokumas yra būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
19. Teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 2) restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų; 3) restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl juridinio asmens gyvybingumo, kaip restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos, ir JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindo – restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.
21. Pagal JANĮ nustatytą reguliavimą, juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.
22. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų (2018 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777).
23. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021, 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, vertindamas įmonės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
24. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad 2019 m. – 2021 m. atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, jog įmonė susiduria su finansiniais sunkumais. Taip pat teismas sprendė, kad įmonė neatitinka gyvybingumo kriterijaus, nes byloje nėra duomenų apie sėkmingai vykdomą ūkinę komercinę veiklą. Be kita ko, atsakovės restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės dėl įmonės veiklos pagerinimo yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstos objektyviais duomenimis.
25. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad siekdamas užtikrinti viešąjį interesą, teismas turėjo pats išsireikalauti duomenis, kurių trūko atsakovės gyvybingumui įvertinti. Jo teigimu, atsakovės veiklos gyvybingumą patvirtina krovinių pervežimo sutartys. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės dėl įmonės veiklos pagerinimo yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi, jo manymu, restruktūrizavimo plano projekte turi būti nurodomos tik preliminarios priemonės.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (šiuo atveju restruktūrizavimo) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Tais atvejais, kai įmonės vadovas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui neteikia duomenų, reikalingų išspręsti nemokumo bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.).
27. Atskirajame skunde, kaip ir pareiškime pirmosios instancijos teismui, nurodoma, kad atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla yra sėkminga, įmonė turi nuolatinių klientų, yra sudaromos ilgalaikės prekių pardavimo ir paslaugų teikimo sutartys, tame tarpe su AB „Kauno tiltai“, UAB „Žemaitijos keliai“ ir kt. Tačiau šioms aplinkybėms patvirtinti apeliantas nepateikė įrodymų. Apeliantas tik apeliacinės instancijos teismui pateikė krovinio pervežimo sutartis, sudarytas su UAB „Gudmonas ir Ko“, UAB „RG Medis“, ūkininku T. B., ūkininku K. R. ir A. Janavičiaus įmone „Dagtis“, kuriuose nurodoma, kad sutartys neterminuotos ir krovinys turi būti ne mažesnis nei 24 tonos, tačiau kitų duomenų, kaip pvz.: pervežimo įkainiai, periodiškumas ir kt., nėra nurodyta, todėl negalima padaryti išvados ar minėtos krovinio pervežimo sutartys bus pelningos ir atsakovė iš jų gaus realios naudos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nurodo, kad atsakovė turi sudarytas ilgalaikes sutartis su AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Žemaitijos keliai“, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų taip ir nepateikė. Atsižvelgiant į nustatytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas neįrodė atsakovės veiklos gyvybingumo, nes būtent jam, siekiant pradėti atsakovės restruktūrizavimą, teko pareiga įrodyti atsakovės galimybes tęsti savo veiklą.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad restruktūrizavimo plano projekte turi būti nurodomos tik preliminarios įmonės veiklos pagerinimo priemonės. Nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nemokumo bylos iškėlimo stadijoje negalima reikalauti iš įmonės, kad pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės ir sukonkretinami metmenyse pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-798-241/2020), tačiau JANĮ įtvirtintas savarankiškas atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas – restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalis), suponuoja išvadą, kad tam tikras pateikto restruktūrizavimo plano projekto ir jame numatytų priemonių vertinimas ir šioje proceso stadijoje turi būti atliekamas. Teismo praktikoje nurodoma, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių vertinimas yra glaudžiai susijęs su juridinio asmens gyvybingumo, kaip būtinos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos, vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-843-881/2021).
29. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės dėl įmonės veiklos pagerinimo yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstos objektyviais duomenimis, neleidžiančios spręsti, jog jų įgyvendinimas sudarytų prielaidas tikėtis pagerinti įmonės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti gyvybingumą.
30. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktu restruktūrizavimo planu nustatė, kad ji planuoja restruktūrizavimo planą įvykdyti, su kreditoriais atsiskaityti ir įmonės finansinę padėtį stabilizuoti per 4 metus. Atsakovė restruktūrizavimo laikotarpiu planuoja gauti pajamas iš tos pačios veiklos, taip pat plėsti naują veiklos sritį ir didinti savo veiklos apimtis, sudaryti kuo daugiau naujų sutarčių, tačiau neplanuoja nutraukti jokių sutarčių, sudarytų iki įmonės restruktūrizavimo iškėlimo. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad restruktūrizavimo plane nėra numatytos aiškios ir pakankamos sąlygos kaip bus atsiskaitoma su kreditoriais, kaip bus atkuriama normali įmonės veikla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien veiklos, kuri jau yra nuostolinga, tęsimas nėra pakankamas pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą. Be to, abejones dėl sėkmingo restruktūrizavimo plano įgyvendino kelia aplinkybė, kad įmonėje dirba tik vienas darbuotojas, todėl nėra aišku kaip turint tokius nedidelius darbo jėgos resursus bus plečiama įmonės veikla, vykdomos sutartys ir kt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas nepateikė objektyvių duomenų dėl restruktūrizavimo plano įgyvendinimo.
31. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridinio asmens gyvybingumo vertinimui reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį) laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos. Viešai skelbiami duomenys apie mokėjimus į VSDFV biudžetą rodo, kad atsakovės skola VSDFV biudžetui pareiškimo pateikimo pirmosios instancijos teismui dieną sudarė 2 041,85 Eur, o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovės skola VSDFV biudžetui sudaro 1 912,13 Eur. Nors skolos dydis sumažėjo, tačiau nežymiai. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovės veikla nėra pelninga, nes neužtikrinimas privalomųjų mokestinių prievolių mokėjimas į valstybės biudžetą, nors pas atsakovę dirba tik vienas darbuotojas. Taip pat atsakovė turi skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri sudaro 5 682,29 Eur, tačiau duomenų apie šio įsiskolinimo įvykdymą ar atidėjimą ir kt. byloje nėra. Dėl to, kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad aplinkybės dėl atsakovės nevykdomų mokestinių prievolių tik patvirtina, jog atsakovė neatitinka gyvybingo juridinio asmens kriterijaus.
32. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas nepateikė teismui konkrečių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Vien apelianto subjektyvi nuomonė, kad į bylą pateikti konkretūs duomenys bei esminės veiklos gairės yra pakankamos nuspręsti, jog atsakovė atitinka įstatyme numatytas sąlygas kelti restruktūrizavimo bylą, skundžiamos teismo nutarties išvadų nepaneigia. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės restruktūrizavimo plane nurodytas restruktūrizavimo priemones, sprendžia, kad jos nepagrįstos objektyviais duomenimis, todėl nesudaro prielaidų tikėtis iš esmės pagerinti įmonės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti įmonės gyvybingumą.
33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, tinkamai nustatė bei įvertino esmines bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.