- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2-843-881/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00951-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NORUS“, uždarosios akcinės bendrovės „Interautomatika“, uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „NORUS“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NORUS“ vadovo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NORUS“ vadovo R. A. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NORUS“ bei ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Interautomatika“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NORUS“, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Perdanga“, uždarajai akcinei bendrovei „Dahlgera“, kuria atsisakyta iškelti uždarajai akcinei bendrovei „NORUS“ restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NORUS“ vadovas R. A. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei UAB „NORUS“ restruktūrizavimo bylą.
2. Pareiškime nurodė, kad UAB „NORUS“ turi laikinų finansinių sunkumų. Įmonės ūkinę komercinę veiklą neigiamai paveikė keli nuostolingi sandoriai. Atsakovės pradelsti įsipareigojimai yra 1 699 101,97 Eur, o turtas – 1 124 611 Eur dydžio. Nors atsakovės įsipareigojimai yra didesni nei jai priklausantis turtas, tačiau ji vykdo ir ateityje vykdys ūkinę komercinę veiklą, kurios pagrindu bus gauta daugiau kaip 2 000 000 Eur pajamų. Ši aplinkybė, kad UAB „NORUS“ vykdo ir vykdys pasirašytas rangos sutartis, gaus nuolatinių pajamų, leidžia teigti, jog įmonės finansinė padėtis negali būti vertinama kaip nemokios įmonės, atsakovė laikinus finansinius sunkumus gali įveikti restruktūrizavimo proceso metu. Tai, jog atsakovė vykdo pasirašytas statybos rangos sutartis, taip pat dalyvauja viešuosiuose konkursuose, kuriuos laimėjusi ir sudariusi sutartis ne tik tęs veiklos vykdymą, bet ir gaus daugiau kaip 2 000 000 Eur dydžio pajamų, atitinka ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą juridinio asmens gyvybingumo sąvoką.
3. Ieškovas nurodė, kad UAB „NORUS“ 2020 metais iš nebaigtų ir naujai pradėtų vykdyti sutarčių planuoja gauti 1 600 000 Eur dydžio pajamų (be PVM). Atitinkamai per 2020 metus UAB „NORUS“ gautos pajamos užtikrins pakankamą UAB „NORUS“ apyvartinių lėšų generavimą ir tinkamą įsipareigojimų vykdymą. UAB „NORUS“ priklausantis 1 124 611 Eur vertės turtas 2020 metų pabaigoje padidės iki 2 724 611 Eur ir jo užteks padengti pradelstus UAB „NORUS“ įsipareigojimus. Be to, UAB „NORUS“ šiuo metu dalyvauja viešajame konkurse ir ketina pasirašyti sutartį dėl statybos darbų atlikimo. Sutarties kaina yra 569 000 Eur be PVM, todėl ją įgyvendinus, atsakovės turto vertė padidės 569 000 Eur.
4. Nuo 2020 metų iki 2024 metų UAB „NORUS“ prognozuoja gauti daugiau kaip 5,5 mln. pajamų ir patirti apie 3 mln. išlaidų, todėl UAB „NORUS“ grynasis pelnas per ketverius veiklos vykdymo metus sieks daugiau kaip 2 mln. Eur. Kadangi ateityje UAB „NORUS“ dar dalyvaus naujuose konkursuose, kuriuos, atsižvelgiant į įmonės veiklos vykdymo patirtį aplinkos apsaugos srityje, tikėtina laimės, pagrįsta teigti, jog UAB „NORUS“ laikotarpiu nuo 2020 metų iki 2024 metų gaus daug didesnį grynąjį pelną, nei yra prognozuojama.
5. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad UAB „NORUS“ nuo 2021 metų iki 2023 metų planuoja ne tik toliau dalyvauti įvairiuose konkursuose, vykdyti rangos ir kitas sutartis, bet ir realizuoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,4211 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,334 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Realizavusi minėtą turtą įmonė gaus apie 185 000–230 000 Eur pajamų.
Šalies argumentai
6. Ieškovės UAB „Interautomatika“ ir UAB „Juris LT“ pareiškimais prašė iškelti atsakovei UAB „NORUS“ bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą.
8. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikino ir atsakovės UAB ,,NORUS“ nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos iškėlimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „NORUS“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą.
10. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad juridinis asmuo turi finansinių sunkumų bei kad nėra likviduojamas dėl bankroto, todėl teismas plačiau dėl šių restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų nepasisakė, tačiau nurodė, kad, vertinant įmonės gyvybingumą, labai svarbu įvertinti jos turto bei finansinių įsipareigojimų kitimą.
11. Įvertinęs balansų duomenis, teismas nustatė tokią atsakovės finansinės situacijos dinamiką: 2017 metų–2020 m. gegužės 31 d. laikotarpiu UAB „NORUS“ deklaruotame turte ilgalaikio turto dalis yra nežymi ir nuo 2018 metų mažėja (2018 metais nuo 209 755 Eur iki 162 942 Eur 2020 m. gegužės 31 d.). Pagrindinį turtą visą laiką sudarė trumpalaikis turtas, iš esmės pirkėjų skolos ir atsargos. Nuo 2019 metų įsipareigojimų mastas viršijo viso turto vertę; nuo 2019 metų viso turimo turto vertė mažėjo (2019 metais nuo 1 152 662 Eur iki 1 124 611 Eur 2020 m. gegužės 31 d.), o įsipareigojimų dydis išaugo (2019 metais nuo 1 745 600 Eur iki 2 055 199 Eur 2020 m. gegužės 31 d.). 2020 m. gegužės 31 d. turimi įsipareigojimai beveik du kartus viršijo visą turimą turtą (santykis: 2 055 199 Eur : 1 124 611 Eur). Nuo 2017 metų kasmet ženkliai didėja per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų sumos: 2017 metais – 753 781 Eur, 2018 metais – 1 404 104 Eur, 2019 metais – 1 725 415 Eur, 2020 m. gegužės 31 d. – 2 036 792 Eur.
12. Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad UAB „NORUS“ turėjo 46 896 Eur grynojo pelno. Pagal 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis atsakovė turėjo 70 906 Eur grynojo pelno. Ieškovo pateiktais duomenimis, bendrovė 2019 metais patyrė 1 056 990 Eur nuostolį, o 2020 m. gegužės 31 d. duomenimis – 337 650 Eur nuostolį.
13. Iš byloje esančių 2017 metų–2020 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitų teismas nustatė, kad 2017–2018 metais UAB „NORUS“ gautomis pajamomis sugebėdavo padengti išlaidas, nors trumpalaikių įsipareigojimų mastas vis didėjo. Atitinkamai minėtu laikotarpiu turėjo ir grynojo pelno (2017 metais – 46 896 Eur, 2018 metais – 70 906 Eur). Tuo tarpu 2019 metais, atsižvelgiant į pardavimo pajamas (3 897 033 Eur) ir pardavimo savikainą (- 4 583 012 Eur), taip pat turimas sąnaudas, bendrovė veiklą vykdė nuostolingai, dėl ko patyrė 1 056 990 Eur grynąjį nuostolį. 2020 m. gegužės 31 d. duomenimis atsakovės pardavimo pajamos (587 080 Eur) buvo mažesnės nei pardavimo savikaina (-646 461 Eur), be to, bendrovė turėjo ženklių sąnaudų (bendrosios ir administracinės sąnaudos – - 141 348 Eur, palūkanos ir kitos panašios sąnaudos – -171 056 Eur), todėl, atsižvelgiant į neigiamą pardavimo pajamų ir savikainos santykį bei patirtas sąnaudas, bendrovės grynasis nuostolis 2020 m. gegužės 31 d. buvo - 337 650 Eur. Bendrai lyginant pardavimo pajamas laikotarpiu nuo 2017 metų iki 2020 m. gegužės 31 d. matyti, kad jos nuo 2017 metų iki 2019 metų augo, tačiau nuo 2019 metų iki 2020 m. gegužės 31 d. itin žymiai sumažėjo (nuo 3 897 033 Eur iki 587 080 Eur). Be to, laikotarpiu 2019 m. – 2020 m. gegužės 31 d., pardavimų savikaina viršijo pardavimų pajamas (2019 m. santykis 3 897 033 Eur: - 4 583 012 Eur; 2020 m. gegužės 31 d. – 587 080 Eur: - 646 461 Eur). Nuosavo kapitalo reikšmė nuo 2019 metų yra neigiama (-592 938 Eur) ir 2020 m. gegužės 31 d. žymiai padidėjo – - 930 588 Eur.
14. Teismui kilo abejonių dėl UAB ,,NORUS“ gyvybingumo, nes įmonė Juridinių asmenų registro tvarkytojui dar nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių nei už 2019 metus, nei už 2020 metus, ir pareiškėjas niekaip nepaaiškina, kodėl šie duomenys nėra pateikti. Teismas sprendė, kad iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui 2021 m. balandžio 2 d. pateiktų nuotraukų ir atskirų buhalterinės apskaitos dokumentų nėra pagrindo konstatuoti įmonės gyvybingumo.
15. Iš teismui pateikto sudaryto kreditorių sąrašo, taip pat patikslinto sąrašo teismas nustatė, kad didžioji dalis prievolių jau yra pradelstos, kai kurios prievolės kreditoriams pradelstos nuo 2018 metų vasaros, tačiau pagrindinis sistemingas neatsiskaitymas su kreditoriais pastebimas nuo 2019 metų vasaros pradžios (birželio mėn.), kuris trunka iki šiol, bendrovės pradelsti įsiskolinimai tik didėja (2020 m. rugpjūčio 23 d. suėjo 150 000 Eur prievolės įvykdymo terminas UAB „SME Finance“, 50 000 Eur prievolės įvykdymo terminas hipotekos kreditoriui AB SEB bankui suėjo 2020 m. spalio 12 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas nutarties priėmimo dieną yra ne galutinis. Lietuvos apeliaciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nors iš dalies dengia susidariusias skolas, nors, jo paties teigimu, pagal vykdomas sutartis UAB „NORUS“ iki 2021 metų prognozavo gauti daugiau kaip 2,3 mln. Eur pajamų, nuo 2021 m. iki 2022 m. – daugiau kaip 1 mln. Eur pajamų.
16. Teismo vertinimu, UAB ,,NORUS“ vadovo į bylą pateikti įrodymai, pvz., su UAB „Giraitės vandenys“ 2020 m. birželio 30 d. pasirašytas atliktų darbų aktas pagal „Piliuonos k. nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir Piliuonos k. nuotekų valymo statyba“ sutartį; su UAB „Kuršėnų vandenys“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytas atliktų darbų aktas pagal sutartį „Šiaulių rajono Meškuičių gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija“, išrašyta sąskaita faktūra 12 915 Eur sumos apmokėjimui, su UAB „Biržų vandenys“ 2020 m. gegužės 20 d. pasirašytas atliktų darbų aktas pagal sutartį „Vabalninko nuotekų valymo įrenginių statyba“, išrašyta sąskaita 5 400 Eur apmokėjimui, UAB „Biržų vandenys“ 2020 m. rugsėjo 18 d. pritarimas subrangovo pakeitimui; darbų atlikimo grafikai bei kt., liudija apie atsakovės vykdomus ir užsakovų priimamus darbus. Apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai: 2020 m. rugsėjo 30 d. UAB „Telšių vandenys“ pateiktas atliktų darbų aktas, jo pagrindu 2020 m. rugsėjo 30 d. išrašyta sąskaita faktūra 1 701 Eur sumai; 2020 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Kuršėnų vandenys“ pateiktas atliktų darbų aktas, išrašyta sąskaita 12 915 Eur apmokėjimui; 2020 m. spalio 30 d. UAB „Biržų vandenys“ atliktų darbų aktas bei išrašyta sąskaita 23 400 Eur apmokėjimui, taip pat rodo, kad atsakovės pasirašytos sutartys yra vykdomos, kontrahentai priima atliktus darbus, jiems pateikiamos sąskaitos apmokėjimui. Pareiškėjo pateiktos sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „Plastic Technology“ už automobilių nuomą, statybos darbus, rodo, kokiais būdais yra generuojamos įmonės pajamos. Vis dėlto teismas pažymėjo, kad jam kyla pareiga įvertinti, ar tos generuojamos pajamos ir vykdoma veikla yra pakankamos laikyti, jog UAB ,,Norus“ yra gyvybinga.
17. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi perdavus nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo, šalims, tarp jų ir pareiškėjui R. A., buvo sudarytos visos galimybės pateikti jų poziciją pagrindžiančius įrodymu, susijusius su įmonės gyvybingumu. Tačiau pareiškėjas nepateikė teismui išsamaus banko sąskaitos išrašo, kuriame būtų matomos įplaukos ir išlaidos, pateiktas tik banko išrašas, kuriame matomos tik įplaukos, taip pat nepateiktos kasos knygos (pateikti tik kasos išlaidų orderiai), iš kurių būtų galima spręsti apie realiai gaunamas pajamas, ar kitus įrodymus, leidžiančius teismui įvertinti visas gautinas pajamas, susijusias su UAB ,,NORUS“ vykdoma veikla.
18. Teismas iš banko sąskaitos išrašo nustatė, jog dalis UAB ,,NORUS“ gautų įplaukų yra jos pačios mokėjimai iš kitos banko sąskaitos, UAB ,,NORUS“ vadovo pinigų grąžinimai įmonei, trečiųjų asmenų permokų grąžinimai įmonei. Teismas akcentavo, jog nors įmonės įplaukų bendra suma yra 770 152,45 Eur, tačiau ši suma negali būti laikoma UAB ,,NORUS“ pajamomis, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 2 straipsnio 24 punkte. Teismo vertinimu, UAB ,,NORUS“ gautomis pajamomis galėjo būti laikoma tik 554 480,83 Eur.
19. Teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą nepateikta įrodymų, kad nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. spalio 30 d. iš UAB ,,NORUS“ vadovo ir vienintelio akcininko asmeninių lėšų sumokėta 49 725,06 Eur suma darbuotojams. Be to, pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo 8 punkte pareiškėjas nurodė, kad dar 2020 m. iš nebaigtų ir naujai pradėtų vykdyti sutarčių planuoja gauti 1 600 000 Eur pajamų (be PVM). Taip pat nurodė, kad 2020 m. pabaigoje turtas padidės iki 2 724 311 Eur ir jo užteks padengti pradelstus įmonės įsipareigojimus. Tačiau teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano projekte nurodyti skaičiai yra nerealūs, nes likus vos mėnesiui iki 2020 m. pabaigos pareiškėjas pateikė duomenis, kad yra gavęs, teismo paskaičiavimu, tik 554 480,83 Eur pajamų.
20. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad 2020 m. įmonė planuoja gauti 1 961 780 Eur pajamų iš naujai pradėtų vykdyti sutarčių, teismas pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 46 straipsnio 6 dalies 2 punktu, perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla. Kiti į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „Šilutės vandenys“ nuo 2020 m. balandžio 8 d. nutraukė su pareiškėju sudarytą rangos sutartį, nes jis netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, pareiškėjas tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal su VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“ sudarytą rangos sutartį, todėl rangos sutartis su UAB ,,NORUS“ taikos sutartimi buvo iš esmės nutraukta, o taikos sutarties 2 punktu UAB ,,NORUS“ įsipareigojo per 4 mėnesius sumokėti VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“ 120 000 Eur. Įvertinęs UAB ,,NORUS“ veiklos specifiką teismas pažymėjo, kad tam, jog uždirbtų pajamų, statybų verslu užsiimanti įmonė visų pirma turi atlikti darbus ir patirti tų darbų atlikimo sąnaudas, kurias sudaro darbo užmokesčio, medžiagų, mechanizmų sąnaudos ir įvairios kitos sąnaudos. Nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. UAB ,,NORUS“ iš viso patyrė mažiausiai 1 587 448,35 Eur sąnaudų, kurios dvigubai viršija pareiškėjo įplaukas per tą patį laikotarpį. Atitinkamai teismas konstatavo, kad UAB ,,NORUS“ patiriamos sąnaudos žymiai viršija pajamas, o tai reiškia, kad įmonė neturi realių galimybių įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o dėl nuostolingos veiklos įsipareigojimai kreditoriams tik didės, o tai kelia abejonių įmonės gyvybingumu.
21. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi nurodė, kad viena iš didžiųjų kreditorių – UAB „Plastic Technology“, atsakovė bendradarbiauja tiek vykdydama darbus, tiek nuomodama transporto priemones, todėl galima būtų numanyti šios kreditorės pritarimą atsakovės veiklos tęstinumui, teismas pažymėjo, kad UAB „Plastic Technology“ finansinis reikalavimas sudaro apie 10 proc. visų finansinių reikalavimų, be to, iš į bylą pateikto UAB ,,Credit info“ išrašo matyti, kad UAB „Plastic Technology“ vadovas ir akcininkas T. J. kartu yra buvęs UAB ,,NORUS“ akcininkas, aplinkybę, kad šios įmonės susijusios, patvirtina ir tai, kad internete nurodomi tie patys telefonų numeriai, kuriais galima susisiekti su įmonėmis. Iš viešai internete skelbiamos informacijos matyti, kad UAB „Plastic Technology“ užsiima analogiška veikla, kurią vykdo UAB ,,NORUS“. Iš į bylą pateikto UAB ,,NORUS“ pardavimo sąskaitų registro matyti, kad įmonė visą savo turtą nuomoja UAB „Plastic Technology“.
22. Įvertinęs nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. vasario 26 d. įmonės išrašytas sąskaitas, be kita ko, sąskaitose pateikiamą informaciją apie sulaikomą 12 100 Eur sumą, teismas nustatė, kad UAB „NORUS“ realios vidutinės pajamos per pastaruosius tris mėnesius yra 1 966,66 Eur per mėnesį, kai tuo tarpu kreditorių reikalavimų bendra suma yra 2 055 199,00 Eur. Teismas sprendė, kad net jei įmonei nereikėtų mokėti kitų piniginių sumų (mokesčių valstybei, darbuotojams atlyginimų (kurių šiuo metu yra 14), nepatiriant jokių kitų sąnaudų), įmonei užtruktų labai ilgai atsiskaityti su kreditoriais, todėl nėra pagrindo UAB ,,NORUS“ laikyti gyvybinga.
23. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja aplinkybę, jog ketina parduoti priklausantį žemės sklypą, tačiau teismų praktikoje keliant nemokumo bylas yra laikomasi pozicijos, jog likvidaus turto realizavimas, siekiant padengti kreditorių skolas, nėra komercinės veiklos vykdymas. Pardavus turtą ir atsiskaičius su dalimi kreditorių, įmonės padėtis nepasikeistų – sumažėtų bendra įsiskolinimų suma, tačiau sumažėtų ir turimo turto vertė. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-288-450/2021).
24. Teismas atkreipė dėmesį į UAB „Perdanga“ 2021 m. kovo 25 d. pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, jog 2020 metais UAB ,,NORUS“ sudarė tik vieną viešojo pirkimo sutartį, tačiau net du kartus yra įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kuriame yra įrašytas iki 2023 m. rugsėjo 6 d.
25. Taigi teismas, įvertinęs UAB „NORUS“ restruktūrizavimo plano projekte nurodytas finansinio mokumo atkūrimo priemones, sprendė, kad ieškovas realiai siekia išsaugoti įmonę kaip formalų vienetą, o ne tokią, kuri realiai plėtotų ar galėtų plėtoti veiklą. Toks ieškovo tikslas prieštarauja nustatytam reikalavimui įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009).
26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog ieškovas pateiktais duomenimis neįrodė, kad nemoki UAB „NORUS“ yra gyvybinga, taigi ji neatitinka restruktūrizavimo sąlygos, todėl restruktūrizavimo bylą atsisakytina kelti. Taip pat teismas sprendė, jog nustatytas pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, kadangi restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.
27. Vadovaudamasis JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teismas ieškovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atmetė ir, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „NORUS“ yra nemoki, nėra gyvybinga ir restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo, UAB „NORUS“ iškėlė bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
28. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „NORUS“ vadovas R. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „NORUS“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Teismas nereikalavo iš apelianto pateikti papildomų paaiškinimų dėl teismui iškilusių klausimų, taip pažeidė civilinio procesą reglamentuojančias teisės normas bei padarė klaidingas ir realios situacijos neatitinkančias išvadas. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas nepateikė atitinkamų įrodymų, nors žinojo, kad tokios galimybės apeliantas neturėjo, nes nebuvo informuotas apie tai, kad teismui reikalingi kiti nei apelianto pateikti dokumentai. Teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į įmonės vykdomos veiklos ir iš jos gaunamų pajamų specifiką bei naujojo COV1D-19 viruso įtaką įmonės veiklai, nukrypo nuo naujausios teismų praktikos bylose dėl restruktūrizavimo bylų iškėlimo ir priėmė nutartį, kuri turi būti panaikinta, nes eliminuoja įmonės galimybę tęsti realią ir pajamas generuojančią veiklą bei padengti visų įmonės kreditorių reikalavimus. Teismas skundžiama nutartimi visiškai nepagrįstai suteikė prioritetą įmonės bankroto bylos iškėlimui ir tik pavienių kreditorių reikalavimų padengimui.
28.2. Nors teismas išsamiai aptarė įmonės finansinius duomenis, tačiau juos vertino formaliai. Teismas neatsižvelgė, kad įmonė veiklą vykdo daugiau nei 11 metų, turi 15 darbuotojų ir yra sukaupusi itin didelę patirtį savo veikloje, o tai sudaro objektyvias galimybes įgyvendinti dar daugiau projektų, gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais. Įmonės vykdoma veikla yra sertifikuota. Įmonė yra įgijusi valdybos sistemos sertifikatus: ISO 9001:2015, ISO 14001:2015. ISO 45001:2018: Įmonė yra įgijusi teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu.
28.3. Teismo padarytos išvados nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Skundžiamoje nutartyje nepateikta motyvuotų argumentų, jog restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ keliamų reikalavimų ar, kad plane numatytos priemonės nepadės įmonei išvengti bankroto. Teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su per mažomis pajamomis, įsipareigojimų nedengimu kreditoriams, finansinių duomenų nepateikimu Juridinių asmenų registrui, nesudaro JANĮ ir teismų praktikoje įtvirtinto pagrindo atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įmonė vykdo atsiskaitymus tiek su darbuotojais, tiek su valstybe, todėl gali būti laikoma gyvybinga.
28.4. Įmonės finansinės atskaitomybės duomenys už 2020 metus Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti, nes šio skundo pateikimo dieną nebuvo pasibaigęs teisės aktuose nurodytas terminas juos pateikti. Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 metus buvo perduoti įmonės buhalterei, tačiau dėl žmogiškosios klaidos pastarieji nebuvo pateikti. Tačiau įmonė neslepia savo finansinių dokumentų, nes jais disponuoja tiek bylą nagrinėjantis teismas, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija. Vis dėlto, nėra aišku, kaip šių duomenų nepateikimas, kai jais disponuoja ir gali vertinti teismas, yra susijęs su atsisakymu iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, juolab kad JANĮ nenumato teismo pareigos atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, kai Juridinių asmenų registrui nėra pateikti įmonės balansai.
28.5. Vertinant įmonės gyvybingumą, turi būti analizuojamos juridinio asmens sudarytos sutartys, aiškinamasi, ar šios sutartys yra vykdomos, gaunami mokėjimai iš jų vykdymo ir pan. Tuo tarpu iš įmonės turto ir įsipareigojimų kaitos galima nustatyti tik įmonės finansinę padėtį, kuri šiuo atveju nėra reikalinga visapusiškai įvertinti, nes tiek teismas, tiek apeliantas sutinka, jog įmonė turi finansinių sunkumų. Taigi visiškai nėra aišku, dėl kokių priežasčių didžiąją skundžiamos nutarties dalį teismas analizavo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, ignoruodamas ne tik esminius juridinio asmens gyvybingumą patvirtinančius įrodymus, pateiktus į bylą, bet ir apelianto pateiktus paaiškinimus.
28.6. Įmonei yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi leido įmonei iš atsiskaitomosios sąskaitos atlikti visus ūkinei komercinei veikiai reikalingus mokėjimus ir įmokas, nustatant, kad per vieną kalendorinį mėnesį šiems mokėjimams atlikti gali būti panaudojama ne didesnė kaip 51 723,34 Eur dydžio suma. Atsižvelgiant į tai, nutartyje teismo nurodyta aplinkybė, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog dengia įsipareigojimus kreditoriams, yra nepagrįsta, be jokio pagrindo įpareigojanti juridinius asmenis, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais.
28.7. Įmonė nuo pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sumažino savo įsipareigojimus kreditoriams nuo 2 055 199 Eur iki 1 900 845,13 Eur. Šiuo metu įmonėje dirba 15 apdraustųjų asmenų, įmonei taikomos Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 viruso.
28.8. Aplinkybė, jog įmonė yra įrašyta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, priešingai nei teigia teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog įmonė ateityje negalės dalyvauti viešuosiuose konkursuose ir negalės vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnyba yra išaiškinusi, jog nepatikimas tiekėjas, su kuriuo buvo nutraukta statybos darbų pirkimo sutartis dėl jos esminio pažeidimo, negalės dalyvauti ne tik darbų viešajame pirkime, bet ir paslaugų ar prekių pirkime, jeigu tokį kvalifikacinį reikalavimą bus nustačiusi perkančioji organizacija. Apeliantas pažymi, kad įmonė, baigusi sutartis su valstybės / savivaldybės įstaigomis, galės tęsti savo darbus su privačiais fiziniais ir juridiniais asmenimis.
28.9. Apeliantas pateikė įrodymus, jog įmonės banko sąskaitoje buvo gauta daugiau nei 770 tūkst. Eur dydžio įplaukų. Jos yra įmonės turtas, kuris gali būti naudojamas įmonės kreditorių reikalavimams dengti ar ūkinei komercinei veiklai vykdyti.
28.10. Įmonės restruktūrizavimo plano projektas įvertintas pažeidžiant galiojantį teisinį reglamentavimą ir nukrypstant nuo teismų praktikos. Teismas neturi aiškintis, ar restruktūrizavimo plane numatytos priemonės padės išvengti bankroto, nes pastaroji aplinkybė yra vertinama tada, kai teismui yra teikiamas kreditorių susirinkimo patvirtintas restruktūrizavimo planas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog įmonė turi finansinių sunkumų, yra gyvybinga, pirmosios instancijos teismas turėjo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą.
28.11. Turto realizavimas yra tik vienas iš būdų restruktūrizavimo proceso numatytiems tikslams pasiekti, tačiau jis nėra pagrindinis. Realizavus įmonei priklausanti turtą, kurio vertė yra daugiau kaip 1 124 611 Eur, galės būti padengta daugiau kaip 50 proc. finansinių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, jog kreditorių finansiniai reikalavimai restruktūrizavimo bylos metu bus dengiami ne tik iš turto realizavimo gautų pajamų, bet ir iš įmonės ūkinės komercinės veiklos gautų pajamų, darytina išvada, kad restruktūrizavimo proceso metu įmonė galės padengti žymiau daugiau kreditorių finansinių reikalavimų, nei iškėlus bankroto bylą.
28.12. Skundžiama nutartimi neįvertinta įmonės veiklos specifika ir įmonės ateityje gautinos sulaikytos sumos. Nors PVM sąskaitose faktūrose nurodyta suma yra skirta ne tik įmonei, bet ir kitiems subjektams, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad sąskaitomis sulaikomos piniginių lėšų sumos yra įmonės gautinos pajamos.
28.13. Apeliantas kartu su skundu pateikė papildomų dokumentų. Apelianto nuomone, papildomų dokumentų pateikimas įrodo ne tik tai, jog įmonė atitinka visas sąlygas, kurioms esant gali būti iškeliama restruktūrizavimo byla, bet ir patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise ir nepasiūlė apeliantui pateikti papildomų paaiškinimų ir dokumentų.
Atsiliepimas
29. Ieškovė UAB „Juris LT“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
29.1. Apeliantas taip ir neįvykdė teismo įpareigojimo, nustatyto apeliantui Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi, ir nepateikė teismui: išsamaus banko sąskaitos išrašo, kuriame būtų matomos įmonės įplaukos ir išlaidos – pateiktas tik banko išrašas, kuriame matyti tik įplaukas; kasos knygos – pateikti tik kasos išlaidų orderiai; jokių kitų įrodymų, kuriais būtų grindžiamos įmonės gautos ir gautinos pajamos iš įmonės ūkinės komercinės veiklos.
29.2. Nors skunde apeliantas pripažįsta, kad nepateikė laiku VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019 metus, bei teisinosi, kad už 2020 metus nesuėjo terminas, tačiau šio atsiliepimo surašymo dieną finansinės atskaitomybės dokumentai nėra pateikti VĮ Registrų centrui nei už 2019 metus, nei už 2020 metus. UAB „Juris LT“ vertinimu, apeliantas sąmoningai neteikia teismui bei Juridinių asmenų registro tvarkytojui duomenų apie savo tikrąją finansinę būklę, bando suklaidinti teismą ir kreditorius, teikdamas tik įmonės savininkams palankius faktus apie įmonę, ir taip siekia atitolinti bankroto proceso pradžią, siekdamas išskirtinės naudos įmonės savininkams.
29.3. Apeliantas inicijuoja restruktūrizavimo procesą tik tam, kad sudarytų sąlygas susijusiai įmonei UAB „Plastic Technology“ naudotis įmonės turtu bei perkelti likusias įmonės pinigines lėšas bei rangos sutartis į šią susijusią įmonę.
Šalies argumentai
29.4. Ieškovė nesutinka su apelianto skundo teiginiais, susijusiais su įmonės sulaikytomis sumomis. Pažymi, kad tai yra nauji, pirmosios instancijos teismui nenurodyti motyvai, kurie vėliau negali būti teikiami ir vertinami. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, jog sulaikytų sumų bendra suma atskirojo skundo pateikimo dieną iš tiesų yra būtent 26 000 Eur. Net ir laikant šią aplinkybę įrodyta, ši sulaikyta pinigų suma neturi jokios reikšmingos įtakos apelianto gyvybingumui ir mokumui vertinant ją visų įmonės finansinių duomenų kontekste.
29.5. Apeliantas nepaneigė pirmos instancijos teismo išvados, kad UAB „NORUS“ realios vidutinės pajamos (ne pelnas) per pastaruosius tris mėnesius yra 1 966,66 Eur per mėnesį, kai tuo tarpu kreditorių reikalavimų bendra suma yra 2 055 199 Eur.
29.6. Per pastaruosius 5 mėnesius įmonė gavo vidutiniškai 3 460 Eur įplaukų per mėnesį, iš kurių ji dar turi apmokėti mokesčius valstybei, darbo užmokestį darbuotojams, susimokėti už medžiagas. Nustatyta, kad įmonė turi 9 622,50 Eur išlaidų per mėnesį, susijusių vien su atlyginimų išmokėjimu, t. y. beveik trigubai daugiau, nei gauna pajamų. Tai reiškia, kad pastaruosius septynis mėnesius įmonė nesugeneruoja pakankamai lėšų ne tik atsiskaityti su darbuotojais, bet ir susimokėti mokesčius valstybei, susimokėti biuro nuomos mokesčius (įmonė neturi savo patalpų), medžiagas, paslaugas ir t. t.
29.7. Yra akivaizdu, kad įmonės patiriamos sąnaudos ženkliai viršija jos pajamas, vykdoma ūkinė komercinė veikla neleis gauti jai jokio pelno. Todėl įmonė negalės įvykdyti skolinių įsipareigojimų savo kreditoriams, o dėl nuostolingos veiklos jos įsipareigojimai kreditoriams tik didės, o turto masė mažės. Sunkumai nėra laikini, jie tęsiasi nuo 2018 metų pabaigos. Todėl yra būtina teismui nedelsiant stabdyti nuostolingą įmonės veiklą ir taip neleisti kreditoriams patirti dar didesnių nuostolių. Įmonė, tęsdama nuostolingą veiklą, toliau sistemingai tik mažina turto masę, iš kurios galėtų būti bent iš dalies tenkinami kreditorių reikalavimai. Ieškovo vertinimu, taip pat turėtų būti keliamas ir įmonės vadovų individualios atsakomybės klausimas.
29.8. Dėl įmonės gyvybingumo ieškovė atkreipia dėmesį, jog įmonės skola valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SODRA) nuosekliai didėja, įmonės nuosavas kapitalas yra neigiamas, o nuostoliai, pradelsti įsiskolinimai ženkliai didėja, iš vykdomos veiklos gaunamos pardavimo pajamos yra mažesnės nei pardavimo savikaina. Kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai nepatvirtina faktinės aplinkybės, jog įmonė toliau vykdys pelningą ūkinę veiklą, priešingai, įmonė praktiškai veiklos nevykdo, o samdo rangovus, ir praktiškai visas pelnas lieka susijusiose įmonėse. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų (skaičiavimų ir pan.), koks yra planuojamas konkretus grynasis pelnas.
29.9. Ieškovė akcentuoja, kad įmonės pastarųjų 8 mėnesių vidutinės mėnesinės įplaukos yra tik 3 000 Eur, skolos kreditoriams viršija 2 000 000 Eur. Ieškovei kelia abejonių apelianto įrodymai dėl įmonės gyvybingumo. Pažymi, kad įmonės nemokumo bylos iškėlimas užtruko beveik 10 mėnesių, tačiau per ši laikotarpį įmonė neįrodė, kad gali atkurti mokumą.
29.10. Ieškovės vertinimu, teismas skundžiamoje nutartyje, nenukrypdamas nuo teismų praktikos išaiškinimo, išsamiai pasisakė juridinio asmens gyvybingumo vertinimo klausimu, aptarė visas UAB „NORUS“ gyvybingumo sąlygas ir padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „NORUS“ nėra gyvybinga įmonė. Ieškovės vertinimu, COVID-19 neturėjo jokios įtakos įmonės veiklai, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu jos veikla nebuvo apribota.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
31. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
32. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
33. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti (atskirojo skundo 21 – 68 lapai).
34. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.
35. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, daro išvadą, kad naujų įrodymų priimtinumo kriterijus atitinka apelianto pateiktos dvi 2021 m. gegužės 10 d. rangos sutartys, todėl, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylą, jas priima.
36. Kitus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti, nes jų vertinimas neturėtų lemiamos reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, be to, dalis jų galėjo būti pateikta, o dalis ir buvo pateikta (UAB „Biržų vandenys“ ir UAB „Norus“ 2020 m. kovo 20 d. mokėjimų grafikas Nr. 1) pirmosios instancijos teisme.
37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byla dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pakartotinai, Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi perdavus šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartimi šalims pasiūlyta pateikti rašytinius paaiškinimus bei visus įrodymus dėl aplinkybių, kurios pažymėtos minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, taip pat pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus ar paaiškinimus, susijusius su visų sąlygų, būtinų restruktūrizavimo bylai iškelti, (ne)buvimu. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi teismo posėdis atidėtas, pratęsus apeliantui terminą pateikti dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui buvo užtikrinta galimybė pateikti jo poziciją pagrindžiančius įrodymus pirmosios instancijos teisme, be kita ko, vykdant jam tenkančią įmonės gyvybingumo įrodinėjimo naštą, įrodinėti 2020 metais gautą pelną, oro sąlygų įtaką darbų vykdymui žiemą ir planuojamas gauti didesnes pajamas (atskirojo skundo 50 punktas).
Dėl rašytinių paaiškinimų
38. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. liepos 7 d. gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama civilinė byla išnagrinėta 2021 m. liepos 1 d. teismo posėdyje, o 2021 m. liepos 8 d. 11 val. numatytas nutarties priėmimas ir paskelbimas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto paaiškinimai pateikti pavėluotai, t. y. jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl juos atsisakoma priimti ir jie grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis).
Dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo
39. JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).
40. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Visos šios sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui turi egzistuoti ir bent vienos jų nesant, restruktūrizavimo byla negali būti keliama (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). JANĮ apibrėžia kai kurias šių sąlygų: juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis); juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis); juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
41. Teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 2) restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų; 3) restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalis).
42. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos – juridinio asmens gyvybingumo – bei JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindo – restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.
43. Pagal JANĮ nustatytą reguliavimą, juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.
44. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų (2018 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777).
45. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, vertindamas įmonės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
46. Apeliantas, manydamas, kad jo pateikti procesiniai dokumentai bei įrodymai patvirtina, kad įmonė atitinka juridinio asmens gyvybingumo sąlygą, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarė, tačiau formaliai įvertino įmonės finansinius duomenis ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad įmonė veiklą vykdo daugiau kaip 11 metų, turi 15 darbuotojų, yra sukaupusi didelės patirties, teikia plataus spektro paslaugas nuotekų valdymo srityje, jos veikla yra sertifikuota, o pati įmonė atestuota VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro, kas, anot apelianto, sudaro objektyvias galimybes įgyvendinti dar daugiau projektų, gauti pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais.
47. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad nurodytos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos vertinant juridinio asmens gyvybingumą kaip restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygą, tačiau tuo pačiu atkreipia dėmesį į kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad 2020 metais UAB ,,NORUS“ sudarė tik vieną viešojo pirkimo sutartį, tačiau net du kartus buvo įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (vėliausiai iki 2023 m. rugsėjo 6 d.), taip pat atsakovė tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal su VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“ sudarytą rangos sutartį, dėl ko rangos sutartis su atsakove taikos sutartimi buvo iš esmės nutraukta, o taikos sutarties 2 punktu atsakovė įsipareigojo per 4 mėnesius sumokėti VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“ 120 000 Eur, kurios, teismo vertinimu, patvirtina, kad apelianto nurodytos aplinkybės savaime neužtikrina įmonės gyvybingumo ir jo išsaugojimo.
48. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje analizavo aplinkybes, kurios nėra susijusios su įstatyme įtvirtintomis restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygomis, pavyzdžiui, finansinių dokumentų (ne)pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
49. Iš tiesų pirmosios instancijos teismo motyvas, kad teismui kyla abejonių dėl UAB ,,NORUS“ gyvybingumo, nes Juridinių asmenų registro tvarkytojui dar nėra pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai nei už 2019, nei už 2020 metus, nėra visiškai tinkamas, nes plačiau neatskleista, kokią reikšmę šis faktas gali turėti įmonės gyvybingumui, kaip jis suprantamas pagal JANĮ 2 straipsnio 6 dalį. Vis dėlto iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies visumos matyti, kad ši aplinkybė nebuvo lemiama teismui nusprendžiant dėl atsakovės atitikimo JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintai restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygai, be kita ko, tame pačiame skundžiamos nutarties punkte, kuriame yra apelianto kritikuojamas teismo argumentas, teismas pateikia ir kitų bylos duomenų (2021 m. balandžio 2 d. pateiktų nuotraukų ir buhalterinės apskaitos dokumentų) vertinimą įmonės gyvybingumo kontekste. Kita vertus, nors apeliantas atskirajame skunde pabrėžia, jog finansiniai dokumentai už 2020 metus nebuvo pateikti, nes nebuvo suėjęs jų pateikimo terminas (2021 m. gegužės 31 d.), o dokumentai už 2019 metus nebuvo pateikti dėl klaidos, kuri artimiausiu metu bus ištaisyta, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ir apelianto atskirojo skundo nagrinėjimo dieną (2021 m. liepos 1 d.) minėti dokumentai nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kas iš tiesų kelia abejonių atsakovės gebėjimu vykdyti ūkinę komercinę veiklą laikantis įstatymuose nustatytų reikalavimų.
50. Kitos apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su gaunamų pajamų dydžiu, įsipareigojimų dengimu kreditoriams, yra tiesiogiai susijusios su įmonės gyvybingumu, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, pagrįstai buvo vertinamos teismo kaip teisiškai reikšmingos nagrinėjamai bylai.
51. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad nustatant įmonės gyvybingumą svarbu įvertinti įmonės turto ir įsipareigojimų kitimą. Nors, apelianto nuomone, pastarasis rodiklis nėra susijęs su įmonės gyvybingumu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo visiškai su tuo sutikti.
52. Pagal JANĮ 2 straipsnio 6 dalį, juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje. Teismui nustačius nuoseklų ir ilgalaikį įmonės turto mažėjimą ir tuo pačiu įsipareigojimų didėjimą įmonei vykdant tą pačią ūkinę komercinę veiklą, gali kilti pagrįstų abejonių, ar įmonės vykdoma ūkinė komercinė veikla leis jai įvykdyti savo prievoles ateityje, t. y. ar įmonė yra gyvybinga JANĮ 2 straipsnio 6 dalies prasme.
53. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonės ilgalaikio turto vertė sumažėjo nuo 209 755 Eur 2018 metais iki 162 942 Eur 2020 m. gegužės 31 d., pastebimas ir trumpalaikio turto mažėjimas; tuo tarpu įmonės įsipareigojimai nuosekliai didėjo nuo 789 150 Eur 2017 metais iki 2 055 199 Eur 2020 m. gegužės 31 d. Nustatytos aplinkybės prieštarauja apelianto teiginiams, kad įmonės patiriami finansiniai sunkumai yra tik laikino pobūdžio, ir tuo pačiu įgalina teismą nuodugniau vertinti pateikiamus duomenis apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, neapsiribojant tik tokios veiklos vykdymo faktu. Šiame kontekste minėti teismo argumentai apie įmonės turto ir įsipareigojimų dinamikos įtaką įmonės gyvybingumo vertinimui yra teisiškai pagrįsti.
54. Nors apeliantas atskirajame skunde ginčija atskirų įsipareigojimų kreditoriams faktą bei dydį (UAB „SME Finance“, AB SEB bankui), teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai nesusipažino su byloje esančiais dokumentais ir apelianto teiktais paaiškinimais, vis dėlto apeliantas neneigia minėtų finansinių duomenų, pagal kuriuos įmonės įsipareigojimai per trejus metus išaugo daugiau kaip du kartus, taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad išvadą apie įmonės pradelstų įsiskolinimų didėjimą pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis teismui pateikto kreditorių sąrašo, taip pat patikslinto sąrašo duomenimis. Tuo tarpu tikslus įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų dydis šioje proceso stadijoje nėra nustatomas.
55. Apeliantas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad nors iš dalies dengia susidariusias skolas, neatsižvelgė į tai, kad įmonės turtui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal byloje taikomą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę apeliantui tenka pareiga įrodyti įmonės gyvybingumą kaip vieną iš restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų, todėl, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad, paties apelianto teigimu, pagal vykdomas sutartis UAB „NORUS“ iki 2021 metų prognozavo gauti daugiau kaip 2,3 mln. Eur pajamų, nuo 2021 m. iki 2022 m. – daugiau kaip 1 mln. Eur pajamų, apeliantas turėjo įrodyti, kad įmonė gauna (gaus) pakankamai pajamų atsiskaityti su kreditoriais, ir, kaip teisingai atkreipia dėmesį ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, neapsiriboti argumentavimu, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
56. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Lietuvos apeliacinio teismo panaikintoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad įmonė nuo pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sumažino įsipareigojimus kreditoriams nuo 2 055 199 Eur iki 1 900 845,13 Eur. Apeliantas pats nurodo, kad nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo panaikinta, todėl joje nustatytomis aplinkybėmis teismas neturėjo (ir negalėjo) vadovautis (į jas atsižvelgti).
57. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai, įmonės gyvybingumo kontekste, įvertino aplinkybę apie atsakovės įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Nors apeliantas teisingai nurodo, kad nepatikimas tiekėjas, su kuriuo buvo nutraukta statybos darbų pirkimo sutartis dėl jos esminio pažeidimo, negalės dalyvauti ne tik darbų viešajame pirkime, bet ir paslaugų ar prekių pirkime, jeigu tokį kvalifikacinį reikalavimą bus nustačiusi perkančioji organizacija, tačiau neabejotina yra ir tai, kad įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (be kita ko, dviejų perkančiųjų organizacijų) faktas sumažina įmonės dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose tikimybę. Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamoje nutartyje nėra padaryta išvados, kad paminėtas faktas patvirtina įmonės negalėjimą ateityje vykdyti ūkinės komercinės veiklos.
58. Dėl apelianto nurodomos galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose po 2023 metų (kai bus išbraukta iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo), jau esant iškeltai restruktūrizavimo bylai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir restruktūrizuojamos įmonės galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose gali būti mažesnės, nes, remiantis VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 2 punktu, perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla.
59. Apeliantas yra teisus, teigdamas, kad įmonės įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą neužkerta jai kelio sudaryti sutarčių su privačiais asmenimis, vis dėlto nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad tai kompensuotų dėl įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą prarastos verslo galimybės. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė dvi, jau po skundžiamos nutarties priėmimo, sudarytas sutartis: vieną su UAB „Plastic Technology“ (208 000 Eur vertės), kitą – su UAB „Eigesa“ (26 150 Eur be PVM). Dėl byloje nustatytų abiejų įmonių sąsajų sutarties su UAB „Plastic Technology“ sudarymo faktas stokoja objektyvumo, tuo tarpu sutarties su UAB „Eigesa“ vertė reikšmingai nekeičia atsakovės veiklos perspektyvų.
60. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš įmonės 770 152,45 Eur gautos įplaukų sumos tik 554 480,83 Eur gali būti laikoma įmonės pajamomis. Apeliantas iš esmės neginčija teismo atlikto įmonės gautų įplaukų kvalifikavimo, tačiau pabrėžia, kad visos įplaukos yra įmonės turtas, kuris gali būti naudojamas kreditorių reikalavimams dengti ar ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kokia yra įmonės gaunamų pajamų dalis bendroje visų piniginių įplaukų sumoje, nes būtent pajamos geriausiai atspindi įmonės gyvybingumą. Apeliantui pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodžius, kad dar 2020 metais iš nebaigtų ir naujai pradėtų vykdyti sutarčių įmonė planuoja gauti 1 600 000 Eur pajamų (be PVM), teismo nustatyta aplinkybė, kad likus vos mėnesiui iki 2020 metų pabaigos įmonės gautos pajamos yra tik 554 480,83 Eur, įgyja svarbios teisinės reikšmės.
61. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pateiktą restruktūrizavimo plano projektą pažeisdamas galiojantį teisinį reguliavimą bei nukrypdamas nuo teismų praktikos. Nors teismų praktikoje ir toliau yra laikomasi nuostatos, kad nemokumo bylos iškėlimo stadijoje negalima reikalauti iš įmonės, kad pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės ir sukonkretinami metmenyse pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-798-241/2020), vis dėlto JANĮ įtvirtintas savarankiškas atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindas – restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalis), suponuoja išvadą, kad tam tikras pateikto restruktūrizavimo plano projekto ir jame numatytų priemonių vertinimas ir šioje proceso stadijoje turi būti atliekamas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių vertinimas yra glaudžiai susijęs su juridinio asmens gyvybingumo, kaip būtinos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos, vertinimu, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, be kita ko, JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, būtų peržengęs nagrinėjamo klausimo ribas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi leido atsakovei iš atsiskaitomosios sąskaitos atlikti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, nustatęs, kad per vieną kalendorinį mėnesį šiems mokėjimams atlikti gali būti panaudojama ne didesnė nei 51 723,34 Eur suma. Apelianto argumentai, kad dėl taikomų apribojimų įmonė negali vykdyti ūkinės komercinės veiklos visa apimtimi, ir tai yra susiję su įmonės gaunamų pajamų dydžiu, atmetami kaip deklaratyvūs (CPK 178 straipsnis).
62. Pasisakydamas dėl apelianto argumento, kad, realizavus įmonės turtą, kuris įvertintas daugiau kaip 1 124 611 Eur, galės būti padengta daugiau kaip 50 proc. įmonės finansinių įsipareigojimų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, pagal byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovės turimo 1 124 611 Eur turto ilgalaikis turtas yra 162 942 Eur dydžio, visas kitas turtas yra trumpalaikis. Skundžiamoje nutartyje nustatyta, kad pagrindinį įmonės turtą visą laiką sudarė trumpalaikis turtas, iš esmės pirkėjų skolos ir atsargos. Esant tokiai įmonės turto sudėčiai ir mažiausiai 1 900 845,13 Eur dydžio įsipareigojimams kreditoriams, akivaizdu, kad turto realizavimo veiksmai neturi lemiamos reikšmės vertinant įmonės gyvybingumą, o tokią reikšmę turi įmonės vykdoma ūkinė komercinė veikla ir jos perspektyvos.
63. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog įmonės realios vidutinės pajamos per paskutinius 3 mėnesius yra tik 1 966,66 Eur dydžio, neįvertino įmonės veiklos specifikos bei įmonės ateityje gautinos sulaikytos sumos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės pajamos laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. vasario 26 d. buvo 18 000 Eur dydžio, iš šios sumos sulaikyta 12 100 Eur. Net sutinkant su apeliantu, kad sulaikyta suma yra įmonės gautinos pajamos ir šia suma ateityje padidės atsakovės realios pajamos, vis dėlto, atsižvelgiant į aptariamus dydžius (12 100 Eur ir mažiausiai 1 900 845,13 Eur įsipareigojimų kreditoriams), nėra pagrindo spręsti, kad teismo neatsižvelgimas į užsakovų sulaikytų sumų specifiką nagrinėjamu atveju turėtų lemiamos reikšmės. Kita vertus, neatmestina ir galimybė, kad šios sumos, priklausomai nuo sutarčių sąlygų ir faktinio sutarčių vykdymo, atsakovei taip ir nebus išmokėtos, todėl sulaikytų sumų realumas yra sąlyginis.
64. Apelianto argumentai, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonei ne tik nebus išmokėtos užsakovų sulaikytos sumos, bet ir padidės kreditorių finansiniai įsipareigojimai, neturi savarankiškos teisinės reikšmės sprendžiant dėl įmonės gyvybingumo kaip restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Kita vertus, JANĮ yra numatyta galimybė ir bankroto procese kreditoriams priimti sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas JANĮ nustatyta tvarka (JANĮ 63 straipsnis).
65. Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl atsakovės sudarytų sutarčių su UAB „Telšių vandenys“ („Dėl Telšių miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos padidinant fosforo išvalymo efektyvumą), UAB „Kuršėnų vandenys“ („Šiaulių rajono Meškuičių gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija“, UAB „Biržų vandenys“ („Vabalninko nuotekų valymo įrenginių statyba“). Pirmosios instancijos teismas disponavo duomenimis tiek apie šių sutarčių sudarymą, tiek apie jų faktinį vykdymą. Šių sutarčių kontekste teigdamas, kad teismas turi įvertinti atsakovės veiklos specifiškumą, galimybes generuoti lėšas atitinkamu laikotarpiu ir įvertinti, ar generuojamos lėšos galės žymiai padidėti, apeliantas formaliai yra teisus, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pats apeliantas tinkamai neatskleidžia savo veiklos specifikos. Pagal bylos aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas nustatė analizuodamas jam pateiktas sąskaitas, ne visos užsakovų pagal sutartis su atsakove mokamos lėšos tenka atsakovei, dalis jų, o konkrečiai pirmosios instancijos teismo nagrinėtu atveju – didžioji (81 tūkst. Eur iš 99 tūkst. Eur), tenka tretiesiems asmenims. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs atsakovės galimybes gauti pakankamai pajamų atsiskaityti su kreditoriais, ypač teismo nustatyto atsakovės piniginių įplaukų ir patiriamų sąnaudų santykio kontekste (skundžiamos nutarties 44 punktas). Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties 44 punkte padaryta teismo išvada, jog „UAB ,,NORUS“ patiriamos sąnaudos žymiai viršija pajamas, o tai reiškia, kad įmonė neturi realių galimybių įvykdyti skolinių įsipareigojimų savo kreditoriams, <...> dėl nuostolingos veiklos įsipareigojimai kreditoriams tik didės, o tai kelia abejonių įmonės gyvybingumu“, padaryta įvertinus ne vien aplinkybę apie atsakovės įsipareigojimą sumokėti VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“ 120 000 Eur, todėl šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
66. Apelianto argumentai, kuriais jis ginčija teismo nustatytą aplinkybę apie tą patį atsakovės ir UAB „Plastic Technology“ telefono numerį, neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui. Kita vertus, apeliantas neneigia kitų teismo nustatytų aplinkybių, jog UAB „Plastic Technology“ vadovas ir akcininkas T. J. kartu yra buvęs UAB ,,NORUS“ akcininkas; kad UAB „Plastic Technology“ užsiima analogiška veikla, kurią vykdo UAB ,,NORUS“; kad įmonė visą savo turtą nuomoja UAB „Plastic Technology“. Taigi teismo išvada apie abiejų įmonių sąsajas nėra visiškai nepagrįsta.
67. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog „mokėtinų sumų grąžinimo grafike pažymėta, kad Įmonė grąžins tik 45 proc. reikalavimų sumos, todėl tai prieštarauja teiginiams, kad grąžins visą įsiskolinimą per 4 metus“, „byloje nėra duomenų, kad Įmonė iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui ir po jo pateikimo būtų generavusi kokias nors pajamas – atlieka ir / ar atliko rangos darbus“. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pastarieji teiginiai nurodyti nutarties aprašomojoje dalyje kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Perdanga“ atsiliepimo argumentai, taigi tai nėra teismo padarytos išvados.
68. Nors apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į COVID-19 viruso įtaką atsakovės veiklai, tačiau atskirajame skunde apeliantas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įmonės gyvybingumo, būtų neįvertinęs kokių nors reikšmingų bylos aplinkybių.
69. Dėl apelianto argumento, kad įmonė vykdo atsiskaitymus tiek su įmonės darbuotojais, tiek su valstybe, todėl, vadovaujantis teismų praktika, gali būti laikoma gyvybinga, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą pateikti duomenys apie atsakovės skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui paneigia apelianto argumentus apie įsipareigojimų vykdymą valstybei, o darbo užmokesčio mokėjimas, nors ir reikšmingas, tačiau yra tik vienas iš įmonės gyvybingumo rodiklių, vertintinas visų bylos aplinkybių kontekste. Taigi ir šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti netinkamo įmonės gyvybingumo vertinimo.
Dėl bylos procesinės baigties
70. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo, tinkamai nustatė bei įvertino esmines bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti apeliantui R. A. 2021 m. liepos 7 d. rašytinius paaiškinimus.