Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. K. a. k. (duomenys neskelbtini) gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės prašymą, dėl nuosprendžio peržiūrėjimo ir juo paskirtų bausmių sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. liepos 13 d. gautas nuteistojo M. K. gynėjos advokatės L. Guižauskienės prašymas, kuriame ji prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu ir pritaikyti baudžiamojo įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2023 m. birželio 1 d. bei sušvelninti M. K. paskirtą bausmę.

M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu (Nr. 1-452-1034/2022) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

- BK 187 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. K. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 70 straipsniu, M. K. paskirtai baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas per metus laiko nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 27 d. M. K. šiuo metu (duomenys neskelbtini) kalėjime atlieka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį.

Prokuroras atsiliepimo nepateikė, pareiškimų dėl nušalinimo ir papildomų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Teismas pažymi, jog įsiteisėjęs nuosprendis privalo būti netrukdomai vykdomas (BPK 346 straipsnio 1 dalis). Intervencija į nuosprendį, o nagrinėjamu atveju – į nuosprendžiu paskirtą bausmę galima tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas.

Iš nuteistojo gynėjos prašymo turinio matyti, kad vadovaujantis BPK 362¹ straipsnio nuostatomis, prašoma M. K. atžvilgiu taikyti BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (toliau – 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) nuostatas dėl nuosprendžio priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu ir sušvelninti M. K. teisinę padėtį paskiriant švelnesnę bausmės rūšį ar atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu M. K. buvo nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, už tai, kad sugadino 8865,62 Eur vertės svetimą turtą. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 BK 187 straipsnio 1 dalies redakcija nebuvo pakeista. Tiek ankstesnė, tiek ir dabartinė šio straipsnio redakcija numatė tą patį teisinį reguliavimą. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcija taip pat nepasikeitė. Visgi nagrinėjamu atveju M. K. padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnio 1 dalį įtakos galėtų turėti BK 190 straipsnio nuostatų pasikeitimas. Įstatymų leidėjas 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., naujai išaiškino nedidelės vertės turto sąvoką – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Palyginus BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją turtas, neviršijantis 10 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Taip pat ankstesnėse BK 190 straipsnio redakcijose įstatymų leidėjas buvo numatęs, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. BK 190 straipsnio 2 dalies naujoje redakcijoje nurodyta, kad turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Šiuo atveju M. K. neteisėtais veiksmais sugadinto turto vertė yra 8865,62 Eur ir viršija tiek 5 MGL (250 Eur) (1 MGL yra lygus 50 Eur), tiek ir 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą ir neviršija 400 MGL, todėl laikytina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai jo teisinės padėties nekeičia ir jo padarytos veikos perkvalifikuoti nėra pagrindo.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. K. buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 d. 178 straipsnio 3 dalį, už tai, kad pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą, kurio dydis 35 460 Eur (709,2 MGL). Kaip minėta, BK 190 straipsnio redakcijose įstatymų leidėjas buvo numatęs, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 buvo pakeista BK 190 straipsnio 1 dalis, išaiškinant, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos.

Naujausiąja įstatymo redakcija buvo pakeistos iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusio BK 178 straipsnio 3 dalies nuostatos. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 178 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už: didelės vertės svetimo turto pagrobimą, arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių pagrobimą arba svetimo turto pagrobimą dalyvaujant organizuotoje grupėje. Už šias veikas buvo nustatyta tik viena galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Naujos BK 178 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba didelės vertės svetimo turto pagrobimą arba strateginės ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį pagrobimas. Nustatytos galimos bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Taigi nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK 178 straipsnio ir 190 straipsnio pataisoms didelės vertės turto vagyste laikoma veika, kai pagrobto turto vertė viršija 400 MGL, tačiau neviršija 900 MGL. Nagrinėjamu atveju M. K. pasikėsinto pagrobti turto vertė atitinka 709,2 MGL (35 460 Eur), t. y. viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio ribą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio ribos, todėl šios M. K. padarytos nusikalstamos veikos atveju jo veiksmai atitinka naujosios BK 178 straipsnio 3 dalies įstatymo redakcijos dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Kaip minėta, anksčiau galiojusi BK 178 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas tik laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančios BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis. Palyginus BK 178 straipsnio 3 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją yra dviem metais sumažinta maksimali laisvės atėmimo bausmės riba ir yra numatytos švelnesnės alternatyvios bausmių rūšys, todėl naujoji BK 178 straipsnio 3 dalies redakcija laikytina švelninančia M. K. teisinę padėtį. Taigi M. K. veika perkvalifikuojama pagal švelnesnę įstatymo redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925), o pasikeitus nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimui (iš sunkaus į apysunkį), tai turi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

Kadangi M. K. pagal 22 straipsnio 1 dalį BK 178 straipsnio 3 dalį yra paskirta laisvės atėmimo bausmė perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamą veiką į švelnesnę (iš sunkio į apysunkę) svarbu įvertinti ar yra pagrindas M. K. skirti švelnesnę bausmės rūšį nei paskirtas laisvės atėmimas ar sumažinti paskirtos bausmės dydį. Bausmės individualizavimo metu yra įvertinama baudžiamajame įstatyme numatytų aplinkybių visuma, kas reiškia, kad naujai priimtas bausmę švelninantis įstatymas savaime konkretaus asmens teisinės padėties švelninti negali. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Minėtame nuosprendyje teismas nustatė bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jas įvertinęs nustatė, kad M. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendyje teismas įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė, kad M. K. skirtina laisvės atėmimo bausmės rūšis. Keisti M. K. paskirtą bausmės rūšį nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, kaltės nepripažino, nesigailėjo, padaryta turtinė žala, nuteistasis nesiėmė veiksmų žalai atlyginti, nenustatyta M. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, negali būti pasiekti M. K. paskiriant baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą už aptariamos nusikalstamos veikos padarymą. Taigi keisti M. K. paskirtą bausmės rūšį nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, skiriamos bausmės dydis parenkamas, jį skaičiuojant nuo jos vidurkio. Sumažėjus maksimaliai laisvės atėmimo bausmės ribai proporcingai turi būti mažinamas ir paskirtos bausmės dydis. Kadangi ankstesnėje BK 178 straipsnio 3 dalies redakcijoje sankcija numatė laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų, o dabartinė BK 178 straipsnio 3 dalies redakcija numato sankciją – laisvės atėmimą iki 6 metų, tai akivaizdu, kad maksimali bausmės riba sumažėjo ketvirtadaliu (2 metais), todėl M. K. už šią nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė (2 metai) proporcingai sumažinama vienu ketvirtadaliu (6 mėnesiais) ir skiriama 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, nes veikos padarytos idealiąja sutaptimi, todėl tokiu pačiu būdu bausmės bendrinamos ir šia nutartimi. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu šia nutartimi paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta 50 MGL dydžio bauda ir galutine subendrinta bausme skiriama 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į subendrintos bausmės laiką įskaitytina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu įskaitytas laikotarpis ir M. K. paskirtos nedelsiant atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies atlikta dalis.

Teismas atkreipia dėmesį, kad sumažėjus BK 178 straipsnio 3 dalies maksimalios laisvės atėmimo bausmės ribai (nuo 8 iki 6 metų) šioje dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama nebe sunkiems, o apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnis). Taigi atsiranda pagrindas M. K. taikyti ne BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytą dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, o BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimą.

BK 75 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra galimybė atidėti M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, vedęs, turi (duomenys neskelbtini) vaiką, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti, jam pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Teismas daro išvadą, kad M. K. paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, kartu bausmės vykdymo atidėjimui laikotarpiui paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 8 punktuose numatytas pareigas, kurios atitiks nuteistojo, civilinių ieškovų, visuomenės ir valstybės interesus, užtikrins tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą. Pareiga visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdymas užtikrins, kad nuteistasis turės pajamų, sudarys sąlygas atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, jį drausmins, o pareigos neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo vykdymas drausmins nuteistąjį ir leis probacijos tarnybai efektyviai kontroliuoti, kaip yra vykdomos kitos pareigos. Pažymėtina, kad jeigu M. K. netinkamai vykdys jam nustatytus įpareigojimus, nesilaikys teisės aktų reikalavimų, jis privalės atlikti likusią šia nutartimi jam paskirtą bausmę.

Vadovaujantis BK 70 straipsniu, M. K. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojant per metus laiko nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu M. K. buvo taikytas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas ir numatyta, kad jis privalo po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant įpareigojimus. Išnykus pagrindui taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą ir M. K. pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, M. K. paleistinas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 1–4, 6 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. K. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės prašymą tenkinti.

M. K. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), dėl kurio padarymo jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti pagal naują Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu šia nutartimi paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta 50 MGL dydžio bauda ir galutine subendrinta bausme paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į subendrintos bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir M. K. paskirtos nedelsiant atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies atliktą dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, M. K. paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 straipsniu, M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojant per metus laiko nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Šiai nutarčiai įsiteisėjus paleisti M. K. iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.