Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorėms Renatai Augutavičienei, V. G., išteisintajam T. K. ir jo gynėjui advokatui V. B., nuteistajam M. K. ir jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Augutavičienės ir nuteistojo M. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Jis gi nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas M. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 5 d. 20.00 val. iki 2021 m. sausio 7 d. 16.20 val.

M. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Iš dalies tenkintas civilinio ieškovo UAB „L.“ pareikštas civilinis ieškinys ir priteista iš M. K. UAB „L.“ naudai 191 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt vienas euras) turtinei žalai atlyginti, 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

T. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. T. K. išteisintas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

T. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas panaikintos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, bylą perduoti prokurorei, kad ši imtųsi priemonių nenustatytam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Išspręstas daiktinių įodymų klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skirdamas bausmę M. K., teismas vertino, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, M. K. paskyrus baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant žemesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą, jos dydį nustatant žemesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismas nenustatė BK 62 straipsnio 2 dalyje, nei BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių skirti švelnesnę bausmės rūšį, konstatavęs, jog nėra jokių aplinkybių, dėl kurių BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.5. Apibendrindamas apeliacinio skundo arumentus, nuteistasis M. K. mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti taikant BK 75 str. 3 d. nuostatas bei nustatant jam iš dalies atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę realiai, o likusių pusantrų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Tuo pačiu bus užtikrinti ir nukentėjusiojo lūkesčiai dėl greitesnio žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.

8. Nuteistasis M. K. kaltės, veikų kvalifikavimo, apimties ir kitų teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, tačiau nesutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Prašo paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, t.y. 6 mėnesius, nustatyti atlikti netrukus įsiteisėjus nuosprendžiui, o likusios 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, t.y. keliamas BK 75 straipsnio 3 dalies taikymo klausimas.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t.y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs) iki bus pasiektas norimas rezultatas.

13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei prokurorės apeliacinio skundo argumentais, iš naujo įvertinusi byloje esančius įrodymus ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo, vertino byloje esančius įrodymus atsietai, nenuosekliai, nelygino visumos byloje esančių duomenų ir skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai išteisino T. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

14. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų specialistų išvadų, iš įvykio vietoje užfiksuotų duomenų nepavyko nustatyti nei vieno konkretaus asmens DNR (2 t., b. l. 151-153, 155-157, 162-163, 165-167). Tačiau nepagrįsta ir neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad be kaltinamojo M. K. parodymų byloje nėra surinkta jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad T. K. padarė kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

20. Šiuo atveju būtina pasisakyti, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog T. K. neigiant jam pareikštą kaltinimą dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę ir iškėlus versiją, jog ne jis, o galimai A. B. betarpiškai dalyvavo aptariamos nusikalstamos veikos padaryme, pirmosios instancijos teisme, apie galimai savo padarytą nusikalstamą veiką, buvo apklaustas A. B., kuris nurodė, kad su M. K. yra pažįstami 3-4 metus, iš matymo yra žinomas ir T. K.. Jis dirbo kartu su M. K. žmona ir sužinojo, kad jos vyras turi servisą Žemuosiuose Paneriuose. Ten įsidarbino jo draugas ir jis pradėjo dažniau lankytis, bendrauti. Servise yra matęs T. K.. Su M. K. retai bendrauja, daugiau su jo žmona. PC „P.“ stovėjimo aikštelėje nėra buvęs. Jis nuo vaikystės turi sveikatos problemų, cerebrinį paralyžių, skauda nugarą, net kėdės nešimas jam sudaro sunkumų. Dėl nugaros skausmų sunku vaikščioti, turi prisilaikyti. M. K. jam yra skolingas 4 000 Eur, nes jis paskolino pinigų automobilio pirkimui, tai buvo prieš porą metų. Jį ir M. K. daugiausiai sieja reikalai dėl skolos, tačiau su M. K. nesipyko, vargu ar jis galėtų apkalbėti. Vaizdo įraše savęs neatpažįsta, taip pat neatpažįsta ir asmens, kuris ėjo paskui automobilius (T.6, b.l. 36-38). Be to, tikslu patvirtinti ar paneigti kaltinamojo T. K. versiją apie galimai nusikaltimuose dalyvavusį kitą asmenį, baudžiamojoje byloje buvo paskirtas objektų tyrimas, tačiau gauta specialisto išvada konstatuota, jog pateiktas klausimas, ar įmanoma nustatyti, ar asmens matomo vaizdo įraše eisenos ypatybė (raišumas) yra natūrali ar imituojama, nėra vaizdo įrašų ir portretų tyrimo objektas, į kitus bylai reikšmingus klausimus dėl asmenų atpažinimo taip pat negautos kategoriškos išvados (6 t., b. 1. 146). Teisėjų kolegija įvertinusi ankščiau aptartus duomenis sprendžia, jog tokia kaltinamojo versija nepasitvirtino. Nors T. K. tvirtino, kad neva būtent tą vakarą (t.y. nusikaltimų darymo metu), kai matė A. B., jis pastebėjo išskirtinį bruožą – kojos raišumą, vis tik būtina įvertinti, kad tokią versiją T. K. iškėlė tik teisminio nagrinėjimo metu. Nors jis teigė, jog apie kitą asmenį buvo nurodęs tyrėjai, tačiau pastebėtina, jog apklausiamas 2021-01-06 ir nurodydamas aplinkybę neva M. K. įsėdęs į automobilį Mercedes turėjo nuvažiuoti pas kažkokį savo draugą, savo pastebėjimų dėl išskirtinų tokio asmens bruožų (kojos raišumo) jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, nors jo apklausoje dalyvavo gynėjas (T. 4, b.l. 107). Tokių duomenų jis nenurodė ir papildomos apklausos įtariamuoju metu (T. 4, b.l. 113) bei proceso metu, kuomet buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą (T. 5, 97). Viso ikiteisminio tyrimo metu konkrečių prašymų dėl tokio asmens nustatymo jis taip pat nereiškė. Todėl teigti, jog M. K. dėl skolų turi pagrindo apkalbėti T. K. teisėjų nėra pagrindo, nes tokius argumentus paneigia M. K. parodymai, kuris apeliacinės instancijos teisme teigė, kad apie skolą tą dieną nebuvo nieko kalbama, o ir skola vagystės dieną buvo atiduota. Tokie M. K. argumentai nepaneigti, o ir baudžiamosios bylos surinktais duomenimis įrodyta, kad judviejų santykiai iki nusikaltimo padarymo buvo draugiški, kaimyniški nors šiuo metu jie ir yra susipykę. Todėl akivaizdu, kad tokia T. K. versija yra vertintina tik kaip gynybinė, turint suinteresuotumą perkelti atsakomybę kitam asmeniui.

24. Apibendrinant nuteistojo M. K. parodymus matyti, jog jis nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiškino, kad automobilį varant iš PC „P.“ stovėjimo aikštelės šalia jo buvo būtent T. K.. Šią aplinkybę jis patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netikėti jo nurodytomis aplinkybėmis dėl T. K. dalyvavimo darant nusikalstamas veikas, nes pirma – byloje nenustatyta, kad M. K. būtų suinteresuotas apkalbėti T. K., tai patvirtina jų parodymai, kad santykiai iki įvykio ir jo metu buvo geri, ne tik kaimyniški, bet ir buitiniai. Antra – M. K. nebūtų buvę poreikio meluoti ir kurti istorijų, bandant nuslėpti tikrąsias nuiskalstamų veikų padarymo aplinkybes, nes jo nuosekliai aiškinamas aplinkybes, kad automobilį varant iš PC „P.“ stovėjimo aikštelės šalia jo buvo būtent T. K. netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, t.y. liudytojų A. M., S. L. (PC „P.“ apsaugos darbuotojų) parodymai, telefonų išklotinės, vaizdo įrašai, garso įrašai, kuriuos sugretus, jų visuma vis tik leidžia konstatuoti, kad kaltinamieji T. K. ir M. K., laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. 23.34 val. iki 2020 m. gruodžio 16 d. 1.30 val. pasikėsino įvykdyti kaltinime inkriminuotą vagystę bei turto sugadinimą bendrininkų grupėje. Be to, šių įrodymų analizė rodo, jog T. K. ir M. K. aktyviai bendravo ir įvykio dienos metu, kuomet buvo atvykę į PC „P.“, apsižiūrėjo ten stovintį automobilį „Audi R8“, Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

25. Byloje tiek T. K., tiek M. K. parodymais, „CityBee“ automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. K., judėjimo maršrutu su koordinatėmis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 15 d. T. K., išsinuomojęs automobilį per programėlę „Citybee“, juo važinėjo per miestą, tačiau automobiliu ne vieną kartą atvyksta į PC „P.“, pasiima M. K. iš jo namų ir nuveža iki jo tėvo namų, kur M. K. persėda į jo tėvui priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toks automobilis buvo užfiksuotas vaizdo kameromis PC „P.“, kuriame nustatyta, kad du vyrai siekė ištempti automobilį iš PC „P.“. Automobilį buvo siekiama iš PC „P.“ ištempti naktį iš 2020 m. gruodžio 15 d. į 16 d. Taip pat PC „P.“ apsaugos darbuotojų A. M., S. L. parodymais nustatyta, tai patvirtina ir vaizdo įrašuose užfiksuota medžiaga, kad nusikaltimo vietoje dalyvavo taip pat du asmenys, du vyrai, kurie bandė išvilkti automobilį Audi A8 iš PC „P.“. Ginčo dėl to, jog vienas iš asmenų buvo M. K., nėra, tačiau, kaip minėta, T. K. kaltę neigia. Vis tik, nors vaizdo įrašai nėra kokybiški ir yra netinkami atlikti portretų tyrimą dėl blogos pateiktos tiriamosios vaizdo medžiagos kokybės, teisėjų kolegijos vertinimu, kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog nusikalstama veika buvo padaryta bendromis, kartu su T. K. pastangomis.Todėl nepriklausomai nuo to, kad tarp M. K. ir T. K. dienos metu, kuomet T. K. buvo tik paprašytas pavežti M. K. iki PC „P.“ (laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 17.00 val.), galimai ir nebuvo išankstinio, konkrečiai apibrėžto susitarimo, vėlesni gi jų veiksmai, siekiant ištempti automobilį „Audi R8“ iš PC „P.“ naktį iš 2020 m. gruodžio 15 d. į 16 d., rodo, kad M. K. ir T. K. veikė kaip jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų bendravykdytojai.

27. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į PC „P.“ įvažiavo 2020 m. gruodžio 15 d. 23.34 val., išvažiavo 2020 m. gruodžio 16 d. apie 1.30 val. taip pat nustatyta, kad 2020-12-15 apie 23.35 val. ir 2020-12-16 01.25 val. M. K. skambino į UNIPARK postą dėl pakeliamojo užtvaro atidarymo esančio Vilniuje, Saltoniškių g. 9, PC „P.“.

28. Aplinkybę, jog T. K. pasikėsinimo įvykdyti vagystę metu buvo PC „P.“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje ir jis yra būtent tas asmuo, kuris užfiksuotas byloje esančiuose vaizdo įrašuose, be nuteistojo M. K. parodymų, netiesiogiai įrodo išrašų duomenys iš „City Bee“ (1 t., b. 1. 113-115), kuriuose užfiksuotas T. K. išsinuomoto automobilio judėjimo laikas ir vieta laikotarpiu nuo 2020-12-15 iki 2020-12-16. Iš šių duomenų matyti, kad T. K. šiuo automobiliu važinėjo per miestą, ne vieną kartą automobiliu atvyksta į PC „P.“. Taip pat iš šių duomenų matyti, jog nuo 19.02 val. iki 19.58 val. automobilis fiksuotas (duomenys neskelbtini), (T. K. nuomojami garažai), jis gi nuo 21.01 val. iki 21.15 val. fiksuotas (duomenys neskelbtini) (M. K. garažas- servisas); nuo 22.03 val. iki 22.05 val. M. H. g. ( M. K. tėvų gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini)). Nusikaltimo darymo metu (nuo 2020-12-15 23.34 val. iki 2020-12-16 1.30 val.) jo atomobilis užfiksuotas: 23.27 val. - Stirnių g. (PC „PANORAMA“); 23.36 val. - Pieninės g. ; 23.37 val. - Saltoniškių g.(PC „PANORAMA“); 23.38 val. - Stumbrų g. (apvažiavo ratą aplink PC „PANORAMA“); nuo 23.38 val. iki 0.11 val. Stumbrų g.; 2020-12-16 nuo 0.11 val. iki 0.28 val. važinėjimas aplink PC „PANORAMA“; paskutinis CITYBEE GPS taškas. Nors T. K. nurodė, kad jis visą laiką važinėjo CityBee automobiliu ir po to laukė prie PC „P.“ M. K., tačiau iš CityBee išklotinės aišku, kad atvažiavęs iki Stumbrų g. 23.38 min. automobilis stovi iki 00.11 min., vėliau šis automobilis pasivažinėjus aplink PC „P.“ (17 min.) stovi nuo 0.28 val. Tai yra pakankamas laikas padaryti nusikalstamą veiką ir šie duomenys netiesiogiai įrodo, kad būtent T. K. nusikaltimo dieną praleido kartu su M. K. bei buvo prekybos centre „P.“. Be to, tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad kuomet M. K. apie 23.35 val. skambino į „Unipark“ iš T. K. telefono, T. K. buvo šalia ir kaip pats patvirtino teisme, matė kaip M. K. surinko telefono numerį bei girdėjo kaip M. K. paprašė Uniparko darbuotojų įleisti juos į automobilių stovėjimo aikštelę (kaip nurodė „atidarytų jam šlagbaumą“) (T. 6, b.l. 58), kurio metu, be kitą ko, M. K. teiravosi „ar būtų galimybė išsivaryti mašiną, kuri nevažiuoja iš „Panoramos“ parkingo?“, kad „automobilis yra paliktas aikštelėje, kuris neužsiveda ir nevažiuoja, ir mes nei „traliuku“ nei kitaip negalim, ir reikia kitų automobilių prisikabinti ir įsitempti“ (1 t., b. l. 88-90). Tai rodo, kad T. K. jau dienos metu kilus įtarimų dėl automobilio „Audi R8“ neteisėto išvilkimo iš PC „P.“ požeminės stovėjimo aikštelės, jis tokiam neteisėtam veiksmui neišreiškė nepritarimo nei žodžiais nei veiksmais.

29. Išvadas, kad T. K. pasikėsino įvykdyti kaltinime inkriminuotą vagystę bei turto sugadinimą kartu su M. K. iš dalies patvirtina ir T. K. parodymų dalis, kad valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklausė jo (T. K.) automobiliui AUDI A6 Avant, kuriuos jis neva 2020 metų spalio-lapkričio mėnesį atidavė kaimynui M. K., kuris (M. K.) tokius teiginius neigė, nurodydamas, kad „Jokių valstybinių numerių T. K. man nedavė“. Vaizdo įrašai patvirtina, kad Į PC „P.“ automobilis „Mercedes Benz“, įvažiavo su valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). T. K. judėjimo maršrutas patvirtina, kad jis nuo 19.02 val. iki 19.58 val. buvo (duomenys neskelbtini), (T. K. nuomojami garažai); nuo 21.01 val. iki 21.15 val. buvo (duomenys neskelbtini) (M. K. garažas - servisas ). Įvertinus aplinkybes, kad būtent šie valstybinio automobilio numeriai buvo uždėti/perkalti nusikaltimo dieną ant automobilio „Mercedes Benz „Viano“ modelio, tamsios spalvos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vaizdo įraše užfiksuotas ir tempiantis automobilį Audi (Rusijos Federacijos) parodo abiejų asmenų (nuteistojo bei išteisntojo) veikos bendrumą, tiek susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu, tiek ir bendrą tyčią, t.y. situaciją kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia vykdytojo atliekamus konkrečius bendrai daromos nusikalstamos veikos pavojingus veiksmus. Tokie duomenys taip pat leidžia konstatuoti, veikos padarymo metu taikytą konspiraciją, siekiant apsunkinti automobilio „Audi R8“ vagystės išaiškinimą, nes tokio automobiliu „Mercedes Benz“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruose nėra (1 t., b. l. 31). Be to, nei kaltinamasis M. K., nei išteisintasis T. K. negalėjo paaiškinti, kodėl automobilis „Mercedes Benz“ buvo su minėtais valstybiniais numeriais. Tačiau įvertinus tai, jog vis tik T. K. įvažiuojant automobiliui „Mercedes Benz“ į PC P. aikštelę buvo šalia M. K., tai rodo, jog jis turėjo matyti ir suprasti, jog jo neva duoti valstybiniai numeriai M. K. yra naudojami tikslu neteisėtai išvaryti automobilį „Audi R8“ iš PC Panoramos. Todėl T. K. tvirtinimas, jog jis nežinojo ir nesuprato apie neteisėtus M. K. ketinimus yra neįtikinamas, logiškai nepaaiškinimas, todėl atmestinas. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad nepavykus ištempti automobilio „Audi R8“ iš PC „P.“, kitą dieną į prekybos centrą M. K. atvažiavo jau kitu automobiliu, t. y. „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ir šio automobilio (kuris priklausė išteisintajam) valstybinis numeris buvo nuo kitos, vėlgi, T. K. transporto priemonės, kurio valstybiniai numeriai buvo ieškomi (1 t., b. l. 31), kas rodo, jog tiek M. K., tiek T. K., vykdydami nusikalstamas veikas, laikėsi konspiracijos ir siekė išvengti būti identifikuoti.

31. Aptartų įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad būtent T. K. ir buvo tas asmuo, kuris sėdėjo šalia M. K. automobilyje „Mercedes Benz“. Todėl konstatuotina, kad M. K. ir T. K. abu veikė kartu, suvokė bendrais veiksmais daromų nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl to kils padarinių. Todėl nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus T. K. atliko, abu jie veikė kaip jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų bendravykdytojai, o nusikalstamos veikos bendravykdytojai yra bendrai atsakingi už kilusius padarinius. Bylos duomenys įrodo, kad T. K. išreiškė pritarimą M. K. veiksmams ir daromam nusikaltimui, suvokė, jog veikdamas kartu su M. K. bendrai dalyvauja nusikalstamų veikų padaryme, pasikėsinimo įvykdyti vagystę metu T. K. neišreiškė nepritarimo M. K. nei žodžiais nei veiksmais.

32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog T. K. atlikti veiksmai ir jo vaidmuo, darant nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio dalis, kuria T. K. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant T. K. dėl nurodytų nusikalstamų veikų kaltu (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

33. Pripažinus T. K. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, teisėjų kolegija nustato, kad:

T. K. laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 15 d. 23.34 val. iki 2020 m. gruodžio 16 d. 1.30 val. iš požeminės stovėjimo aikštelės, adresu Vilniuje, Saltoniškių g. 9, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. K., pasikėsino pagrobti įmonei UAB „L.“ priklausantį automobilį „Audi R8“, Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 35 460 Eur vertės, virve prikabinęs automobilį „Audi R8“ prie automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tempė šį automobilį link automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavimo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi tempiamo automobilio „Audi R8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairas buvo užrakintas bei tempimo metu automobilio ratas užkliuvo už bortelio, tokiu būdu T. K. pasikėsino pagrobti įmonei UAB „L.“ priklausantį 35 460 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

Be to, T. K. laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 15 d. 23.34 val. iki 2020 m. gruodžio 16 d. 1.30 val. iš požeminės stovėjimo aikštelės, adresu Vilniuje, Saltoniškių g. 9, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. K., pasikėsino pagrobti įmonei UAB „L.“ priklausantį automobilį „Audi R8“, Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), išdaužė automobilio vairuotojo durelių lango stiklą, pažeidė kairės pusės duris, kairės pusės ratlankius, vairo veleną, kairės pusės išorinę apdailą ir vidinę apdailą, tokiu būdu padarė įmonei UAB „L.“ 8865,62 Eur vertės turtinę žalą. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

34. Asižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pasitvirtino T. K. inkriminuotas kaltinimas visa apimtimi, atitinkamai dėl teismo išvadų neatitinkančių bylos aplinkybių keičiama skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria kaltu pripažintas M. K., nurodant, jog M. K. veikė bendrininkų grupėje kartu su T. K. (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl T. K. skiriamos bausmės.

35. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

36. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

37. Teisėjų kolegija vertina, kad nenustatyta T. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Nors T. K. padarė nusikalstamas veikas veikiant bendrininkų grupėje, kas galėtų būti vertinama tik jo, tiek M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau nei kaltinamuoju aktu, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu nebuvo prašoma nustatyti atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl ko apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti išteisintojo ir kartu nuteistojo padėtį.

38. Skirdamas bausmę T. K. apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (pasikėsinta padaryti vieną sunkų tyčinį nusikaltimą ir padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei, nusikalstamomis veikomis padaryta 8865,62 Eur turtinė žala UAB „L., nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, nutrūko psikėsinimo stadijoje nuo priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios), į kaltinamojo asmenybę – 37 metų amžiaus, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, duomenų apie psichiatrinį bei priklausomybės ligų gydymą nėra (T. 4, b.l. 52-96).

39. Nors T. K. bei gynėjas nepasisakė dėl prokurorės apeliaciniame skunde prašomos bausmės, teisėjų kolegija įvertinusi aplinkybes, kad T. K. vaidmuo darant nusikalstama veikas nebuvo pasyvus, jis sąmoningai prisidėjo prie bendro nusikalstamo rezultato kilimo, kaltės viso proceso metu nepripažino, nesigailėjo dėl savo veiksmų, nesiėmė jokių priemonių padarytai žalai atlyginti, nenustačiusi BK 62 straipsnio 2 dalyje, nei BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių skirti švelnesnę bausmės rūšį, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant T. K. prokurorės siūlomas bausmes, t.y. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant žemesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą, jos dydį nustatant žemesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu, nes veikos padarytos idealiąja sutaptimi. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas T. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021-01-05 19.45 val. Iki 2021-01-07 14.05 val. Atsižvelgiant į tai T. K. neteistas, teisėjų kolegijos vertinimu, jam bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be ilgalaikio realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jo atžvilgiu galima taikyti BK 75 straipnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į tai, jog jis yra nuteisiamas už sunkų nusikaltimą, jo atžvilgiu gali būti taikomas ne visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, bet BK 75 straipnio 3 dalies nuostatos, numatančios dalinį laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos, įstatymo nustatyto minimumo dydžio, laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant 2 metams, bei paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones.

Dėl civilinio ieškinio

40. Prokurorė apeliaciniu skundu skundžia ir nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio. Mano, jog nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos nepriteisimo UAB „L.“ yra visiškai nepagrįsta ir turėtų būti pakeista. Prokurorės vertinimu, civilinio ieškovo žala yra patvirtinta UAB „L.“ pateiktais dokumentais, sąskaitomis, išrašais esančiais baudžiamojoje byloje. Teigia, kad nagrinėjamu atveju, teismas visiškai neatsižvelgė į padarytos ir pagrįstos žalos dydį, todėl būtina remtis civilinio ieškovo UAB „L.“ atstovo pateiktais dokumentais dėl padarytos žalos ir patenkinti UAB „L.“ pareikštą civilinį ieškinį 13 846,91 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisiant šią sumą solidariai iš T. K. ir M. K..

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti su prokurorės argumentais dėl turtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų bei teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo įgaliotas atstovo advokato S. K. papildomų paaiškinimų, iš tiesų UAB „L.“ atžvilgiu padaryta nusikalstama veika M. K. ir T. K. neteisėtais veiksmais tiesiogiai susijusi su UAB „L.“ prašoma priteisti žala. Prašomą priteisti žalą patvirtina UAB „L.“ pateikti dokumentai, sąskaitos, išrašai. Tačiau byloje nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, kad minėtas automobilis UAB „L.“ įsigytas už 35 000 Eur, VšĮ „Emprekis“ duomenimis, tokio automobilio rinkos vertė yra 35 460 Eur su PVM (1 t., b. l. 32, 35, 41-46, 51-52). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, L. G. pripažino, jog automobilio „Audi R8“ neremontavo, pardavė jį už 35 500 Eur, t. y. už 500 Eur daugiau, negu šį automobilį nusipirko. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prašomos priteisti sumos už automobilio detalių sugadinimą, remontą ir kt., UAB „L.“ realiai nepatyrė, nes automobilis parduotas nesuremontuotas. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad prašomos sumos priteisimas iš esmės reikštų nepagrįstą praturtėjimą. Be to, kaip teisingai pažymėjo teismas, nors civilinio ieškovo atstovai teigė, kad automobilį „Audi R8“ planavo parduoti už didesnę sumą, neva dėl to patyrė nuostolių, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, jog buvo susitarimas parduoti automobilį už 44 500 Eur, nebuvo pateikta ir tokios aplinkybės iš esmės nebuvo įrodinėtos. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo tenkinti civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo visa apimtimi, nustatant, jog priteistiną turtinę žalą sudaro tik civilinio ieškovo kreipimasis dėl sąmatos už automobilio sugadinimus sudarymo bei turėtos automobilio nutempimo išlaidos, kas sudaro 191 Eur (70+121) sumą. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad šioje dalyje apeliacinį skundą pateikė prokurorė, tačiau pats civilinis ieškovas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio neskundė ir apeliacinės instancijos teisme, būdamas informuotas apie bylos nagrinėjimą, nedalyvavo. Todėl prokurorės prašymo tenkinti šioje dalyje nėra pagrindo.

42. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu T. K. pripažįstamas kaltu kartu su M. K. įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 daluyje bei 187 straipsnio 1 dalyje, turi būti koreguojamas ir nuosprendžiu išspręsto civilinio ieškinio klausimas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio iš dalies tenkinus civilinio ieškovo UAB „L.“ pareikštą civilinį ieškinį iš M. K. UAB „L.“ naudai buvo priteista 191 Eur turtinei žalai atlyginti, 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau nustačius, kad darant nusikalstamas veikas M. K. ir T. K. veikė kaip jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų bendravykdytojai, civiliniam ieškovui priteista turtinė žala ir bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos solidariai iš M. K. ir T. K.. Todėl ir šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.)

Dėl nuteistojo M. K. apeliacinio skundo

43. Pagal galiojančias BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

44. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų bei apeliacinio skundo ir prie jo pridėtų dokumentų, M. K. praeityje neteistas ir nors M. K. atžvilgiu yra atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, tačiau įstatymu nėra draudžiama tokiam asmeniui taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Be to, nesant įsiteisėjusio nuosprendžio šios aplinkybės nėra pakankamos išvadai apie M. K. polinkį daryti nusikaltimus. Jam inkriminuotas sunkus nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. M. K. turi tvirtus socialinius ryšius, jis yra sudaręs bažnytinę santuoką, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo autoservise, šiuo metu pagal darbo sutartį dirba UAB „G.“ marketingo vadybininku ir gauna legalias pajamas. Kaip nurodo nuteistasis, jis vienintelis išlaiko šeimą, nes sutuoktinė nedirba, ankstesnio darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Taigi, nuteistojo socialiniai ir ekonominiai ryšiai yra stiprūs, todėl akivaizdu, jog ilgas laisvės atėmimo bausmės atlikimas izoliacijoje neabejotinai nutrauks darbinius santykius, o taip pat kuriam laikui nutrūks nuteistojo socialiniai santykiai su šeima, kas neigiamai atsilieps ne tik šeimos, bet ir vaiko interesams, o šeima liks be vienintelio pragyvenimo šaltinio. Be to, kaip liudija pateikti duomenys, M. K. pilnai atlygino turtinę žalą (kuri įmokėta į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą). Todėl manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos, įstatymo nustatyto minimumo dydžio, laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant 2 metams, bei paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones.

45. Pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos ir privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šių asmenų priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir nuteistojo M. K. atžvilgiu, pritaikant BK 75 str. 3 d. nuostatas (BPK 328 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipnio 1, 3, 4 punktais, 329 straipnio 2 punktu,nutaria :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Augutavičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuriuo T. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria įsiteisėjus nuosprendžiui, nuspręsta bylą perduoti prokurorei, kad ši imtųsi priemonių nenustatytam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti T. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti T. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-01-05 19.45 val. iki 2021-01-07 14.05 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, T. K. iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius, likusios bausmės – 1 metų 6 mėnesių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį T. K.per bausmės vykdymo atidėjimo terminą;

- pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 70 straipsniu, T. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojant per metus laiko nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalį dėl M. K. kaltinimo ir nustatyti, kad kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje M. K. įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su T. K..

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį dėl M. K. paskirtos bausmės ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, M. K. iš dalies atidėti paskirtos galutinės subendrintos - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius, likusios bausmės – 1 metų 6 mėnesių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį M. K. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą;

- tęsti dirbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 70 straipsniu, M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojant per metus laiko nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir civiliniam ieškovui UAB „L.“ priteistą 191 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą) turtinę žalą bei 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų priteisti solidariai iš T. K. ir M. K..

Nuteistiesiems T. K. ir M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.