Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2023-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-45-365/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-09-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2023-04-27Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2024-02-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-27
Bylos Nr.
1A-45-365/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48996-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Kaltinamasis
T. K.
Nuteistasis
M. K.
Civilinis ieškovas
UAB „L.“
Advokatai
Loreta Guižauskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-45-365/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48996-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.2; 1.2.14.1.2.6; 1.2.14.10.1; 2.4.5.5.2;2.4.6.4.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorėms Renatai Augutavičienei, V. G., išteisintajam T. K. ir jo gynėjui advokatui V. B., nuteistajam M. K. ir jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Augutavičienės ir nuteistojo M. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Jis gi nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas M. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 5 d. 20.00 val. iki 2021 m. sausio 7 d. 16.20 val.

M. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Iš dalies tenkintas civilinio ieškovo UAB „L.“ pareikštas civilinis ieškinys ir priteista iš M. K. UAB „L.“ naudai 191 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt vienas euras) turtinei žalai atlyginti, 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

T. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. T. K. išteisintas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

T. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas panaikintos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, bylą perduoti prokurorei, kad ši imtųsi priemonių nenustatytam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Išspręstas daiktinių įodymų klausimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. M. K. nuteistas už tai, kad jis:

1.1. Laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 15 d. 23.34 val. iki 2020 m. gruodžio 16 d. 1.30 val. iš požeminės stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, pasikėsino pagrobti įmonei UAB „L.“ priklausantį automobilį „Audi R8“, Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 35 460 Eur vertės, virve prikabinęs automobilį „Audi R8“ prie automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tempė šį automobilį link automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavimo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi tempiamo automobilio „Audi R8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairas buvo užrakintas bei tempimo metu automobilio ratas užkliuvo už bortelio, tokiu būdu M. K. pasikėsino pagrobti įmonei UAB „L.“ priklausantį 35 460 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

1.2. Laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 15 d. 23.34 val. iki 2020 m. gruodžio 16 d. 1.30 val. iš požeminės stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, pasikėsino pagrobti įmonei UAB „L.“ priklausantį automobilį „Audi R8“, Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), išdaužė automobilio vairuotojo durelių lango stiklą, pažeidė kairės pusės duris, kairės pusės ratlankius, vairo veleną, kairės pusės išorinę apdailą ir vidinę apdailą, tokiu būdu padarė įmonei UAB „L.“ 8865,62 Eur vertės turtinę žalą. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

2. T. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis:

2.1. Laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 15 d. 23.34 val. iki 2020 m. gruodžio 16 d. 1.30 val. iš požeminės stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. K., pasikėsino pagrobti įmonei UAB „L.“ priklausantį automobilį „Audi R8“, Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 35 460 Eur vertės, virve prikabinęs automobilį „Audi R8“ prie automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tempė šį automobilį link automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavimo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi tempiamo automobilio „Audi R8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairas buvo užrakintas bei tempimo metu automobilio ratas užkliuvo už bortelio, tokiu būdu T. K. pasikėsino pagrobti įmonei UAB „L.“ priklausantį 35 460 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais T. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

2.2. Laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 15 d. 23.34 val. iki 2020 m. gruodžio 16 d. 1.30 val. iš požeminės stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. K., pasikėsino pagrobti įmonei UAB „L.“ priklausantį automobilį „Audi R8“, Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), išdaužė automobilio vairuotojo durelių lango stiklą, pažeidė kairės pusės duris, kairės pusės ratlankius, vairo veleną, kairės pusės išorinę apdailą ir vidinę apdailą, tokiu būdu padarė įmonei UAB „L.“ 8865,62 Eur vertės turtinę žalą. Šiais savo veiksmais T. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus duomenis, t.y. PC „P.“ dirbusio apsaugos darbuotojo pranešimą, automobilio savininko L. G. parodymus, liudytojos PC „P.“ apsaugos darbuotojų S. L., A. M. parodymus, vaizdo įrašuose ir lyginamosiose nuotraukose užfiksuotas aplinkybes dėl automobilio savybių, specialisto išvadą konstatavo, kad M. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, nes jis pasikėsino padaryti didelės vertės automobilio vagystę, kai automobilio vertė viršija 12 500 Eur sumą. Be to, M. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes jis sugadino svetimą turtą, padarydamas 8865,62 Eur turtinę žalą įmonei UAB „L.“. Nurodė, kad M. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, jog neturi teisės ištempti automobilio „Audi R8“ iš PC „P.“ požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, žinojo ir suvokė, ką daro ir norėjo taip veikti, be to, siekdamas ištempti automobilį šį tyčia apgadino, padarydamas dėl to įmonei UAB „L.“ turtinę žalą.

Tuo pačiu nuosprendžiu T. K. išteisintas teismui nustačius, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių patikimų duomenų, kurie leistų teigti, kad pasikėsinimo įvykdyti vagystę metu kaltinamasis T. K. buvo prekybos centro „P.“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje ir jis yra būtent tas asmuo, kuris užfiksuotas byloje esančiuose vaizdo įrašuose, sėdintis automobilyje „Mercedes Benz“ šalia M. K. ir einantis šalia tempiamo automobilio „Audi R8“. Siekiant išsamiai išsiaiškinti visas bylas reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas paskyrė objektų tyrimą, tačiau pažymėjo, jog gauta specialisto išvada konstatuota, kad pateiktas klausimas, ar įmanoma nustatyti, ar asmens matomo vaizdo įraše eisenos ypatybė (raišumas) yra natūrali ar imituojama, nėra vaizdo įrašų ir portretų tyrimo objektas, į kitus bylai reikšmingus klausimus dėl asmenų atpažinimo taip pat negautos kategoriškos išvados (6 t., b. 1. 146). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad be kaltinamojo M. K. parodymų byloje nėra surinkta jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad T. K. padarė kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, T. K. išteisino, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę M. K., teismas vertino, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, M. K. paskyrus baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant žemesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą, jos dydį nustatant žemesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismas nenustatė BK 62 straipsnio 2 dalyje, nei BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių skirti švelnesnę bausmės rūšį, konstatavęs, jog nėra jokių aplinkybių, dėl kurių BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėdamas civilinį ieškinį ir teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo įgalioto atstovo advokato S. K. papildomus paaiškinus, kad turtinė žala yra pareikšta dėl 13 846,91 Eur, kurią sudaro automobilio remonto kaštai pagal remonto išlaidų apskaičiavimą, kuris yra pateiktas civiliniame ieškinyje, įvertinęs civilinio ieškovo įgalioto atstovo L. G. nurodytas aplinkybes, jog automobilio „Audi R8“ neremontavo, pardavė jį už 35 500 Eur, t. y. už 500 Eur daugiau, negu šį automobilį nusipirko, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tokios žalos (už automobilio detalių sugadinimą, remontą ir kt.) UAB „L.“ realiai nepatyrė, nes automobilis parduotas nesuremontuotas. Teismas vertino, kad turtinės žalos priteisimas visa apimtimi iš esmės reikštų nepagrįstą praturtėjimą. Be to, teismas pažymėjo, kad nors civilinio ieškovo atstovai teigė, jog automobilį „Audi R8“ planavo parduoti už didesnę sumą (t.y. už 44 500 Eur), tačiau atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo pateikta ir tokios aplinkybės iš esmės nebuvo įrodinėtos, iš dalies tenkino civilinio ieškovo UAB „L.“ pareikštą civilinį ieškinį ir priteisė iš M. K. UAB „L.“ naudai 191 Eur turtinei žalai atlyginti, 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmetė.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Renata Augutavičienė (toliau – ir prokurorė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-08 nuosprendį, kuriuo T. K. išteisintas pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti T. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Patenkinti pareikštą UAB „L.“ civilinį ieškinį 13846,91 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo.

2.1. Prokurorė mano, jog pirmos instancijos teismas, išteisindamas T. K., byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, neatsižvelgdamas į įrodymų ir bylos aplinkybių visumą, vertindamas faktines bylos aplinkybes jas vertino itin formaliai ir neįvertino įrodymų, surinktų ikiteisminio tyrimo metu bei išanalizuotų teisminio nagrinėjimo metu. Prokurorė mano, jog nors išteisintasis T. K. neigia padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d. 178 str. 3 d., 187 str. 1 d., jo kaltė yra pilnai įrodyta ir apeliacinį skundą grindžia tuo, kad:

2.1.1. Teismo padaryta išvada, jog nuteistasis M. K. apkalba T. K. dėl galimai turimos skolos visiškai nepagrįsta.Pasak prokurorės, baudžiamosios bylos surinktais duomenimis įrodyta, kad jų santykiai iki nusikaltimo padarymo buvo draugiški, kaimyniški. Šiuo metu jie yra susipykę. Pats išteisintasis T. K. parodė, kad įvykio dieną, tarp 13.00 val. ir 17.00 val. su „City Bee“ automobiliu su M. K. buvo PC „P.“ aikštelėje, kadangi M. K. paprašė jo, kad pavežtų jį iš prekybos centro „P.“ aikštelės ištempti automobilio „Audi R8“. Jam pasirodė visa tai įtartina, todėl jis sutiko tik pavežti jį iki jo tėvo. „City Bee“ automobiliu pavežė M. K. iki tėvo, kur jis pasiėmė juodą autobusiuką, kurio valstybiniame numeryje buvo skaičiai 333. Paskolino M. K. savo telefoną, nes jam kažkas neveikė, tada jie išsiskirstė. Vėliau jam paskambino M. K., paprašė, kad atvažiuotų prie „P.“ aikštelės, paimtų jį su draugu ir pavežtų iki M. K. tėvo. Žino, kad M. K. skambino į „Unipark“, nes tai darė iš jo (T. K.) telefono. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį kaltinamojo T. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. 1. 113), T. K. parodė, jog teisingi parodymai, kai M. K. skambino į „Unipark“, jis buvo šalia.

2.1.2. Prokurorė, cituodama baudžiamojoje byloje esančių išrašų duomenis iš „City Bee“ (1 t., b. 1. 113-115), vertina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai juos atmetė. Anot prokurorės, teismas selektyviai išsirinko T. K. judėjimo laiką ir vietą, nevertindamas jos visos nusikaltimo dienos kontekste. Prokurorės vertinimu, 2021-03-09 apžiūrėtas „CityBee“ pateiktas automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. K., judėjimo maršrutas su koordinatėmis, “. netiesiogiai įrodo, kad būtent kaltinamasis T. K. nusikaltimo dieną praleido kartu su M. K. bei buvo prekybos centre „P.“ praėjus dviem minutėms nuo jo išsinuomoto automobilio sustojimo šalia p/c „P.Būtent T. K. ir buvo tas asmuo, kuris sėdėjo šalia M. K. automobilyje „Mercedes Benz“.

2.1.3. Nuteistojo M. K. duotų parodymų turinio teismas neįvertino bylos įrodymų visete. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti nuteistojo M. K. parodymais, nes jis nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visos nusikaltimo dienos eigą bei tiek jo, tiek T. K. atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jo parodymai atitiko byloje surinktų įrodymų visumą. M. K. parodė, kad su T. K. ir jo autobusiuku atvažiavo į PC „P.“ aikštelę, ten iš T. K. telefono, kadangi jo telefonas buvo sugedęs, pasiskambino iškabintu telefono numeriu ir paklausė, ar yra galimybė įvažiuoti į PC „P.“ aikštelę, jiems atidarė apatinį užkardą ir tuomet įvažiavo. Įvažiavę rado reikiamą automobilį, apsižiūrėjo, bandė naudoti automobilio raktelį, bet šis neįlindo, nerakino spynelės, automobilis buvo visiškai nusėdęs, atsidaryti faktiškai buvo neįmanoma. Patikrino, ar yra berėmė langų sistema, pabandžius atkabinti langą šis trūko ir subyrėjo. Tada nusprendė automobilį tempti į viršų, užkabino už trumpo troso, tokiu būdu automobilis pajudėjo į priekį. Privažiavus apatinį užkardą, pasiskambino dar kartą, kad jį pakeltų. Užkardui pakilus, pradėjo važiuoti į viršų, o ten buvo uždaryti vartai. Nespėjus paskambinti apsaugai, atėjo apsauginis. Jis apsauginio paklausė, ar galima atidaryti vartus, kad galėtų ištempti automobilį iki viršaus. Apsauginis neleido to padaryti, nes jis neturėjo visų dokumentų, todėl paliko ant pakilimo kelio automobilį, o pats su T. K. išvažiavo.

2.1.4. Teismas nevertino paties T. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. T. K. parodė, kad valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklausė jo automobiliui AUDI A6 Avant, tačiau tuos valstybinius numerius jis 2020 metų spalio-lapkričio mėnesį atidavė kaimynui M. K.. Prokurorė pažymi, kad būtent šie valstybinio automobilio numeriai buvo uždėti/perkalti nusikaltimo dieną ant Mercedes Benz „Viano“ modelio, tamsios spalvos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vaizdo įraše užfiksuotas tempiantis automobilį Audi (Rusijos Federacijos) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad patikrinus transporto priemonę Mercedes Benz Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per POLIS II ir VRIS, tokios transporto primonės pagal nurodytus valstybinius numerius sistema nesurado. Patikrinus transporto priemonę su valstybiniais numeriais Gofl Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, sistema rado automobili su Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi A6 Avant, kurio valstybiniai numeriai buvo ieškomi.

2.1.5. Teismo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas asmens atpažinimas, prokurorės teigimu, yra visiškai nepagrįstas. Iš vaizdo įrašų matyti, kad minėtu automobiliu į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo automobilis su dviem vyrais, kurie buvo su veido kaukėmis, tik kaltinamasis M. K. pripažino, jog vienas iš šių vyrų yra jis, todėl asmens atpažinimo veiksmas tyrimo metu būtų visiškai betikslis.

2.1.6. Teismo argumentas, kad M. K. gali nepagrįstai apkalbėti T. K., siekdamas padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės A. B., taip pat yra visiškai nepagrįstas. Nors tiek A. B., tiek kaltinamasis M. K. pripažino, jog pastarasis yra skolingas A. B. 4000 Eur, tai neturi visiškai jokios įtakos jų tarpusavio draugiškiems santykiams, ką ir patvirtino A. B. duodamas parodymus teisminio nagrinėjimo metu.

2.2. Prokurorė apeliaciniu skundu skundžia ir nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio. Mano, jog nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos nepriteisimo UAB „L.“ yra visiškai nepagrįsta ir turėtų būti pakeista. Šioje dalyje apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

2.2.1. Teismas, priimdamas nuosprendį, nustatė, kad UAB „L.“ atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, be to nustatė, kad nusikalstama veika padaryta būtent M. K. neteisėtais veiksmais ir yra tiesiogiai susijusi su UAB „L.“ prašoma priteisti žala. Atkreipiamas dėmesys, kad prašoma priteisti žala yra patvirtinta UAB „L.“ pateiktais dokumentais, sąskaitomis, išrašais esančiais baudžiamojoje byloje.

2.2.2. Baudžiamojoje byloje civilinio ieškovo UAB „L.“ įgaliotas atstovas advokatas S. K. aiškiai nurodė padarytą turtinę žalą, kuri yra 13 846,91 Eur. Šią sumą sudaro automobilio remonto kaštai pagal remonto išlaidų apskaičiavimą, kuris yra pateiktas civiliniame ieškinyje. Dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį „Audi A8“ remonto išlaidų apskaičiavimą civilinis ieškovas papildomai patyrė 121 Eur turtinės žalos, kuri taip pat yra pateikta civiliniame ieškinyje, be to, civilinis ieškovas dėl kaltinamųjų T. K. ir M. K. neteisėtų veiksmų patyrė papildomai išlaidų techninei pagalbai apmokėti – 70 Eur. Automobilis „Audi R8“ iki nusikalstamos veikos padarymo buvo idealios būklės, paruoštas pardavimui. Automobilio sutvarkymo sąmata buvo sudaryta servise.

2.2.3. Teismui konstatavus, kad nusikalstama veika buvo padaryta, nustačius, kokie konkrečiai sugadinimai buvo padaryti – išdaužtas automobilio vairuotojo durelių lango stiklas, pažeistos kairės pusės durys, kairės pusės ratlankiai, vairo velenas, kairės pusės išorinė apdaila, vidinė apdaila ir net nustačius kaltininką, apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo teiginiu, kad 13 846,91 Eur priteisimas iš kaltininko iš esmės reikštų nepagrįstą civilinio ieškovo praturtėjimą.

2.2.4. Prokurorės vertinimu, nagrinėjamu atveju, teismas visiškai neatsižvelgė į padarytos ir pagrįstos žalos dydį, todėl būtina remtis civilinio ieškovo UAB „L.“ atstovo pateiktais dokumentais dėl padarytos žalos ir patenkinti UAB „L.“ pareikštą civilinį ieškinį 13 846,91 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisiant šią sumą solidariai iš T. K. ir M. K..

3. Nuteistasis M. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-08 nuosprendį ir jam paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, t.y. 6 mėnesius nustatyti atlikti netrukus įsiteisėjus nuosprendžiui, o likusios 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis M. K. apeliacinį skundą grindžia tuo, kad:

3.1. Nauja BK 75 str. 3 d. redakciją, įsigaliojusi nuo 2020-07-01, numato galimybę asmeniui, nuteistam už sunkaus nusikaltimo padarymą iki 5 m. laisvės atėmimo bausme, iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Taikant šias nuostatas, teismas nustato po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė nei 6 mėnesiai ir ilgesnė nei 2 metai. Tuo tarpu likusi laisvės atėmimo bausmės dalis gali būti atidėta nuo 1 iki 3 metų. Nors nuteistajam inkriminuotas nusikaltimas padarytas jau įsigaliojus minėto įstatymo pakeitimui (be to, įstatymas, švelninantis nuteistojo teisinę padėtį turi grįžtamąją galią), o taip pat BK 75 str. 3 d. nenumato draudimų ar apribojimų taikyti šią nuostatą už M. K. inkriminuotas nusikalstamas veikas, teismas tokios galimybės net nesvarstė ir nuosprendyje apie tai nepasisakė.

3.2. Nuteistasis M. K. praeityje teistas nebuvo, todėl pagrindo išvadai apie jo susiformavusį kriminalinį gyvenimo būdą nėra. Atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai nėra pagrindas išvadai apie jo polinkį daryti nusikaltimus, juolab, kad nekaltumo prezumpcija draudžia laikyti asmenį kaltu, kol nėra jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprensis, o be to, pasak apelianto, neatmetama tikimybė, kad ikiteisminiai tyrimai gali būti užbaigti nutarimu juos nutraukti.

3.3. Apeliantui M. K. inkriminuotas sunkus nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o padaryti automobilio apgadinimai nėra nepataisoma žala. Prašoma atkreipti dėmesį, kad po nuosprendžio priėmimo nuteistasis M. K. pilnai atlygino teismo priteistą turtinę žalą UAB „L.“ (pavedimą atliko į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, nes bendrovės atstovas ir jos advokatas atsisakė pateikti bendrovės banko sąskaitą, motyvuodami tuo, kad bus paduotas jų apeliacinis skundas), be to, yra pasiruošęs kaip galima greičiau atlyginti bendrovės bylinėjimosi išlaidos.

3.4. Pažymima, kad apeliantas teistas nebuvo, (duomenys neskelbtini) yra sudaręs bažnytinę santuoką, (duomenys neskelbtini) jam gimė sūnus, inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo autoservise, šiuo metu pagal darbo sutartį dirba UAB „G.“ marketingo vadybininku, gauna legalias pajamas, moka valstybei privalomuosius mokesčius, vienintelis išlaiko šeimą, nes sutuoktinė nedirba. Ankstesnio darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, kaip pasižymintis puikiais komunikaciniais gebėjimais, gebantis operatyviai priimti sprendimus, spręsti iškilusias problemas, atsakingas, paslaugus, pareigingas darbuotojas. Tokios asmeninės savybės, pasak apelianto, jam leidžia save realizuoti darbinėje veikloje, siekti karjeros, gyventi dorai ir laikantis įstatymų. Tokie socialiniai ir ekonominiai ryšiai yra labai stiprūs, tuo tarpu ilgas laisvės atėmimo bausmės atlikimas izoliacijoje neabejotinai negrįžtamai nutrauks darbinius santykius, o taip pat kuriam laikui nutrūks socialiniai santykiai su šeima, ypač mažamačiu sūnumi, kas neigiamai atsilieps vaiko interesams, be to šeima liks be vienintelio pragyvenimo šaltinio. Akcentuoja, kad nuteistojo sutuoktinė pagal specialybę yra kineziterapeutė, jai šiuo metu yra diagnozuotas peties pažeidimas, jai skirtas gydymas ir reabilitacija. Dėl tokios sveikatos būklės jai sunku pasirūpinti sūnumi. Visos nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo baumės realus atlikimas neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo.

3.5. Apibendrindamas apeliacinio skundo arumentus, nuteistasis M. K. mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti taikant BK 75 str. 3 d. nuostatas bei nustatant jam iš dalies atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę realiai, o likusių pusantrų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Tuo pačiu bus užtikrinti ir nukentėjusiojo lūkesčiai dėl greitesnio žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

4. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis K. K. ir jo gynėja advokatė Loreta Guižauskienė prašė nuteistojo K. K. apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais argumentais, o prokurorės apeliacinį skundą dalyje dėl civilinio ieškino atmesti. Išteisintasis T. K. ir jo gynėjas advokatas V. B. prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir palinkti nepakeistą nuosprendžio dalį dėl T. K. išteisinimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Augutavičienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Prokurorė apeliaciniu skundu mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino T. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teismo išvadomis šioje dalyje. Mano, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, neatsižvelgdamas į įrodymų ir bylos aplinkybių visumą, vertindamas faktines bylos aplinkybes jas vertino itin formaliai ir neįvertino įrodymų, surinktų ikiteisminio tyrimo metu bei išanalizuotų teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat apeliaciniu skundu skundžiama nuosprendžio dalis ir dėl civilinio ieškinio.

8. Nuteistasis M. K. kaltės, veikų kvalifikavimo, apimties ir kitų teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, tačiau nesutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Prašo paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, t.y. 6 mėnesius, nustatyti atlikti netrukus įsiteisėjus nuosprendžiui, o likusios 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, t.y. keliamas BK 75 straipsnio 3 dalies taikymo klausimas.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

9. Pagal BK 178 straipsnį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Už vieną iš alternatyvių nusikalstamų veikų, nustatytų BK 178 straipsnio 3 dalies dispozicijoje, baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas pagrobė didelės vertės, viršijančios 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis), svetimą turtą. Byloje nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, kad laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 15 d. 23.34 val. iki 2020 m. gruodžio 16 d. 1.30 val. iš požeminės stovėjimo aikštelės, adresu Vilniuje, Saltoniškių g. 9, buvo pasikėsinta pagrobti įmonei UAB „L.“ priklausantį automobilį „Audi R8“, Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 35 460 Eur vertės. Taigi pasikėsinto pagrobti turto vertė (35 460 Eur) atitinka didelį kiekį, nes jis viršija 250 MGL dydžio sumą.

10. BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t.y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs) iki bus pasiektas norimas rezultatas.

12. Byloje nustyta ir ginčo dėl to nėra, kad laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 15 d. 23.34 val. iki 2020 m. gruodžio 16 d. 1.30 val. iš požeminės stovėjimo aikštelės, adresu Vilniuje, Saltoniškių g. 9, buvo pasikėsinta pagrobti įmonei UAB „L.“ priklausantis automobilis „Audi R8“, Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 35 460 Eur vertės. Taip pat neginčyjamai nustyta, kad laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 15 d. 23.34 val. iki 2020 m. gruodžio 16 d. 1.30 val. iš požeminės stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsinant pagrobti įmonei UAB „L.“ priklausantį automobilį „Audi R8“, Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), buvo išdaužtas automobilio vairuotojo durelių lango stiklas, pažeistos kairės pusės durys, kairės pusės ratlankiai, vairo velenas, kairės pusės išorinė apdaila ir vidinė apdaila, tokiu būdu padarant įmonei UAB „L.“ 8865,62 Eur vertės turtinę žalą. Skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas M. K.. Kaip minėta, nuosprendžio dalis dėl M. K. veikų kvalifikavimo, kaltės neskundžiama. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su T. K. išteisinimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei prokurorės apeliacinio skundo argumentais, iš naujo įvertinusi byloje esančius įrodymus ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo, vertino byloje esančius įrodymus atsietai, nenuosekliai, nelygino visumos byloje esančių duomenų ir skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai išteisino T. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

14. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų specialistų išvadų, iš įvykio vietoje užfiksuotų duomenų nepavyko nustatyti nei vieno konkretaus asmens DNR (2 t., b. l. 151-153, 155-157, 162-163, 165-167). Tačiau nepagrįsta ir neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad be kaltinamojo M. K. parodymų byloje nėra surinkta jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad T. K. padarė kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

15. Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius - ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125- 511/2019, 2K-204-689/2019). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais.

16. Be to, šiame kontekste vertinant asmenų, kaltinamų bendrininkavimu padarius kelis nusikaltimus, parodymus kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7- 489/2023 yra akcentavęs Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos nuostatą, kad paprastai bendrininkų toje pačioje byloje parodymai turi būti tikrinami griežčiau, atsižvelgiant į juos duodančių asmenų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui ir į tai, kad jiems netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą (pvz., 2019 m. spalio 17 d. sprendimas byloje Oddone ir Pecci prieš San-Mariną, peticijų Nr. 26581/17 ir 31024/17, 109 punktas; 2012 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Pichugin prieš Rusiją, peticijos Nr. 38623/03, 199 punktas; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03, 75 punktas).

17. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog T. K. dėl pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme. Apklaustas teisme T. K. parodė, kad įvykio dieną, tarp 13.00 val. ir 17.00 val. su „City Bee“ automobiliu su M. K. buvo PC „P.“ aikštelėje, kadangi M. K. paprašė jo, kad pavežtų jį iš prekybos centro „P.“ aikštelės ištempti automobilio „Audi R8“. Jam pasirodė visa tai įtartina, todėl jis sutiko tik pavežti jį iki jo tėvo. „City Bee“ automobiliu pavežė M. K. iki tėvo, kur jis pasiėmė juodą autobusiuką, kurio valstybiniame numeryje buvo skaičiai 333. Paskolino M. K. savo telefoną, nes jam kažkas neveikė, tada jie išsiskirstė. Vėliau jam paskambino M. K., paprašė, kad atvažiuotų prie „P.“ aikštelės, paimtų jį su draugu ir pavežtų iki M. K. tėvo. Žino, kad M. K. skambino į „Unipark“, nes tai darė iš jo (T. K.) telefono. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį kaltinamojo T. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. 1. 113), T. K. parodė, jog teisingi parodymai, kai M. K. skambino į „Unipark“, jis buvo šalia.

18. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme T. K. laikėsi iš esmės tokios pat pozicijos kaip ir pirmosios instancijos teisme. Nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis buvo keletą kartų buvo susitikęs su M. K., jį vežė iki tėvo, M. K. pasiėmė automobilį Mercedes autobusiuką juodą, buvo susitikę prie namų, nes tuo metu buvo kaimynai. Taip pat patvirtino, jog tiek dienos metu, tiek vakare buvo nuvažiavęs prie PC „P.“, nuvažiavęs vakare. Dienos metu jam pasirodė įtartina, kad M. K. norėjo ištempti mašiną, sakė šiam, kad gali suvežioti pas tėvą, kažkur, bet nelįs niekur. Taip pat nurodė, jog įvykio dieną jis skolino telefoną M. K., nes jo telefonas buvo sugedęs, davė jam savo iPhone 5, kuriuo naudojosi vieną dieną. Telefoną jis (T. K.) atsiėmė tą patį vakarą, kai grįžo iki M. K. tėvo, tai buvo 2-3 val. nakties. Teigė, jog iki PC „P.“ kartu su M. K. jis nevažiavo, iki šios vietos atvažiavo vienas apie 22-24 val., vyko paprašytas M. K., kad po to M. K. nuvežtų atgal pas tėvą priduoti mašiną. Tuo laikotarpiu jis (T. K.) sėdėjo mašinoje, niekur nėjo ir laukė M. K., naršė telefone. Sėdėjo gal valandą, gal dvi, laukė M. K.. Nurodė nežinantis, ką M. K. veikė PC „P.“, tačiau tvirtino, kad jis buvo su Artūru (t.y. A. B.). Vėliau duodamas parodymus T. K. nurodė, kad kadangi atvažiavus jis išlipo iš CityBee mašinos Volkswagen Golf, mašina nebeužsivedė, todėl CityBee mašina Volkswagen Golf buvo palikta prie Express Marketo Paribio g., nes mašinos atrakinti T. K. nebegalėjo. Jis (T. K.) paskambino M. K. ir pasakė, kad mašina nebeužsiveda, neatsirakina automobilis. M. K. privažiavo prie Express Marketo Paribio g. ir paėmė T. K.. Tvirtino, kad M. K. parvežė kartu ir savo pakeleivį, po ko jie visi busu nuvažiavo iki M. K. tėvo. Teigė, jog tikslas važiuoti kartu su M. K. buvo toks, kad Golfas nebeužsivedė, todėl su M. K., kuris yra kaimynas, pavažiavo iki Rudaminos. M. K. paleido savo porininką ir jiedu nuvažiavo iki M. K. tėvo, tada jis (T. K.) iškvietė taksi ir parvažiavo namo, už taksi mokėjo jis (T. K.) iš savo banko sąskaitos. Vėliau duodamas parodymus T. K. nurodė, jog jis negalėjo pasiimti kito CityBee, nes jam Golf automobilio nebeleido atrakinti, galimai dėl to, kad jo (T. K.) sąskaitoje nebebuvo pinigų. Taip pat teigė, jog M. K. jam buvo skolingas nemažai pinigų, ta dieną jis (M. K.) turėjo jam grąžinti pinigus, nes buvo skolingas 1000 eurų, bet nieko nedavė, nes neišėjo jam paimti tos mašinos. Pasak nuteistojo, aplinkybę, jog jo PC „P.“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje jo nebuvo, matyti iš filmuotos medžiagos. Pažymėjo, jog matė, kad M. K. į PC „P.“ važiavo su kitu asmeniu, su A. B.. Atvažiavo su juodu Mercedes-Benz, buvo dviese. Jis (T. K.) laukė automobilyje, kai privažiavo prie Express Marketo Paribio g. iš CityBee išlipo, jį užrakino, nuėjau už kampo atlikti gamtinius reikalus, atėjus prie mašinos ji nebeatsirakino. Nurodė, jog važinėjo aplink PC „P.“, kad laikas greičiau praeitų, tikslo jokio nebuvo, tiesiog buvo važinėjimas. Patvirtino, kad M. K. jam skambino į į jo iPhone 8 telefoną, kurio numeris 86997447. Uždavus klausimą – kodėl T. K. važiavo vakare PC „P.“, jei dienos metu jam kilo įtarimas, kad M. K. nori neteisėtai paimti automobilį iš PC „P.“ aikštelės, T. K. nurodė, jog „Jei aš atvažiuoju žmogų paimti ir parvežti, kažkur pavėžėti, tai taip pat kaip dirbant taksi.“.

19. Apibendrinant M. K. parodymus matyti, jog jis tiek ikiteisminio, tiek teisminio, tiek apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad jis buvo tik paprašytas pavežti M. K. iki PC „P.“ laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 17.00 val., nusikalstamoje veikoje nedalyvavo, jo vaidmuo nuvažiavus prie PC „P.“ vakare buvo tik parvežti M. K. į namus, kuris jam turėjo grąžinti pinigus, nes buvo skolingas 1000 eurų. Kėlė versiją, jog nusikalstamoje veikoje kartu su M. K. dalyvavo kitas asmuo, t.y. galimai A. B., o M. K. nori jį apkalbėti dėl skolos. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu byloje surinkti įrodymai tokią M. K. versiją paneigia.

20. Šiuo atveju būtina pasisakyti, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog T. K. neigiant jam pareikštą kaltinimą dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę ir iškėlus versiją, jog ne jis, o galimai A. B. betarpiškai dalyvavo aptariamos nusikalstamos veikos padaryme, pirmosios instancijos teisme, apie galimai savo padarytą nusikalstamą veiką, buvo apklaustas A. B., kuris nurodė, kad su M. K. yra pažįstami 3-4 metus, iš matymo yra žinomas ir T. K.. Jis dirbo kartu su M. K. žmona ir sužinojo, kad jos vyras turi servisą Žemuosiuose Paneriuose. Ten įsidarbino jo draugas ir jis pradėjo dažniau lankytis, bendrauti. Servise yra matęs T. K.. Su M. K. retai bendrauja, daugiau su jo žmona. PC „P.“ stovėjimo aikštelėje nėra buvęs. Jis nuo vaikystės turi sveikatos problemų, cerebrinį paralyžių, skauda nugarą, net kėdės nešimas jam sudaro sunkumų. Dėl nugaros skausmų sunku vaikščioti, turi prisilaikyti. M. K. jam yra skolingas 4 000 Eur, nes jis paskolino pinigų automobilio pirkimui, tai buvo prieš porą metų. Jį ir M. K. daugiausiai sieja reikalai dėl skolos, tačiau su M. K. nesipyko, vargu ar jis galėtų apkalbėti. Vaizdo įraše savęs neatpažįsta, taip pat neatpažįsta ir asmens, kuris ėjo paskui automobilius (T.6, b.l. 36-38). Be to, tikslu patvirtinti ar paneigti kaltinamojo T. K. versiją apie galimai nusikaltimuose dalyvavusį kitą asmenį, baudžiamojoje byloje buvo paskirtas objektų tyrimas, tačiau gauta specialisto išvada konstatuota, jog pateiktas klausimas, ar įmanoma nustatyti, ar asmens matomo vaizdo įraše eisenos ypatybė (raišumas) yra natūrali ar imituojama, nėra vaizdo įrašų ir portretų tyrimo objektas, į kitus bylai reikšmingus klausimus dėl asmenų atpažinimo taip pat negautos kategoriškos išvados (6 t., b. 1. 146). Teisėjų kolegija įvertinusi ankščiau aptartus duomenis sprendžia, jog tokia kaltinamojo versija nepasitvirtino. Nors T. K. tvirtino, kad neva būtent tą vakarą (t.y. nusikaltimų darymo metu), kai matė A. B., jis pastebėjo išskirtinį bruožą – kojos raišumą, vis tik būtina įvertinti, kad tokią versiją T. K. iškėlė tik teisminio nagrinėjimo metu. Nors jis teigė, jog apie kitą asmenį buvo nurodęs tyrėjai, tačiau pastebėtina, jog apklausiamas 2021-01-06 ir nurodydamas aplinkybę neva M. K. įsėdęs į automobilį Mercedes turėjo nuvažiuoti pas kažkokį savo draugą, savo pastebėjimų dėl išskirtinų tokio asmens bruožų (kojos raišumo) jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, nors jo apklausoje dalyvavo gynėjas (T. 4, b.l. 107). Tokių duomenų jis nenurodė ir papildomos apklausos įtariamuoju metu (T. 4, b.l. 113) bei proceso metu, kuomet buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą (T. 5, 97). Viso ikiteisminio tyrimo metu konkrečių prašymų dėl tokio asmens nustatymo jis taip pat nereiškė. Todėl teigti, jog M. K. dėl skolų turi pagrindo apkalbėti T. K. teisėjų nėra pagrindo, nes tokius argumentus paneigia M. K. parodymai, kuris apeliacinės instancijos teisme teigė, kad apie skolą tą dieną nebuvo nieko kalbama, o ir skola vagystės dieną buvo atiduota. Tokie M. K. argumentai nepaneigti, o ir baudžiamosios bylos surinktais duomenimis įrodyta, kad judviejų santykiai iki nusikaltimo padarymo buvo draugiški, kaimyniški nors šiuo metu jie ir yra susipykę. Todėl akivaizdu, kad tokia T. K. versija yra vertintina tik kaip gynybinė, turint suinteresuotumą perkelti atsakomybę kitam asmeniui.

21. Vis tik išanalizavus T. K. parodymus bei jo keliamą versiją, būtina įvertinti ir nuteistojo M. K. parodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė netinkamu įrodymu T. K. kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas daro priešingą išvadą ir vertina, kad M. K. parodymai laikytini tinkamais T. K. kaltei pagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

22. M. K. nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visos nusikaltimo dienos eigą bei tiek jo, tiek T. K. atliktų veiksmų esmines aplinkybes. Jis, apklausiamas teisme, iš emės analogiškai kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, tvirtino, kad su T. K. atvažiavo į PC „P.“ aikštelę, ten iš T. K. telefono (kadangi jo telefonas buvo sugedęs) pasiskambino iškabintu telefono numeriu ir paklausė, ar yra galimybė įvažiuoti į PC „P.“ aikštelę, jiems atidarė apatinį užkardą ir tuomet įvažiavo. Įvažiavę rado reikiamą automobilį, apsižiūrėjo, bandė naudoti automobilio raktelį, bet šis neįlindo, nerakino spynelės, automobilis buvo visiškai nusėdęs, atsidaryti faktiškai buvo neįmanoma. Patikrino, ar yra berėmė langų sistema, pabandžius atkabinti langą šis trūko ir subyrėjo. Tada nusprendė automobilį tempti į viršų, užkabino už trumpo troso, tokiu būdu automobilis gražiai pajudėjo į priekį. Pažymėjo, jog tempiant automobilį jis (M. K.) vairavo automobilį, o T. K. arba turėjo būti šalia tuo momentu, arba žiūrėjo, ar automobilis nieko neužkabins. Taip pat nurodė, nežinantis, kodėl T. K. nurodė, kad jis automobilį tempė su A. B., su kuriuo jį sieja iš esmės tik skoliniai santykiai (t.y. jis yra skolingas A. B. 4 000 Eur). Toliau paaiškino, kad privažiavus apatinį užkardą, pasiskambino dar kartą, kad jį pakeltų. Užkardui pakilus, pradėjo važiuoti į viršų, o ten buvo uždaryti vartai. Nespėjus paskambinti apsaugai, atėjo apsauginis. Jis apsauginio paklausė, ar galima atidaryti vartus, kad galėtų ištempti automobilį iki viršaus. Bendraujant su apsauginiu T. K. sėdėjo automobilyje ir nieko neveikė. Apsauginis neleido to padaryti, nes jis neturėjo visų dokumentų, todėl paliko ant pakilimo kelio automobilį, o pats su T. K. išvažiavo.

23. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme M. K. nurodė, kad kuomet jis (M. K.) paprašė T. K. pagalbos ištraukti automobilį iš PC „P.“ aikštelės, šis sutiko pagelbėti. Dienos metu automobilio neištraukė, nes didelis eismas, o be to, ten neįvažiuoja traliukas, nes lubos per žemos ir tiesiog buvo paprašyta, kad galėtų traliukas atvažiuoti prie pat išvažiavimo. T. K. nesakė, kad jam situacija pasirodė įtartina. T. K. prie automobilio stovėjimo aikštelėje važiavo kartu su M. K.. M. K. skambino iš jo telefono, nes jo buvo išsikrovęs. Kadangi automobilis buvo pilnai išsikrovęs, ji visiškai neragavo į nieką. Spynelėje nesisuko raktas. Prašė T. K. padėti ištempti automobilį iš stovėjimo aukštelės, kad būtų galima viršuje jį paimti su traliuku, dienos metu automobilio traukti nebandė, tik vakare jiedu užkabino ir bandė traukti automobilį. Patvirtino, kad jis skolinosi pinigų iš T. K., tai buvo 3000, tačiau ta skola buvo grąžinta, kitų skolų T. K. jis neturėjo. Pažymėjo, jog įvykio momentu jis (M. K.) pinigų T. K. buvo nebeskolingas, nes ta skola jau buvo atiduota daiktais, todėl apie skolą tą dieną tikrai nebuvo kalbama. Telefoną T. K. jis atidavė tą patį vakarą, prieš išsiskirstant, kai grįžo prie namų. M. K. nuomone, T. K. parodymai neteisingi, nes jis (M. K.) informavo T. K. apie tai ką veiks PC „P.“ aikštelėje. Pažymėjo, kad T. K. buvo su M. K. PC „P.“ aikštelėje. Patvirtino ir tai, jog T. K. jį vežė iki tėvo pasiimti automobilį Mercedes.

24. Apibendrinant nuteistojo M. K. parodymus matyti, jog jis nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiškino, kad automobilį varant iš PC „P.“ stovėjimo aikštelės šalia jo buvo būtent T. K.. Šią aplinkybę jis patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netikėti jo nurodytomis aplinkybėmis dėl T. K. dalyvavimo darant nusikalstamas veikas, nes pirma – byloje nenustatyta, kad M. K. būtų suinteresuotas apkalbėti T. K., tai patvirtina jų parodymai, kad santykiai iki įvykio ir jo metu buvo geri, ne tik kaimyniški, bet ir buitiniai. Antra – M. K. nebūtų buvę poreikio meluoti ir kurti istorijų, bandant nuslėpti tikrąsias nuiskalstamų veikų padarymo aplinkybes, nes jo nuosekliai aiškinamas aplinkybes, kad automobilį varant iš PC „P.“ stovėjimo aikštelės šalia jo buvo būtent T. K. netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, t.y. liudytojų A. M., S. L. (PC „P.“ apsaugos darbuotojų) parodymai, telefonų išklotinės, vaizdo įrašai, garso įrašai, kuriuos sugretus, jų visuma vis tik leidžia konstatuoti, kad kaltinamieji T. K. ir M. K., laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. 23.34 val. iki 2020 m. gruodžio 16 d. 1.30 val. pasikėsino įvykdyti kaltinime inkriminuotą vagystę bei turto sugadinimą bendrininkų grupėje. Be to, šių įrodymų analizė rodo, jog T. K. ir M. K. aktyviai bendravo ir įvykio dienos metu, kuomet buvo atvykę į PC „P.“, apsižiūrėjo ten stovintį automobilį „Audi R8“, Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

25. Byloje tiek T. K., tiek M. K. parodymais, „CityBee“ automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. K., judėjimo maršrutu su koordinatėmis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 15 d. T. K., išsinuomojęs automobilį per programėlę „Citybee“, juo važinėjo per miestą, tačiau automobiliu ne vieną kartą atvyksta į PC „P.“, pasiima M. K. iš jo namų ir nuveža iki jo tėvo namų, kur M. K. persėda į jo tėvui priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toks automobilis buvo užfiksuotas vaizdo kameromis PC „P.“, kuriame nustatyta, kad du vyrai siekė ištempti automobilį iš PC „P.“. Automobilį buvo siekiama iš PC „P.“ ištempti naktį iš 2020 m. gruodžio 15 d. į 16 d. Taip pat PC „P.“ apsaugos darbuotojų A. M., S. L. parodymais nustatyta, tai patvirtina ir vaizdo įrašuose užfiksuota medžiaga, kad nusikaltimo vietoje dalyvavo taip pat du asmenys, du vyrai, kurie bandė išvilkti automobilį Audi A8 iš PC „P.“. Ginčo dėl to, jog vienas iš asmenų buvo M. K., nėra, tačiau, kaip minėta, T. K. kaltę neigia. Vis tik, nors vaizdo įrašai nėra kokybiški ir yra netinkami atlikti portretų tyrimą dėl blogos pateiktos tiriamosios vaizdo medžiagos kokybės, teisėjų kolegijos vertinimu, kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog nusikalstama veika buvo padaryta bendromis, kartu su T. K. pastangomis.Todėl nepriklausomai nuo to, kad tarp M. K. ir T. K. dienos metu, kuomet T. K. buvo tik paprašytas pavežti M. K. iki PC „P.“ (laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 17.00 val.), galimai ir nebuvo išankstinio, konkrečiai apibrėžto susitarimo, vėlesni gi jų veiksmai, siekiant ištempti automobilį „Audi R8“ iš PC „P.“ naktį iš 2020 m. gruodžio 15 d. į 16 d., rodo, kad M. K. ir T. K. veikė kaip jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų bendravykdytojai.

Žemesnės instancijos teismas

26. Liudytojo A. M. teisme duotais parodymais, kuris bendravo su dviem asmenimis, kuomet buvo bandoma ištempti automobilį iš „Panoramos“ aikštelės, ir kuris, nors ir nebuvo kategoriškas, bet neatmetė tikimybės, jog dėl tempiamo automobilio jis galėjo bendrauti tiek su M. K., tiek su T. K., kurie palikę automobilį nurodė grįš ryte su dokumentais. Be to, liudytojas į užduodamus klausimus dėl asmenų išskirtinių bruožų nurodė, kad tokių bruožų, kaip raišumas, bendraujant gyvai su dviem asmenimis jis nepastebėjo, tačiau tik peržiūrint kamerų įrašus pas vieną asmenį liudytojas pastebėjo kitokį kojos dėjimą, vertindamas tai kaip kojos traumą.

27. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į PC „P.“ įvažiavo 2020 m. gruodžio 15 d. 23.34 val., išvažiavo 2020 m. gruodžio 16 d. apie 1.30 val. taip pat nustatyta, kad 2020-12-15 apie 23.35 val. ir 2020-12-16 01.25 val. M. K. skambino į UNIPARK postą dėl pakeliamojo užtvaro atidarymo esančio Vilniuje, Saltoniškių g. 9, PC „P.“.

28. Aplinkybę, jog T. K. pasikėsinimo įvykdyti vagystę metu buvo PC „P.“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje ir jis yra būtent tas asmuo, kuris užfiksuotas byloje esančiuose vaizdo įrašuose, be nuteistojo M. K. parodymų, netiesiogiai įrodo išrašų duomenys iš „City Bee“ (1 t., b. 1. 113-115), kuriuose užfiksuotas T. K. išsinuomoto automobilio judėjimo laikas ir vieta laikotarpiu nuo 2020-12-15 iki 2020-12-16. Iš šių duomenų matyti, kad T. K. šiuo automobiliu važinėjo per miestą, ne vieną kartą automobiliu atvyksta į PC „P.“. Taip pat iš šių duomenų matyti, jog nuo 19.02 val. iki 19.58 val. automobilis fiksuotas (duomenys neskelbtini), (T. K. nuomojami garažai), jis gi nuo 21.01 val. iki 21.15 val. fiksuotas (duomenys neskelbtini) (M. K. garažas- servisas); nuo 22.03 val. iki 22.05 val. M. H. g. ( M. K. tėvų gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini)). Nusikaltimo darymo metu (nuo 2020-12-15 23.34 val. iki 2020-12-16 1.30 val.) jo atomobilis užfiksuotas: 23.27 val. - Stirnių g. (PC „PANORAMA“); 23.36 val. - Pieninės g. ; 23.37 val. - Saltoniškių g.(PC „PANORAMA“); 23.38 val. - Stumbrų g. (apvažiavo ratą aplink PC „PANORAMA“); nuo 23.38 val. iki 0.11 val. Stumbrų g.; 2020-12-16 nuo 0.11 val. iki 0.28 val. važinėjimas aplink PC „PANORAMA“; paskutinis CITYBEE GPS taškas. Nors T. K. nurodė, kad jis visą laiką važinėjo CityBee automobiliu ir po to laukė prie PC „P.“ M. K., tačiau iš CityBee išklotinės aišku, kad atvažiavęs iki Stumbrų g. 23.38 min. automobilis stovi iki 00.11 min., vėliau šis automobilis pasivažinėjus aplink PC „P.“ (17 min.) stovi nuo 0.28 val. Tai yra pakankamas laikas padaryti nusikalstamą veiką ir šie duomenys netiesiogiai įrodo, kad būtent T. K. nusikaltimo dieną praleido kartu su M. K. bei buvo prekybos centre „P.“. Be to, tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad kuomet M. K. apie 23.35 val. skambino į „Unipark“ iš T. K. telefono, T. K. buvo šalia ir kaip pats patvirtino teisme, matė kaip M. K. surinko telefono numerį bei girdėjo kaip M. K. paprašė Uniparko darbuotojų įleisti juos į automobilių stovėjimo aikštelę (kaip nurodė „atidarytų jam šlagbaumą“) (T. 6, b.l. 58), kurio metu, be kitą ko, M. K. teiravosi „ar būtų galimybė išsivaryti mašiną, kuri nevažiuoja iš „Panoramos“ parkingo?“, kad „automobilis yra paliktas aikštelėje, kuris neužsiveda ir nevažiuoja, ir mes nei „traliuku“ nei kitaip negalim, ir reikia kitų automobilių prisikabinti ir įsitempti“ (1 t., b. l. 88-90). Tai rodo, kad T. K. jau dienos metu kilus įtarimų dėl automobilio „Audi R8“ neteisėto išvilkimo iš PC „P.“ požeminės stovėjimo aikštelės, jis tokiam neteisėtam veiksmui neišreiškė nepritarimo nei žodžiais nei veiksmais.

29. Išvadas, kad T. K. pasikėsino įvykdyti kaltinime inkriminuotą vagystę bei turto sugadinimą kartu su M. K. iš dalies patvirtina ir T. K. parodymų dalis, kad valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklausė jo (T. K.) automobiliui AUDI A6 Avant, kuriuos jis neva 2020 metų spalio-lapkričio mėnesį atidavė kaimynui M. K., kuris (M. K.) tokius teiginius neigė, nurodydamas, kad „Jokių valstybinių numerių T. K. man nedavė“. Vaizdo įrašai patvirtina, kad Į PC „P.“ automobilis „Mercedes Benz“, įvažiavo su valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). T. K. judėjimo maršrutas patvirtina, kad jis nuo 19.02 val. iki 19.58 val. buvo (duomenys neskelbtini), (T. K. nuomojami garažai); nuo 21.01 val. iki 21.15 val. buvo (duomenys neskelbtini) (M. K. garažas - servisas ). Įvertinus aplinkybes, kad būtent šie valstybinio automobilio numeriai buvo uždėti/perkalti nusikaltimo dieną ant automobilio „Mercedes Benz „Viano“ modelio, tamsios spalvos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vaizdo įraše užfiksuotas ir tempiantis automobilį Audi (Rusijos Federacijos) parodo abiejų asmenų (nuteistojo bei išteisntojo) veikos bendrumą, tiek susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu, tiek ir bendrą tyčią, t.y. situaciją kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia vykdytojo atliekamus konkrečius bendrai daromos nusikalstamos veikos pavojingus veiksmus. Tokie duomenys taip pat leidžia konstatuoti, veikos padarymo metu taikytą konspiraciją, siekiant apsunkinti automobilio „Audi R8“ vagystės išaiškinimą, nes tokio automobiliu „Mercedes Benz“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruose nėra (1 t., b. l. 31). Be to, nei kaltinamasis M. K., nei išteisintasis T. K. negalėjo paaiškinti, kodėl automobilis „Mercedes Benz“ buvo su minėtais valstybiniais numeriais. Tačiau įvertinus tai, jog vis tik T. K. įvažiuojant automobiliui „Mercedes Benz“ į PC P. aikštelę buvo šalia M. K., tai rodo, jog jis turėjo matyti ir suprasti, jog jo neva duoti valstybiniai numeriai M. K. yra naudojami tikslu neteisėtai išvaryti automobilį „Audi R8“ iš PC Panoramos. Todėl T. K. tvirtinimas, jog jis nežinojo ir nesuprato apie neteisėtus M. K. ketinimus yra neįtikinamas, logiškai nepaaiškinimas, todėl atmestinas. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad nepavykus ištempti automobilio „Audi R8“ iš PC „P.“, kitą dieną į prekybos centrą M. K. atvažiavo jau kitu automobiliu, t. y. „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ir šio automobilio (kuris priklausė išteisintajam) valstybinis numeris buvo nuo kitos, vėlgi, T. K. transporto priemonės, kurio valstybiniai numeriai buvo ieškomi (1 t., b. l. 31), kas rodo, jog tiek M. K., tiek T. K., vykdydami nusikalstamas veikas, laikėsi konspiracijos ir siekė išvengti būti identifikuoti.

Žemesnės instancijos teismas

30. Be to, logiškai nepaaiškinami ir neprotingi T. K. argumentai, jog jis (T. K.) nakties metu vyko prie PC P. tikslu paimti M. K. ir parvežti jį į namus, įvardindamas tai kaip pavežimą vykdant taksi veiklą. Tokia išvada grindžiama jo paties parodymais, kad jau dienos metu (nuo 13.00 val. iki 17.00 val.) T. K. kilo įtarimas dėl M. K. neteisėtų veiksmų. Tačiau ir nakties metu jis antrą kartą vyksta dėl to paties automobilo išvilkimo iš tos pačios Panoramos aikštelės. Be to, jam buvo žinoma ir tai, kad antrą kartą M. K. į Panoramos aikštelį vyksta pats automobiliu „Mercedes Benz“. Todėl T. K. versija, kad jis buvo parašytas tik pavežti M. K. yra paneigta, kaip ir paneigta versija, jog T. K. nežinojo apie neteisėtus M. K. ketinimus.

31. Aptartų įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad būtent T. K. ir buvo tas asmuo, kuris sėdėjo šalia M. K. automobilyje „Mercedes Benz“. Todėl konstatuotina, kad M. K. ir T. K. abu veikė kartu, suvokė bendrais veiksmais daromų nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl to kils padarinių. Todėl nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus T. K. atliko, abu jie veikė kaip jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų bendravykdytojai, o nusikalstamos veikos bendravykdytojai yra bendrai atsakingi už kilusius padarinius. Bylos duomenys įrodo, kad T. K. išreiškė pritarimą M. K. veiksmams ir daromam nusikaltimui, suvokė, jog veikdamas kartu su M. K. bendrai dalyvauja nusikalstamų veikų padaryme, pasikėsinimo įvykdyti vagystę metu T. K. neišreiškė nepritarimo M. K. nei žodžiais nei veiksmais.

32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog T. K. atlikti veiksmai ir jo vaidmuo, darant nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio dalis, kuria T. K. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant T. K. dėl nurodytų nusikalstamų veikų kaltu (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

33. Pripažinus T. K. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, teisėjų kolegija nustato, kad:

T. K. laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 15 d. 23.34 val. iki 2020 m. gruodžio 16 d. 1.30 val. iš požeminės stovėjimo aikštelės, adresu Vilniuje, Saltoniškių g. 9, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. K., pasikėsino pagrobti įmonei UAB „L.“ priklausantį automobilį „Audi R8“, Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 35 460 Eur vertės, virve prikabinęs automobilį „Audi R8“ prie automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tempė šį automobilį link automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavimo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi tempiamo automobilio „Audi R8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairas buvo užrakintas bei tempimo metu automobilio ratas užkliuvo už bortelio, tokiu būdu T. K. pasikėsino pagrobti įmonei UAB „L.“ priklausantį 35 460 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

Be to, T. K. laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 15 d. 23.34 val. iki 2020 m. gruodžio 16 d. 1.30 val. iš požeminės stovėjimo aikštelės, adresu Vilniuje, Saltoniškių g. 9, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. K., pasikėsino pagrobti įmonei UAB „L.“ priklausantį automobilį „Audi R8“, Rusijos Federacijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), išdaužė automobilio vairuotojo durelių lango stiklą, pažeidė kairės pusės duris, kairės pusės ratlankius, vairo veleną, kairės pusės išorinę apdailą ir vidinę apdailą, tokiu būdu padarė įmonei UAB „L.“ 8865,62 Eur vertės turtinę žalą. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

34. Asižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pasitvirtino T. K. inkriminuotas kaltinimas visa apimtimi, atitinkamai dėl teismo išvadų neatitinkančių bylos aplinkybių keičiama skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria kaltu pripažintas M. K., nurodant, jog M. K. veikė bendrininkų grupėje kartu su T. K. (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl T. K. skiriamos bausmės.

35. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

36. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

37. Teisėjų kolegija vertina, kad nenustatyta T. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Nors T. K. padarė nusikalstamas veikas veikiant bendrininkų grupėje, kas galėtų būti vertinama tik jo, tiek M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau nei kaltinamuoju aktu, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu nebuvo prašoma nustatyti atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl ko apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti išteisintojo ir kartu nuteistojo padėtį.

38. Skirdamas bausmę T. K. apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (pasikėsinta padaryti vieną sunkų tyčinį nusikaltimą ir padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei, nusikalstamomis veikomis padaryta 8865,62 Eur turtinė žala UAB „L., nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, nutrūko psikėsinimo stadijoje nuo priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios), į kaltinamojo asmenybę – 37 metų amžiaus, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, duomenų apie psichiatrinį bei priklausomybės ligų gydymą nėra (T. 4, b.l. 52-96).

39. Nors T. K. bei gynėjas nepasisakė dėl prokurorės apeliaciniame skunde prašomos bausmės, teisėjų kolegija įvertinusi aplinkybes, kad T. K. vaidmuo darant nusikalstama veikas nebuvo pasyvus, jis sąmoningai prisidėjo prie bendro nusikalstamo rezultato kilimo, kaltės viso proceso metu nepripažino, nesigailėjo dėl savo veiksmų, nesiėmė jokių priemonių padarytai žalai atlyginti, nenustačiusi BK 62 straipsnio 2 dalyje, nei BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių skirti švelnesnę bausmės rūšį, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant T. K. prokurorės siūlomas bausmes, t.y. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant žemesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą, jos dydį nustatant žemesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu, nes veikos padarytos idealiąja sutaptimi. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas T. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021-01-05 19.45 val. Iki 2021-01-07 14.05 val. Atsižvelgiant į tai T. K. neteistas, teisėjų kolegijos vertinimu, jam bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be ilgalaikio realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jo atžvilgiu galima taikyti BK 75 straipnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į tai, jog jis yra nuteisiamas už sunkų nusikaltimą, jo atžvilgiu gali būti taikomas ne visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, bet BK 75 straipnio 3 dalies nuostatos, numatančios dalinį laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos, įstatymo nustatyto minimumo dydžio, laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant 2 metams, bei paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones.

Dėl civilinio ieškinio

40. Prokurorė apeliaciniu skundu skundžia ir nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio. Mano, jog nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos nepriteisimo UAB „L.“ yra visiškai nepagrįsta ir turėtų būti pakeista. Prokurorės vertinimu, civilinio ieškovo žala yra patvirtinta UAB „L.“ pateiktais dokumentais, sąskaitomis, išrašais esančiais baudžiamojoje byloje. Teigia, kad nagrinėjamu atveju, teismas visiškai neatsižvelgė į padarytos ir pagrįstos žalos dydį, todėl būtina remtis civilinio ieškovo UAB „L.“ atstovo pateiktais dokumentais dėl padarytos žalos ir patenkinti UAB „L.“ pareikštą civilinį ieškinį 13 846,91 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisiant šią sumą solidariai iš T. K. ir M. K..

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti su prokurorės argumentais dėl turtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų bei teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo įgaliotas atstovo advokato S. K. papildomų paaiškinimų, iš tiesų UAB „L.“ atžvilgiu padaryta nusikalstama veika M. K. ir T. K. neteisėtais veiksmais tiesiogiai susijusi su UAB „L.“ prašoma priteisti žala. Prašomą priteisti žalą patvirtina UAB „L.“ pateikti dokumentai, sąskaitos, išrašai. Tačiau byloje nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, kad minėtas automobilis UAB „L.“ įsigytas už 35 000 Eur, VšĮ „Emprekis“ duomenimis, tokio automobilio rinkos vertė yra 35 460 Eur su PVM (1 t., b. l. 32, 35, 41-46, 51-52). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, L. G. pripažino, jog automobilio „Audi R8“ neremontavo, pardavė jį už 35 500 Eur, t. y. už 500 Eur daugiau, negu šį automobilį nusipirko. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prašomos priteisti sumos už automobilio detalių sugadinimą, remontą ir kt., UAB „L.“ realiai nepatyrė, nes automobilis parduotas nesuremontuotas. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad prašomos sumos priteisimas iš esmės reikštų nepagrįstą praturtėjimą. Be to, kaip teisingai pažymėjo teismas, nors civilinio ieškovo atstovai teigė, kad automobilį „Audi R8“ planavo parduoti už didesnę sumą, neva dėl to patyrė nuostolių, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, jog buvo susitarimas parduoti automobilį už 44 500 Eur, nebuvo pateikta ir tokios aplinkybės iš esmės nebuvo įrodinėtos. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo tenkinti civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo visa apimtimi, nustatant, jog priteistiną turtinę žalą sudaro tik civilinio ieškovo kreipimasis dėl sąmatos už automobilio sugadinimus sudarymo bei turėtos automobilio nutempimo išlaidos, kas sudaro 191 Eur (70+121) sumą. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad šioje dalyje apeliacinį skundą pateikė prokurorė, tačiau pats civilinis ieškovas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio neskundė ir apeliacinės instancijos teisme, būdamas informuotas apie bylos nagrinėjimą, nedalyvavo. Todėl prokurorės prašymo tenkinti šioje dalyje nėra pagrindo.

42. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu T. K. pripažįstamas kaltu kartu su M. K. įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 daluyje bei 187 straipsnio 1 dalyje, turi būti koreguojamas ir nuosprendžiu išspręsto civilinio ieškinio klausimas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio iš dalies tenkinus civilinio ieškovo UAB „L.“ pareikštą civilinį ieškinį iš M. K. UAB „L.“ naudai buvo priteista 191 Eur turtinei žalai atlyginti, 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau nustačius, kad darant nusikalstamas veikas M. K. ir T. K. veikė kaip jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų bendravykdytojai, civiliniam ieškovui priteista turtinė žala ir bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos solidariai iš M. K. ir T. K.. Todėl ir šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.)

Dėl nuteistojo M. K. apeliacinio skundo

43. Pagal galiojančias BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

44. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų bei apeliacinio skundo ir prie jo pridėtų dokumentų, M. K. praeityje neteistas ir nors M. K. atžvilgiu yra atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, tačiau įstatymu nėra draudžiama tokiam asmeniui taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Be to, nesant įsiteisėjusio nuosprendžio šios aplinkybės nėra pakankamos išvadai apie M. K. polinkį daryti nusikaltimus. Jam inkriminuotas sunkus nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. M. K. turi tvirtus socialinius ryšius, jis yra sudaręs bažnytinę santuoką, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo autoservise, šiuo metu pagal darbo sutartį dirba UAB „G.“ marketingo vadybininku ir gauna legalias pajamas. Kaip nurodo nuteistasis, jis vienintelis išlaiko šeimą, nes sutuoktinė nedirba, ankstesnio darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Taigi, nuteistojo socialiniai ir ekonominiai ryšiai yra stiprūs, todėl akivaizdu, jog ilgas laisvės atėmimo bausmės atlikimas izoliacijoje neabejotinai nutrauks darbinius santykius, o taip pat kuriam laikui nutrūks nuteistojo socialiniai santykiai su šeima, kas neigiamai atsilieps ne tik šeimos, bet ir vaiko interesams, o šeima liks be vienintelio pragyvenimo šaltinio. Be to, kaip liudija pateikti duomenys, M. K. pilnai atlygino turtinę žalą (kuri įmokėta į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą). Todėl manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos, įstatymo nustatyto minimumo dydžio, laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant 2 metams, bei paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones.

45. Pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos ir privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šių asmenų priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir nuteistojo M. K. atžvilgiu, pritaikant BK 75 str. 3 d. nuostatas (BPK 328 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipnio 1, 3, 4 punktais, 329 straipnio 2 punktu,nutaria :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Augutavičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuriuo T. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria įsiteisėjus nuosprendžiui, nuspręsta bylą perduoti prokurorei, kad ši imtųsi priemonių nenustatytam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti T. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti T. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-01-05 19.45 val. iki 2021-01-07 14.05 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, T. K. iš dalies atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius, likusios bausmės – 1 metų 6 mėnesių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį T. K.per bausmės vykdymo atidėjimo terminą;

- pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 70 straipsniu, T. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojant per metus laiko nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalį dėl M. K. kaltinimo ir nustatyti, kad kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje M. K. įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su T. K..

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį dėl M. K. paskirtos bausmės ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, M. K. iš dalies atidėti paskirtos galutinės subendrintos - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius, likusios bausmės – 1 metų 6 mėnesių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį M. K. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą;

- tęsti dirbą, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 70 straipsniu, M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojant per metus laiko nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir civiliniam ieškovui UAB „L.“ priteistą 191 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą) turtinę žalą bei 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų priteisti solidariai iš T. K. ir M. K..

Nuteistiesiems T. K. ir M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys