Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, studijuojantis A.Stulginskio universitete, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. P. 2013-10-14 apie 18.40 val. Kaune, Kleboniškio g. vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Jonavos g. link Viešios g., ties sankryža su užvažiavimu į Islandijos pl., pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 134 punktų reikalavimą, tuo kad nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsiradus kelyje kliūčiai, kurią galėjo ir turėjo pastebėti, nesulėtino važiavimo greičio, nestabdė transporto priemonės, neapvažiavo kliūties nesukeldamas grėsmės eismo saugumui, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi, važiuojamoje kelio dalyje, po eismo įvykio stovinčio automobilio Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtomis avarinės šviesos signalizacijomis, prieš kurią buvo pastatytas avarinio sustojimo ženklas, galinę dalį ir sužalojo prie automobilio Mercedes Benz priekinės dalies stovėjusius ir eismo įvykio deklaraciją pildžiusius V. B., R. V., padarydamas jiems nesunkius kūno sužalojimus, taip pat nežymiai sužalojo automobilio Audi 80 keleivės E. J. sveikatą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-10-14 važiavo link Kleboniškio. Oro sąlygos buvo geros. Buvo pradėję temti, tačiau nebuvo tamsu. Bevažiuojant šalutiniame kelyje pastebėjo automobilį su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Prieš jį buvo padėtas avarinis ženklas. Jis galvojo, kad avarinis ženklas stovėjo šalutiniame kelyje stovinčiam automobiliui. Už to automobilio stovėjo dar keli automobiliai. Jis neįvertino situacijos ir bevažiuodamas atsitrenk į automobilį. Jo, kaip vairuotojo, patirtis menka. Mano, kad blogai sureagavo į susikločiusią situaciją ir nepristabdė automobilio. Iki įvykio vairuotojo pažymėjimą turėjo apie metus laiko. Po to kai atsitrenkė į minėtą automobilį, jis bandė išlipti iš automobilio, tačiau durys buvo užsikirtę. Išlipęs iš automobilio nunešė savo keleivę ant vejos. Tada pamatė dar du sužeistus žmones. Jie buvo sąmoningi. Paprašė žmonių, kad iškviestų tris greitąsias pagalbas ir policiją. Nors R. B. pareikštas civilinis ieškinys yra per didelis, tačiau mano, kad neturtinė žala turi būti atlyginta. Atsiprašė nukentėjusiųjų. Gailisi dėl to, kas atsitiko. Šiuo metu pajamų neturi, jį išlaiko mama.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. P. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga:

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2013-10-14 po darbo, apie 17.30 val. jis važiavo į Kleboniškį. Įvyko eismo įvykis. Tuo metu eismas buvo intensyvus, greičiai nedideli. R. V. vairuojamas automobilis darė posūkį į kairę. Jis, stengdamasis išvengti susidūrimo, kliudė kitą automobilį. Po įvykio jo automobilis tapo nejudrus. Jis įjungė avarinį ženklą, skambino į draudimo bendrovę. V. tvarkė deklaraciją. Kol buvo pildoma deklaracija, jie buvo nuėję prie vieno automobilio, prie kito. Iškvietė policiją. Kai reikėjo pasirašyti deklaraciją, staiga buvo didelis smūgis. Jie tuo tarpu buvo pasilenkę ant jo automobilio kapoto. Kaltinamojo automobilis trenkėsi į „Mercedes“ automobilio galą. Jis pajautė tik smūgį, artėjančio automobilio nematė. V. buvo nusviesta 12 metrų, jis – kelis metrus. Negalėjo atsistoti, keturiom pasitraukė iš įvykio vietos. Girdėjo, kai kaltinamasis bendrakeleivei sakė „nemirk“. Šalimais sustojusių automobilių vairuotojai kreipėsi į greitąją. Kaltinamasis nesidomėjo jo sveikata. Jis tik iš tyrėjo sužinojo, kad kaltinamasis buvo gavęs jo numerį. Palaiko pareikštą 15000 Lt civilinį ieškinį. Turtinę žalą dėl automobilio atlygino draudimas. 4 mėnesius buvo nedarbingas. Jis yra chirurgas. Šiai dienai jo operacijos metu yra daromos pertraukas, nes po įvykio atsirado liekamieji reiškiniai. Buvo trūkęs kaulas, nuplyšę raiščiai. Gydymo taktika – mobilizacija gipsu ir reabilitacija. Fizinio krūvio, kurį pajėgdavo atlaikyti ankščiau, dabar negali. Kaltinamasi atsiprašė. 10000 Lt neturtinė žala jam atlyginta.

Nukentėjusioji R. V. parodė, kad dirbo Kleboniškyje. Prie 18 val. dar sulaukė klientų ir išvažiavo. Buvo pradėję temti. Matė, kad važiavo automobilis su įjungtais švyturėliais. Jis nelenkė jos. Dešinėje kelio pusėje stovėjo automobiliai, kairėje matė automobilių srautą. Nematė B. automobilio. Ji pradėjo lenkti ir ją užkabino. Ji išsigando. Važiavo firmos automobiliu. Pradėjo pildyti deklaracijas. Vieną deklaraciją ji sugadino. Ten prabuvo 40 min. Jos automobilis stovėjo pavojingoje vietoje – salelėje tarp kylančių ir besileidžiančių automobilių. Ji Įjungė avarinį signalą ir pildė deklaraciją. Bebaigiant ją pildyti, pajuto, kad skrenda. Prie jos kaltinamasis buvo priėjęs ir klausė, kaip ji. Moteris, buvusi įvykio vietoje, sakė, kad ji buvo nesąmoninga. Prisimena, kaip kvietė greitąsias. Pilnai atsibudo greitojoje. Skambino vyrui. Greitojoje važiavo su A.. Jis jos atsiprašė. Vėliau jos sveikata nesidomėjo. Jokių turtinių pretenzijų jam nereiškia. Su kaltinamuoju susitaikė.

Nukentėjusioji E. J. parodė, kad su kaltinamuoju A. P. važiavo į Kleboniškį. Jai pasirodė, kad jie važiuoja greitai. Paklausė A. P., kur jis skuba. Jis pasakė, kad važiuoja 50 km/h greičiu. Vėliau pamatė pravažiuojantį mėlynos spalvos automobilį ir buvo smūgis. Ji manė, kad mirs. A. P. išnešė ją iš automobilio ir paguldė ant žemės. Jokių pretenzijų A. P. neturi.

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, plano, fotonuotraukų, kuriose užfiksuotas eismo įvykis matyti, kad eismo įvykis įvyko 2013-10-14 Kaune, Kleboniškio g. ties sankryža su užvažiavimu į Islandijos pl. (b.l. 4-12).

Iš Transporto priemonės ir techninės būklės patikrinimo protokolų matyti, kad buvo užfiksuota automobilių „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio. (b.l. 15-20).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai V. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 30-31).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai R. V. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 32-33).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai E. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 34-35).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad A. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (b.l. 24).

Pagal BK 281 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 1 d. būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Taigi, šio straipsnio sudėtis yra materiali. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008). Toks priežastinio ryšio sampratos traktavimas atspindi vieną iš priežastinio ryšio teorijų – adekvataus priežastingumo teoriją. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia teorija teismas vadovaujasi, jis turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 str. numatytus padarinius, priežastis. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t.y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 str. numatytų padarinių kilimas. Šioje byloje nustatyti padariniai - kitų žmonių nesunkus sveikatos sutrikdymas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad LSMUL VšĮ Kauno klinikose V. B. konstatuoti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinio išorinio kulkšnio lūžio, šokikaulio išnirimo, žaizdų kūne ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, sveikata sutrikdyta ilgiau 10 parų (b.l. 30-31). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad LSMUL VšĮ Kauno klinikose R. V. konstatuota muštinė žaizda pakaušyje, hematoma viršugalvyje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2013-10-14 autoįvykio metu. Galvos smegenų sukrėtimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (b.l. 32-33). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) LSMUL VšĮ Kauno klinikose E. J. konstatuotas krūtinės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių sutinimu krūtinkaulio projekcijoje, padarytas kietu buku daiktu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 34).

Teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi žmogaus sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo A. P. padaryti Kelių eismo taisyklių 133, 134 punktų pažeidimai. Pagal Kelių eismo taisyklių 133 punktą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pagal Kelių eismo taisyklių 134 punktą, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų kaltinamasis A. P. nesilaikė.

Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Kaip matyti šiuo atveju, KET 133, 134 punktų pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Kaltinamasis A. P. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu A. P. vairuojamas automobilis nebūtų viršijęs leistino greičio ir sulėtinęs jis būtų apvažiavęs kliūtį.

Teismas, atsižvelgęs į automobilių padėtis po įvykio, nukentėjusiųjų parodymus, vertindamas įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, mano, kad kaltinamojo A. P. veika atitinka BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, todėl veika kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis A. P. kaltas ir baustinas.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam A. P. skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54 str.-61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. P. nenumatė, kad dėl jo veikos (BK 281 str. 1 d.) gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t.y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. P. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t.y. vairuodamas transporto priemonę nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, todėl atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio galinę dalį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta V. B., R. V. sveikatos ir nežymiai sutrikdyta E. J. sveikata.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. P. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 15 str., 16 str.), anksčiau neteistas (b.l. 48), administracine tvarka baustas 2 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 49). Teismas mano, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d.), jam skirtina BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė - bauda.

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (LR BPK 139 str. 3 d., 307 str. 1 d. 6 p.) (b.l. 56-58).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. LR BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar LR BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis A. P. nusikalstamą veiką padarė, naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors paties A. P. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdamas blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis A. P. nesilaikė KET 9 punkte nustatytos bendrojo pobūdžio nuostatos, įpareigojančios eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat pažeidė KET 133, 134 punktų reikalavimus, ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiesiems padarytais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad kaltinamasis eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, dėl nepakankamo atidumo, jis neteistas, administracine tvarka už nežymius kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 2 kartus, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jį vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 92-93).

LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu sužalotas nukentėjusysis V. B. patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t.y. jai padaryta neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. P., vairuodamas automobilį, tai yra valdydamas padidinto pavojaus šaltinį ir suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t.y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad dėl A. P. padarytos nusikalstamos veikos jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Jis patyrė fizinį skausmą, kuris tęsiasi ilgą laiką. Jam buvo atlikta dešinės kulkšnies operacija, po kurios 6 savaites nebuvo galima priminti dešinės kojos, vaikščioti buvo galima tik ramentų pagalba, kas sukėlė didelių nepatogumų bei fizinių kančių. Taip apt jam buvo sužalota galva, prakista kakta, ko pasėkoje konstatuotas smegenų sukrėtimas, dėl kurio jis neprisimena visų eismo įvykio detalių bei šiai dienai dažniau skundžiasi pasikartojančiais galvos skausmais. Taip pat eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo sužalotas apatinis žandikaulis bei pažeisti dantys. Dėl šios priežasties nukentėjusysis ilgą laiką kentė žandikaulio ir burnos srities skausmus, nuolat pasikartodavo kraujavimas iš burnos, negalėjo tinkamai maitintis, turėjo nuolat lankytis pas odontologus, dėl ko kilo daug nepatogumų. Taip pat jis patyrė įvairius kūno sužalojimus, dėl kurių patyrė nepatogumus, ilgą laiką buvo nedarbingas. Mano, kad šie sveikatos pažeidimai gali turėti įtakos jo bendrai sveikatos būklei ateityje. Nukentėjusysis V. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydėsi ambulatorinėje reabilitacijoje, dėl ko patyrė daug nepatogumų, neigiamų dvasinių išgyvenimų, gydymas sutrikdė praleisti Šv. Kalėdas su šeima. Taip pat dėl visų šių priežasčių nukentėjusysis negalėjo užsiimti įprasta veikla, buvo apribotos jo judėjimo galimybės, ilgą laiką turėjo praleisti namuose.

Pagal teismų praktiką, asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-644/2012, 2K-551/2013 ir kt.).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad nukentėjusiajam eismo įvykio metu, kuriam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos, bei į kilusias pasekmes-kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė skausmą, emocinį sukrėtimą, dėl patirto sužalojimo jam kilo ilgalaikių pasekmių – ilgą laiką buvo nedarbingas, patyrė nepatogumus bei išgyvenimus, gydymas dar nebaigtas, ateityje gali reikėti papildomų procedūrų, į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 str. kriterijus, apžvelgęs Lietuvos teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nesunkiai sužalotas žmogus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti tenkintinas dalinai, priteisiant iš kaltinamojo 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė, kad nukentėjusiajam V. B. buvo atlyginta 10 000 Lt neturtinės žalos (b.l.1 23).

Kadangi maksimali neturtinės žalos atlyginimo riba nukentėjusiesiems pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., yra 5000 eurų dėl vieno įvykio, nepriklausomai, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų, todėl iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteistina 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d., LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteisti jį 20 (dvidešimties) MGL dydžio, t.y. 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) Lt (753,01 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ likusią dalį, t.y. 2000 Lt (du tūkstančius litų) (579,24 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6800. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjęs baudą asmuo privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.