Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Fotoakis“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Fotoakis“, atstovaujamos likvidatorės S. B. prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys V. R., L. R., antstolė V. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolė V. D., vykdydama išieškojimą nustatė, kad skolininkas V. R. yra sudaręs santuoką. Skolininkui ir jo sutuoktinei buvo surašytas siūlymas per 20 dienų pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Siūlyme išaiškinta, kad skolininkui neįgyvendinus siūlymo, išieškotojui siūloma kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria pareiškėjai atsisakyta nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Nustatytos faktinės aplinkybės

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/19/00528 dėl 67339,69 Eur skolos ir 19266,90 Eur palūkanų bei vykdomąją bylą Nr. 0004/20/00177 dėl 565,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, 35044,02 Eur žalos atlyginimo ir 3840,44 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko V. R. išieškotojos LUAB „Fotoakis“ naudai. Vykdymo metu nustatyta, jog skolininkas yra sudaręs santuoką su L. R. Antstolė 2019 m. birželio 5 d. turto arešto aktu Nr. S-190000667 (v. b. l. 57-58) areštavo nekilnojamąjį turtą bei transporto priemonę: 0,25 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (nuosavybės teisė: V. R., įregistruota 2004 m. rugpjūčio 30 d.), 1,39 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (nuosavybės teisė: V. R., įregistruota 2004 m. rugpjūčio 30 d.), 0,0492 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 318,64 m² ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (nuosavybes teisė: V. R., L. R., įregistruota 2007 m. sausio 30 d.), 2007 m. gamybos automobilį SKODA ROOMSTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turto savininkas: V. R.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliantė teismo prašo priimti naujus įrodymus – skolininko sutuoktinės 2022 m. birželio 8 d. prašymą antstolei dėl turto pardavimo.

11. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

12. Atsižvelgus į tai, kad papildomai pateiktu įrodymu siekiama iš naujo įvertinti pareiškėjos prašymo pagrįstumą, kas iš esmės patenka į byloje nagrinėtinų klausimų ratą, į tai, jog prašymas antstolei buvo pateiktas bylą pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėjus iš esmės, todėl galimybės informaciją apie jį pateikti anksčiau nebuvo bei siekiant visapusiškai įvertinti byloje kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas priima ir su kita bylos medžiaga vertina papildomai pateiktą įrodymą (CPK 314 straipsnis). Įvertintina ir tai, kad suinteresuoti asmenys turėjo galimybę į jį reaguoti, jiems buvo išsiųsta informacija apie atskirojo skundo padavimą.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

13. Šioje byloje pareiškėja kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė savo prašymo nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, o prašymo atidalyti skolininko turto dalį taip, kad iš jo būtų galima išieškoti, nepateikė.

14. Atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėja pagrindė savo prašymą nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Atkreipia dėmesį, jog teismas, atmesdamas pareiškimą aukščiau nurodytais argumentais, net nemotyvavo bei nepagrindė savo argumentų, kad skolininkui nustačius 1/2 idealiąją dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise disponuojamo turto, nebūtų galimybės iš jo išieškoti.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis yra ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Paminėtina, kad pagal CPK 667 straipsnyje paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

17. CPK 667 straipsnis iš esmės taikomas tada, kai skolininkas fizinis asmuo turi bendro su kitais asmenimis turto ir kai nėra nustatyta skolininkui fiziniam asmeniui priklausanti bendro turto dalis. Dažniausiai poreikis nustatyti skolininkui fiziniam asmeniui priklausančią bendro turto dalį kyla tada, kai turtas yra įgytas santuokos metu ir fiziniams asmenims priklauso bendrąja jungtinės nuosavybės teise. Kaip nustatyta CK 4.73 straipsnio 1 dalyje, bendroji jungtinės nuosavybės teisė yra tuomet, kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Kasacinis teismas yra nurodęs, nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667, 3.116 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016, 16 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

18. Antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo jų dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys).

19. Nagrinėjamu atveju antstolė 2019 m. birželio 5 d. turto arešto aktu Nr. S-190000667 yra areštavusi 0,25 ha ploto žemės sklypą, 1,39 ha ploto žemės sklypą, 0,0492 ha ploto žemės sklypą su 318,64 m² ploto gyvenamuoju namu, automobilį. Antstolė, vykdydama išieškojimą, pareiškėjai išaiškino, kad skolininkui ir jo sutuoktinei nepateikus nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo siūloma kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja įgyvendino jai įstatymo leidėjo suteiktą teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms privalėjo spręsti klausimą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėja nepagrindė savo prašymo nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jo išieškoti yra nepagrįstas, kadangi išieškotoja to nereikalauja (CPK 667 straipsnio 4 dalis), toks nustatymo būdas nėra privalomas.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė pareiškėjos prašymu keliamam klausimui išspręsti reikšmingų bylos duomenų. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja prašymo atidalyti skolininko turto dalį taip, kad iš jo būtų galima išieškoti, nepateikė, tačiau reikšminga akcentuoti, kad pareiškimui esant pateiktam pagal CPK 667 straipsnį, teismas priima nutartį ir nustato skolininko turto dalis, esančias bendrąja nuosavybe, o reikalavimai dėl turto padalijimo ar turto pripažinimo asmenine nuosavybe išeina iš šios teisenos ribų. Pabrėžtina, kad tokio pobūdžio reikalavimas – dėl skolininko turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės turi būti nagrinėjamas ginčo teisena pagal pareikštą ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus, sumokėjus žyminį mokestį.

22. Aktualu tai, jog faktas, kad skolininko sutuoktinė pripažįsta, kad jai tenka pusė (1/2 dalis) bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe prisausančio turto (CPK 314 straipsnis), nėra patvirtintas notarine tvarka, kaip tai reikalauja CPK 667 straipsnio 1 dalis, dėl to negali būti vertinamas kaip Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimas dėl turto dalies nustatymo.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas faktiškai turėtų klausimą nagrinėti iš esmės bei iš naujo, neeliminuojant teisės į apeliaciją, skundžiama nutartis naikintina ir prašymas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį ir pareiškėjos likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Fotoakis“, atstovaujamos likvidatorės S. B. prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.