Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-07-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-247-1049/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-12
Bylos Nr.
II-247-1049/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00900-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Nukentėjusysis
J. R.
Advokatai
Daiva Jurevičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-247-1049/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00900-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1.; 16.9.3; 16.9.7; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. liepos 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,

dalyvaujant skundą dėl ne teismo tvarka institucijos priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje pateikusiam asmeniui, R. M., jos įgaliotajai atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,

nukentėjusiajai J. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-6181-2019, administracinio nusižengimo byloje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2019 m. kovo 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas R. M., gim. (duomenys neskelbtini), surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-22469-2019, kuriame nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d., 14.33 val., (duomenys neskelbtini), Kaunas, vairuotoja R. M., vairuodama troleibusą „Solaris Trollino 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, išvažiuodama iš pažymėtos stotelės neįsitikino, kad jai yra duodamas kelias, nepraleido šalia važiavusio bei į dešinę į daugiabučių namų kiemus sukusio nenustatyto automobilio, staigiai stabdė, ko pasėkoje troleibuse nukrito ir susižalojo keleivė J. R., gim (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu keleivei J. R. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais R. M. įvykdė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, bei 417 straipsnio 3 dalyje.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-6181-2019, R. M. už nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 2 dalyje, bei 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 150,00 eurų dydžio bauda.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, bylos dalyvių paaiškinimai

3. Skundą padavęs asmuo – R. M., prašo panaikinti Institucijos ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Šalies argumentai

3.1. Pareiškėja skunde nurodė, kad minėtas nutarimas priimtas skubotai, neišanalizavus visų aplinkybių, neįsitikinus egzistavus aplinkybėms, kurioms esant galima būtų pripažinti padarytu administracinės teisės pažeidimą.

3.2. Nutarime išdėstytos aplinkybės ne tik kad neatitinka tikrovės, tačiau reali situacija buvo visiškai priešinga. Tai patvirtina ir troleibusu vykę ir administracinio nusižengimo svarstymo posėdyje teikę paaiškinimus liudytojai V. G. ir A. B.. Nurodo, jog 2018 m. rugsėjo 7 d. važiuojant (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), sustojo stotelėje įlaipinti, išlipinti keleivius. Sustojus galinė troleibuso dalis buvo ties ženklu „Stotelė“. Kaip ir minėta nutarime – troleibuso ilgis 12 metrų. Nuo stotelės įvažiavimo į kiemą yra apie 34 metrai. Keleiviams sulipus, pajudėjo iš sustojimo vietos ir, pavažiavus apie 20 metrų, važiuojant pirma kelio juosta, antra kelio juosta važiavęs automobilis, staiga suko į kiemą prieš pat troleibuso priekį. Siekdama išvengti susidūrimo, buvo priversta staigiai stabdyti. Stabdymo metu nukrito ir susižalojo keleivė, kuri dėl neaiškių priežasčių įlipusi nesėdo į laisvą vietą ir nesilaikė. Kadangi troleibuse nėra įrengtos vaizdo registravimo sistemos, nėra galimybės nustatyti įvykį neatsargiais veiksmais sukėlusio man kliūtį sudariusio automobilio vairuotojo.

3.3. Nutarimas nepagrįstas, nes neįvertintos aplinkybės: 1. pravažiuotas atstumas nuo stotelės 20 metrų; 2. Tai, kad pareiškėja jau važiavo pirma eismo juosta ir automobilio vairuotojas, ketindamas sukti į daugiabučių namų kiemą, privalėjo ją praleisti ir persirikiavęs į pirmą eismo juostą tik tuomet atlikti posūkio į dešinę manevrą; 3. Keleivė, įlipusi į troleibusą, privalėjo pažymėjusi pravažiavimo bilietą pasirūpinti saugiu vykimu ir atsisėsti į laisvą vietą ar bent jau laikytis.

3.4. Kadangi jokio administracinės teisės pažeidimo pareiškėja nurodo nepadariusi, įvykio metu ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių siekiant išvengti autoįvykio, todėl kaltinama nepagrįstai ir prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-6181-2019, administracinio nusižengimo byloje, bei administracinę teiseną nutraukti.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į pareiškėjos R. M. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba su skunde išdėstytais argumentais nesutinka.

4.1. Nurodo, kad KET reikalavimų 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios galima išvengti.

4.2. Vadovaujantis byloje minimu sprendimu Nr. T-294, 39.1 punktu troleibuso vairuotojas privalo saugiai įlaipinti keleivius ir užtikrinti saugų keleivių vežimą, 39.4 punktu, būti rūpestingas, atidus ir paslaugus. KET 18 punkto reikalavimuose nustatyta, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, taip pat vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių vežimo tvarkos reikalavimų, keliančių pavojų žmonėms, kol jie bus pašalinti.

4.3. Vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, nukentėjusios rašytiniu paaiškinimu, liudytojų parodymais, nustatyta, kad nukentėjęs asmuo J. R., gim. (duomenys neskelbtini), būdama byloje aptariamo troleibuso keleivė, prieš pajudant troleibusui, nebuvo saugi, kadangi, nespėjo atsisėsti į sėdimą vietą, nors jų buvo, jos saugumu prieš pradedant važiuoti, troleibuso vairuotoja nepasirūpino, taip kaip numatyta minėtuose KET reikalavimuose ir spendime. R. M. nurodė, kad vadovaujantis sprendimu Nr. T-294, keleivis pats turi pasirūpinti savo saugumu ir, jei yra laisvų vietų atsisėsti ir nukentėjusioji to nepadarė, tačiau KET 18 punkto reikalavimuose ši pareiga numatyta vairuotojui, pasirūpinti keleiviu ir nepradėti važiuoti jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų. Šių reikalavimų nevykdymas ir sąlygojo eismo įvykio kilimą, t. y., kad nesaugiai važiuojantis (stovintis) keleivis nukrito ir susižalojo stabdant troleibusui.

4.4. Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo nustatinėjamos troleibuso staigaus stabdymo priežastys, kadangi, tik nusižengimo esmėje nurodyta, kad nepraleido šalia važiavęs bei posūkio manevrą į dešinę (į kiemą) atlikęs nenustatytos markės ir valstybinių Nr. automobilis.

4.5. Įvertinus eismo įvykio schemą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinius paaiškinimus, liudytojų rašytinius parodymus bei paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, tyrimą atlikusio pareigūno 2019 m. kovo 16 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes nustatyta, kad R. M. nevykdė KET 180 punkto reikalavimų, t. y., prieš pradėdama važiuoti iš stotelės, neįsitikino, kad duodamas kelias.

4.6. Tyrimą atlikęs policijos pareigūnas, vertindamas fotonuotraukas ir eismo įvykio schemą nurodė, kad troleibusų stotelė įrengta be kelio išplatėjimo, todėl vertinant atstumą iki posūkio į kiemą stotelės atžvilgiu, troleibuso padėtį, pareigūnas padarė išvadą, kad automobilis jau buvo pravažiavęs troleibuso alinę dalį, kol jis stovėjo stotelėje ir jo vairuotojas galėjo nematyti troleibuso kairiojo posūkio signalo ir važiavimo pradžios, todėl atliko posūkį į dešinę. Tai įrodo ir eismo įvykio vietos schemoje atlikti matavimai, nuvažiuotas kelias nuo troleibusų stotelės iki visiško troleibuso sustabdymo.

4.7. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad troleibusui sustojus stotelėje jo galinė dalis buvo ties kelio ženklu „Stotelė“, troleibuso ilgis yra 12 m., stotelės įvažos nebuvo, stotelės zona yra 15 m. Vadovaujantis eismo įvykio vietos schema, atstumas nuo stotelės ženklo iki posūkio kiemą yra 33,3 m., troleibuso priekinė dalis iki posūkio į kiemą užfiksuota 3,5 m. atstumu, todėl įvertinus troleibuso ilgį 12 m., troleibusas nuo pajudėjimo taško iki visiško jo sustabdymo, nuvažiuoja tik 17,8 m. (vertinant šį atstumą, reikia vertinti ir sustojimo kelią, t. y., vairuotojo reakcijos laiką, pastebėjus kliūtį, stabdžių nuspaudimo laiką bei stabdymo kelią). Todėl tyrimą atlikusio pareigūno išvados pagrįstos ir šie troleibuso vairuotojos veiksmai buvo priežastiniame ryšyje, su įvykusio eismo įvykio, kurio metu nukrito ir nežymiai susižalojo juo važiuojanti keleivė.

4.8. Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus, įvertinus nustatytas eismo įvykio aplinkybes, visą byloje surinktą medžiagą, abiejų automobilių vairuotojų paaiškinimus. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, teismo prašo pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

5. R. M. įgaliotoji atstovė, advokatė Daiva Jurevičienė prašė tenkinti skundą jame nurodytais motyvais.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – R. M. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 7 d., apie 14.30 val., važiavo Kauno mieste (duomenys neskelbtini), vairuodama troleibusą „Solaris“. Sustojo stotelėje išlaipinti ir įlaipinti keleivius, troleibuso galas buvo ties ženklu „Stotelė“, keleiviai įlipo per priekines duris, tada pradėjo važiuoti, ir toliau važiuodama, ties šalia buvusiu įvažiavimu į kiemus, pastebėjo, kad antroje juostoje staiga atsiradęs lengvasis automobilis, staiga suko dešinėn į kiemus, taip jai užblokuodamas kelią, todėl ji buvo priversta staigiai stabdyti, tam kad išvengti susidūrimo, dėl to troleibuse susižalojo keleivė. Automobilio markės nepastebėjo, jis buvo šviesios spalvos. Nesutinka su kaltinimu, nes buvo savo juostoje, jau buvo išvažiavusi ir važiavo apie 20 metrų nuo stotelės, todėl neprivalėjo praleisti staiga iš antros eismo juostos sukančio vairuotojo. Troleibuso ilgis – 12 metrų, stotelė be įvažos, iš viso kelyje dvi eismo juostos. Įvykio metu nepastebėjo, ką darė vėliau susižalojusi keleivė, sprendžia, kad buvo beveik ties vidurinėm durim, todėl turėjo pakankamai laiko įsikibti į turėklus, laikytis, ar atsisėsti, troleibuse tuo metu buvo daug laisvų sėdimų vietų. Po to, kai troleibusą sustabdė išgirdo, kad kažkas nukrito, išėjo į saloną, ten pamatė nukritusią keleivę, kuriai iš nosies bėgo kraujas, skambino pagalbos numeriu. Tuo pačiu troleibusu, salone, vyko V. G., kuris taip pat dirba UAB „(duomenys neskelbtini),“, taip pat A. B., kuris įlipo toje pačioje stotelėje, abu jie matė minėtą įvykį. R. M. nuomone, įvykį sąlygojo neatsakingas lengvojo automobilio vairuotojo elgesys ir keleivės nesilaikymas jai nustatytų pareigų. Nurodė, kad jei būtų atsitrenkusi į minėtą lengvąjį automobilį, būtų nukentėję daugiau žmonių, apgadintos transporto priemonės. Troleibusą vairuoja apie 30 metų.

7. Nukentėjusioji J. R. teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios įvykio datos nepamena, tačiau tai galėtų būti 2018 metų rugsėjo mėnuo, nuėjo iki parduotuvės, apsipirko, perėjo gatvę ir sustojime laukė troleibuso. Įlipusi į troleibusą susirado pažymėjimą, kurį atžymėjo, apsisuko eiti ir kaip tik tuomet ją pradėjo mėtyti troleibuse, su savimi turėjo rankinuką, prekių. Nukentėjusioji garsiai klausė „ką jūs darote“, tačiau nukrito ir pamena tik kaip ją vežė į ligoninę. Po įvykio gydėsi namuose, vėliau vyko į Druskininkus, tačiau ten jos sveikata pablogėjo. Kai įlipo į troleibusą, į vairuotoją nežiūrėjo. Susižalojo galvą, visą kūno pusę, ranką. Pamena, kad tuo metu sustojime daugiau žmonių nebuvo ir į troleibusą ji įlipo viena, nieko paskui lipančio į troleibusą nematė. Bilietą išsiėmė, pažymėjo ir įsidėjo ir tada ją pradėjo mėtyti troleibuse, atrodė, kad vairuotoja taip elgiasi specialiai. Viskas vyko troleibuso pradžioje, kur nukrito nepamena. Jokio automobilio šalia troleibuso nematė. Troleibuse buvo daugiau sėdinčių keleivių, prie vairuotojo nebuvo kur užsikabinti ir laikytis.

8. Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d., apie 14.30 val., važiavo į darbą, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba vairuotoju, įlipo į troleibusą prie (duomenys neskelbtini) sustojimo, atsisėdo netoli galinių durų. (duomenys neskelbtini) sustojime į troleibusą įlipo senyvo amžiaus moteris, kuri atrodė labai silpna, praėjus pro vairuotoją paėjo kelis žingsnius į priekį ir toliau niekur nesilaikė, tiesiog stovėjo viduryje troleibuso. Kartu su ja tame pačiame sustojime įlipo dar vienas vyriškis, ar keleivių buvo daugiau – nepamena. Troleibuse buvo daug laisvų sėdimų vietų, priekyje visos sėdimos vietos buvo laisvos. Liudytojas kaip tik tuo metu pagalvojo, kad moteris gali susižeisti, taip ir įvyko, ji vėliau parkrito ir susižalojo. Troleibuso greitis buvo nedidelis, tačiau vairuotojai teko staiga stabdyti, nes kelią užkirto iš antros juostos staiga sukęs į kiemus ir dideliu greičiu važiavęs automobilis. Automobilis buvo šviesios spalvos, jo valstybinio numerio neįsidėmėjo. Sustojimo įvažos (duomenys neskelbtini) nėra, troleibusas įvykio metu jau buvo įsiliejęs į bendrą srautą. Nukentėjusioji nukrito iki vidurinių durų likus maždaug pusantro metro. Liudytojo nuomone tokių metų žmogų paleisti vieną važiuoti troleibusu yra rizikinga.

9. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. įlipo į troleibusą (duomenys neskelbtini) stotelėje, kartu su juo įlipo senyvo amžiaus moteris. Jis pažymėjo bilietą ir atsisėdo priekinėje sėdynėje, o moteris nuėjo kiek toliau. Tada troleibusas vos pajudėjęs iš vietos staiga pradėjo stabdyti, kaip tik tuo metu liudytojas pamatė šviesios spalvos automobilį, kuris suko iš antros eismo juostos į kiemus, taip užkirsdamas kelią, o troleibuso vairuotoja stabdė tam, kad išvengti susidūrimo. Jokių automobilį identifikuojančių požymių neįsidėmėjo. Tuojau pat išgirdo duslų garsą už savęs ir pamatė, kad ta pati senyvo amžiaus moteris parkritusi ant grindų. Liudytojas patikino, kad troleibuse buvo pakankamai sėdimų vietų, turėklai taip pat buvo laisvi. Greitąją medicinos pagalbą nukentėjusiajai iškvietė troleibuso vairuotoja.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. M. skundas tenkintinas.

11. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

12. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).

13. ANK 417 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Tuo tarpu pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą sukėlusį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą.

14. Abu aukščiau nurodyti administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tik esant asmens kaltei, kurią Institucija, ne teismo tvarka priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje R. M. veiksmuose iš esmės grindė vien eismo įvykio vietos apžiūros duomenimis ir dėl to padarytomis išvadomis bei iš dalies nukentėjusiosios paaiškinimu.

15. Tyrimą atlikęs policijos pareigūnas, vertindamas fotonuotraukas ir eismo įvykio schemą nurodė, kad troleibusų stotelė įrengta be kelio išplatėjimo, todėl vertinant atstumą iki posūkio į kiemą stotelės atžvilgiu, troleibuso padėtį, pareigūnas padarė išvadą, kad automobilis jau buvo pravažiavęs troleibuso galinę dalį, kol jis stovėjo stotelėje ir jo vairuotojas galėjo nematyti troleibuso kairiojo posūkio signalo ir važiavimo pradžios, todėl atliko posūkį į dešinę. Tai įrodo ir eismo įvykio vietos schemoje atlikti matavimai, nuvažiuotas kelias nuo troleibusų stotelės iki visiško troleibuso sustabdymo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad troleibusui sustojus stotelėje jo galinė dalis buvo ties kelio ženklu „Stotelė“, troleibuso ilgis yra 12 m., stotelės įvažos nebuvo, stotelės zona yra 15 m. Vadovaujantis eismo įvykio vietos schema, atstumas nuo stotelės ženklo iki posūkio kiemą yra 33,3 m, troleibuso priekinė dalis iki posūkio į kiemą užfiksuota 3,5 m., atstumu, todėl įvertinus troleibuso ilgį – 12 m., troleibusas nuo pajudėjimo taško iki visiško jo sustabdymo, nuvažiuoja tik 17,8 m (vertinant šį atstumą, reikia vertinti ir sustojimo kelią, t. y., vairuotojo reakcijos laiką, pastebėjus kliūtį, stabdžių nuspaudimo laiką bei stabdymo kelią), tokiu būdu padaryta išvada dėl R. M. kaltės.

16. Su tokiais Institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, argumentais sutikti nėra pagrindo.

17. Siekiant įvertinti kilusio įvykio padarinius – nukentėjusiosios nežymų sveikatos sutrikdymą – būtinojo priežastinio ryšio su asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn veiksmais kontekste, svarbu atsižvelgti ir į objektyviai nustatytas padarinių atsiradimo aplinkybes.

18. Visų pirma pažymėtina, kad iš eismo įvykio vietos plano matyti, kad troleibuso „Solaris trollino 12“ priekinė dalis yra 0,4 m. atstumu nuo gatvės bortelio, o jo galinė dalis – 0,8 m. atstumu nuo jo, be to, priekinėje dalyje matyti slydimo dėmės (nusižengimo b. l. 32), tai rodo, kad troleibuso vairuotoja neabejotinai matė antrąja eismo juosta lygiagrečiai atsiradusią transporto priemonę ir šiai staiga darant posūkio manevrą iš antrosios juostos per pirmąją į kiemo įvažiavimą, stengėsi išvengti susidūrimo, ir stabdydama pakreipė troleibusą link kelkraščio bortelio, taip išvengė galimų didesnių ir reikšmingesnių padarinių, techninio eismo įvykio, transporto priemonių apgadinimo ir galimų kitų nukentėjusiųjų abiejose transporto priemonėse.

19. Kaip teisingai atsiliepime į R. M. skundą nurodė Institucija, ne teismo tvarka priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, KET reikalavimų 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, ką pareiškėja R. M. ir darė, tačiau šiame kontekste Institucija, preziumuodama R. M. kaltę visiškai neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, kad esant vos 17,8 m. atstumui nuo stotelėje sustojusio troleibuso priekio iki įvažiavimo į kiemą, o sustabdžius troleibusą iki įvažos likus dar 3,5 m., transporto priemonės, kuri iš antros eismo juostos per pirmąją suko į kiemo įvažiavimą, vairuotojas negalėjo nematyti pajudėjusio iš stotelės troleibuso, kuriam, nesant jokio kelio išplatėjimo ties stotele, pats privalėjo duoti kelią – KET 179 punkte nurodyta, kad gyvenvietėje vairuotojai privalo duoti kelią maršrutiniam transportui, pradedančiam važiuoti iš pažymėtos stotelės, o ne staiga sukti į kiemo įvažą iš antros eismo juostos.

20. Be to, KET 128 punkte imperatyviai įtvirtinta nuostata, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju nenustatytos transporto priemonės vairuotojas elgėsi priešingai, vietoje to, kad sulėtinęs greitį ir pirmąja eismo juosta paskui posūkio signalą rodantį troleibusą (dėl to byloje ginčo nekyla) saugiai pasiektų vos 17,8 m. atstumu buvusią kiemo įvažą, padidino greitį ir į kiemo įvažą staiga suko iš antros eismo juostos, taigi nepaisė KET 106 punkte įtvirtinto reikalavimo, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, o važiuodamas antrąja eismo juosta taip pat ignoravo KET 103 ir 104 punkto reikalavimus dėl to, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, o persirikiuodamas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. Šiuo atveju R. M. vairuojamas troleibusas nenustatytai transporto priemonei kaip tik ir buvo iš dešinės, o prieš keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas nepaisė pareigos įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 101 punktas), jokio kelio išplatėjimo ties stotele nebuvo, todėl nepagrįsta Institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą išvada, kad tai pati R. M. neįsitikino, kad jai duodamas kelias ir taip pažeidė KET 180 punkto reikalavimus, kadangi troleibusas sustojo, pajudėjo ir toliau važiavo savo eismo juosta, jos nekeitė ir nesirikiavo, buvo įsiliejęs į bendrą eismo srautą. Taigi, nepagrįstai liko neįvertintas nesaugus ir neapdairus transporto priemonės, dėl kurios R. M. buvo priversta staiga stabdyti, vairuotojo elgesys ir jo atitikimas KET reikalavimams (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. 1A-673/2011 (dėl bylos Nr. 1-381-536/2011)).

21. Skundžiamame nutarime padarytų išvadų nepatvirtina jokie byloje apklaustų asmenų parodymai, kadangi tiek pati administracinėn atsakomybėn patraukta R. M., tiek liudytojai A. B. ir V. G. patvirtino, kad tai būtent antrąja eismo juosta važiavęs lengvasis automobilis jau troleibusui važiuojant staiga pakeitė važiavimo kryptį ir suko į kiemo įvažą, dėl ko R. M. buvo priversta staigiai stabdyti. Kita vertus, liko neįvertintas troleibuso „Solaris trollino 12“ greitis įvykio metu, tai yra greitėjimo ir stabdymo kelias visoje 17,8 m. atkarpoje, kuris, akivaizdu, negalėjo būti didelis, be to, ir pati R. M. patvirtino, kad pagal savo technines specifikacijas troleibusas „Solaris trollino 12“, negali staiga greitėti ir iš vietos pajuda tolygiai. Priešingai, nei nenustatytos transporto priemonės, kuri ne tik, kad spėjo aplenkti vos pradėjusį manevruoti 12 metrų ilgio troleibusą, bet dar ir staiga pasukti iš antrosios eismo juostos per pirmąją į kiemus ir pasišalinti, taigi, šios transporto priemonės greitis lyginant su troleibusu turėjo būti gerokai didesnis. Išnaudojus visas galimybes pašalinti prieštaravimus ir abejones bei nesurinkus objektyvių duomenų, leidžiančių neginčijamai teigti, jog R. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, bei 423 straipsnio 2 dalyje, visa tai kelia pagrįstų abejonių, kurios vertintinos administracine atsakomybėn patraukto asmens naudai, kadangi institucijos nutarimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kaip to reikalauja in dubio pro reo principas.

22. Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklių, kurios patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-294, 42.5 punkte įtvirtinta pareiga keleiviui pasirūpinti savo saugumu: jei yra laisvų sėdimų vietų – atsisėsti ir užsisegti saugos diržą, jeigu jis yra įrengtas, o stovint autobusuose ir troleibusuose – laikytis už turėklų. Byloje nustatyta, kad keleivei J. R. pro priekines troleibuso duris įlipus į šią transporto priemonę, joje buvo pakankamai laisvų sėdimų vietų, ji 14.33:34 val. pažymėjo elektroninį bilietą, po jos 14.33:40 val., tai yra jau po 6 sekundžių, elektroninį bilietą žymėjo dar ir kitas keleivis (skundo b. l. 22), taigi faktinių bylos aplinkybių neatitinka ir pačios J. R. parodymai apie tai, kad stotelėje ji įlipo viena, tai prieštarauja ir liudytojo A. B. parodymams, taip pat ir tai, kad vos jai įlipus į troleibusą šis iš karto staigiai pajudėjo, pradėjo vinguriuoti, o ji nespėjo įsikibti į rankeną, todėl ją pradėjo mėtyti po visą troleibusą, kadangi dar mažiausiai šešias sekundes po to, kai ji įlipo, troleibusas stovėjo vietoje, taigi J. R. turėjo laiko pasirūpinti savo saugumu, nepaisant to, laisvos sėdimos vietos neužėmė, dėl ko troleibusui manevruojant parkito ir patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl laikytina nepagrįsta Institucijos atsiliepime daroma išvada, jog pati R. M. pažeidė KET 18 punkto reikalavimus, kadangi nebuvo pagrindo manyti jog yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai. Liudytojas V. G. nurodė, kad įlipusi į troleibusą J. R. paėjo tačiau, neužėmė laivų sėdimų vietų, nesilaikė ir tiesiog stovėjo troleibuso viduryje, panašiai parodė ir liudytojas A. B.. Kita vertus, šioje dalyje institucija nenurodė ir nevertino kur konkrečiai troleibuse nukrito J. R., kai tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad tai buvo 12 metrų ilgio troleibuso viduryje, kas tik dar labiau sustiprina įsitikinimą apie tai, kad įlipus į troleibusą ir pažymėjus bilietą J. R. turėjo pakankamai laiko pasirūpinti savo saugumu, tačiau to nepadarė dėl subjektyvių priežasčių, buvo pakankamai sėdimų vietų ir laisvų turėklų laikytis, taigi ir R. M. atsakomybė iš to negali būti kildinama. Ir nors vežėjas atsako už žalą, padarytą keleivio sveikatai ar gyvybei, vežimo metu, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl paties keleivio kaltės (Kelių transporto kodekso (Žin., 1996, Nr. 119-2772) 42 straipsnio 1 dalis), tačiau materialinės žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nespręstinas, kadangi J. R. dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

23. Būdama senyvo amžiaus J. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), turėdama objektyvią galimybę prie įlipimo durų pasirinkti sėdimą vietą (nurodė, jog buvo pakankamai laisvų sėdimų vietų ir laisvi laikytis turėklai), ji elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, neįvertino savo fizinių galimybių išsilaikyti stovint troleibuse (transporto priemonėje, kuri bet kuriuo eismo metu gali atlikti staigesnį manevrą). Pagrindo teigti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – R. M., siekdama išvengti susidūrimo su staiga jos užimamoje juostoje atsiradusiu automobiliu, turėjo ir galėjo numatyti, jog nukentėjusioji, važiuodama troleibusu, pasirinks būtent tokį elgesio būdą, nėra. Juolab to nepatvirtina ir liudytojų V. G. ir A. B. parodymai, kad tokio stipraus stabdymo, dėl kurio galėtų nukristi įprastų fizinių duomenų troleibuso keleivis, nebuvo. Iš aptariamų aplinkybių matyti, jog nukentėjusiajai kilę padariniai, vertinant juos ryšium su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. M. veiksmais, yra labiau atsitiktinio pobūdžio, sąlygoti, be kita ko, ir pačios J. R. pasirinkto veikimo būdo, taip pat nenustatytos transporto priemonės rizikingo manevro, bet ne staigaus transporto priemonės – troleibuso, vos pradėjusio važiuoti ir judėjusio nedideliu greičiu, stabdymo. Nagrinėjamu atveju keleivė J. R. nugriuvo ir susižalojo troleibuso salone, tačiau byloje nenustatytas vienas iš būtinųjų ANK 423 straipsnio 2 dalies sudėties elementų – KET reikalavimų pažeidimas, todėl nėra jokio pagrindo patraukti R. M. administracinėn atsakomybėn (pvz. žr. Kauno apygardos teismo byloje Nr. ATP-294-245/2014).

24. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų dėl R. M. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, bei 423 straipsnio 2 dalyje, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalė buvo grindžiama iš esmės vien eismo įvykio vietos schema ir dėl to įvykyje nedalyvavusio policijos pareigūno padaryta subjektyvia išvada, kuri paneigta šiame nutarime įvertintais įrodymais, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. balandžio 19 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-6181-2019, administracinio nusižengimo byloje naikintinas, ir administracinio nusižengimo teisena R. M. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veikoje administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje, bei 423 straipsnio 2 dalyje, sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. M. skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-6181-2019, administracinio nusižengimo byloje, panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. M., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nesant jos veikoje administracinių nusižengimų numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje, bei 423 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis